Gálatas 4
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Mʉcana gaje mʉare goti remoa yʉ. Coriarã ado bajiro yama ĩna macʉ ñasʉogʉre: “Macʉ, mʉ jai tujaroca jeyaro yʉ rʉcorise mʉ yeti ñaro yiroja”, yama coriarã, ĩna macʉ ñasʉogʉre. Macʉacã ñagʉ̃, jai tujabicʉ ĩ jacʉ ye gajeonire rʉco masibiquĩji maji. Ito bajiri ija rʉcorocʉ ñabojagʉti, ĩ rʉcoroto riojʉa ĩ jacʉre moa ĩsiri masʉ bajiro bajiami ĩ maji.
1 Tur tabo anao maiye kwana’itin, orot emomorob nati tot buyoy tutufin etei i natun kek nowan, baise nati kek i akir mowan na’atube boro hinao’waiwin, ana bowabow hinabowawain, anayabin i kek sosof.
2 Macʉacã ĩ ñaroca ĩ jacʉre moa ĩsiri masa ĩre coderã yirãji. Ito yicõri ija ĩ rʉcorotire cʉni coderã yirãji ĩna. “Yʉ macʉ ĩ jai tujaroca jeyaro yʉ rʉcorise ĩre ĩsima”, jacʉ ĩ yiri rʉmʉ ejaroca ĩre ĩsirã yirãji ĩna. Ito bajiri moa ĩsiri masʉ bajiro meje bajigʉ yiguĩji ĩ ĩja.
2 Kek sosof ana veya na orot namamatar ana founamaim, orot gagamih afa nati kek boro hinakaif, naatu ana sawar tutufin etei auman boro hinakaif nanan tamah ana kwamur ya’iyai na’atube nab, imaibo ana sawar tutufin etei boro hinaya’abun umanamaim nayen.
3 Mani cʉni Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉroto riojʉajʉ ito bajiroti bajibojacʉ maji. “Bʉcʉrã rotire yʉ cʉdi jeobeja quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ mani. Ito bajiri Cristore masibiticõri rʉ̃mʉ́are moa ĩsirã bajiro bajirã ñacʉ mani maji.
3 Ef i nati ta’imon it isat na’atube matar, it kek na’atube tai’akir iti tafaram hai afiy kakafih hibonawiyit, tanot boro imaim hitiyawasit.
4 Ito bajiro mani bajibojarocati, “Masare yiari yʉ Macʉre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiri rʉmʉ ejayija ĩja. Ito bajiri Dios Macʉ ñabojagʉti, romiona rujeañi Jesucristo. Ito yicõri judio masʉ rujeañi ĩ.
4 Baise veya anababatun na titit ana maramaim, God taiyuwin Natun iyafar na tafaram babin natun na’atube taub yai, Jew sabuw hai ofafar babanamaim ma.
5 “Bʉcʉrã masa ĩna rotire gaye yʉ cʉdibeja, quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi gʉa masa tʉoĩabojarocati, manire yiari ĩ Macʉre cõañi Dios. Ĩ rĩa mani ñatoni manire masorocʉ ĩ Macʉre cõañi Dios.
5 Sabuw iyab ofafar babanamaim hima’am tobon botaitih, saise it mi’itube tatan God natunatun tatamatar.
6 Ito bajiri Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, Dios rĩa ña mani ĩja. Ĩ rĩa mani ñajare ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti, manire Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiri, “Cʉna, yʉ Jacʉ”, ya mani Diore.
6 Natunatun baiturobe isan, God Natun Anun Kakafiyin iyafar it dogorot wanawanan rerey eo, “Abba, Tamaiya!”
7 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, “Bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdibeja, quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabea mani ĩja. Dios rĩa ña mani ĩja. Ito bajiri, Abraham ñayorʉre, Dios ĩ gotiado bajiroti manire masocõri, manire queno yigʉ yiguĩji Dios.
7 Imih kwa i men akir sabuw, baise God natunatun, naatu kwa i kwana natunatun kwamatar, imih toto buyoy tutufin etei God nowan boro natunatun nitih.
8 Tʉoya mʉa. Iti rʉmʉjʉ Diore masibisija mʉa maji. Diore masibiticõri, bʉcʉrã masare rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Dios meje ĩna ñabojarocati bʉcʉrã ñayoanare rʉ̃cʉbʉobojayija mʉa. “Ĩna rotirise mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, yi tʉoĩa güiyija mʉa maji.
8 Marasika kwa God men kwaso’ob imih tafaram hai afiy isah kwai’akir, nati i men God hai babatun.
9 Adi rʉmʉriama Diore masirã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajijare Dios ĩmasiti mʉare ti masiami ĩja. Diore tʉorʉ̃nʉcõri bʉcʉrã rotire gaye jidicãcʉ mʉa. Ito bajibojarocati yʉ tʉoja, bʉcʉrã ĩna rotire gaye rʉ̃cʉbʉoyija mʉa mʉcana. “Bʉcʉrã rotire gaye mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, ¿yi tʉoĩa güi ãmoati mʉa mʉcana?
9 Baise boun i kwa God kwasu’ub naatu God kwa su’ubi, naatu mi’itube iban maiye kwakokok kwanamatabir wagabur ririmih naatu murubih kwani’uf nunihimih. Aisim kwakokok iban hai akir kwanamatar maiye.
10 Ado bajiro tʉoĩabojarãji mʉa mʉcana: “Judio masa ĩna rotirere mani rʉ̃cʉbʉoja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ito bajiro tʉoĩabojacõri, “Adi rʉmʉ rʉ̃cʉbʉora rʉmʉ ña, adocõ ñami gagʉ ĩ tʉjaroca adocõ jue iti tʉjaroca, ito yicõri adocõ cʉma iti tʉjaroca rʉ̃cʉbʉoroti ña”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
10 Kwa i tafaror hai veya gagamih, sumar yomanih hai hiyuw, mour hai veya gagamih naatu kwamur yomanih veya gagamih imaim a not gagamin kwabitin, kwanotanot boro imaim yawas kwanab.
11 “Mʉare riasobojacʉ yʉ”, yiadoti bajia yʉre ĩja. Ito bajiro mʉa bajija tʉocõri, bojori bʉja yʉ.
11 Bowabow nati na’atube kwasisinaf i ayu abirubir, nati ana itinin kwa baibaisi isan asisinaf i yabin en?
12 Yʉ mairã, mʉare queno gotia ãmoa yʉ. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, gʉa judio masa bʉcʉrã tʉoĩare gaye jidicãcʉ yʉ. Yʉ robo yiya mʉa cʉni. Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri bʉcʉrã tʉoĩare gaye jidicãña mʉa. Iti rʉmʉjʉ ito bajiro mʉare yʉ riasoja, queno yʉre boca ãmicʉ mʉa maji.
12 Ayu ana kwabe amatar bairi tama’am ana veya, ayu isou men kafai kakafin ta kwasinaf. Imih taitu ao’ototofari ayu’ube kwanamatar.
13 Mʉa masia, cajero Jesucristo oca mʉare yʉ riasoja cõ ñacʉ yʉ.
13 Kwaso’ob ayu boubuntoro’ot Tur Gewasin kwa isa abai anan ana veya i sawow auman baise a binan kwanowar.
14 Cõgʉ̃, yʉ ñabojarocati, yʉre ti tebiticʉ mʉa. “Cõgʉ̃ wadiami”, yibojarãti, queno yʉre boca ãmicʉ mʉa. Ado bajiro yicʉ mʉa. Dios ñaro gagʉ ángelre boca ãmirã robo bajiro, queno yʉre boca ãmicʉ mʉa. Ito yicõri Jesucristore boca ãmirã robo bajiro queno yʉre boca ãmicʉ mʉa.
14 Basit, ayu biyou sawowomaim iwa’an kwa rurutubuni na’atube, kwa men kafai ayu kwanuw furuwu o kwahaiwu, baise au merar kwayi kwabuwu God ana tounamatar ta na’atube, naatu Keriso Jesu ana merar kwatay kwatabaib na’atube ayu kwabuwu.
15 Mʉa tʉjʉ yʉ ñaroca queno wanʉ quenacʉ mani maji. “Queno wanʉmenaji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Iti rʉmʉjʉ yʉre ti maicõri, queno yʉre ejabʉa ãmocʉ mʉa maji. “Mʉa ya cajea mʉa rua masija, yʉre ĩsibocʉ mʉa”, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
15 Kwa ayasisir i ra’at, baise boun abistan matar? Ayu boro iti na’atube kwa isa atao, “Matah hitabobotaitenamih tim mata kwatabotaiten, ayu kwatitu.”
16 Oca quenarise riti riojo mʉare goticʉ yʉ. Iti yʉ gotijare ¿yʉre ti teati mʉa ĩja?
16 Ana itinin i ayu ana kwa arakit amatar, anayabin ayu tur anababatun ao kwanowar imih i?
17 Judio masa rotire gaye oca mʉare riasoana, mʉare queno yi ãmorã meje ñarã yirãji ĩna. Mʉare queno yirona meje baba cʉtirãji ĩna. Ito bajiro mʉare rʉorãji ĩna, yʉre mʉa jidicãtoni. Ito yicõri ĩnare riti mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmorãji ĩna.
17 Nati sabuw baifuwenayah hai kok gagamin i kwa hinabuwi isah kwanarabon ayu kwanihamiyu, baise men kwa a gewasin isan tisisinaf. Nati hai not i kwa hinabuwi i hai gewasin isan.
18 Riti, mʉare queno yi ãmorã ĩna ñajama, mʉare baba cʉtirona wanʉre oca rãca ĩna bʉsija, quena ñaroja. Ito bajirojʉa yirʉja ĩnare. Mʉa tʉjʉ yʉ ñaja, mʉa tʉjʉ meje yʉ ñaja cʉni, ito bajiro riti yirʉja ĩnare.
18 Sabuw hai kok gagamin kwa buwi rabon kou’ay ta’amaim i gewasin naatu anayabin gewasinamaim i basit, baise men ayu nati’imaim ana ma’ama hinasinafumih.
19 Yʉ mairã, yʉ rĩa robo bajirã ña mʉa. Mʉare bʉto tʉoĩa ña yʉ. Romia ĩna rʉcoroto riojʉa bʉto tʉoĩa bʉjatomenaji ĩna. Ito bajiroti mʉare tʉoĩacõri, bʉjato bajia yʉ cʉni. Gaje mʉa tʉoĩasʉore jidicãcõri, Jesucristore riti mʉa tʉorʉ̃nʉroto riojʉa, mʉare tʉoĩa ñagʉ̃ yigʉja yʉ.
19 Are natunatu, babin taubumih biyababan ebaib na’atube, ayu biyababan ta’imon kwa isa abai anan kwa a’itinin Keriso’obe kwanamatar imaibo nuhunafot.
20 Mʉa tʉjʉ oca quenorocʉ mʉa rãca ña ãmoboja yʉ. Mʉare bʉto tʉoĩa ʉsirioa yʉ. Ito bajibojarocati sõjʉ ñacõri ñe gaje mʉare goti ejabʉa masibea yʉ ĩja.
20 Au notamaim anotanot boun mi’itube biyamaim atatit saise kwa isa abisa anotanot atao kwatanowar, boun men aso’ob abisa boro ayu kwa isa anao.
21 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Moisés ñayorʉ ĩ rotire mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ĩ rotiyorere queno tʉo masibea mʉa.
21 Kwa iyab ofafar babanamaim kwama’am akokok anibatiy, kwa ofafar eo’oban naniyan kwabaib?
22 Ado bajiro yi ucare ña: “Ʉ̃mʉa jʉ̃arã rĩa cʉtiyijʉ Abraham ñayorʉ. Ĩ manojore moa ĩsiri maso, Agar wame cʉtigo, sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso. Ĩ manojo ñasago cʉni sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso”, yi ucare ña iti gaye.
22 Iti na’atube hikirum ema’am, Abraham natunatun i rou’ab. Natun ta i akir babin biyanane, natun ta i aawan anababatun biyanane.
23 Romia gãjerã ĩna macʉ rʉcoro bajiroti macʉ cʉtiyijo Agar cʉni. Sara bʉcojʉama, Dios ĩ gotiado bajiroti, rĩa mani waro ñabojagoti, sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso cʉni ĩja.
23 Natun iti akir babin biyanane i tufuw maiyow tufuw, baise natun ta i aawan anababatun biyanane tutufuw i God ana omatanenamaim tufuw.
24 — ausente —
24 Iti sawar tana’i’itin gewas i oroubon na’atube. Baibin rou’ab hairi hai itinin i obaibasit rou’ab. Obaibasit wantoro’ot i oyaw Sinai isan, naatu nati’imaim iyab hitutufuw i akir na’atube hitufuw. Nati i Hagar natunatun.
25 — ausente —
25 Naatu oyaw Sinai i Arabia wanawananamaim ebatabat, imih nati i Hagar ana itinin, naatu boun ana veya Hagar ana itinin i nati Jerusalem bar meraramaim ta’i’itin, anayabin i natunatun bairi i akir sabuw.
26 Maniama Sara janerãbatia ñayoana robo bajirã ña mani. Gãjerãre moa ĩsiri maso meje ñayoyijo Sara. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, rʉ̃mʉ́are moa ĩsirã meje ñarãji mani ĩja. “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani ĩja. “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa wanʉrã ña maniama ĩja.
26 Baise mar ana Jerusalem i roufamen, naatu nati babin i it hinat.
27 Sarare tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucañi Diore goti ĩsiri masʉ:
27 Bukamaim hikikirum eo na’atube, “Babin o yait a’ar, aur kek en, iniyasisir, inakawasa, fana aumetawat na’in iniwow, anayabin o kek hai tufuw ana biyababan men itatam. Baise babin yait taubu’e, a’arin ma’am ana kek boro moumurih na’in hinatufuw, naatu babin aawan auman boro nanatabir.”
28 Yʉ ñarã, Dios ĩ gotiado bajiroti macʉ cʉtiyijo Sara, Abraham manojo. Isaac wame cʉtigʉ ñayijʉ iso macʉ. Mani cʉni Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios rĩa ña mani ĩja. Abrahamre Dios ĩ gotiado bajiroti ĩ rĩa ña mani cʉni ĩja.
28 Imih taitu, kwa i God ana omatanen natunatun Isaac eo’omatan na’atube.
29 “Espíritu Santona sʉoriti macʉ cʉtigo yigõji Sara”, Dios ĩ gotiado bajiroti Isaac wame cʉtigʉ macʉ cʉtiyijo iso. Isore moa ĩsiri maso macʉ bʉto ti tudiyijʉ Isaacre. Adi rʉmʉri ito bajiroti bajia manire cʉni. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire ti tudirã yirãji Moisés rotiyore rʉ̃cʉbʉorã.
29 Nati ana veya’amaim kek tufuw maiyow tutufuw misir kek Anun Kakafiyin
30 Abrahamre Dios ĩ bʉsiyore gotia Dios oca tuti. Abrahamre ado bajiro yiyijʉ Dios: “Mʉ manojore moa ĩsiri masona mʉ macʉ cʉtirʉ mʉ ya gajeonire rʉcobicʉ yiguĩji ĩ. Mʉ manojona mʉ macʉ cʉtirʉjʉa ĩ ñagʉ̃ yiguĩji mʉ ya gajeoni rʉcorocʉ. Ito bajiri mʉ manojore moa ĩsiri maso, iso macʉre cʉni bucõaña mʉ”, yi gotiyijʉ Dios Abrahamre.
30 Baise bukamaim mi’itube eo? “Akir babin natun hairi kwanunih titit, anayabin akir babin natun boro men karam roufamen babin natun tamah ana toto ana buyoy turin nabaimih.”
31 Yʉ ñarã, moa ĩsiri maso janerãbatia meje ña mani. “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani ĩja. “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masirã ña mani ĩja. Ito bajiri Sara ñayoro janerãbatia robo bajirã ña mani cʉni.
31 Isan imih taitu, it i men akir babin natunatunamih, baise roufamen babin natunatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.