Marcos 6
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT
1 Xjats ja Jesús jam chøøꞌñ jøts ja ñøjkxnɨmøø jadɨgojk yꞌetjotp, ja pyabøjkpɨtøjk ja myøøtnøjkx.
1 Jesus deixou essa região e voltou com seus discípulos para Nazaré, cidade onde tinha morado.
2 Xjats ku tpa̱a̱jty ja pooꞌkxɨn xøøw, wɨnets ja yikꞌɨxpøjktøjkɨyɨɨꞌñ jam tsa̱ptøjkjotp. Jøts ja mayja̱a̱ꞌy pøn ja wyɨnaty patmadojɨyɨp, ñɨgyuma̱a̱p ja tyimyja̱ꞌwɨdøø ku ja jadeꞌen yikꞌɨxpiky, xjats ja wya̱ndøø:
2 No sábado seguinte, começou a ensinar na sinagoga, e muitos dos que o ouviam se admiraram e perguntavam: “De onde vem tanta sabedoria e poder para realizar esses milagres?
3 ¿Ti kidi ya̱ꞌa̱t ja tsajtspɨ, ja Mariyɨxɨ yø yꞌuꞌnk, ja Jacobo yꞌa̱jch, møøt ja José, møøt ja Judas, jøts ja Simón? Pø yøꞌøxɨ ja yꞌa̱jchꞌa̱jttɨp, jøts nayøꞌ ja kiixyuna̱ꞌjk yꞌayꞌa̱jttɨp pøn ya̱ tsɨnaadyɨp, ¿kidi?
3 Não é esse o carpinteiro, filho de Maria e irmão de Tiago, José, Judas e Simão? Suas irmãs moram aqui, entre nós”. E sentiam-se muito ofendidos.
4 Wɨnets Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdøø:
4 Então Jesus lhes disse: “Um profeta recebe honra em toda parte, menos em sua cidade e entre seus parentes e sua própria família”.
5 Xjats ja jam jadeꞌen nɨti tkatuuñ, nugo ja waanɨ tyiktsøøjky ja pama̱a̱ꞌy ku ja ojts tkønɨxa̱jy.
5 Por isso, não pôde realizar milagres ali, exceto pôr as mãos sobre alguns enfermos e curá-los.
6 Jøts nugo ja jadiꞌiñɨ tkuma̱a̱ꞌyɨyɨɨꞌñ tkuda̱jɨyɨɨꞌñ ku ja̱a̱ꞌy ja kyajanchja̱ꞌwɨyøø. Xjats ja jadeꞌen ka̱jp ka̱jp wyɨdijty ma̱ jaty ja ka̱jp jam wyɨnaty wɨngon tyañ, jamts ja yikꞌɨxpɨjky.
6 E ficou admirado com a incredulidade daquele povo. Então Jesus percorreu diversos povoados, ensinando a seus moradores.
7 Ku døꞌøn ja wyɨnaty jadeꞌen tø yikꞌɨxpiky, wɨnets ja tya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ ja myakmajtskpɨ ja̱a̱ꞌy, jøts ja tpaguejxy namajtsk jaty, ojts ja tkutujkmøøgyixy sudso ja kuwa̱nɨ tyikpɨdsøꞌømdɨt ja mɨkuꞌ.
7 Reuniu os Doze e começou a enviá-los de dois em dois, dando-lhes autoridade para expulsar espíritos impuros.
8 Yikxon ja ojts tꞌaneꞌemy jøts ja nɨti tkakoꞌondɨt ñɨduuꞌyøꞌøyɨk, nugo tya̱jk ja jaꞌayɨ kya̱ptɨp. Kaꞌap ja ti tmɨnøjkxtɨt, nɨ pejnɨ, nɨ tsapkaagyɨ, nɨ meeñɨ, nɨti tkakoꞌondɨt.
8 Instruiu-os a não levar coisa alguma na viagem, exceto um cajado. Não poderiam levar alimento, nem bolsa de viagem, nem dinheiro.
9 Nugo kyøꞌøkuꞌnk ja jaꞌayɨ ttuktawa̱ꞌa̱gɨdɨt, jøts nɨjan tuꞌugyɨ twetstɨt, kaꞌap majtsk, jadeꞌen ja yikꞌanaꞌamdøø.
9 Poderiam calçar sandálias, mas não levar uma muda de roupa extra.
10 Xjats ja yja̱a̱ktyimyiknɨmaadyøø:
10 Disse ele: “Onde quer que forem, fiquem na mesma casa até partirem da cidade.
11 Jøts pønɨ ma̱ga̱jp mgayikupøkt, pønɨ ma̱ pøn nɨwɨneꞌenɨn mgapatmadoowa̱ꞌa̱ñɨdɨ, jøts ku jam mdsoondɨt, wɨnets puꞌux xwɨnaptɨt mdekyøjxp, jøts jadeꞌeñɨ xukꞌejxtɨt jøts ku jadeꞌeñɨ tø mnañɨwa̱ꞌa̱chɨdɨ. Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ, ku Dios myeꞌent tuꞌukpɨ xøøw jøts tɨɨdyunwa̱ꞌa̱nt ja ja̱a̱ꞌy, wɨnets ja ka̱jp nøjkx jɨnaxy yiktɨɨdyuñ pønɨ ma̱ mgayikupøktɨ, jøts neꞌegɨ kaꞌap ja Sodomɨt ka̱jp møøt ja Gomorrɨt ka̱jp jadeꞌen nøjkx yiktɨɨdyundɨ sa̱ ja nøjkx yiktɨɨdyundɨ.
11 Mas, se algum povoado se recusar a recebê-los ou a ouvi-los, ao saírem, sacudam a poeira dos pés como sinal de reprovação”.
12 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk ojts choondøø, jøts ja ojts yɨdeꞌen kyaꞌamaawyɨdettɨ jøts wan ja ja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn tyiktɨga̱tstɨ, wan tja̱ꞌdyɨgøøgyøxtɨ tukɨꞌɨyɨ ja kyaꞌøyja̱a̱ꞌyꞌa̱jtɨndɨ pønɨ sa̱ ja wyɨnaty tø chøønɨdɨ.
12 Então eles partiram, dizendo a todos que encontravam que se arrependessem.
13 Jøts may ja nayɨdeꞌen tyikpɨdsømdøø ja mɨkuꞌ midi ja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty myøøtꞌa̱jttɨp, jøts ja nayɨdeꞌen tyiktsoktøø may ja pama̱a̱ꞌy ku aceite ja ojts ttaja̱a̱xtɨ.
13 Expulsaram muitos demônios e curaram muitos enfermos, ungindo-os com óleo.
14 Xjats ja wɨndsøn Herodes ja tnɨmadøøy ku ja Jesús øy pøn ja̱a̱ꞌy ñɨja̱ꞌwɨnɨyɨ jøts ku ja tyikutuky, wɨnets ja Herodes wya̱a̱ñ:
14 Logo o rei Herodes ouviu falar de Jesus, pois todos comentavam a seu respeito. Alguns diziam: “João Batista ressuscitou dos mortos. Por isso tem poder para fazer esses milagres”.
15 Xjats jaduꞌukpɨ ja̱a̱ꞌy ñømɨdɨ:
15 Outros diziam: “É Elias”. Ainda outros diziam: “É um profeta, como os profetas de antigamente”.
16 Wɨnets ja Herodes wya̱a̱ñ ku ja jadeꞌen tmadøøy:
16 Quando Herodes ouviu falar de Jesus, disse: “João, o homem a quem decapitei, voltou dos mortos!”.
17 Kumɨ jaꞌ ja wyɨnaty tø ttsumy, jaꞌ ja wyɨnaty tø tkøwɨɨñ tpakwɨɨñ jap puxøjkjøtpy jaꞌagøjxp jøts ja Herodías yjotkujkꞌa̱tt, ja tøꞌøxyøjk pøn ja Felipe jawyeen yꞌatsnɨdøꞌøxyꞌa̱jt, pøn ja Herodes wyɨnaty tø tꞌatska̱pꞌaty. Jaꞌats ja Herodes nugo myøøtsɨnaapy.
17 O rei havia mandado prender e encarcerar João para agradar Herodias. Ela era esposa de seu irmão, Filipe, mas Herodes tinha se casado com ela.
18 Paty ja Juan ja wyɨnaty yɨdeꞌen tø ñɨɨꞌmxyɨ:
18 João dizia a Herodes: “É contra a lei que o senhor viva com a esposa de seu irmão”.
19 Xjats ja Herodías wyɨnaty jadeꞌen tø tjanchmɨꞌa̱mbiky ja Juan jøts ja tyimyikꞌookwa̱ꞌa̱ñ, xjats ja kaꞌap tmɨwɨnma̱a̱ꞌnbya̱a̱ty sudso ja tꞌukyikꞌookt;
19 Por isso Herodias guardava rancor de João e queria matá-lo, mas não podia fazê-lo,
20 kumɨ ñɨja̱ꞌwɨp ja Herodes wyɨnaty jøts ku ja Juan wyɨnaty øy tsuj yja̱a̱ꞌyꞌaty ku pøky tkamøødɨ, paty ja ttsøꞌøgɨ jøts paty ja ñɨdøꞌøxy ja sa̱ tkaduktuñ. Pyatmadoojɨp yikxon ja kyajpxy ku ja Juan janch tsuj myadya̱ꞌa̱ky, øy ja ma̱ba̱a̱t tjaganɨmadøy.
20 pois Herodes o respeitava e o protegia, sabendo que ele era um homem justo e santo. Herodes ficava muito perturbado sempre que falava com João, mas mesmo assim gostava de ouvi-lo.
21 Xjats ja tiempɨ tpa̱a̱jty ku ja Herodías jotkumonɨ wya̱a̱ñ sudso ja tyikꞌookt ja Juan. Wɨnet et ja Herodes twa̱a̱dsøøy ja tyumbɨtøjk mɨgaabyɨ mɨꞌukpɨ, jaꞌagøjxp ku sya̱ndɨ xøøw ja wyɨnaty tyiknaxy. Ja may solda̱dɨ wɨndsøn ja wya̱a̱dsoow møøt ja rikɨ ja̱a̱ꞌy, jøts nayɨdeꞌen ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ pøn ja kutujk jam wyɨnaty tꞌadsɨnaadyɨp Galilea.
21 Finalmente, no aniversário de Herodes, Herodias teve a oportunidade que procurava. Ele deu uma festa para os membros do alto escalão do governo, para seus oficiais militares e para os cidadãos mais importantes da Galileia.
22 Wɨnets ja Herodías ñøøx tyøjkɨyɨɨꞌñ jap ma̱ ja ja̱a̱ꞌy jap wyɨnaty kyaydɨ yꞌuuktɨ jøts ja jap yꞌejch, xjats ja Herodes ja ojts tjanchujꞌixy ja yꞌajtsk, nayɨdeꞌen ja ja̱a̱ꞌmyɨdɨ pøn ja jap wyɨnaty myøøtkaapy. Wɨnets ja tnɨma̱a̱y ja kiixy midi jap wyɨnaty tø yꞌech:
22 Sua filha, também chamada Herodias, entrou e apresentou uma dança que agradou muito Herodes e seus convidados. “Peça-me qualquer coisa que deseje, e eu lhe darei”, disse o rei à moça.
23 Ojts Dios ja ttukꞌixy jøts ku ja tmoꞌot pønɨ ti ja kiixy køꞌøm yꞌamɨdøøpy, pɨkta̱ꞌa̱ky pa̱a̱t kutujk pa̱a̱t ja kukwaꞌkxy tya̱kwa̱ꞌa̱ñ.
23 E prometeu, sob juramento: “Eu lhe darei o que pedir, até metade do meu reino!”.
24 Xjats ku ja kiixy jadeꞌen tmadøøy wɨnets ja pyɨdsɨɨmy, jøts tya̱a̱k ja tꞌatsnɨma̱a̱y:
24 Ela saiu e perguntou à mãe: “O que devo pedir?”. A mãe lhe disse: “Peça a cabeça de João Batista!”.
25 Wɨnets ja kiixy jatyɨ tyøjkɨyɨɨꞌñ nay jap ma̱ ja wɨndsøn jap wyɨnaty, jøts ja tnɨma̱a̱y:
25 A moça voltou depressa ao rei e disse: “Quero a cabeça de João Batista agora mesmo num prato!”.
26 Wɨnets ja wɨndsøn yjanchjotmayꞌooꞌkpɨjky ku ja kiixy jadeꞌen wya̱a̱ñ; jøts kumɨ tø ja wyɨnaty Dios ttukꞌejxnɨ jøts ku ja tya̱kt tukɨꞌɨyɨ pønɨ ti ja kiixy yꞌamɨdøøpy, tø mɨgaabyɨ mɨꞌukpɨ ja wyɨnaty jadeꞌen tmadowdɨ, xjats ja jadeꞌen sa̱ tkanɨma̱a̱y, kyupøjk jaꞌ midi ɨdøꞌøn ja kiixy wyɨnaty yꞌamɨdøøpy.
26 O rei muito se entristeceu com isso, mas, por causa do juramento que havia feito na frente dos convidados, não pôde negar o pedido.
27 Jatyɨ syolda̱dɨ tuꞌuk tkejxy pøn wyɨnaty yꞌejxꞌejtɨp, jøts ja tꞌatsyikwɨna̱jkɨt ja Juan kyuba̱jk, jøts tyikmeꞌent møkta̱ꞌa̱kyꞌampy.
27 Assim, enviou no mesmo instante um carrasco com ordens de cortar a cabeça de João e trazê-la. Ele decapitou João na prisão,
28 Xjats ja solda̱dɨ chøøꞌñ, jøts ja ojts ñijkxy jap puxøjkjøtpy, japts Juan kyuba̱jk ja ojts tkajtspoꞌjtɨyɨ, jøts ja tyikmiiñ texyjotp. Jadeꞌen ja kiixy ja yikømøøy, jøts ja jadeꞌen tmøøy ja tya̱a̱k.
28 trouxe a cabeça num prato e a entregou à moça, que a levou à sua mãe.
29 Xjats ku ja Juan pyabøjkpɨtøjk ñɨja̱ꞌwɨyøø, wɨnets ja yikpøkjøꞌknøø, ojts pyabøjkpɨtøjk ja yikpɨdøꞌøgɨyɨ, jaꞌ ja ojts yikna̱xøkɨyɨdɨ.
29 Quando os discípulos de João souberam o que havia acontecido, foram buscar o corpo e o colocaram numa sepultura.
30 Xjats ja Jesús ja kyudanaabyɨ tmɨnabya̱a̱jtøø, jøts ja ojts tyamɨmadya̱kixyɨ ti jaty ja wyɨnaty tø ttundɨ, jøts ti ja wyɨnaty tø ttukꞌɨxpøktɨ ja ja̱a̱ꞌy.
30 Os apóstolos voltaram de sua missão e contaram a Jesus tudo que tinham feito e ensinado.
31 Xjats Jesús ja tnɨma̱a̱y:
31 Jesus lhes disse: “Vamos sozinhos até um lugar tranquilo para descansar um pouco”, pois tanta gente ia e vinha que eles não tinham tempo nem para comer.
32 Wɨnets ja ba̱rkɨ ja ttatøjkɨdøø, jøts ja ñøjkxtøø aba̱k etjotp.
32 Então saíram de barco para um lugar isolado, a fim de ficarem a sós.
33 Mayja̱a̱ꞌy ja yꞌejxɨdøø ku ja jadeꞌen chooꞌndøø. Yikꞌejxka̱jp ja Jesús; xjats ja chooꞌndøø pujtpɨm, kawɨna̱a̱k ka̱jp ja ja̱a̱ꞌy jam ñøjkxtøø jøts ja ojts tꞌana̱jxuktɨ ja Jesús, jawyeen ja mayja̱a̱ꞌy jam neꞌegɨ yja̱ꞌttøø ma̱ ja wyɨnaty yꞌukja̱ꞌa̱twa̱ꞌa̱ndɨ.
33 Contudo, muitos os reconheceram e os viram partir, e pessoas de várias cidades correram e chegaram antes deles.
34 Xjats ku ja jam yja̱ꞌttøø, ku ja Jesús pyɨdsɨɨmy jap ba̱rkɨjøtpy, wɨnets ja tꞌejxpa̱a̱jty ja mayja̱a̱ꞌy, jøts ja ojts tꞌayoꞌixy ku ja jam yikꞌayowɨm tyanɨdɨ mabyorreegɨn midi ñɨꞌejxpɨ kaꞌejtp; jøts ja tyikꞌɨxpøjktøjkɨyɨɨꞌñ, jeky ja tyikꞌɨxpɨjky.
34 Quando Jesus saiu do barco, viu a grande multidão e teve compaixão dela, pois eram como ovelhas sem pastor. Então começou a lhes ensinar muitas coisas.
35 Xjats ku ja et chuuꞌñøø, wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk ja wɨngon ñɨmejnøø, jøts ja ñɨma̱a̱jyøø:
35 Ao entardecer, os discípulos foram até ele e disseram: “Este lugar é isolado, e já está tarde.
36 Kajxnɨ yø ja̱a̱ꞌy, wan tnøjkxnɨdɨ ka̱mjøøjty, wan tnøjkxnɨdɨ ma̱ ka̱jp wɨngon, jamts tjuꞌudyɨt ja jɨɨꞌkxy, kumɨ janch yuꞌooꞌknɨdɨp yøꞌ.
36 Mande as multidões embora, para que possam ir aos campos e povoados vizinhos e comprar algo para comer”.
37 Wɨnets ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
37 Jesus, porém, disse: “Providenciem vocês mesmos alimento para eles”. “Precisaríamos de muito dinheiro
38 Wɨnets ja Jesús wya̱a̱ñ:
38 “Quantos pães vocês têm?”, perguntou ele. “Vão verificar.” Eles voltaram e informaram: “Cinco pães e dois peixes”.
39 Xjats ja Jesús tyikutujky jøts wan ja ja̱a̱ꞌy wanjaty tꞌɨxa̱ꞌa̱ktɨ jam tsuxk mɨyjotp;
39 Então Jesus ordenou que fizessem a multidão sentar-se em grupos na grama verde.
40 wɨnets ja ja̱a̱ꞌy yꞌɨxa̱ktøø tukpiky jaty, pømbɨ nɨwɨxijkxmya̱jk ɨxa̱ktøø, jøts pømbɨ nɨmagøꞌpxy.
40 Assim, eles se sentaram em grupos de cinquenta e de cem.
41 Xjats ja Jesús magoxk tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ ja tsa̱pkaaky jøts majtsk ja a̱jkx, wɨnets ja ojts tpatꞌixy yø tsa̱jp, jøts ja ojts tkunuuꞌkxy ja tsa̱pkaaky xjats ja ojts ttukwaꞌkxy, jøts ja pyabøjkpɨtøjk ja tmøꞌøy jøts ja ttagumaꞌadyɨt ja ja̱a̱ꞌy jøts ja tyikwa̱ꞌkxɨdɨt. Tukɨꞌɨyɨ ja ja̱a̱ꞌy a̱jkx yiktagumaagyøjxtøø, ojts ja yikmøøgyøxtɨ,
41 Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e os abençoou. Então, à medida que ia partindo os pães, entregava-os aos discípulos para que os distribuíssem ao povo. Também dividiu os peixes para que todos recebessem uma porção.
42 xjats ja kyaadyøø kuꞌuxyɨ;
42 Todos comeram à vontade,
43 wɨnets ja tsa̱pkaaky wɨnda̱nk makmajtsk kach yikpøkmujky møøt ja a̱jkx wɨnda̱nk.
43 e os discípulos recolheram doze cestos com os pães e peixes que sobraram.
44 Janch namay ja ja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty yjøøꞌkxtɨ, ja ya̱a̱ꞌdyøjk ja yikmachodøø nɨmagoxk mil.
44 Os que comeram foram cinco mil homens.
45 Xjats ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk tkugajxɨgyɨjxy jap ba̱rkɨjøtpy, jøts ja ojts tyiknijkxy jawyeen jam Betsaida, kyajxjawyeenɨ jaa jøts ja nøø ja ttana̱xtɨt. Xjats ja yja̱a̱kta̱a̱ñ jøts ja ja̱a̱ꞌy ja tmɨnawya̱ꞌkxɨt.
45 Logo em seguida, Jesus insistiu com seus discípulos que voltassem ao barco e atravessassem o mar até Betsaida, enquanto ele mandava o povo para casa.
46 Xjats ku ja jadeꞌen tmɨnawya̱ꞌkxøø ja mayja̱a̱ꞌy, wɨnets ja ñijkxy Diosꞌajotꞌa̱jtpɨ kojpkøjxp.
46 Depois de se despedir de todos, subiu sozinho ao monte para orar.
47 Jøts ja ba̱rkɨ jam ja wyɨnaty kujk ñaxy mejkyujkꞌa̱m ku ja et kyoodsɨyɨɨꞌñ, jøts ja Jesús jam wyɨnaty nadyuꞌuk tø tyañ jam na̱xkøjxp.
47 Durante a noite, os discípulos estavam no barco, no meio do mar, e Jesus, sozinho em terra.
48 Xjats ja ojts tꞌixy ja pyabøjkpɨtøjk jøts ku ja kaꞌap yꞌukma̱a̱ꞌnɨyɨdɨ sudso tka̱a̱ptɨt ja nøø, jaꞌagøjxp ku ja poj wyɨnaty yøꞌøy wɨmbetꞌampy. Xjats ku yjøpkyootsꞌa̱jty wɨnets ja Jesús ojts tnɨnijkxy wɨngon ja pyabøjkpɨtøjk, jadiꞌiñɨ ja nøøwɨngøjxp yøꞌøy, jøts tyimyꞌukwɨna̱xwampy ja pyabøjkpɨtøjk ja wyɨnaty.
48 Ele viu que estavam em apuros, remando com força e lutando contra o vento e as ondas. Por volta das três da madrugada, Jesus foi até eles caminhando sobre o mar. Sua intenção era passar por eles,
49 Ku ja ojts yꞌejxpa̱a̱dyɨ jøts ku ja yøꞌøy jam nøøwɨngøjxp, wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk yjanchaba̱a̱gaktøø, mɨkuꞌ ja wyɨnaty tø tyimwyɨnmaydɨ;
49 mas, quando o avistaram caminhando sobre as águas, gritaram de pavor, pensando que fosse um fantasma.
50 kumɨ tø ja wyɨnaty nɨdukɨꞌɨyɨ tꞌejxtɨ, janch tsøꞌjkɨdɨp jaꞌ. Xjats Jesús ja ojts myɨgajpxyɨdɨ, yɨdeꞌen ja ojts yiknøjmɨdɨ:
50 Ficaram todos aterrorizados ao vê-lo. Imediatamente, porém, Jesus lhes disse: “Não tenham medo! Coragem, sou eu!”.
51 Xjats ja kyøxpejty jam ba̱rkɨjotp ma̱ ja jam wyɨnatyɨ, jøts ja poj jatyɨ ña̱jxy; ñɨgyuma̱a̱p ja tyimyja̱ꞌwɨdøø,
51 Em seguida, subiu no barco e o vento parou. Os discípulos ficaram admirados,
52 kumɨ kaꞌanɨm ja wyɨnaty tnɨja̱wɨdɨ yikxon pønɨ pøn ja Jesús, øy ja tsa̱pkaaky jaꞌ tjayikmayɨ, janch kujuun ɨdøꞌøn jaꞌadɨ, kaꞌap ɨdøꞌøn ja tja̱ꞌgyukɨdɨ.
52 pois ainda não tinham entendido o milagre dos pães. O coração deles estava endurecido.
53 Xjats ja ttana̱jxtøø ja mejy, jøts ja ojts yja̱ꞌa̱ttɨ jam Genesaretɨt ja̱a̱ꞌy yꞌetjotp, jamts bya̱rkɨ ja ojts tmɨxojtspattɨ nøøbaꞌa̱m.
53 Depois de atravessarem o mar, chegaram a Genesaré. Levaram o barco até a margem
54 Jaꞌayɨ ja pyɨdsømdøø jap ba̱rkɨjøtpy, wɨnets ja Jesús jatyɨ yikꞌejxka̱jpy.
54 e desceram. As pessoas reconheceram Jesus assim que o viram.
55 Jøts ja ja̱a̱ꞌy jatyɨ ttukmadowꞌabɨdsømdøø ja myɨguꞌuk ma̱ jaty ja ka̱jp jam wyɨnaty jøts ku ja Jesús tø yja̱ꞌa̱ty, xjats ja ja̱a̱ꞌy tkɨyja̱ꞌtpɨnɨbøjkɨdøø ma̱a̱bajtkøjxp ja pama̱a̱ꞌy ma̱ ja jam wyɨnaty tnɨja̱wɨdɨ ja Jesús.
55 Quando ouviam que Jesus estava em algum lugar, corriam por toda a região, levando os enfermos em macas para onde sabiam que ele estava.
56 Jøts ku ja Jesús yja̱ꞌjty ømyadsowɨ, ku ja tnɨyøꞌøyɨ ja ka̱jp møj mutsk, uk ku ja yja̱ꞌa̱ty ka̱mjotp, ejtp ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy tuuꞌa̱m tpɨkta̱ꞌa̱ktɨ ja pama̱a̱ꞌy, jamts ja tmɨnuuꞌkxa̱ꞌa̱ktɨ ja Jesús jøts wyetpa̱a̱ꞌ ja wɨneꞌenɨn tyukpa̱a̱dɨdɨt; jøts pønɨ pøn ja wet pa̱a̱jtɨyɨp, jatyɨ ja choꞌoktɨ.
56 Aonde quer que ele fosse — aos povoados, às cidades ou aos campos ao redor —, levavam os enfermos para as praças. Suplicavam que ele os deixasse pelo menos tocar na borda de seu manto, e todos que o tocavam eram curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.