Atos 27
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ito yija, “Pablo ito yicõri ĩ rãca tubiara wijʉ ñarãre cʉni Italia sitajʉ cõarʉja mani”, yiri seyoñi ʉjarã. Ito bajiro yicõri sĩgʉ̃ Julio wame cʉtigʉre gʉare Italiajʉ ãmi wa roticã ĩna. Roma gagʉ ʉjʉ ĩ ya surara coderi masʉ ñaquĩ Julio.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ito bajiri Adramitio wame cʉtiri cʉto gaga cumana wasʉocʉ gʉa mʉcana. Asia sita cʉtori majadori ti ucuro warica ñacʉ itiga cuma. Sĩgʉ̃ Aristarco wame cʉtigʉ waquĩ gʉa rãca. Macedonia sita Tesalónica wame cʉtiri cʉto gagʉ ñaquĩ ĩ.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Cesareana wasʉocʉ gʉa. Ito bajiri gaje rʉmʉ Sidónjʉ ejacʉ gʉa. Itojʉ ejacõri Pablore queno ti maicõri ĩre queno yiquĩ Julio. Iti cʉto gãnare ĩ baba mesare ĩ ti ucu ãmoja ĩre rẽobitiquĩ Julio. Ito yicõri ĩ baba mesa ĩre bare eca ãmoja, ĩre ĩna ejabʉa ãmoja cʉni rẽobitiquĩ Julio.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ito Sidónre wacoacʉ gʉa. Ito gʉa waroca bʉto mino wẽatucʉ gʉare. Ito bajiri riojo wa masibiticʉ gʉa. Chipre wame cʉtiri yoga gaje dʉjare wacʉ gʉa. Ito bajiri gãcodʉjajʉare ñacʉ iti yoga. Itojʉa mino bʉto wasabiticʉ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Cilicia sita, Panfilia sita, riojo rẽtacʉ gʉa. Ito rẽtacõri Licia sita Mira wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Ito ejacõri surara ʉjʉ Julio Italiajʉ warica coga cuma ti bʉjañi ĩ. Itiga cuma Alejandría gaga ñayijʉ. Itiga ĩ bʉjaja bero warona itigajʉ sãjacʉ gʉa mʉcana.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Mino bʉto iti wẽajare, co rʉmʉ meje ñacõri, josari Gnido wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa. Riojo rẽtacʉ gʉa itore. Gʉa waro riojo bʉto mino iti wẽajare, riojo wa masibiticʉ gʉa. Jẽa wacõri Salomón wame cʉtiri cʉto rẽtacʉ gʉa. Ito yicõri Creta wame cʉtiri yoga rʉ̃ja wacʉ gʉa.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Ito gãni rʉ̃ja wacõri, josari Lasea wame cʉtiri cʉto tʉ, “Quenari Jetacari”, wame cʉtiro ejacʉ gʉa.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Gʉa waroca jaje rʉmʉri godacʉ gʉare. Juebʉcʉ iti cõñajare waroto guijo ñacʉ riaca jajosa ĩja. Ito bajiri: “Ado bajiro mʉa yija quena”, yiquĩ Pablo ĩnare.
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Yʉ ñarã yʉ tija adi mani warise, guijoro rẽtaro yiroja manire. Mani ya cuma rujacoaro yiroja. Ito yicõri gajeoni cʉni rujacoaro yiroja. Mani cʉni godacoarã yirãji gajea. Yʉ tʉoĩaja adoti tujarʉja mani maji, yibojaquĩ Pablo ĩnare.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Ito bajiro ĩ yibojarocati Pablore tʉorʉ̃nʉbitiquĩ surara ʉjʉ. Iti cuma ʉjʉ, ito yicõri iti cuma weatugʉre ĩnare riti queno tʉorʉ̃nʉquĩ surara ʉjʉ.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 “Guijoro ñaroja”, yi masicõri, iti jetacajʉ juebʉcʉ rẽta ãmobiticã gãjerã, gʉa rãca warã. Ito bajiri ado bajiro tʉoĩacã ĩna: “Iti yoga rʉ̃ja wacõri Fenice cʉtojʉ juebʉcʉ rẽtorʉja manire. Rujasõa bʉsa ñajare bʉto mino wãbetoja itojʉ”, yi tʉoĩacã ĩna.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Iti bʉto mino wẽabeja ticõri, “Fenicejʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩacã ĩna. Ito bajiro tʉoĩacõri wasʉorãti iti yoga tʉ rʉ̃ja wacʉ gʉa mʉcana.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ito bero nocõ mejeti cumajʉ bʉto mino wãcʉ. Ũmacañi ĩ joejea wadiro gaje dʉjare gãcodʉjare wadicʉ iti mino.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Iti cumare bʉto wẽacoacʉ mino. Ito bajiri riojo wa masibiticʉ gʉa. Ito bajiri mino iti ãmi waroti ticõacʉ gʉa ĩja.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Ruja yoga jaibiti yoga Cauda wame cʉtiri yoga totojʉ wẽasabitijʉjʉ wacʉ gʉa. Ito bajiri josari cuma mʉtacã gʉa sia yocatire ãmicʉ gʉa.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Gʉa mʉojeoja bero jajoca cuma gʉa wacatigare, jũgʉbona siari cũcã moari masa, mino iti wẽaja wadirujabe yirona. Ito bero, “Sirte wame cʉtirijʉ jajʉ mino iti wẽacoaja queditua rujaboroja”, yi tʉoĩarã, mino iti wẽaturise saya rujiocã ĩna ĩja. Ito bajiri mino iti wẽacoaro bajiroti wacʉ gʉa ĩja.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Ito bajiri gaje rʉmʉ bʉto iti mino wẽa rẽtocũjare, cuma bʉcʉa gaye gajeoni cõaroasʉocã ĩna.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Mʉcana gaje rʉmʉ ĩnamasiti cuma bʉcʉa ñarise gajeoni cõaroacã ĩna.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Co rʉmʉ meje ide bueri iti bue rẽtocũjare ñocõa cʉni ruyubiti, ũmacañi cʉni ruyubiti bajicã. Ito yicõri bʉto mino wãcʉ gʉare. Ito bajiri ito bajijare, “Catiado ma mani, catire ma manire”, yi tʉoĩacʉ gʉa.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Yoari co rʉmʉ meje babiticʉ gʉa. Ito bajiri iti ticõri wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri bʉsiquĩ Pablo:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Adocãta tʉoĩa oca quedi yibesa. Adi cuma, cuma iti godabojarocati, sĩgʉ̃jʉa goda yimenaji mani.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Jĩjʉ ñami Dios ñaro gagʉ ángel ĩ cõarʉ, yʉre goami.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Ĩ ángel ado bajiro gotimi yʉre: “Güibesa. Roma gagʉ ʉjʉre, ‘Seti ma yʉre’, yigʉ yigʉja mʉ. Diore mʉ senija tʉoñi Dios mʉre. Ito bajiri mʉ rãca gãna cuma wãrã ñarocõti cati jedicõrã yirãji”, yimi ángel yʉre.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ito bajiri oca sẽoña yʉ ñarã mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉa yʉ. Ito bajiri, “Ángel ĩ gotiro bajiroti rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yʉ.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Gʉdareco yogajʉ queditua rujabojarãti godamenaji mani, yiquĩ Pablo gʉare.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Ito bero jʉaji semana bero Adiático wame cʉtirita itajurajʉ ñacʉ gʉa, mino gʉare iti wẽacõajare. Ñami gʉdareco iti cuma moari masa, “Sitajʉ ejarã ya mani”, yicã ĩna.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Ito yicõri gʉ̃tagã yutamana cano yicõri ide ʉcãrisere cõĩacã ĩna. Treinta y seis metros ʉcãro ñacʉ ito. Yoa bʉsari mʉcana ĩna cõĩaja veintisiete metros ʉcãro ñacʉ.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Gʉ̃ta quedituare güirã, jʉariagari come guji cʉtirise come mana cano yicõri cõaroacã ĩna, cuma iti waja tʉ̃atujaro yirona. Cuma ʉsitutujʉre ito bajiro yicã ĩna. Ito bajiri ejori iti busure ãmorã Diore senicã ĩna.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Ito bajiroca riti rudire tʉoĩacã iti cuma moari masa. Ito bajiri cuma ĩguẽajʉa, cuma bʉcʉa ñiarotire come cõaroarã yama yiado bajiro cuma jaibitigacã rujiocã ĩna.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Ito bajija ti masicõri, surarare ito yicõri ĩna ʉjʉre ado bajiro gotiquĩ Pablo:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Ito ĩ yija tʉocõri, cuma jaibitiga siara mare yije tacõcã ĩna, “Iti ãmoroti wajaro”, yirona.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Busuri jĩjʉ jabeto ba rotiquĩ Pablo gʉare:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Mʉa jabeto bare ãmoa yʉ. “Catiba”, yirocʉ mʉare ba rotia yʉ. Ñejʉa rẽtabetoja mʉare. Catirã yirãji mʉa ñarocõti, yiquĩ Pablo gʉare.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Ito yi tĩocõri ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcocõri, “Queno ya mʉ”, yiquĩ Diore gʉa tiro riojo. Ito yicõri jabetacã igata ãmicõri baquĩ ĩ.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Ito ĩ yija ti wanʉcõri, oca sẽocʉ gʉa. Ito bajiri gʉa ñarocõti bacʉ itire.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Doscientos setenta y seis masa ñarã ñacʉ gʉa iti cuma warã.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 No gʉa ba ãmorocõ bacʉ gʉa. Ba tĩocõri trigo bujuri cõaroacʉ gʉa, cuma bʉcʉa bʉto bʉsa jayajaro yirona.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Iti busuroca iti cuma moari masa ruja yogajʉ jajʉ iti ruyuja ticã ĩna. “Ito bajiro wame cʉtia”, yi masibisĩ ĩna iti yogare. Iti sita wame masibitibojarãti, “Cuma majado iti quenaja tito maji”, yicã ĩna.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Ito bajiri come gujiro ñiaroti ĩna siarere yije tacã ĩna. Ito bajiri ide watojʉti tujacoari seyocʉ iti. Ito bajiri cuma bʉcʉa weatura jãire sã rʉ̃gõcã ĩna mʉcana. Ito yicõri mino tuaroto ũmatʉ̃adojʉ saya wero mʉocã ĩna. Ito bajiri jajʉ tʉjʉare jãja wacʉ cuma ĩja.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Ito wasʉoroti ũma gãnioro jajʉjʉ sʉa queacʉ cuma bʉcʉa. Ĩguẽajʉa jajʉjʉ jua rũjũcoacʉ. No yicõri wa masia mano cuma ʉsitutujʉa bʉto iti jacũjare wadisʉocʉ.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Ito bajija ticõri, surara tubiarona ĩna ãmi wanare, “Sĩacõrʉja mani, ĩna bati rudi wabe yirona”, yi tʉoĩacã ĩna.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Ito bajiro ĩna yibojarocati surara ʉjʉama Pablo ĩ catire ãmoquĩ. Ito bajiri ĩ ya surarare sĩa rotibitiquĩ ĩ: “Mʉa bati masirã cojiti bati jãjã wasa jajʉjʉ ejasʉoba”, yiquĩ surara ʉjʉ.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Ito yicõri gãjerãre bati masimenare, “Cumu jãiri cuma ñagorena wasa mʉa”, yiquĩ. Ito bajiri sĩgʉ̃ godabeto ñarocõti jãja ejacʉ gʉa jajʉjʉ.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.