Mateus 10
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs VC
1 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tya̱xmujky ja pyabøjkpɨtøjk midi nɨmakmajtsktɨ, jøts myøkꞌa̱jtɨn ja ojts tmøꞌøy, jaꞌats ja ttuktabɨdsøꞌømdɨt ja mɨkuꞌ jøts ja tyikmøkpøktɨt pøn øy tigati pa̱ꞌa̱m pøjkɨdɨp.
1 Jesus reuniu seus doze discípulos. Conferiu-lhes o poder de expulsar os espíritos imundos e de curar todo mal e toda enfermidade.
2 Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja nɨmakmajtskpɨ pabøjkpɨtøjk ja xyøøwdɨ: tuꞌuk Simón txøøwɨ, nayɨ yiktejp ja Pedro, jøts ja yꞌuch txøøwɨ Andrés; Jacobo møøt jaꞌ yꞌuchmɨ midi txøøwꞌa̱jtp Juan, ja Zebedeo yꞌuna̱ꞌjk;
2 Eis os nomes dos doze apóstolos: o primeiro, Simão, chamado Pedro; depois André, seu irmão. Tiago, filho de Zebedeu, e João, seu irmão.
3 Felipe, Bartolomé, Tomás, jøts Mateo ja yikugubajtpɨ; jøts ja Alfeo mya̱jnk pøn txøøwꞌa̱jtp Jacobo; jøts Lebeo pøn nayɨ yiktejp Tadeo;
3 Filipe e Bartolomeu. Tomé e Mateus, o publicano. Tiago, filho de Alfeu, e Tadeu.
4 jøts jaduꞌuk Simón cananista; jøts ja Judas Iscariote pøn tna̱nkmya̱jtsɨp ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús.
4 Simão, o cananeu, e Judas Iscariotes, que foi o traidor.
5 Yɨdeꞌen ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tꞌaneꞌemy ja ñɨmakmajtskpɨ pabøjkpɨtøjk ku ja ojts tkajxtsøøꞌñ:
5 Estes são os Doze que Jesus enviou em missão, após lhes ter dado as seguintes instruções: Não ireis ao meio dos gentios nem entrareis em Samaria;
6 jaꞌayɨ mee mnɨnøjkxp midi ya̱ Israelɨt na̱xjøøjty, jaꞌ ɨdøꞌøn ejtnɨdɨp sa̱m ja borreek tyɨgøydɨ.
6 ide antes às ovelhas que se perderam da casa de Israel.
7 Nøjkx xka̱jpxwa̱ꞌkxtɨ jøts ku Dios kyutujk wyɨngøñ midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy.
7 Por onde andardes, anunciai que o Reino dos céus está próximo.
8 Yiktsoꞌoktɨ pøn pøjkɨp ja møk puꞌuts pa̱ꞌa̱m, jøts pøn tigati ja̱jtɨdɨp, yikjujkpyøktɨ ja ooꞌkpɨdɨ, jøts ka̱jpxpɨdsømdɨ ja mɨkuꞌ jøts tmajtstuꞌutt ja ja̱a̱ꞌy. Meets ɨdøꞌøn yø yjadeꞌembɨ møkꞌa̱jtɨn tø mnɨyikmøꞌøy; nayɨdeꞌents xyiktunkpa̱a̱ttɨt sa̱m tø myikmoꞌodɨ.
8 Curai os doentes, ressuscitai os mortos, purificai os leprosos, expulsai os demônios. Recebestes de graça, de graça dai!
9 ’Kidi ti meeñ xkondɨ, nɨ oorɨ, nɨ pla̱tɨ, nɨ cobre,
9 Não leveis nem ouro, nem prata, nem dinheiro em vossos cintos,
10 nɨ pejnba̱a̱t xkawetstɨt. Mnɨmda̱jk nɨti xkakoꞌondɨt, tuꞌugyɨ mwet xmɨnøjkxtɨt midi ɨxja mwetꞌa̱jttɨp; tumbɨxɨ mnøjkxtɨ, mgaabya̱a̱tp meets.
10 nem mochila para a viagem, nem duas túnicas, nem calçados, nem bastão; pois o operário merece o seu sustento.
11 ’Ku øy ma̱ mja̱ꞌa̱ttɨt wan tka̱mjotpɨ wan tka̱jpjotpɨ, jamts xꞌɨxa̱ꞌa̱dɨt tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy midi nɨja̱wɨ, midi tsojkp ja Dios yjaꞌ, jaꞌ tyøjkjotp mja̱ꞌda̱ꞌa̱ktɨt kunɨm mdsoondɨt jam ka̱jpjotp, wɨnetnɨmts jam mbɨdsøꞌømdɨt.
11 Nas cidades ou aldeias onde entrardes, informai-vos se há alguém ali digno de vos receber; ficai ali até a vossa partida.
12 Ku mdøkɨdɨt tøjkjøtpy, ka̱jpxpooꞌkxtɨ ja ja̱a̱ꞌy.
12 Entrando numa casa, saudai-a: Paz a esta casa.
13 Pønɨ mꞌadsojɨdɨp ja ja̱a̱ꞌy, øyꞌa̱jtp; kuts ja kaꞌ tꞌadsojɨmbity, majtstuꞌuttɨts jaꞌ.
13 Se aquela casa for digna, descerá sobre ela vossa paz; se, porém, não o for, vosso voto de paz retornará a vós.
14 Jøts ku pøn mgagupøkɨdɨt, uk kaꞌ pa̱a̱t tmadowa̱ꞌa̱ndɨ pønɨ sa̱ me mjawa̱ꞌa̱ñ, pɨdsømdɨts jam jaꞌabɨ tøjkjotp uk jaꞌabɨ ka̱jp. Wɨnaptɨ ja puꞌux midi jam mdekyøjxp, jøts jadeꞌeñɨ xukꞌejxtɨt jøts ku jadeꞌeñɨ tø mnañɨwa̱ꞌa̱chɨdɨ.
14 Se não vos receberem e não ouvirem vossas palavras, quando sairdes daquela casa ou daquela cidade, sacudi até mesmo o pó de vossos pés.
15 Øts ɨdøꞌøn wa̱mp ku wyɨnaty yja̱ꞌa̱ty ja tɨɨdyuꞌunɨn, neꞌegɨ kajaa yø yjadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy ja ayoꞌon tyimbya̱a̱ttɨt, jøts nɨgɨdi jadeꞌen yꞌayoꞌomba̱a̱ttɨt neꞌegɨ ja kawɨndɨy ja̱a̱ꞌdyɨ pøn jam tsɨnaadyøø jam Sodoma jøts jam Gomorra.
15 Em verdade vos digo: no dia do juízo haverá mais indulgência com Sodoma e Gomorra que com aquela cidade.
16 ’¡Øyɨm xmadoꞌodɨt jøts xnɨja̱wɨdɨt jøts ku meets jam nguexy ma̱ kaꞌap nugo aja̱wɨ øy pøn tyøkɨ! Mjadyimñayꞌejxꞌetɨdɨp, yikxonɨm mnañɨwijyꞌa̱tɨdɨt, kidi øy ti xtsepøktɨ, yujy køꞌøm mnabyɨkta̱ꞌa̱gɨdɨt.
16 Eu vos envio como ovelhas no meio de lobos. Sede, pois, prudentes como as serpentes, mas simples como as pombas.
17 Øyɨm xꞌejxtɨt, øyxɨ døꞌøn ja̱a̱ꞌy mgøya̱kɨdɨt ma̱ kudunktøjk jamdɨ, jøts myikwɨnwoptɨt myikjøpwoptɨt jam tsa̱ptøjkjotp.
17 Cuidai-vos dos homens. Eles vos levarão aos seus tribunais e açoitar-vos-ão com varas nas suas sinagogas.
18 Myiknøjkxɨ pa̱a̱t meets ja ja̱a̱ꞌy jam ma̱ jaty ja møj wɨndsøn yikutuktɨ, jaꞌagøjxp ku øts njaꞌ xpabøjkɨdɨ; jats ɨdøꞌøn ja ñɨbɨdsømɨt jøts meets ja xukmadoꞌot pønɨ sa̱ øts ɨdøꞌøn ja nꞌɨxpøjkɨn, jaꞌaba̱a̱t meets xukmadoꞌodɨt pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ.
18 Sereis por minha causa levados diante dos governadores e dos reis: servireis assim de testemunho para eles e para os pagãos.
19 Kuts myikøya̱ktɨt jam kudunk wyɨndumdɨ, kidi xkumayja̱wɨdɨ, kidi meets ja xpamaañɨ xpada̱jnɨ pønɨ ti døꞌøn jam mga̱jpxtɨp, uk pønɨ sa̱ døꞌøn jam mwa̱ꞌa̱ndɨt; jaꞌayɨ ja yꞌukja̱ꞌa̱tt pønɨ juunɨ døꞌøn mga̱jpxtɨt, nagyøꞌømts Dios mmoꞌojɨdɨt ja ayuujk pønɨ sa̱ døꞌøn mwa̱ꞌa̱ndɨt.
19 Quando fordes presos, não vos preocupeis nem pela maneira com que haveis de falar, nem pelo que haveis de dizer: naquele momento ser-vos-á inspirado o que haveis de dizer.
20 Kidi meedsɨpxɨ ja mmɨwɨnma̱a̱ꞌnbya̱a̱tp ku mee mga̱jpxt, pø ja Dios Teetyxɨ yꞌEspíritu Santo myika̱jpxɨdɨp.
20 Porque não sereis vós que falareis, mas é o Espírito de vosso Pai que falará em vós.
21 ’Jadeꞌen nøjkx jaty kyubety pønɨ pøn øts njaꞌ wyɨnaty xkupøjkɨyɨp, jøts ja myɨguꞌuk pa̱a̱t ja tyamɨdsepøkɨt jøts ja tna̱nkyikꞌoogɨt, jøts ja uꞌnkteety jøts ja uꞌnkta̱a̱k nayɨdeꞌen ttumɨdɨt ja yꞌuna̱ꞌjk nay jaꞌagøjxp ku øts njaꞌ janchpabøjkɨdɨ nɨduꞌugɨn; jøts ja uꞌnk una̱ꞌjk nayɨdeꞌents ttumɨdɨt ja tyeety tya̱a̱k, tyikꞌooktɨt pa̱a̱t jaꞌadɨ.
21 O irmão entregará seu irmão à morte. O pai, seu filho. Os filhos levantar-se-ão contra seus pais e os matarão.
22 May ja̱a̱ꞌy mee mmɨꞌakɨyɨp mmɨjotma̱ꞌa̱dɨyɨp jaꞌagøjxp ku meets njaꞌ xpabøjkɨyɨ; pønts tmɨdanaapy øy wɨneꞌen pa̱a̱t, ja yjadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌyts ɨdøꞌøn nɨtsoꞌokꞌa̱tp.
22 Sereis odiados de todos por causa de meu nome, mas aquele que perseverar até o fim será salvo.
23 Ku myiktabawɨdetɨt ja kipy ja tsa̱a̱, kaknøjkxtɨts ma̱ ka̱jp jam jaduꞌuk; øts ɨdøꞌøn wa̱mp, jøts ku øts wyɨnaty jawyeen tø nmenɨ ya̱mnɨm meets ja ka̱jp xkaꞌayøꞌøyꞌabɨdsømdɨ midi jaty ja israelɨt ja̱a̱ꞌy kya̱jpꞌa̱jttɨp.
23 Se vos perseguirem numa cidade, fugi para uma outra. Em verdade vos digo: não acabareis de percorrer as cidades de Israel antes que volte o Filho do Homem.
24 ’Kaꞌ pøn ɨxpøjkpɨ tja̱a̱ktyimyjɨnaxy ja myaꞌestrɨ, jøts nɨ ja tumbɨ tkajɨnaxy ja wyɨndsøn.
24 O discípulo não é mais que o mestre, o servidor não é mais que o patrão.
25 Tyajotkujkꞌa̱ttɨp ɨdøꞌøn ja ɨxpøjkpɨ, janch møj ɨdøꞌøn ja wyɨnaty ku yja̱ꞌa̱ttɨt jadeꞌen sa̱m ja myaꞌestrɨ, jøts ja tumbɨ sa̱m ja wyɨndsønɨn. Pønɨ mɨkuꞌdam ø nyiktijy ku mee nnɨwɨndsønꞌaty, ¿tits meets mdsow, ti meets jadeꞌen mja̱a̱kayiktejp?
25 Basta ao discípulo ser tratado como seu mestre, e ao servidor como seu patrão. Se chamaram de Beelzebul ao pai de família, quanto mais o farão às pessoas de sua casa!
26 ’Paty kaꞌ pøn xtsøꞌøgɨdɨt. Kaꞌaxɨ ti kyanɨgaxɨꞌɨky øy pøn ti tjadyimyꞌamaꞌatskꞌaty, kaꞌats ja kyayiknɨja̱wɨ øy pøn ti tjadyimyjayuꞌuchꞌity.
26 Não os temais, pois; porque nada há de escondido que não venha à luz, nada de secreto que não se venha a saber.
27 Pønɨ ti mee ndaꞌaga̱jpxɨp, tukmadowdɨts meets ja ja̱a̱ꞌy jaꞌ; nɨga̱jpxtɨts ja yikxon pønɨ ma̱ xꞌaꞌejxɨdɨ myikmadowdɨ ømyadsowɨ.
27 O que vos digo na escuridão, dizei-o às claras. O que vos é dito ao ouvido, publicai-o de cima dos telhados.
28 Kidi yikja̱a̱ꞌyꞌooꞌkpɨ xtsøꞌøgɨdɨ, pø kaꞌaxɨ anmɨja̱ꞌwɨn ja tjadyimyikꞌooktɨ; ja Dios jaꞌ ɨdøꞌøn tɨy neꞌegɨ mdsøꞌøgɨdɨp, pø jaꞌaxɨ møkꞌa̱jtɨn tjagyajp jøts ja ja̱a̱ꞌy tyikwɨndɨgøy møøt ja yꞌanmɨja̱ꞌwɨn jap ayoda̱a̱jkjøtpy.
28 Não temais aqueles que matam o corpo, mas não podem matar a alma; temei antes aquele que pode precipitar a alma e o corpo na geena.
29 ’O døꞌøn ja joon ma̱ba̱a̱t kyɨdyimchoba̱a̱ty, nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios Teety ja tꞌejxꞌity. Nɨ tuꞌugɨn ja kyawɨndɨgøy pønɨ kaꞌap ja køꞌøm tyikutuky.
29 Não se vendem dois passarinhos por um asse? No entanto, nenhum cai por terra sem a vontade de vosso Pai.
30 Tuꞌuk tuꞌuk meets mwa̱a̱y machøy yꞌity.
30 Até os cabelos de vossa cabeça estão todos contados.
31 Kidi mdsøꞌøgɨdɨ, neꞌegɨ jawaanɨ jɨnaxy mee mnɨbayøꞌøyɨ, ¿ti ti meets mdsow, ti sa̱ ja mayjoon choba̱a̱ty?
31 Não temais, pois! Bem mais que os pássaros valeis vós.
32 ’Pøn jaty ø xpuka̱jpxɨp, pøn wa̱mp mayja̱a̱ꞌyjøøjty jøts ku øts ja xpabiky, nayɨdeꞌents øts ja møk nnɨtanɨt jam Dios Teety wyɨngujkp pøn jap tsa̱jpjøtpy.
32 Portanto, quem der testemunho de mim diante dos homens, também eu darei testemunho dele diante de meu Pai que está nos céus.
33 Pønts ø xkabuka̱jpxɨp, pøn wa̱mp mayja̱a̱ꞌyjøøjty jøts ku øts ja kaꞌ xpabiky, nayɨdeꞌents øts ja nɨwɨneꞌenɨn ngaꞌejxjɨmbett, nɨwɨneꞌenɨn nganɨtanɨt jam Dios Teety wyɨngujkp.
33 Aquele, porém, que me negar diante dos homens, também eu o negarei diante de meu Pai que está nos céus.
34 ’Kidi mee mwa̱nɨ jøts ku øts ja̱a̱ꞌy kuwa̱nɨ xtyimyjatytajotkujkꞌa̱ttɨt, pø may ɨdøꞌøn ja nøjkx kyanachokɨdɨt øts køjxp.
34 Não julgueis que vim trazer a paz à terra. Vim trazer não a paz, mas a espada.
35 Jadeꞌen ja tpa̱tnɨ jøts ja̱a̱ꞌy ja yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjk yꞌukmɨdsepøjknɨyɨt, ja uꞌnk ja xaꞌkxy ja uꞌnk ja nøøx ñamya̱tsɨdɨt;
35 Eu vim trazer a divisão entre o filho e o pai, entre a filha e a mãe, entre a nora e a sogra,
36 tukmɨguꞌuk ja jadeꞌen yꞌuknamyɨdsepøjknɨyɨdɨt.
36 e os inimigos do homem serão as pessoas de sua própria casa.
37 ’Pøn tyeety tya̱a̱k jawaanɨ tyikmøjtøjkɨp sa̱m ø kaꞌap xmøjpɨkta̱ꞌa̱gyɨn, kaꞌap øts ja mɨba̱a̱t njaꞌaty; jøts nayɨdeꞌen pøn yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjk jawaanɨ tyikmøjtøjkɨp jøts nɨgɨdi kaꞌap øts, nayɨdeꞌen øts ja kaꞌap mɨba̱a̱t njaꞌbiky;
37 Quem ama seu pai ou sua mãe mais que a mim, não é digno de mim. Quem ama seu filho mais que a mim, não é digno de mim.
38 jøts pøn ø xkaguꞌayoꞌomba̱a̱dɨwya̱mp ku ja̱a̱ꞌy yikꞌookwa̱ꞌa̱nɨt, jøts øts ja njaꞌ jadeꞌen xkatunwa̱jnɨ, kaꞌats øts ja mɨba̱a̱t njaꞌbøkt.
38 Quem não toma a sua cruz e não me segue, não é digno de mim.
39 Pøn kasa̱jatyɨm nayꞌejxɨp, pøn nabyaꞌayojɨp, kaꞌap ja mɨba̱a̱t ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn tpa̱a̱ty; pønts kanabyaꞌayojɨp wan tjaty sa̱ yjaty øts køjxp, jaꞌats ɨdøꞌøn tpa̱a̱tp ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn.
39 Aquele que tentar salvar a sua vida, perdê-la-á. Aquele que a perder, por minha causa, reencontrá-la-á.
40 ’Ja ja̱a̱ꞌy pønɨ pøn mgupøjkɨdɨp, øts ɨdøꞌøn ja wyɨnaty jadeꞌen xkupøjktɨp; jøts pøn øts jadeꞌen xkupøjkp, jaꞌats ja nayɨdeꞌen kyupijkpy pøn ø xkajxp.
40 Quem vos recebe, a mim recebe. E quem me recebe, recebe aquele que me enviou.
41 Pønɨ pøn tkajpxkyupøjkp ja Dios kyugajpxy, jøts kumɨ Dios ja kajxɨp, nayɨdeꞌen ja ja̱a̱ꞌy yikmayꞌa̱tt sa̱m ja Dios kyugajpxy yikmayꞌatyɨn; jøts pøn tkajpxkyupøjkp ja øyja̱a̱ꞌy jaꞌagøjxp ku yꞌøyja̱a̱ꞌyꞌaty, nayɨdeꞌen ja yikmayꞌa̱tt sa̱m ja øyja̱a̱ꞌy yikmayꞌatyɨn.
41 Aquele que recebe um profeta, na qualidade de profeta, receberá uma recompensa de profeta. Aquele que recebe um justo, na qualidade de justo, receberá uma recompensa de justo.
42 Jøts pøn ø xmøøjyɨp ja nꞌuꞌnk nꞌuna̱ꞌjk øy tukva̱sɨn ja tsujxk nøø jøts kumɨ øts ja njaꞌajtpy, jøts janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ ku ja nayɨdeꞌen yikmayꞌa̱tt.
42 Todo aquele que der ainda que seja somente um copo de água fresca a um destes pequeninos, porque é meu discípulo, em verdade eu vos digo: não perderá sua recompensa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.