Atos 17
KALEIWAG KWEIVAW (MYW) vs AAI
1 Inounas mo isaps Ampipol; ilisawes Ampipol mo ineis Apoloniy; ilisawes Apoloniy mo ineis Tesalonik. Min-Yudiy sibuntuman tapwa̱loul yagan sinagog nises Tesalonik.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 — ausente —
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 — ausente —
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Pawl ivvalut ee... mo isimounids mwasinis gamag, mapuna ikatuvases sisiyas Pawl son Saylas; mina-Gilis-vak tavna̱seins Yowbad isimounids singaya babaw, sisiyas guyvinays mwasanin.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Tage min-Yudiy mwasanin bo ikameiliws, ivtokes livan. O mwasanin tasiyas tabgumats bo iliganes asilivan, ikatuyouns gamag babaw, sivines kid bikawpwanaws wasigeis Yeisuw nagamag, ineis Yeson wanbunatum, iwkuwa̱ksa; ilansa, “Kadilok tasiyas Pawl son Saylas bimeis wamnat.” Peinan min-Yudiy ninous bo biyagages Pawl son Saylas.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 — ausente —
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 — ausente —
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 — ausente —
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 — ausente —
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Yeisuw nagamag ikatima̱mals, boug waseg ikayabes Pawl son Saylas, bineis Beloy. Isaps Beloy mo ineis wasinagog, isiws wanuwan, liva̱nen Yeisuw mo isekes min-Yudiy tasiyas.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 E, tasiyas asisinap bwein, nag ma̱wan min-Yudiy tasiyas nisesus Tesalonik; bo iseiw nuwes Pawl anilivan towen sivines binganegs-wan; e, yam babaw ivnivins Bukitab va̱gan bikakins kid livan towen mounid, o nag, yaweid.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Babaw gamag mo isimounids, sisiyas vinay-nen Gilis guyvinays, sisiyas tawaw mwasanin.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Wankuyeim min-Yudiy tasiyas nisesus Tesalonik mo iliganes Pawl nises Beloy igeiguy liva̱nen Yowbad; mapuna inounas imeis Beloy, ivtokes livan, va̱gan beivag aspwa̱yat gamaga babaw, mo bikamliwes towen Pawl.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Mapuna Yeisuw nagamag tayakelesiys ven towen mo ikatima̱mals ikayabes Pawl biwloubus kid bein wa̱yol. Tage Saylas son Timotiy nisesusa ven towen Beloy.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Gamag mwasanin itokes Pawl, itouws wa̱wag, ikuks, ineis Atens; Pawl mo idibakes tasiyas, ilana, “Kuyums kuneis kukines Saylas son Timotiy nuwanaw bimekeigs,” mo iyums ineis Beloy.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Pawl, igawa nises Atens ikaymates Saylas son Timotiy bimeis; bo igeg nanon peinan ikines tasiyas taginvens singay imgamegs. O babaw siyowbad tobwag wasigeis ikululs wamtes.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Mapuna yam babaw Pawl mo isen kweitan livan, Yowbad liva̱nen, min-Yudiy sisinagog waseg, o tavna̱seins Yowbad wasigeis, o gamag mwasanin ilivatus wavtakon ven, igeiguy wasigeis.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Tassinaps mwasanin tasiyas Epikul sisiyas tasiyas Sitowik illivans sisiy Pawl. Mwasanin iliganes, ilansa, “Taw towen, makava illivan. Aveiyag illivan?” Mwasanin gog ilansa, “Liva̱nen kweitan ven siyowbad illivan.” peinan Pawl anilivan Yeisuw inakanig silma̱nin o neikit vayuwein.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 — ausente —
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 — ausente —
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Peinan min-Atens sisiyas asibwabwal tuta babaw sivines bikatilutegs youd kweivaw, o liva̱nen youd kweivaw billivans sisiyas; mapuna tuta babaw inineivs sinap kweivaw.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 — ausente —
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 — ausente —
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 “Yowbad towen bo ibun youda babaw, o peinan towen tanuwagan liba̱lab, o ven watinow, nag bimasis wabunatum towen tawlules wanamads; nag.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 “O nag ivag sivinan aveiyag namads biwtel silma̱nin towen, peinan bo nisekeids damwamovs o kululuwads, o dawliyougs babaw-wan.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 “O tabuds anmwa̱net-wan Adam waseg, bo ibunids, nitamlavags vena babaw gimgilis wadaban pwepway. Bo ikaleiwag idatuts, o dakablivis pwepway ven katanok katanok wasigeis.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 “O bo ikaleiwag va̱gan kid bitaneves mtowen Yowbad; igaw takinew mo bitaban, peinan kadilakus nises wasigeis ya̱kids katanok katanok.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 “Mtowen waseg tamwamovs, taninounas, tasesus. Ma̱wan tawutun wous nilivan wasigeis yakamiy,
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 “E, peinan Yowbad tabuds ya̱kids, awoum bitanuways Yowbad kid ma̱wana goul o silib o dakul, o aveiyag gamag teitan binuway mo bibun wanaman, nag.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 — ausente —
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 — ausente —
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Ikatiliganes liva̱nen dakabeikits kanig waseg, mwasanin mo igigs peinan nag isimounids; mwasanin gog ilansa, “Igaw, kweitan tut mo bukuwgavaw amlivan towen va̱gan bakaligen.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 — ausente —
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 — ausente —
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.