Mateus 13

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam tøjkjotp pyɨdsɨɨmy, jøts ja ojts ñijkxy jam mejyꞌa̱m, jamts ja yꞌɨxa̱a̱jky.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Jøts kumɨ janch may ja ja̱a̱ꞌy ñamyujkɨdɨ ma̱ ja jam wyɨnaty, wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tyøjkɨyɨɨꞌñ jap ba̱rkɨjøtpy, japts ja yꞌɨxa̱a̱jky, jøts ja mayja̱a̱ꞌy jam nɨdukɨꞌɨyɨ tya̱ndøø nøø adsayjotp.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Xjats ja ttukꞌɨxpɨjky ja yꞌɨxpøjkɨn, ñɨmyay ɨdøꞌøn ja ojts tnɨga̱jpxkøjy. Tum ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky ja tyanɨmadyakpy pønɨ midi ɨdøꞌøn ja yꞌukyiktamɨja̱ꞌgyukɨp, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 jøts ku ja ojts twɨjy ja tyømt, xjats ja tømt wɨna̱a̱gɨn ña̱xkɨda̱a̱jky jam tuuꞌa̱m, jaꞌats ja joon ojts tnɨmendɨ jøts ja wa̱ꞌa̱ts tpeemujkøjxtøø.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Wɨna̱a̱gɨn ja tømt ña̱xkɨda̱a̱jky jam tsa̱a̱jotp ma̱ ja na̱a̱jx kyamajpxyɨ; jaꞌats ojts tsojk myujxkojtɨ kumɨ kaꞌap ja na̱a̱jx kyøjkɨ.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 Kuts ja xøøw jaꞌayɨ pyɨdsɨɨmy, jaꞌats ja ojts cha̱a̱ꞌyɨyɨ, ya̱ts yꞌa̱a̱ts ja yja̱a̱kidyimyꞌejtnɨdɨ, xjats ja tukɨꞌɨyɨ ojts tyøtskøjxnɨ.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Jøts ja tømt wɨna̱a̱gɨn ña̱xkɨda̱kmøø jam maagyujpꞌagujkp, jøts ku ja maagyujp yøøñ, jaꞌats ja ojts ñɨꞌa̱a̱ꞌmbajtnɨyɨ.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 Jøts ja tømt ojts waanɨ ña̱xkɨda̱kmɨ ma̱ øña̱a̱jx, jaꞌats janchꞌøyɨyɨɨꞌñ; wɨna̱a̱gɨn magøꞌpxy pya̱jkpejty ja tuꞌukpɨ tømt, wɨna̱a̱gɨnts tuguiꞌpxy, jøts wɨna̱a̱gɨn eeꞌpxma̱jk.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Pønɨ pøn ja ja̱ꞌgyukɨn tmøøtꞌa̱jtp, wan tja̱ꞌgyukɨdɨ.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja pyabøjkpɨtøjk ñɨmejnɨyɨ wɨngon jøts ja tyiktøødøø:
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Jøts ja tꞌadsøøy:
11 Jesus respondeu:
12 Pønts tjagyajp ja ja̱ꞌgyukɨn, ja̱a̱ktyimyikmoꞌopts jaꞌ jøts yikxon tyimyja̱ꞌgyukɨt; jøts pøn kaja̱ꞌgyukɨp, ja̱a̱ktyimyikpøjkxɨpts jaꞌ pønɨ wɨneꞌen pa̱a̱dɨn ja jap tja̱a̱kjamøødɨ ja wyijyꞌa̱jtɨn.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 Paty øts yø jadeꞌen ndukmadowdɨ wenk madya̱ꞌa̱kyøjxp; yjadyimyꞌejxtɨpxɨ jadeꞌents yja̱ttɨ sa̱m tø tkidyimyꞌejxtɨ, yjadyimyjamadoodɨp jadeꞌents yja̱ttɨ sa̱m ti tkidyimñɨmadowdɨ, uk sa̱m pøn ti tkidyimyadøyɨn.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Jadeꞌen ɨdøꞌøn ɨxya̱m tyimyja̱tɨ sa̱m wya̱a̱ñ ja Isaías ja Dios kyugajpxy, ku ja yɨdeꞌen wya̱a̱ñ:
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 Nɨsudsoꞌampy yø yjadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy kyaꞌukmadoonɨdɨ ja yꞌanmɨja̱ꞌwɨn,
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 Xjats ja Jesús tja̱a̱knɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk:
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Jøts janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, jøts ku may ja ja̱a̱ꞌy pøn jaty Dios kugajpxyꞌa̱jtɨdɨp, pøn jaty øyja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, jadeꞌen tyimyjawempꞌejxwa̱ndɨ pøn meets ɨxya̱m mꞌijxpy, jøts nɨjuunɨts tø tkaꞌejxtɨ; yjadyimyjamadoowa̱ndɨ ya̱ꞌa̱t jadeꞌen midi meets ɨxya̱m mmadøøpy, nɨjuunɨts ja tkamadowdɨ.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 ’Ukpatmadowdɨm meets, jøts xja̱ꞌgyukɨdɨt pønɨ sudsoꞌampy ɨdøꞌøn ya̱ꞌa̱t madya̱ꞌa̱ky tijy ku ja ja̱a̱ꞌy chøøꞌñ neppɨ.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 Pøn tjamadojɨdɨp ja Dios kyajpxy sa̱ ja ttanɨtanɨt ja yja̱a̱ꞌy jøts nɨkaꞌap tmøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨ, jaꞌats ɨdøꞌøn jadeꞌen ja̱jtɨp sa̱m ja tømt midi na̱xkɨda̱a̱jk jam tuuꞌa̱m; jøts mɨkuꞌ ja jatyɨ ñɨmiñɨyɨ jøts ja pyøjkxɨyɨ ja Dios kyajpxy midi ja tø tjaꞌukja̱ꞌgyukɨ.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 Jøts ja tømt midi na̱xkɨda̱a̱jk jam tsa̱a̱jotp, jadeꞌen ɨdøꞌøn ja ñamyayɨ yjaty sa̱m jaduꞌuk ja ja̱a̱ꞌy pøn tpatmadojɨdɨp ja Dios kyajpxy jøts ja jotkujkꞌatyɨm tkupøjkojtɨ,
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 jøts kumɨ jadeꞌents yja̱ttɨ sa̱m ja ujts yꞌa̱a̱ts kyaꞌejtxɨyɨ, jøts ja nɨgɨdi jeky tmɨꞌettɨ; ku ja tkuꞌayoꞌomba̱a̱dɨdɨ ja Dios kyajpxy uk yiktabawoptɨ pa̱a̱t, jøts ja jatyɨ tyimyꞌayojɨdɨ.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 Jøts ja tømt midi yikwøj jam maagyujp agujkp, jadeꞌen ɨdøꞌøn ja nꞌukpɨkta̱a̱jkɨn sa̱m ja ja̱a̱ꞌy pøn tpatmadojɨdɨp ja Dios kyajpxy, jøts ja pɨkta̱ꞌa̱ky jøts ja jotkujkꞌa̱jtɨn jaꞌ neꞌegɨ yjotmayꞌa̱jttɨp, jaꞌ ja wɨnꞌøøꞌnɨdɨp, jøts ja Dios yjaꞌ tyɨgøøñɨ jøts ja ja̱a̱ꞌy ja yjanchja̱ꞌwɨn nɨkaꞌap tyikwɨngaxɨꞌɨky.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 Ja tømt midi ojts ña̱xkɨda̱ꞌa̱ky jam øña̱xjotp, jadeꞌen ja nbɨkta̱a̱jkɨn sa̱m ja ja̱a̱ꞌy pøn tpatmadojɨdɨp ja Dios kyajpxy jøts yja̱ꞌgyukɨdɨp, jøts yikwɨngaxøꞌøktɨp. Jadeꞌen ja wɨna̱a̱gɨndɨ sa̱m ja tuꞌukpɨ tømt pya̱jkpety magøꞌpxy, jøts wɨna̱a̱gɨn jadeꞌen sa̱m jaꞌ midi pa̱jkpajtp tuguiꞌpxy uk eeꞌpxma̱jk.
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tja̱a̱ktamɨmadya̱a̱jky jaduꞌuk ja madya̱ꞌa̱ky, jøts ja mayja̱a̱ꞌy yɨdeꞌen tnɨma̱a̱y:
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 jøts ku ja wyɨnaty ɨxjam mya̱a̱nɨdɨ nɨdukɨꞌɨyɨ, wɨnets ja kuga̱m myɨdsep ojts tyatøjkxɨyɨ ja kya̱m, jøts ja ojts tꞌatswɨjy ja kaꞌøy ujts jam ariinjotp.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 Kuts ja ariin yøøñ ku ja yꞌuunɨyɨɨꞌñ, jøts ja kaꞌøy ujts jam nayɨdeꞌen pyɨdsɨɨmy.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 Wɨnets ja tumbɨ tꞌatsnɨmaadyøø ja wyɨndsøn: “Wɨndsøn, pø janch tum ødyømts mets ojts xijy xwɨjy jam mga̱mjotp, ¿ma̱ts yø kaꞌøy ujts tø chøøñ?”
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 Jøts ja wyɨndsøn ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: “Ja taꞌajkɨbɨ ja tajotma̱ꞌtpɨ net jadeꞌen tø yꞌadøꞌøtstɨ.” Xjats ja tumbɨ tyiktøwdɨ jøts ja wya̱ndøø: “¿Mdsøjkpy jøts øøts ja kaꞌøy ujts nꞌatswejxkøxt?”
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 Yɨdeꞌents ja ojts yꞌadsøyɨdɨ: “Kaꞌ, ku net ja kaꞌøy ujts yjayikwext, nayɨdeꞌents ɨnet ja ariin yikwejxnɨt.
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Neꞌegɨ tyimyꞌøyꞌa̱tp jøts jadeꞌen xmajtstuꞌuttɨt, wan jadeꞌen tyondɨ, jaanɨm ku wyɨnaty tø tyimbya̱a̱ty jøts yikwejxnɨt; wɨnets øts ja tumbɨ ngaxt jøts ja jawyeen twejxmujkøxtɨt ja kaꞌøy ujts, yikxon tꞌadsuꞌumdɨt tukꞌøøxy jaty jøts ja jadeꞌen yiknɨtsa̱ꞌa̱t, jøts ja ariin yikpøkjøꞌøkt jap abøjkꞌɨɨꞌñjøtpy.”
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Ñayɨ myadya̱a̱jk ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jaduꞌuk ja madya̱ꞌa̱ky:
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Jøts kumɨ ja̱a̱ktyimchuuꞌkxñɨ ja ñɨdømt yøꞌ, kaꞌap jaduꞌuk jadeꞌen ujts midi yjamɨguꞌukꞌajtpy; kuts yøñ, yikxon yjantyimyøñ møj tukmøj kipyɨn, janch møj ɨdøꞌøn yøñ ti sa̱ øy ti joon myendɨ kɨxy kɨda̱ꞌa̱ky, jøts ja ñabyeꞌeñɨdɨ jam kipy awa̱jkøjxp.
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Ñayɨ tyamɨmadya̱a̱jk jaduꞌuk madya̱ꞌa̱ky:
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱kyøjxp ɨdøꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja yꞌɨxpøjkɨn tnɨgajpxy, jøts tum jadeꞌen ɨdøꞌøn ja tnɨgajxpy pønɨ ti døꞌøn ja ñɨmadya̱ꞌa̱kwampy.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Jaꞌagøjxp ja jadeꞌen yja̱jty jøts kaꞌpxy wyɨmbɨdsøꞌømt sa̱ wya̱a̱ñ ja Dios kyugajpxy ku ja yɨdeꞌen tjaadya̱a̱ñ:
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ojts tmɨnawyaꞌkxyɨ ja ja̱a̱ꞌy jøts ja tyøjkɨyɨɨꞌñ tøjkjøtpy, japts pyabøjkpɨtøjk ja ojts ñɨmiñɨyɨ, jøts ja ñɨma̱a̱jyɨyɨ:
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Wɨnets nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdɨ:
37 Jesus respondeu:
38 jøts ja ka̱m, na̱xwiiꞌñɨt jaꞌ. Jøts ja ødyømt, ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn Dios kyutujk tpaduujnɨdɨp, jøts ja kaꞌøy ujts, ja ja̱a̱ꞌyts jaꞌadɨ pøn ja mɨkuꞌ yjaꞌ tpaduujnɨdɨp,
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 jøts ja taꞌajkɨbɨ tajotma̱ꞌa̱tpɨ midi tnepp ja kaꞌøy ujts, nay ja mɨkuꞌ ja køꞌøm. Jøts ku tpa̱a̱ty ja ariin wejxkꞌa̱a̱ts, ja døꞌøn jaꞌ ku na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy yiktɨɨdyuꞌundɨt, jøts pøn tpøkmuktɨp ja pɨkta̱ꞌa̱ky, ja a̱nkɨlɨs jaꞌadɨ.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn yja̱tt ku na̱xwiiꞌñɨt kyøxt sa̱m ja kaꞌøy ujts yikpøkmukyɨn, sa̱m ja yikpɨkta̱ꞌa̱gyɨn jap jønjøtpy jøts ja jap ñɨtøy.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Ngaxp øts ja nꞌa̱nkɨlɨs jøts ja twa̱a̱mujkøxtɨt pøn jaty ja myɨguꞌuk tyikpøktyundɨp, jøts pøn nayɨdeꞌen ttunkꞌa̱jttɨp ja pøktyunk, jøts ja ttukmajtstuꞌuttɨt øts ja ngutujk jøts kidi mɨba̱a̱t ttatøkɨdɨ.
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 Jap ja møj jøndøødya̱jkjøtpy tpɨkta̱ꞌa̱ktɨt ma̱ ja yikxon tmɨjøꞌødɨt tmɨya̱ꞌa̱xtɨt, tmɨwɨngɨdsetstɨt tmɨꞌagɨdsetstɨt ja jøøn.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Jøts pønts ja Dios tpadundɨp pønɨ sa̱ ja wya̱ꞌa̱ñ, jaꞌats ɨdøꞌøn jap ja møj kunuuꞌkxɨn tmøøtꞌa̱jttɨp ma̱ ja Dios Teety ja kyutujk ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy. Pønɨ mmøøtꞌa̱jttɨp ja ja̱ꞌgyukɨn, ¡ja̱ꞌgyukɨdɨts!
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 ’Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk sa̱m meeñ yuꞌuchꞌityɨn ya̱ na̱xjøøjty ka̱mjøøjty. Xjats ja̱a̱ꞌy ja tpa̱a̱ty jøts ja nay jap jadɨgojk tyuꞌuch; jøts kumɨ yjantyaxondakpy wɨnets ñijkxy jøts tꞌatstoꞌokixy tukɨꞌɨyɨ ja pyɨkta̱ꞌa̱ky ti jaty jam yjagyejpy, jøts ja na̱a̱jx tjuy ma̱ tø tꞌukyuꞌuch ja meeñ midi tø tpa̱a̱ty.
44 — O
45 ’Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy tyanɨtanaapy sa̱m tuꞌuk ajuubyɨ aga̱jpxpɨ, pøn tꞌɨxaapy tum ja øybɨ tsa̱a̱ meeñ midi ja chow kawɨnmaañɨ,
45 — O
46 kuts ja tpa̱a̱ty tuꞌuk midi janch tsoba̱tp, wɨnets ñijkxy jøts tukɨꞌɨyɨ yꞌatsnawyɨdooꞌkixyɨ ti jaty jam yjagyejpy, jøts ja tjuy ja tsa̱a̱ meeñ.
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 ’Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk sa̱m tuꞌuk ja xuumy midi yiktaꞌa̱jkxma̱kp, kuts ja yiknøøwejtspety jam mejyjotp, jøts ja tyikpɨdsimy køx kɨda̱ꞌa̱k ja a̱jkx.
47 — O
48 Jøts ku ja xuumy tø yꞌuch, wɨnets ja a̱jkxma̱kpɨ ja twejtspɨdsømdɨ jøts ja tyiknøjkxtɨ jam nøøꞌadsayjotp, jøts jam yꞌɨxa̱ꞌa̱ktɨ jøts ja jam twɨꞌejxtɨ ja a̱jkx; kachjøtpy ja tpɨkta̱ꞌa̱ktɨ midi janch tumꞌøy jøts ja kaꞌøy a̱jkx yikꞌɨxwɨjy.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Jadeꞌents ɨdøꞌøn yja̱tt ku na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy kyøxt; nɨbɨdsømɨdɨp jaꞌ ja a̱nkɨlɨs jøts ja abiky pyɨkta̱ꞌa̱gɨdɨt pønɨ sa̱ pønjabøn yꞌøyɨ kyaꞌøyɨ,
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 jøts ja kaꞌøybɨ yikpɨkta̱ꞌa̱ktɨt jap møj jøndøødya̱jkjøtpy ma̱ ja yikxon yjøꞌødɨt ya̱ꞌa̱xtɨt, wyɨngɨdsetstɨt yꞌagɨdsetstɨt.
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja yiktøøjɨdɨ:
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Wɨnets ja ñɨma̱a̱jyɨdɨ:
52 Jesus disse:
53 Xjats ku ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jadeꞌen tnɨmadya̱kꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja jam chøøꞌñ
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 jøts ja ojts yja̱ꞌa̱ty jam kyøꞌøm etjotp ma̱ ja kyuga̱jpɨ. Jamts ja yikꞌɨxpøjktøjkøø tsa̱ptøjkjotp midi jam wyɨnaty, jøts ja ja̱a̱ꞌy ñɨgyuma̱a̱p yjanchja̱jtøø, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ndɨ:
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 Pø ja tsajtspɨts yøꞌ yꞌuꞌnk, jøts ja María tta̱a̱gɨ. Kidi ja Jacobo yøꞌ yꞌa̱jchtɨ, jøts ja José møøt ja Simón, jøts Judas.
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 Naya̱ts ja yꞌuch kiixy yø chɨnaamyɨdɨ ma̱ adøm ya̱. ¿Ti ma̱ts yø jadeꞌen tukɨꞌɨyɨ tø tjaty?
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Patyts ɨdøꞌøn ja jadeꞌen kaꞌ tmøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨ. Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdɨ:
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Jøts ɨdøꞌøn ja jam kaꞌap jadɨneꞌen ttuuñ ja mɨla̱grɨ, kumɨ kaꞌap ja tjanchja̱wɨdɨ.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.