Marcos 1

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Yɨdeꞌen yiknɨmadya̱kꞌokwa̱a̱ñ ja øgyajpxy ja ømyadya̱ꞌa̱ky midi ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo yjaꞌajtpy, ja Dios Uꞌnk.
1 Este é o princípio das boas-novas a respeito de Jesus Cristo, o Filho de Deus.
2 Yɨdeꞌen ja yꞌejxɨ tyɨyɨ tø døꞌøn ja Dios wyɨnaty køꞌøm tnɨmaañɨ ja kyugajpxy Isaías, jøts ja yɨdeꞌen tjaadya̱ꞌa̱nt ja ayuujk ku ja Dios Teety ja yꞌuꞌnk yɨdeꞌen tnɨma̱a̱y:
2 Iniciou-se como o profeta Isaías escreveu: “Envio meu mensageiro adiante de ti, e ele preparará teu caminho.
3 Pø patyxɨ ja kugajpxy ñijkxy jawyeen aba̱k etjotp jøts myɨguꞌuk ja tnøjmɨt møkꞌampy:
3 Ele é uma voz que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para a vinda do Senhor! Abram a estrada para ele!’”.
4 Ja Juandam ɨdøꞌøn jam jadeꞌen memp aba̱k etjotp jøts ja̱a̱ꞌy ja tyiknøbety, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ jøts ku ja ja̱a̱ꞌy tukɨꞌɨyɨ tja̱ꞌdyɨgøøgyøxtɨ ja kyaꞌøyja̱a̱ꞌyꞌa̱jtɨn jøts wan tnøbajtkøxtɨ, kuts ɨdøꞌøn ja jadeꞌen ttuꞌundɨt wɨnets ja yikpojkpɨmaaꞌkxtɨt.
4 Esse mensageiro era João Batista. Ele apareceu no deserto, pregando o batismo como sinal de arrependimento para o perdão dos pecados.
5 Mayja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja jam nɨmejnɨyɨp jøts ja pyatmadøyɨ, mendɨp ja ja̱a̱ꞌy jam pøn tsɨnaadyɨp Judeꞌɨt etjotp, jøts nayɨdeꞌen pøn kuga̱jpꞌa̱jtmɨdɨp Jerusalén; jadeꞌen Juan ja mayja̱a̱ꞌy jam ñɨmiñɨyɨ møj nøøjotp midi txøøwꞌa̱jtp Jordán, jøts ja jam ñøbattɨ ku pyøky ja tka̱jpxna̱xkøxtɨ.
5 Gente de toda a Judeia, incluindo os moradores de Jerusalém, saía para ver e ouvir João. Quando confessavam seus pecados, ele os batizava no rio Jordão.
6 Kameeyɨ pøjk wyetꞌajtpy ɨdøꞌøn ja Juan wyɨnaty, jøts poꞌa̱k ja tsumꞌaty; jaꞌ ja tø ñadyatsumyɨ jøts møj muꞌ ja jam tnɨdsøønɨ møøt ja jɨyujk pa̱ꞌa̱k, jaꞌ ja jam yjɨɨꞌkxpy.
6 João vestia roupas tecidas com pelos de camelo, usava um cinto de couro e alimentava-se de gafanhotos e mel silvestre.
7 Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn kyaꞌamay mayja̱a̱ꞌy agujkp:
7 João anunciava: “Depois de mim virá alguém mais poderoso que eu, alguém tão superior que não sou digno de me abaixar e desamarrar as correias de suas sandálias.
8 Paty meets ɨxya̱m tɨy janch ndyimdyukmadøy, jøts ku øts jaꞌayɨ tø nnɨmiñ jøts meets nøø nduktanøbatt; jøts ku døꞌøn ja yja̱ꞌa̱tt pøn øts ɨdøꞌøn ndijpy ɨxꞌoojk memp, jawaanɨ øy ja tyunk ja ttuꞌunt kumɨ Espíritu Santo ja tyuktatøkɨp ja ja̱a̱ꞌy.
8 Eu os batizo com água, mas ele os batizará com o Espírito Santo!”.
9 Xjats ja Jesús wɨnet et chøøꞌñ Nazaret, jam ka̱jpkøjxp midi wyɨnaty Galileꞌɨt ja̱a̱ꞌy yꞌetjotp, jøts ja ñijkxy nøbajtpɨ møj nøøjotp midi txøøwꞌa̱jtp Jordán, ma̱ Juan ja yiknøbajtɨ.
9 Certo dia, Jesus veio de Nazaré da Galileia, e João o batizou no rio Jordão.
10 Xjats ku ja pyɨdsɨɨmy møj nøøjotp, wɨnets ja ojts tꞌixy ja tsa̱jp jøts ku ja yꞌawa̱ꞌa̱ch, jøts Espíritu Santo ja jadeꞌen ñɨgɨda̱ꞌa̱gyɨ sa̱m ja tsa̱pa̱k.
10 Enquanto saía da água, viu o céu se abrir e o Espírito Santo descer sobre ele como uma pomba.
11 Xjats yikmadøøy ja Dios Teety yꞌayuujk jap tsa̱jpjøtpy, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ:
11 E uma voz do céu disse: “Você é meu Filho amado, que me dá grande alegria”.
12 Wɨnets ja Espíritu Santo yiknøjkxøø jam aba̱k etjotp,
12 Em seguida, o Espírito conduziu Jesus ao deserto,
13 jøts ja Jesús jam wɨxijkxyøøw chɨna̱a̱y. Xjats ja mɨkuꞌ ja yikpojkpɨtunwa̱ꞌa̱ñɨ, jøts ja nɨjuunɨ tkamɨmadøøy. Jam ɨdøꞌøn ja chɨna̱a̱y ma̱ ja may awa̱ꞌa̱ñ jɨyujk jam chøønɨdɨ, xjats ja a̱nkɨlɨs ja pyudøjkøø.
13 onde ele foi tentado por Satanás durante quarenta dias. Estava entre animais selvagens, e anjos o serviam.
14 Jøts ku ja Juan wyɨnaty tø yikpɨkta̱knɨ jap puxøjkjøtpy, wɨnets ja Jesús chøøꞌñ jøts ja ñijkxy Galileꞌɨt etjotp, ma̱ ja tnɨgaꞌama̱a̱y ja øgyajpxy ja ømyadya̱ꞌa̱ky, midi ñɨgajpxpy sa̱ Dios ja yja̱a̱ꞌy ttanɨtanɨt ja kyutujk.
14 Depois que João foi preso, Jesus foi para a Galileia, onde anunciou as boas-novas de Deus.
15 Yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
15 “Enfim chegou o tempo prometido!”, proclamava. “O reino de Deus está próximo! Arrependam-se e creiam nas boas-novas!”
16 Jam ɨdøꞌøn mejpyaꞌa̱m midi txøøwꞌa̱jtp Galilea, jam ja Jesús wyɨnaty ñaxy ku ja tꞌejxpa̱a̱jty namajtsk ja ja̱a̱ꞌy, ja Simón jam wyɨnaty møøt ja yꞌuch Andrés. A̱jkxma̱ktɨp ɨdøꞌøn ja tyunkꞌa̱jttɨp, xyuumy ja jam wyɨnaty ñøøwejtspajttɨp midi ja tyaꞌa̱jkxma̱ktɨp.
16 Enquanto andava à beira do mar da Galileia, Jesus viu Simão e seu irmão André. Jogavam redes ao mar, pois viviam da pesca.
17 Xjats Jesús ja tnɨma̱a̱y:
17 Jesus lhes disse: “Venham! Sigam-me, e eu farei de vocês pescadores de gente”.
18 Ku ja jadeꞌen yiknɨmaydɨ, wɨnets ja jatyɨ tmajtstuttøø ja xyuumy midi ja wyɨnaty tyaꞌa̱jkxma̱ktɨp, jøts ja tpadsooꞌndøø.
18 No mesmo instante, deixaram suas redes e o seguiram.
19 Jawaanɨ ja Jesús ojts yøꞌøy xjats ja ojts tꞌejxpa̱a̱ty ja Jacobo, pøn ja Zebedeo wyɨnaty mya̱jnkꞌajtpy. Jaꞌ jam wyɨnaty ba̱rkɨjotp tꞌada̱jkyɨdɨp ja xyuumy møøt ja yꞌuch Juan.
19 Pouco mais adiante, Jesus viu Tiago e João, filhos de Zebedeu, consertando redes num barco.
20 Xjats ja tya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ, wya̱a̱dsoow jaꞌ; wɨnets ja tyeety ja tunk ja ttukmɨda̱ndøø jam ba̱rkɨjotp møøt ja tyumbɨ, jøts ja Jesús ja tmøøtnøjkxtɨ.
20 Chamou-os de imediato e eles também o seguiram, deixando seu pai, Zebedeu, no barco com os empregados.
21 Xjats ja ojts yja̱ꞌa̱ttɨ Capernaum, jam møj ka̱jpkøjxp; jøts ku pooꞌkxɨn xøøw tpa̱a̱jty, wɨnet ja Jesús ñijkxy yikꞌɨxpøjkpɨ jam israelɨt ja̱a̱ꞌy cha̱ptøjkjotp.
21 Jesus e seus seguidores foram à cidade de Cafarnaum. Quando chegou o sábado, entrou na sinagoga e começou a ensinar.
22 Xjats ja ja̱a̱ꞌy ja jam ñɨgyuma̱a̱p tja̱wɨdɨ, ku Jesús ja jadeꞌen yikꞌɨxpikyɨdɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌy pøn ja møk kutujk tmøøtꞌa̱jtp, kaꞌap ja jadeꞌen yikꞌɨxpikyɨdɨ sa̱m ja ka̱jpxwejpɨtøjk pøn yikꞌɨxpøjktɨp jap israelɨt ja̱a̱ꞌy cha̱ptøjkjøtpy.
22 O povo ficou admirado com seu ensino, pois ele falava com verdadeira autoridade, diferentemente dos mestres da lei.
23 Japts wyɨnaty tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy tsa̱ptøjkjøtpy pøn wyɨnaty ja mɨkuꞌ tø tyatøkɨyɨ, jaꞌ møk yɨdeꞌen wa̱a̱n:
23 De repente, um homem ali na sinagoga, possuído por um espírito impuro, gritou:
24 ―¿Mets Jesús, Nazaretɨt ja̱a̱ꞌy, tiku øø tø xnɨmiñ, sa̱ øø xunwa̱ꞌa̱ñ? ¿Jaꞌ mets tø xnɨmiñ jøts øø xyikudɨgøøgyøxt? Wa̱ꞌa̱ts me nꞌejxkapy pønɨ pøn mets. Kaꞌaxɨ me mbøkmyøødɨ, Dios ja̱a̱ꞌyxɨ mets.
24 “Por que vem nos importunar, Jesus de Nazaré? Veio para nos destruir? Sei quem é você: o Santo de Deus!”.
25 Xjats ja Jesús møk twɨnguga̱jpxɨyɨɨꞌñ ja mɨkuꞌ, jøts ja tnɨma̱a̱y:
25 “Cale-se!”, repreendeu-o Jesus. “Saia deste homem!”
26 Xjats ja mɨkuꞌ møkꞌampy tyikmɨbejpɨjky ja ja̱a̱ꞌy, jøts ja møk chaba̱a̱y, wɨnets ja pyɨdsɨɨmy.
26 Então o espírito impuro soltou um grito, sacudiu o homem violentamente e saiu dele.
27 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy janchnɨgyuma̱a̱p tja̱ꞌwɨdøø, jøts ja xem ya̱m ñadyɨɨbyikyɨdɨ køꞌøm, yɨdeꞌen ja ñawya̱ꞌa̱ñɨdɨ:
27 Todos os presentes ficaram admirados e começaram a discutir o que tinha acontecido. “Que ensinamento novo é esse?”, perguntavam. “Como tem autoridade! Até os espíritos impuros obedecem às ordens dele!”
28 Xjats ja ja̱a̱ꞌy ja tnɨmadoogøxtɨ pønɨ nɨwɨneꞌen ja jam wyɨnaty chøønɨdɨ Galileꞌɨt etjotp. Nɨdukɨꞌɨyɨ ja tnɨja̱ꞌwɨgyøjxtøø ku ja Jesús jadeꞌen tꞌødyuñ ja ja̱a̱ꞌy.
28 As notícias a respeito de Jesus se espalharam rapidamente por toda a região da Galileia.
29 Xjats ku ja Jesús pyɨdsɨɨmy jam tsa̱ptøjkjotp, wɨnets ja tmøøtnijkxy ja Jacobo møøt ja Juan jam Simón tyøjkwɨndum, ma̱ ja wyɨnaty tmøøtsøønɨ ja yꞌuch Andrés.
29 Depois que Jesus saiu da sinagoga com Tiago e João, foram à casa de Simão e André.
30 Jamts pama̱a̱ꞌy ja wyɨnaty tmøødɨdɨ, tya̱a̱kmøꞌjt ja Simón wyɨnaty pøjkɨp, møwa̱ꞌa̱ñ jømba̱ꞌa̱m ja yjanchpikyɨ; jøts ja Jesús ja ttukmadowdɨ ku ja jadeꞌen pyikyɨ.
30 A sogra de Simão estava de cama, com febre. Imediatamente, falaram a seu respeito para Jesus.
31 Xjats ja Jesús twɨngumeꞌenɨyɨɨꞌñ ja pama̱a̱ꞌy, jøts ja ojts twejtsjɨꞌɨky; jaꞌayɨ ja jadeꞌen ttuuñ, wɨnets ja pya̱ꞌa̱m jatyɨ ñɨwa̱a̱jtsøø; kuts ja jadeꞌen yja̱jty, xjats ja tøꞌøxyøjk ja yika̱a̱jyɨdɨ nayjatyɨ ku ja chøøjky.
31 Ele foi até ela, tomou-a pela mão e ajudou-a a levantar-se. A febre a deixou, e ela passou a servi-los.
32 Waanɨ yꞌijty ku ja xøøw yjejxy jøts ku kyoodsɨña̱a̱, wɨnet ja Jesús yiktanɨmiiñ ja mayja̱a̱ꞌy pøn wyɨnaty pøjkɨdɨp, jøts ja ja̱a̱ꞌy pøn wyɨnaty tmøøtꞌa̱jttɨp ja mɨkuꞌ;
32 Ao entardecer, depois que o sol se pôs, trouxeram a Jesus muitos enfermos e possuídos por demônios.
33 nɨdukɨꞌɨyɨ ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy myendøø tøkꞌagøꞌøm ma̱ ja Jesús jam wyɨnaty.
33 Toda a cidade se reuniu à porta da casa para observar.
34 Xjats ja may tyiktsøøjky ja pama̱a̱ꞌy pøn wyɨnaty tigati pøjkɨdɨp, ojts ja tyiktsokixy jøts ja mɨkuꞌ ja tyikpɨdsømgɨjxy midi ja ja̱a̱ꞌy wyɨnaty myøøtꞌa̱jttɨp; jøts kaꞌap ja mɨkuꞌ ja tyikajpxy, kumɨ ñɨja̱ꞌwɨp jaꞌ paty ja jadeꞌen ttuñ jøts ja kyadamɨga̱jpxɨyɨt jøts ku ja Dios Uꞌngɨ.
34 Então Jesus curou muitas pessoas que sofriam de diversas enfermidades e expulsou muitos demônios. Não permitia, porém, que os demônios falassem, pois sabiam quem ele era.
35 Xjats ku yjøpkyootsꞌa̱jty, ja̱a̱kmøñɨm ja et wyɨnaty, wɨnets ja Jesús mya̱a̱bɨdɨꞌjky jøts ja chøøꞌñ jam ka̱jpjotp, Dios Teety ja wyɨnaty yꞌajotꞌa̱twampy, paty ja ñijkxy aba̱k etjotp.
35 No dia seguinte, antes do amanhecer, Jesus se levantou e foi a um lugar isolado para orar.
36 Xjats ja Simón chooꞌndøø ɨxaabyɨ møøt ja myɨguꞌuk, jøts ja tpa̱a̱twa̱ꞌa̱ndɨ ja Jesús,
36 Mais tarde, Simão e os outros saíram para procurá-lo.
37 xjats ku ja tpa̱ttøø wɨnets ja tnɨmaadyøø:
37 Quando o encontraram, disseram: “Todos estão à sua procura!”.
38 Wɨnets ja ñɨma̱a̱jyɨdøø:
38 Jesus respondeu: “Devemos prosseguir para outras cidades e lá também anunciar minha mensagem. Foi para isso que vim”.
39 Xjats ja Jesús jadeꞌen tꞌayøꞌøy ja ka̱jp midi jam wyɨnaty Galileꞌɨt etjotp, jøts ja kyaꞌamay jam tsa̱ptøjkjotp, jøts ja nayɨdeꞌen tyikpɨdsimy ja mɨkuꞌ midi ja ja̱a̱ꞌy wyɨnaty wɨna̱a̱gɨn myøøtꞌa̱jttɨp.
39 Então ele viajou por toda a região da Galileia, pregando nas sinagogas e expulsando demônios.
40 Xjats Jesús ja ja̱a̱ꞌy tuꞌuk ñɨmejnøø pøn wyɨnaty axøøꞌkpɨm putsp, jøts ja wyɨnguxana̱a̱jyɨ, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
40 Um leproso veio e ajoelhou-se diante de Jesus, implorando para ser curado: “Se o senhor quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
41 Xjats ja Jesús ja yꞌayoꞌejxɨ, jøts ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
41 Cheio de compaixão, Jesus estendeu a mão e tocou nele. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!”
42 Jaꞌayɨ ja jadeꞌen wya̱a̱ñ, xjats ja ja̱a̱ꞌy ja pyuꞌuts jatyɨ ñɨwa̱a̱jtsɨyøø jøts ja myøkpɨjky, møk møja̱a̱w ja ñayja̱ꞌwɨyøø.
42 No mesmo instante, a lepra desapareceu e o homem foi curado.
43 Wɨnets ja Jesús ja pyagajxøø, yikxon ja yꞌukyikꞌaneꞌemy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
43 Então Jesus se despediu dele com uma forte advertência:
44 ―Madow, kidi ja̱a̱ꞌy xukmadøy, kaꞌap pøn sa̱ xnøjmɨt, nøjkx jam teety wyɨndum jøts ja xukꞌext ku tø mdsøꞌøky, jøts nay jam ɨdøꞌøn mdamɨyoxp ja Dios ja jɨyujk sa̱ Moisés jekyɨp tyikutuky, jadeꞌen ja ja̱a̱ꞌy tnɨja̱wɨdɨt jøts ku me tø mjanchøꞌøky.
44 “Não conte isso a ninguém. Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine. Leve a oferta que a lei de Moisés exige pela sua purificação. Isso servirá como testemunho”.
45 Xjats ja ja̱a̱ꞌy ñijkxy, jøts ja tukɨꞌɨyɨ ttamɨmadya̱kɨjxy ja mayja̱a̱ꞌy sudso puꞌuts ja wyɨnaty tø ñɨwa̱ꞌa̱chɨyɨ. Paty ja Jesús øy ma̱ kyaꞌuka̱jptøjkɨnɨ, jagam ja wyɨdity ma̱ ja et janch aba̱k; jamts ja øy ma̱gama̱ pøn ñɨdsøøñɨ jøts ja yiknɨnijkxy.
45 O homem, porém, saiu e começou a contar a todos o que havia acontecido. Por isso, em pouco tempo, grandes multidões cercaram Jesus, e ele já não conseguia entrar publicamente em cidade alguma. E, embora se mantivesse em lugares isolados, gente de toda parte vinha até ele.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.