Romanos 1
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Pabloꞌa̱jtp øts, jøts øts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo nmɨdumpy. Øts ja Dios tø xwɨꞌixy jøts øts yɨdeꞌen ngudanaabyɨꞌa̱tt. Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn wa̱ꞌa̱ts kajpxy nbɨkta̱a̱jkɨn, jaꞌ øts ɨdøꞌøn tø xanɨbɨkta̱a̱gɨ jøts øts ja nga̱jpxwa̱ꞌkxɨt ja kyajpxy ja yꞌayuujk midi nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn xukpa̱a̱jtɨmp.
1 Eu, Paulo, servo de Cristo Jesus, escrevo esta carta. Deus me chamou e me separou para ser seu apóstolo , a fim de que eu anuncie a boa notícia do evangelho de Deus.
2 Pø ma̱ wɨndiꞌixyɨp Dios Teety yø tnɨga̱jpxnɨ, jøts ja kyugajpxy ttukyiknaxy yøꞌøbɨ wɨnma̱a̱ꞌñ yøꞌøbɨ ɨxpøjkɨn jap ma̱ yꞌity ja kyajpxy ja yꞌayuujk,
2 Há muito tempo essa boa notícia foi prometida por Deus, por meio dos seus profetas , e escrita nas Escrituras Sagradas . Ela fala a respeito do Filho de Deus, o nosso Senhor Jesus Cristo, o qual, como ser humano, foi descendente do rei Davi. E, quanto à sua santidade divina, a sua ressurreição provou, com grande poder, que ele é o Filho de Deus.
3 jøts tnɨgajpxy ja Dios Uꞌnk pøn nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristoꞌa̱jtp. Ku ja tnɨga̱jpxɨ ja yja̱a̱ꞌyꞌa̱jtɨn ja ña̱xwiiñꞌa̱jtɨn, ja rey David ɨdøꞌøn ja yꞌa̱pteetyꞌajtpy;
3 — ausente —
4 kuts ja diosꞌa̱jtɨn, jats ja tyiknɨgaxɨꞌjky ku xemɨkøjxp jadɨgojk yjujkpyɨjky jøts kyutujky møkꞌampy, jøts ku døꞌøn ja Dios Uꞌngɨ.
4 — ausente —
5 Ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo køjxp øøts ja Dios Teety tø xmøꞌøy ja kunuuꞌkxɨn jøts øøts ja ngudanɨt, jøts ya̱ na̱xwiiñ yjaꞌa̱ttɨt pøn tjanchja̱wɨdɨp pøn tpaduujnɨdɨp ja Dios yjaꞌ o ma̱ꞌet o ma̱ga̱jp.
5 Por meio de Cristo, Deus me deu a honra de ser apóstolo no serviço de Cristo para levar pessoas de todas as nações a crerem em Cristo e a serem obedientes a ele.
6 Jøts meets ɨdøꞌøn nayɨdeꞌen mja̱a̱ꞌyꞌa̱jtmɨ, nayɨ tøxɨ ja Dios mwɨꞌijxyɨdɨ jøts meets ja Jesucristo mjaꞌa̱tɨdɨt.
6 Entre essas pessoas estão vocês que moram em Roma, a quem Deus tem chamado para pertencerem a Jesus Cristo.
7 Meets ɨdøꞌøn nnɨja̱ꞌa̱yɨdɨp nɨwɨneꞌenɨn jam mdsøønɨdɨ mdanɨdɨ Romɨt ka̱jpkøjxp, nɨwɨneꞌenɨn ja Dios mdabaꞌayøyɨdɨ ja chojkɨn, jøts ja mdamɨdsøkyɨdɨ jøts ja amuum mnadyamɨyoxɨdɨt. Mba̱ttɨpts ja kunuuꞌkxɨn jøts ja øyꞌa̱jtɨn midi ja Dios Teety yajkpy møøt ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo.
7 Por isso eu escrevo a todos vocês que estão em Roma, todos vocês a quem Deus ama e a quem tem chamado para serem o seu próprio povo. Que a
8 Jawyeen øts ja Dios Teety ndukmøja̱wɨ ndukunuuꞌkxyja̱wɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo køjxp, ku mee nɨꞌijtyɨ myiknɨga̱jpxtɨ myiknɨmadya̱ꞌa̱ktɨ øy ma̱dsoo sa̱ ja janchja̱ꞌwɨn xjagyaptɨ.
8 Em primeiro lugar, por meio de Jesus Cristo dou graças ao meu Deus por todos vocês, pois no mundo inteiro se ouve falar a respeito da fé que vocês têm.
9 Diosts testigɨꞌa̱jtp pøn øts ja yꞌUꞌnk ja kyajpxy ja yꞌayuujk nga̱jpxwa̱ꞌkxɨp amumjoojt, ku meets ejtp nja̱ꞌmyech ku øts ja Dios nmɨdsa̱pkajpxy.
9 Eu sirvo a Deus com todo o meu coração, anunciando a boa notícia a respeito do seu Filho; Deus é testemunha de que digo a verdade. Ele sabe que eu sempre lembro de vocês
10 Ejtp øts ja Dios nꞌamɨdøy nbøktsøy jøts tyikꞌamøja̱tt jøts mee nꞌatsꞌext, jaꞌ køꞌøm kyunuuꞌkxɨngøjxp.
10 e oro por vocês. E peço a Deus que, se for da sua vontade, ele faça com que agora eu possa ir visitá-los.
11 Ja ku nba̱a̱twa̱ꞌa̱ndɨ nꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ jøts nmoꞌowa̱ꞌa̱ndɨ yiin waan ja pudøjkɨn sa̱ Dios ttsøky, jøts yja̱a̱kmøjɨt yja̱a̱kmayɨt ja mꞌajotꞌa̱jtɨndɨ.
11 Pois eu quero muito vê-los, a fim de repartir bênçãos espirituais com vocês para fortalecê-los,
12 Jadeꞌenꞌampy øts ɨdøꞌøn ndijy jøts nɨxem nɨya̱m nnagya̱jpxjotꞌamøjkaꞌandɨt nyiknɨgaxøꞌjkɨndɨt, jadeꞌengøjxp sa̱ jaduꞌuk jaduꞌuk njagyejpyɨndɨ ja janchja̱ꞌwɨn.
12 quer dizer, para que nos animemos uns aos outros por meio da fé que vocês e eu temos.
13 Uknɨmadowdɨ mɨguꞌuktøjktɨ, kawɨna̱a̱k ojk øts jam tø njanchjanøjkxwa̱ꞌa̱ñ jøts mee nꞌatsꞌext, nɨ ɨxya̱mba̱a̱tnɨm ø nganijkxy. Jadeꞌenꞌampy øts jam njanøjkxwa̱ꞌa̱ñ jøts meets ndukmadowa̱ꞌa̱ñ ja Dios yjaꞌ, jøts ø nꞌext sa̱ wyɨngaxɨꞌɨky øts ja ndunkjøøjp, sa̱m ø tø nꞌixy abikya̱jp ma̱ jaty ø tø nwɨdity.
13 Meus irmãos, quero que saibam que muitas vezes resolvi ir visitá-los, mas fui impedido até agora de fazer isso. Pois eu gostaria que o meu trabalho produzisse resultados entre vocês também, como tem acontecido entre outros não judeus.
14 Xpa̱a̱tꞌa̱jtpxɨ øts nɨdukɨꞌɨyɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, wan ja tꞌɨxpikyɨdɨ tkaꞌɨxpikyɨdɨ;
14 Pois é meu dever pregar a todos, tanto aos civilizados como aos não civilizados, tanto aos instruídos como aos sem instrução.
15 jøpꞌijxy ø nna̱nkyꞌityɨ jøts mee nayɨdeꞌen ndukmadoꞌot ja Dios yꞌøgyajpxy ja Dios yꞌømyadya̱ꞌa̱ky, pøn jaty jam Roma tsɨnaadyɨp.
15 É por isso que eu quero anunciar o evangelho também a vocês que moram em Roma.
16 Kaꞌ øts ja Dios yꞌøgyajpxy yꞌømyadya̱ꞌa̱ky ndatsøꞌødyuujnɨyɨ, pø jaꞌaxɨ jaꞌ myøkꞌa̱jtɨn jaꞌaxɨ ja yiktumpy, jøts ja ñɨtsoꞌokꞌa̱ttɨ pøn tjanchja̱ꞌwɨdɨp ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm, ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tyimyjapa̱a̱jtɨdɨp, nayɨdeꞌents pøn kaꞌisraelɨtja̱a̱ꞌymɨdɨ.
16 Eu não me envergonho do evangelho, pois ele é o poder de Deus para salvar todos os que creem, primeiro os judeus e também os não judeus.
17 Yøꞌøbɨ øgyajpxy ømyadya̱ꞌa̱ky tnɨga̱jpxp jøts ku janchja̱ꞌwɨngøjxp ja Dios xkupɨjkyɨndɨ, janchja̱ꞌwɨngøjxp jaꞌayɨ sa̱m ja Dios kyajpxy yꞌayuujk tyikta̱a̱ñ ku wya̱a̱ñ yɨdeꞌen: “Pøn kupøjkɨp ja Dios, ja yjanchja̱ꞌwɨn ja ttukpa̱a̱tɨp ja xemɨkøjxpɨt tsɨna̱a̱ꞌyɨn.”
17 Pois o evangelho mostra como é que Deus nos aceita: é por meio da fé, do começo ao fim. Como dizem as Escrituras Sagradas : “Viverá aquele que, por meio da fé, é aceito por Deus.”
18 Jap tsa̱jpjøtpy ja Dios tyiktsøøñ ja møj ayoꞌon, jøts ja ttuktagɨda̱ꞌa̱ky ja kawɨndɨyja̱a̱ꞌdyɨ ja kaꞌøyja̱a̱ꞌdyɨ, pøn kyaꞌøyꞌa̱jtɨngøjxp kyana̱nkñɨja̱wɨwya̱jnɨdɨp ja Dios yjaꞌ.
18 Do céu Deus revela a sua ira contra todos os pecados e todas as maldades das pessoas que, por meio das suas más ações, não deixam que os outros conheçam a verdade a respeito de Deus.
19 Yjanɨja̱ꞌwɨdɨp wa̱ꞌa̱ts jøts tigøjxp pya̱a̱tꞌatyɨ ku ja Dios yiknɨja̱wɨt, pø tøxɨ ja køꞌøm tyukꞌijxyɨdɨ
19 Deus castiga essas pessoas porque o que se pode conhecer a respeito de Deus está bem claro para elas, pois foi o próprio Deus que lhes mostrou isso.
20 sa̱ ja myøkꞌa̱jtɨn yꞌejxɨ tyɨyɨ øy ja yjagagaxɨꞌɨky. Jadeꞌenꞌampyts ja yikꞌixy yiknɨja̱wɨ ku yikꞌixy sa̱ ja tø tyikꞌøyɨ ja na̱xwiiꞌñɨt, jøts ku jaꞌ tuꞌugyɨ Diosꞌaty ku ja myøkꞌa̱jtɨn xemɨkøjxp myajada̱ꞌa̱ky; paty ja kaꞌap pya̱a̱tꞌatyɨdɨ jaꞌabɨ ja̱a̱ꞌy jøts ja yiktamaaꞌkxtɨt jøts ku døꞌøn ja Dios ja tkanɨja̱wɨdɨ.
20 Desde que Deus criou o mundo, as suas qualidades invisíveis, isto é, o seu poder eterno e a sua natureza divina, têm sido vistas claramente. Os seres humanos podem ver tudo isso nas coisas que Deus tem feito e, portanto, eles não têm desculpa nenhuma.
21 Øy ja tjanɨja̱wɨdɨ ja Dios jadeꞌen, kaꞌapts ja twɨndsøꞌøgɨdɨ, kaꞌap ja tmøja̱wɨdɨ tkunuuꞌkxyja̱wɨdɨ sa̱m ja Dios pya̱a̱tꞌatyɨn. Neꞌegɨ wɨmbetꞌampy ja neꞌegɨ wyɨnmaydɨ, jaꞌ tyajotkøjxtɨp midi nɨti kawa̱mp jøts ja wyɨnma̱a̱ꞌñ kyaꞌøyɨdɨ, wɨmbeets kugoots yꞌejtnɨdɨ.
21 Eles sabem quem Deus é, mas não lhe dão a glória que ele merece e não lhe são agradecidos. Pelo contrário, os seus pensamentos se tornaram tolos, e a sua mente vazia está coberta de escuridão.
22 Øy ja yjawa̱ꞌa̱ndɨ jøts ku ja wyijya̱a̱ꞌyɨdɨ, jadeꞌents ja yja̱ttɨ pøn nɨti tkaja̱jtɨp;
22 Eles dizem que são sábios, mas são tolos.
23 tøts ja tꞌɨxwejtsɨdɨ ja Dios kyunuuꞌkxɨn, midi nɨjuunɨ kawɨndɨgøøpy, jøts ja tyikmøjtøkɨdɨ ja ja̱a̱ꞌy yjaꞌ ja awa̱na̱x midi wɨndɨgøøpy ejtp, joon pa̱a̱t yꞌawa̱na̱x, tsa̱a̱ꞌñ pa̱a̱t yꞌawa̱na̱x, uk nayɨdeꞌen øy midi jɨyujk midi makta̱xk ja tyeky.
23 Em vez de adorarem ao Deus imortal , adoram ídolos que se parecem com seres humanos, ou com pássaros, ou com animais de quatro patas, ou com animais que se arrastam pelo chão.
24 Yøꞌøgøjxpts ɨdøꞌøn Dios ja tø myajtstuꞌudyɨdɨ, jøts ja tø tpanøjkxtɨ ja kyøꞌøm tsojkɨn ja kyaꞌøwyɨnma̱a̱ꞌñ (midiꞌiyɨm ja yꞌijty yꞌukjagyajptɨp), jøts jadeꞌen tsøꞌødyumbɨm yꞌadøꞌøtstɨ nɨxem nɨya̱m;
24 Por isso Deus entregou os seres humanos aos desejos do coração deles para fazerem coisas sujas e para terem relações vergonhosas uns com os outros.
25 ja ku kaꞌap tjanchja̱ꞌwɨdɨ ja Dios tyɨyꞌa̱jtɨn. Jaꞌ neꞌegɨ myɨbøjktɨp ja tum ja ta̱a̱y, jøts ja jaꞌ tø twɨndsøꞌøgɨdɨ ja pɨkta̱ꞌa̱ky midi ja Dios tø tꞌødyuñ, jøts nɨ ja Dios neꞌegɨ køꞌøm kyayikwɨndsøꞌøgɨ, pøn pa̱a̱tꞌa̱jtɨp amuum ja wɨndsøꞌjkɨn. Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja yꞌejxɨ tyɨyɨ.
25 Eles trocam a verdade sobre Deus pela mentira e adoram e servem as coisas que Deus criou, em vez de adorarem e servirem o próprio Criador, que deve ser louvado para sempre. Amém !
26 Patyts ɨdøꞌøn Dios ja tø yꞌɨxmachɨdɨ jøts ja jadeꞌen yꞌa̱mꞌadøꞌøtstɨ chaachꞌadøꞌøtstɨ; ja tøꞌøxyøjk pa̱a̱t ja tyiktɨga̱jtsnɨdɨ ja tyøꞌøxyøjkꞌa̱jtɨn, tum wɨmbet ttundɨ sa̱m kaꞌap pya̱a̱tꞌatyɨ jøts ja jadeꞌen yꞌadøꞌøtstɨt.
26 Por causa das coisas que essas pessoas fazem, Deus as entregou a paixões vergonhosas. Pois até as mulheres trocam as relações naturais pelas que são contra a natureza.
27 Jøts ya̱a̱ꞌdyøjk nayɨdeꞌenmɨdɨ; kaꞌ tꞌuknɨtanaañɨdɨ ja ya̱a̱ꞌdyøjkꞌa̱jtɨn ku ja tøꞌøxyøjk møøt, køꞌømyɨ ja tukya̱a̱ꞌdyøjk ñayꞌejxkɨyɨdɨ nɨxem nɨya̱m. Tukya̱a̱ꞌdyøjk ja axøøk yꞌadøꞌøtstɨ, ja ayoꞌonts ɨdøꞌøn ttagɨda̱jkɨdɨp jøts jadeꞌen tyuktuñɨdɨ ku tkamøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨ ja Dios.
27 E também os homens deixam as relações naturais com as mulheres e se queimam de paixão uns pelos outros. Homens têm relações vergonhosas uns com os outros e por isso recebem em si mesmos o castigo que merecem por causa dos seus erros.
28 Kumɨ kaꞌap ja Dios tnɨja̱wɨwya̱ꞌa̱ndɨ, patyts ja tø myajtstuꞌudyɨdɨ jøts ja yꞌaxøøkwɨnma̱a̱ꞌñ tyikmajada̱ꞌa̱ktɨ, jøts jadeꞌen yꞌadøꞌøtstɨt sa̱m kaꞌap pya̱a̱tꞌatyɨ.
28 E, como não querem saber do verdadeiro conhecimento a respeito de Deus, ele entregou os seres humanos aos seus maus pensamentos, de modo que eles fazem o que não devem.
29 Tum ja kaꞌøybɨ wɨnma̱a̱ꞌñ yjagyajptɨp, ja kawɨndɨyꞌa̱jtɨn ja axøøkꞌa̱jtɨn, yꞌama̱ꞌa̱tꞌa̱jtkøjxtɨp o ti, ja kaꞌøyꞌa̱jtɨn yꞌa̱mɨdɨp yjotpɨdɨp, wɨndɨɨꞌñja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, yikja̱a̱ꞌyꞌoꞌktɨp, kudsep yja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, wɨnꞌøøꞌndɨp jøts tum wenk øy pøn tnɨmadya̱a̱gɨdɨ.
29 Estão cheios de todo tipo de perversidade, maldade, ganância, vícios, ciúmes, crimes de morte, brigas, mentiras e malícia. Caluniam
30 Ja paga̱jpxk jaꞌ tyunkꞌa̱jttɨp, kaꞌap ja Dios ttsoktɨ, yjemja̱a̱ꞌyɨdɨ tyeja̱a̱ꞌyɨdɨ, namyɨkaxɨ yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ. Tum ja kaꞌøybɨ wyɨnma̱a̱ꞌñꞌa̱jttɨp, kaꞌap tyeety tya̱a̱k tmɨmadowdɨ,
30 e falam mal uns dos outros. Têm ódio de Deus e são atrevidos, orgulhosos e vaidosos. Inventam maneiras de fazer o mal, desobedecem aos pais,
31 kaꞌap yja̱ꞌgyukɨdɨ, kaꞌap yꞌayuujk tpadundɨ, kaꞌap yujyꞌa̱jtɨn tjagyaptɨ, kaꞌap tja̱ttɨ jøts myaaꞌkxuktɨt jøts kaꞌap pøn tꞌayoꞌejxtɨ.
31 são imorais, não cumprem a palavra, não têm amor por ninguém e não têm pena dos outros.
32 Yjanɨja̱ꞌwɨdɨp wa̱ꞌa̱ts sa̱ Dios tyikutuky; wa̱ꞌa̱ts tjanɨja̱wɨdɨ pøn jadeꞌen adøtstɨp jøts ku ja kyudɨgøꞌødyɨt xemɨkøjxp. Jøts nɨjadeꞌen tkadamajtstuꞌuttɨ, tyunꞌadøtstɨp jadeꞌen jɨnaxy. Tyaxonda̱ktɨp ku tꞌejxtɨ nayɨdeꞌen yꞌadøtsmɨdɨ jaduꞌuk jaduꞌuk.
32 Eles sabem que o mandamento de Deus diz que aqueles que fazem essas coisas merecem a morte. Mas mesmo assim continuam a fazê-las e, pior ainda, aprovam os que fazem as mesmas coisas que eles fazem.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.