Romanos 1
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT
1 Pabloꞌa̱jtp øts, jøts øts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo nmɨdumpy. Øts ja Dios tø xwɨꞌixy jøts øts yɨdeꞌen ngudanaabyɨꞌa̱tt. Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn wa̱ꞌa̱ts kajpxy nbɨkta̱a̱jkɨn, jaꞌ øts ɨdøꞌøn tø xanɨbɨkta̱a̱gɨ jøts øts ja nga̱jpxwa̱ꞌkxɨt ja kyajpxy ja yꞌayuujk midi nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn xukpa̱a̱jtɨmp.
1 Eu, Paulo, escravo de Cristo Jesus, chamado para ser apóstolo e enviado para anunciar as boas-novas de Deus, escrevo esta carta.
2 Pø ma̱ wɨndiꞌixyɨp Dios Teety yø tnɨga̱jpxnɨ, jøts ja kyugajpxy ttukyiknaxy yøꞌøbɨ wɨnma̱a̱ꞌñ yøꞌøbɨ ɨxpøjkɨn jap ma̱ yꞌity ja kyajpxy ja yꞌayuujk,
2 Deus prometeu as boas-novas muito tempo atrás nas Escrituras Sagradas, por meio de seus profetas.
3 jøts tnɨgajpxy ja Dios Uꞌnk pøn nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristoꞌa̱jtp. Ku ja tnɨga̱jpxɨ ja yja̱a̱ꞌyꞌa̱jtɨn ja ña̱xwiiñꞌa̱jtɨn, ja rey David ɨdøꞌøn ja yꞌa̱pteetyꞌajtpy;
3 Elas se referem a seu Filho, que, como homem, nasceu da linhagem do rei Davi,
4 kuts ja diosꞌa̱jtɨn, jats ja tyiknɨgaxɨꞌjky ku xemɨkøjxp jadɨgojk yjujkpyɨjky jøts kyutujky møkꞌampy, jøts ku døꞌøn ja Dios Uꞌngɨ.
4 e, quando o poder do Espírito Santo o ressuscitou dos mortos, foi demonstrado que ele era o Filho de Deus. Ele é Jesus Cristo, nosso Senhor.
5 Ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo køjxp øøts ja Dios Teety tø xmøꞌøy ja kunuuꞌkxɨn jøts øøts ja ngudanɨt, jøts ya̱ na̱xwiiñ yjaꞌa̱ttɨt pøn tjanchja̱wɨdɨp pøn tpaduujnɨdɨp ja Dios yjaꞌ o ma̱ꞌet o ma̱ga̱jp.
5 Por meio dele recebemos a graça e a autoridade, como apóstolos, de chamar os gentios em toda parte a crer nele e lhe obedecer, em honra de seu nome.
6 Jøts meets ɨdøꞌøn nayɨdeꞌen mja̱a̱ꞌyꞌa̱jtmɨ, nayɨ tøxɨ ja Dios mwɨꞌijxyɨdɨ jøts meets ja Jesucristo mjaꞌa̱tɨdɨt.
6 E vocês estão entre esses gentios chamados para pertencer a Jesus Cristo.
7 Meets ɨdøꞌøn nnɨja̱ꞌa̱yɨdɨp nɨwɨneꞌenɨn jam mdsøønɨdɨ mdanɨdɨ Romɨt ka̱jpkøjxp, nɨwɨneꞌenɨn ja Dios mdabaꞌayøyɨdɨ ja chojkɨn, jøts ja mdamɨdsøkyɨdɨ jøts ja amuum mnadyamɨyoxɨdɨt. Mba̱ttɨpts ja kunuuꞌkxɨn jøts ja øyꞌa̱jtɨn midi ja Dios Teety yajkpy møøt ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo.
7 Escrevo a todos vocês que estão em Roma, amados por Deus e chamados para ser seu povo santo. Que Deus, nosso Pai, e o Senhor Jesus Cristo lhes deem graça e paz.
8 Jawyeen øts ja Dios Teety ndukmøja̱wɨ ndukunuuꞌkxyja̱wɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo køjxp, ku mee nɨꞌijtyɨ myiknɨga̱jpxtɨ myiknɨmadya̱ꞌa̱ktɨ øy ma̱dsoo sa̱ ja janchja̱ꞌwɨn xjagyaptɨ.
8 Antes de tudo, quero dizer que, por meio de Jesus Cristo, agradeço a meu Deus por todos vocês, pois sua fé nele é comentada em todo o mundo.
9 Diosts testigɨꞌa̱jtp pøn øts ja yꞌUꞌnk ja kyajpxy ja yꞌayuujk nga̱jpxwa̱ꞌkxɨp amumjoojt, ku meets ejtp nja̱ꞌmyech ku øts ja Dios nmɨdsa̱pkajpxy.
9 O Deus a quem sirvo em meu espírito, anunciando as boas-novas a respeito de seu Filho, sabe como nunca deixo de me lembrar de vocês
10 Ejtp øts ja Dios nꞌamɨdøy nbøktsøy jøts tyikꞌamøja̱tt jøts mee nꞌatsꞌext, jaꞌ køꞌøm kyunuuꞌkxɨngøjxp.
10 em minhas orações, sempre pedindo, se for da vontade de Deus, uma oportunidade de ir vê-los.
11 Ja ku nba̱a̱twa̱ꞌa̱ndɨ nꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ jøts nmoꞌowa̱ꞌa̱ndɨ yiin waan ja pudøjkɨn sa̱ Dios ttsøky, jøts yja̱a̱kmøjɨt yja̱a̱kmayɨt ja mꞌajotꞌa̱jtɨndɨ.
11 Desejo muito visitá-los, a fim de compartilhar com vocês alguma dádiva espiritual que os ajude a se fortalecerem.
12 Jadeꞌenꞌampy øts ɨdøꞌøn ndijy jøts nɨxem nɨya̱m nnagya̱jpxjotꞌamøjkaꞌandɨt nyiknɨgaxøꞌjkɨndɨt, jadeꞌengøjxp sa̱ jaduꞌuk jaduꞌuk njagyejpyɨndɨ ja janchja̱ꞌwɨn.
12 Quando nos encontrarmos, quero encorajá-los na fé, e também quero ser encorajado por sua fé.
13 Uknɨmadowdɨ mɨguꞌuktøjktɨ, kawɨna̱a̱k ojk øts jam tø njanchjanøjkxwa̱ꞌa̱ñ jøts mee nꞌatsꞌext, nɨ ɨxya̱mba̱a̱tnɨm ø nganijkxy. Jadeꞌenꞌampy øts jam njanøjkxwa̱ꞌa̱ñ jøts meets ndukmadowa̱ꞌa̱ñ ja Dios yjaꞌ, jøts ø nꞌext sa̱ wyɨngaxɨꞌɨky øts ja ndunkjøøjp, sa̱m ø tø nꞌixy abikya̱jp ma̱ jaty ø tø nwɨdity.
13 Quero que saibam, irmãos, que muitas vezes planejei visitá-los, mas até agora fui impedido. Meu desejo é trabalhar entre vocês e ver frutos espirituais como tenho visto entre outros gentios,
14 Xpa̱a̱tꞌa̱jtpxɨ øts nɨdukɨꞌɨyɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, wan ja tꞌɨxpikyɨdɨ tkaꞌɨxpikyɨdɨ;
14 pois sinto grande obrigação tanto para com os gregos como os bárbaros, tanto para com os instruídos como os não instruídos.
15 jøpꞌijxy ø nna̱nkyꞌityɨ jøts mee nayɨdeꞌen ndukmadoꞌot ja Dios yꞌøgyajpxy ja Dios yꞌømyadya̱ꞌa̱ky, pøn jaty jam Roma tsɨnaadyɨp.
15 Por isso, aguardo com expectativa para visitá-los, a fim de anunciar as boas-novas também a vocês, em Roma.
16 Kaꞌ øts ja Dios yꞌøgyajpxy yꞌømyadya̱ꞌa̱ky ndatsøꞌødyuujnɨyɨ, pø jaꞌaxɨ jaꞌ myøkꞌa̱jtɨn jaꞌaxɨ ja yiktumpy, jøts ja ñɨtsoꞌokꞌa̱ttɨ pøn tjanchja̱ꞌwɨdɨp ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm, ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tyimyjapa̱a̱jtɨdɨp, nayɨdeꞌents pøn kaꞌisraelɨtja̱a̱ꞌymɨdɨ.
16 Pois não me envergonho das boas-novas a respeito de Cristo, que são o poder de Deus em ação para salvar todos os que creem, primeiro os judeus, e também os gentios.
17 Yøꞌøbɨ øgyajpxy ømyadya̱ꞌa̱ky tnɨga̱jpxp jøts ku janchja̱ꞌwɨngøjxp ja Dios xkupɨjkyɨndɨ, janchja̱ꞌwɨngøjxp jaꞌayɨ sa̱m ja Dios kyajpxy yꞌayuujk tyikta̱a̱ñ ku wya̱a̱ñ yɨdeꞌen: “Pøn kupøjkɨp ja Dios, ja yjanchja̱ꞌwɨn ja ttukpa̱a̱tɨp ja xemɨkøjxpɨt tsɨna̱a̱ꞌyɨn.”
17 As boas-novas revelam como Deus nos declara justos diante dele, o que, do começo ao fim, é algo que se dá pela fé. Como dizem as Escrituras: “O justo viverá pela fé”.
18 Jap tsa̱jpjøtpy ja Dios tyiktsøøñ ja møj ayoꞌon, jøts ja ttuktagɨda̱ꞌa̱ky ja kawɨndɨyja̱a̱ꞌdyɨ ja kaꞌøyja̱a̱ꞌdyɨ, pøn kyaꞌøyꞌa̱jtɨngøjxp kyana̱nkñɨja̱wɨwya̱jnɨdɨp ja Dios yjaꞌ.
18 Assim, Deus mostra do céu sua ira contra todos que são pecadores e perversos, que por sua maldade impedem que a verdade seja conhecida.
19 Yjanɨja̱ꞌwɨdɨp wa̱ꞌa̱ts jøts tigøjxp pya̱a̱tꞌatyɨ ku ja Dios yiknɨja̱wɨt, pø tøxɨ ja køꞌøm tyukꞌijxyɨdɨ
19 Sabem a verdade a respeito de Deus, pois ele a tornou evidente.
20 sa̱ ja myøkꞌa̱jtɨn yꞌejxɨ tyɨyɨ øy ja yjagagaxɨꞌɨky. Jadeꞌenꞌampyts ja yikꞌixy yiknɨja̱wɨ ku yikꞌixy sa̱ ja tø tyikꞌøyɨ ja na̱xwiiꞌñɨt, jøts ku jaꞌ tuꞌugyɨ Diosꞌaty ku ja myøkꞌa̱jtɨn xemɨkøjxp myajada̱ꞌa̱ky; paty ja kaꞌap pya̱a̱tꞌatyɨdɨ jaꞌabɨ ja̱a̱ꞌy jøts ja yiktamaaꞌkxtɨt jøts ku døꞌøn ja Dios ja tkanɨja̱wɨdɨ.
20 Por meio de tudo que ele fez desde a criação do mundo, podem perceber claramente seus atributos invisíveis: seu poder eterno e sua natureza divina. Portanto, não têm desculpa alguma.
21 Øy ja tjanɨja̱wɨdɨ ja Dios jadeꞌen, kaꞌapts ja twɨndsøꞌøgɨdɨ, kaꞌap ja tmøja̱wɨdɨ tkunuuꞌkxyja̱wɨdɨ sa̱m ja Dios pya̱a̱tꞌatyɨn. Neꞌegɨ wɨmbetꞌampy ja neꞌegɨ wyɨnmaydɨ, jaꞌ tyajotkøjxtɨp midi nɨti kawa̱mp jøts ja wyɨnma̱a̱ꞌñ kyaꞌøyɨdɨ, wɨmbeets kugoots yꞌejtnɨdɨ.
21 Sim, eles conheciam algo sobre Deus, mas não o adoraram nem lhe agradeceram. Em vez disso, começaram a inventar ideias tolas e, com isso, sua mente ficou obscurecida e confusa.
22 Øy ja yjawa̱ꞌa̱ndɨ jøts ku ja wyijya̱a̱ꞌyɨdɨ, jadeꞌents ja yja̱ttɨ pøn nɨti tkaja̱jtɨp;
22 Dizendo-se sábios, tornaram-se tolos.
23 tøts ja tꞌɨxwejtsɨdɨ ja Dios kyunuuꞌkxɨn, midi nɨjuunɨ kawɨndɨgøøpy, jøts ja tyikmøjtøkɨdɨ ja ja̱a̱ꞌy yjaꞌ ja awa̱na̱x midi wɨndɨgøøpy ejtp, joon pa̱a̱t yꞌawa̱na̱x, tsa̱a̱ꞌñ pa̱a̱t yꞌawa̱na̱x, uk nayɨdeꞌen øy midi jɨyujk midi makta̱xk ja tyeky.
23 Trocaram a grandeza do Deus imortal por imagens de seres humanos mortais, bem como de aves, animais e répteis.
24 Yøꞌøgøjxpts ɨdøꞌøn Dios ja tø myajtstuꞌudyɨdɨ, jøts ja tø tpanøjkxtɨ ja kyøꞌøm tsojkɨn ja kyaꞌøwyɨnma̱a̱ꞌñ (midiꞌiyɨm ja yꞌijty yꞌukjagyajptɨp), jøts jadeꞌen tsøꞌødyumbɨm yꞌadøꞌøtstɨ nɨxem nɨya̱m;
24 Por isso, Deus os entregou aos desejos pecaminosos de seu coração. Como resultado, praticaram entre si coisas desprezíveis e degradantes com o próprio corpo.
25 ja ku kaꞌap tjanchja̱ꞌwɨdɨ ja Dios tyɨyꞌa̱jtɨn. Jaꞌ neꞌegɨ myɨbøjktɨp ja tum ja ta̱a̱y, jøts ja jaꞌ tø twɨndsøꞌøgɨdɨ ja pɨkta̱ꞌa̱ky midi ja Dios tø tꞌødyuñ, jøts nɨ ja Dios neꞌegɨ køꞌøm kyayikwɨndsøꞌøgɨ, pøn pa̱a̱tꞌa̱jtɨp amuum ja wɨndsøꞌjkɨn. Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja yꞌejxɨ tyɨyɨ.
25 Trocaram a verdade sobre Deus pela mentira. Desse modo, adoraram e serviram coisas que Deus criou, em lugar do Criador, que é digno de louvor eterno! Amém.
26 Patyts ɨdøꞌøn Dios ja tø yꞌɨxmachɨdɨ jøts ja jadeꞌen yꞌa̱mꞌadøꞌøtstɨ chaachꞌadøꞌøtstɨ; ja tøꞌøxyøjk pa̱a̱t ja tyiktɨga̱jtsnɨdɨ ja tyøꞌøxyøjkꞌa̱jtɨn, tum wɨmbet ttundɨ sa̱m kaꞌap pya̱a̱tꞌatyɨ jøts ja jadeꞌen yꞌadøꞌøtstɨt.
26 Por isso, Deus os entregou a desejos vergonhosos. Até as mulheres trocaram sua forma natural de ter relações sexuais por práticas não naturais.
27 Jøts ya̱a̱ꞌdyøjk nayɨdeꞌenmɨdɨ; kaꞌ tꞌuknɨtanaañɨdɨ ja ya̱a̱ꞌdyøjkꞌa̱jtɨn ku ja tøꞌøxyøjk møøt, køꞌømyɨ ja tukya̱a̱ꞌdyøjk ñayꞌejxkɨyɨdɨ nɨxem nɨya̱m. Tukya̱a̱ꞌdyøjk ja axøøk yꞌadøꞌøtstɨ, ja ayoꞌonts ɨdøꞌøn ttagɨda̱jkɨdɨp jøts jadeꞌen tyuktuñɨdɨ ku tkamøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨ ja Dios.
27 E os homens, em vez de ter relações sexuais normais com mulheres, arderam de desejo uns pelos outros. Homens praticaram atos indecentes com outros homens e, em decorrência desse pecado, sofreram em si mesmos o castigo que mereciam.
28 Kumɨ kaꞌap ja Dios tnɨja̱wɨwya̱ꞌa̱ndɨ, patyts ja tø myajtstuꞌudyɨdɨ jøts ja yꞌaxøøkwɨnma̱a̱ꞌñ tyikmajada̱ꞌa̱ktɨ, jøts jadeꞌen yꞌadøꞌøtstɨt sa̱m kaꞌap pya̱a̱tꞌatyɨ.
28 Uma vez que consideraram que conhecer a Deus era algo inútil, o próprio Deus os entregou a um inútil modo de pensar, deixando que fizessem coisas que jamais deveriam ser feitas.
29 Tum ja kaꞌøybɨ wɨnma̱a̱ꞌñ yjagyajptɨp, ja kawɨndɨyꞌa̱jtɨn ja axøøkꞌa̱jtɨn, yꞌama̱ꞌa̱tꞌa̱jtkøjxtɨp o ti, ja kaꞌøyꞌa̱jtɨn yꞌa̱mɨdɨp yjotpɨdɨp, wɨndɨɨꞌñja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, yikja̱a̱ꞌyꞌoꞌktɨp, kudsep yja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, wɨnꞌøøꞌndɨp jøts tum wenk øy pøn tnɨmadya̱a̱gɨdɨ.
29 A vida deles se encheu de toda espécie de perversidade, pecado, ganância, ódio, inveja, homicídio, discórdia, engano, malícia e fofocas.
30 Ja paga̱jpxk jaꞌ tyunkꞌa̱jttɨp, kaꞌap ja Dios ttsoktɨ, yjemja̱a̱ꞌyɨdɨ tyeja̱a̱ꞌyɨdɨ, namyɨkaxɨ yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ. Tum ja kaꞌøybɨ wyɨnma̱a̱ꞌñꞌa̱jttɨp, kaꞌap tyeety tya̱a̱k tmɨmadowdɨ,
30 Espalham calúnias, odeiam a Deus, são insolentes, orgulhosos e arrogantes. Inventam novas maneiras de pecar e desobedecem a seus pais.
31 kaꞌap yja̱ꞌgyukɨdɨ, kaꞌap yꞌayuujk tpadundɨ, kaꞌap yujyꞌa̱jtɨn tjagyaptɨ, kaꞌap tja̱ttɨ jøts myaaꞌkxuktɨt jøts kaꞌap pøn tꞌayoꞌejxtɨ.
31 Não têm entendimento, quebram suas promessas, não mostram afeição nem misericórdia.
32 Yjanɨja̱ꞌwɨdɨp wa̱ꞌa̱ts sa̱ Dios tyikutuky; wa̱ꞌa̱ts tjanɨja̱wɨdɨ pøn jadeꞌen adøtstɨp jøts ku ja kyudɨgøꞌødyɨt xemɨkøjxp. Jøts nɨjadeꞌen tkadamajtstuꞌuttɨ, tyunꞌadøtstɨp jadeꞌen jɨnaxy. Tyaxonda̱ktɨp ku tꞌejxtɨ nayɨdeꞌen yꞌadøtsmɨdɨ jaduꞌuk jaduꞌuk.
32 Sabem que, de acordo com a justiça de Deus, quem pratica essas coisas merece morrer, mas ainda assim continuam a praticá-las. E, o que é pior, incentivam outros a também fazê-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.