Marcos 14

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ja majtsk xøøw wyɨnaty kyaꞌity jøts ja pa̱skɨ xøøw tpa̱a̱tt ku ja ja̱a̱ꞌy tkaydɨ ja tsa̱pkaaky jadiꞌiñɨ midi ja levadurɨ tkamøøtꞌa̱jtp. Wɨnet et ɨdøꞌøn ja teetywɨndsøn møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk tꞌɨxa̱ꞌa̱dɨ ja ta̱a̱y ja wɨnma̱a̱ꞌñ sudso ja tjadyimyꞌukma̱tstɨt ja Jesús awɨnꞌøønɨꞌampy, jøts ja tyikꞌooktɨt.
1 Faltavam dois dias para a Festa da Páscoa e a Festa dos Pães sem Fermento . Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito de prender Jesus em segredo e matá-lo.
2 Xjats ja yɨdeꞌen køꞌøm ñawya̱jnɨdøø:
2 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
3 Jam ja Jesús wyɨnaty ma̱ ja ka̱jp txøøwꞌaty Betania, jam ja wyɨnaty tyøkꞌayøꞌøy Simón wyɨndum, ja ja̱a̱ꞌy pøn wyɨnaty axøøꞌkpɨm putsp; jam ja Jesús wyɨnaty twɨndsøønɨ ja mesɨ ku tøꞌøxyøjk tuꞌuk tmɨja̱ꞌjty ja poop tsa̱a̱duꞌjts midi wyɨnaty tmøøtꞌa̱jtp ja aceite midi janch pa̱ꞌa̱kxuuꞌkp, jøts midi janch tsowɨ toꞌjkɨp. Jaꞌats ja tøꞌøxyøjk ojts tkupuꞌuduꞌuty, jøts ja Jesús kyuba̱jk ja ojts ttanɨtajmɨyɨ.
3 Jesus estava no povoado de Betânia, sentado à mesa na casa de Simão, o Leproso. Então uma mulher chegou com um frasco feito de alabastro , cheio de perfume de nardo puro, muito caro. Ela quebrou o gargalo do frasco e derramou o perfume na cabeça de Jesus.
4 Wɨnets ja ja̱a̱ꞌy yꞌa̱mbøjktøø pøn jam wyɨnaty wɨna̱a̱gɨndɨ, yɨdeꞌen ja ojts ñawya̱ꞌa̱ñɨdɨ:
4 Alguns que estavam ali ficaram zangados e disseram uns aos outros: — Que desperdício!
5 Tø yø jeexyɨp neꞌegɨ yiktøøky tɨgøøk magøꞌpxy denarios, jøts ayoobɨ ja̱a̱ꞌy ja jeexyɨp ja meeñ yiktabudøkɨ.
5 Esse perfume poderia ter sido vendido por mais de trezentas moedas de prata , que poderiam ser dadas aos pobres. Eles criticavam a mulher com dureza,
6 Wɨnets Jesús ja ojts ñɨɨꞌmxyɨdɨ:
6 mas Jesus disse:
7 Kumɨ ejtp meets ayoobɨ ja̱a̱ꞌy xpa̱a̱tt xꞌext, jøts ødyundɨ meets jaꞌ pønɨ juunɨ meets ja køꞌøm xmayꞌa̱twa̱ꞌa̱ñ; jøts kidi xjøpꞌejxtɨ jøts øts meets ejtp xpa̱a̱tt xꞌext.
7 Pois os pobres estarão sempre com vocês, e, em qualquer ocasião que vocês quiserem, poderão ajudá-los. Mas eu não estarei sempre com vocês.
8 Tø øts ɨdøꞌøn yø tøꞌøxyøjk jadeꞌen xuñ pønɨ sa̱ øts ɨdøꞌøn yø xamɨdsøkyɨn; tø øts ja pa̱ꞌa̱kxuuꞌkpɨ yø xanɨtemy kumɨ xꞌookjøpꞌejxnɨp øts ɨdøꞌøn jaꞌ, paty ɨdøꞌøn xyikꞌøøꞌyɨñɨ xyikpa̱a̱jtɨñɨ kumɨ wɨngonɨp øts ja nꞌoꞌjkɨn.
8 Ela fez tudo o que pôde, pois antes da minha morte veio perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
9 Janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ, ku øy ma̱dsoo yika̱jpxwa̱ꞌkxt ja øgyajpxy ja ømyadya̱ꞌa̱ky ya̱ na̱xwiiñ, nayɨdeꞌen yø øy ma̱dsoo yiknɨmadya̱ꞌa̱kt ku øts yø tøꞌøxyøjk jadeꞌen tø xmayꞌaty, yikja̱ꞌmyatsp yø øy juunɨ ku yiknɨmadya̱ꞌa̱kt.
9 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
10 Wɨnets ja Judas Iscariote chøøꞌñ pøn ja Jesús pyabøjkpɨtøjk wyɨnaty møøt ñɨmakmajtskꞌaty, jøts ja ojts tnɨnijkxy ja teetywɨndsøn, jaꞌats ja møøt tkajpxyꞌa̱jty jøts ku ja tkøya̱kt ja Jesús.
10 Judas Iscariotes, que era um dos doze discípulos, foi falar com os chefes dos sacerdotes para combinar como entregaria Jesus a eles.
11 Xjats ku ja jadeꞌen tmadoodøø, wɨnets ja jyanchxonda̱ktøø, jøts ja Judas ja meeñ jatyɨ yiktamɨꞌawa̱ꞌa̱nɨyɨɨꞌñ. Jaꞌagøjxpts ja Judas tꞌɨxa̱a̱y ja ta̱a̱y ja wɨnma̱a̱ꞌñ juunɨ et ja tꞌukøya̱kt ja wyɨndsøn.
11 Quando ouviram o que ele disse, eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele. Assim Judas começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus.
12 Xjats ku ja xøøw tpa̱a̱jty midi ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yjanchꞌama̱a̱yꞌa̱jttɨp, ku cha̱pkaaky ja jadiꞌiñɨ tkaydɨ midi levadurɨ tkamøøtꞌa̱jtp, jaꞌabɨ xøøw ɨdøꞌøn wyɨnaty tø tpa̱a̱ty jøts ku ja xøøw mɨdukxøøw tyuñɨ, jaꞌ ja tyejtɨp pa̱skɨ, jaꞌabɨ xøøw ɨdøꞌøn ja tyuknɨꞌoꞌjkɨdɨp ja borreegɨ maxuꞌunk, paty ja pabøjkpɨtøjk wɨnet et tyiktøødøø ja Jesús jøts ja tnɨmaadyøø:
12 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , em que os judeus matavam carneirinhos para comemorarem a Páscoa , os discípulos perguntaram a Jesus: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da Páscoa para o senhor?
13 Xjats ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk namajtsk tkajxtsøøꞌñ, yɨdeꞌen ja tꞌuknɨma̱a̱y:
13 Então Jesus enviou dois discípulos com a seguinte ordem:
14 jøts pønɨ ma̱ ja yja̱ꞌa̱ty, japts ja kudøjk xnøjmɨdɨt: “Yɨdeꞌen ja wɨndsøn wya̱ꞌa̱ñ: ¿Ma̱k ɨdøꞌøn ja tøjkjoojt, ma̱k ɨdøꞌøn ja pyabøjkpɨtøjk ja tmøøtkaꞌaty tmøøtꞌuukt, ma̱k ɨdøꞌøn pa̱skɨ aꞌux ja tkaꞌadyɨt?”
14 e digam ao dono da casa em que ele entrar que o Mestre manda perguntar: “Onde fica a sala em que eu e os meus discípulos vamos comer o jantar da Páscoa?”
15 Wɨnets meets ɨnet ja myiktukꞌext tuꞌuk ja tøjkjoojt jap nɨpat tøjkijxpy midi jap aꞌejxɨ aba̱a̱dɨ ejtnɨp; japts meets ja jɨɨꞌkxy xyikꞌøyɨdɨt midi njøøꞌkxɨndɨp.
15 Então ele mostrará a vocês no andar de cima uma sala grande, mobiliada e arrumada para o jantar. Preparem ali tudo para nós.
16 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk namajtsk ñøjkxtøø jøts ja ojts yja̱ꞌa̱ttɨ jam møj ka̱jpjotp, jamts ja jadeꞌen tjanchpa̱a̱ttøø sa̱ Jesús ja wyɨnaty tø tyukmadøyɨdɨ, jøts ja jam tyikꞌøyɨdøø ja pa̱skɨ aꞌux, wɨnets ja wyɨmbejtøø ma̱ chooꞌndøø.
16 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
17 Xjats ku ja et kyoodsɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk nɨmakmajtsk jam tmøøtja̱ꞌjty.
17 Quando anoiteceu, Jesus chegou com os doze discípulos.
18 Jøts ku ja twɨnguwaꞌatsɨdøø ja kyaabyajt, kuts ja jam wyɨnaty kyaañɨdɨ, wɨnets ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk tnɨma̱a̱y:
18 Enquanto estavam à mesa, no meio do jantar, ele disse:
19 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk yjanchjotmayꞌooꞌkpøjktøø, jøts ja nɨduꞌuk jaty tyiktøødøø:
19 Eles ficaram tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu, está?
20 Wɨnets ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
20 Jesus respondeu:
21 Jadeꞌents ɨdøꞌøn yja̱tt ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy myøjkudanaabyɨ sa̱m ja Dios kyajpxy wya̱ꞌa̱ñɨn; jøts ¡ti ja ja̱a̱ꞌy yjanchꞌayøøy pøn øts jadeꞌen xkøya̱kp amaaꞌtsk! Tø ja jeexyɨp neꞌegɨ tyɨy ku jeexyɨp kyidyimgyeꞌexy.
21 Pois o
22 Ku døꞌøn ja jadeꞌen ɨxam wyɨnaty kyaydɨ, wɨnets ja Jesús tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ tuꞌuk ja tsa̱pkaaky, jøts ja ttamøja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios Teety, xjats ku ja tꞌadujkpa̱jky, wɨnets ja tmøøy ja pyabøjkpɨtøjk, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
22 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
23 Xjats ja nayɨdeꞌen tꞌadamꞌujch tuꞌuk ja uujkꞌɨɨꞌñ, jøts ku ttamøja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios Teety, wɨnets ja ttukꞌukꞌabɨdsɨɨmy ja pyabøjkpɨtøjk midi ja wyɨnaty tø tꞌadamɨ jap uujkꞌɨɨꞌñjøtpy, nɨdukɨꞌɨyɨ ja tꞌuktamujktøø.
23 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, e todos beberam do vinho.
24 Yɨdeꞌen Jesús ja ojts ñɨɨꞌmxyɨdɨ:
24 Então Jesus disse:
25 Janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ, jøts ku kaꞌap nꞌukꞌuknɨt yø vino, jaanɨm øts yø nøjkx nꞌuuky jadɨgojk ku Dios kyutujk yja̱ꞌa̱tt, ku kyutujk ja ttanɨtanɨt ja yja̱a̱ꞌy.
25 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
26 Xjats ku ja tꞌøøgøjxtøø ja Dios kyajpxy, wɨnets ja ñøjkxtøø jam kojpkøjxp midi txøøwꞌa̱jtp Olivos.
26 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
27 Jøts ja Jesús pyabøjkpɨtøjk tnɨma̱a̱y:
27 E Jesus disse aos discípulos:
28 Jøts ku ø nbɨdsøꞌømt jadɨgojk jap ooꞌkpɨ jutjøtpy, wɨnets ø nnøjkxjawyenɨt jam Galilea, jamts mee xpa̱a̱tt.
28 Mas, depois que eu for ressuscitado, irei adiante de vocês para a Galileia.
29 Xjats ja Pedro tnɨma̱a̱y ja Jesús:
29 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem!
30 Wɨnets Jesús ja ñɨma̱a̱jyøø:
30 Mas Jesus lhe disse:
31 Xjats ja Pedro møkꞌampy tyimwyɨndanɨ ja Jesús, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
31 Mas Pedro repetia com insistência: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
32 Xjats ja yja̱ꞌttøø ma̱ ja et txøøwꞌaty Getsemaní, jamts ja Jesús pyabøjkpɨtøjk tnɨma̱a̱y:
32 Jesus e os discípulos foram a um lugar chamado Getsêmani. E Jesus lhes disse:
33 Wɨnets ja tꞌukwa̱a̱y ja Pedro, ja Jacobo, jøts ja Juan, jøts ja ojts tmøøtnijkxy, xjats ja Jesús yjantyimchøꞌjkɨyɨɨꞌñ, kaꞌap ja yꞌukwɨnma̱a̱ꞌnbya̱tnɨ, jaꞌagøjxp ku ja yꞌayoꞌon wyɨngøñ.
33 Então Jesus foi, levando consigo Pedro, Tiago e João. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
34 Jøts pyabøjkpɨtøjk ja tnɨma̱a̱y:
34 e disse a eles:
35 Xjats ja Jesús jawaanɨ yja̱a̱knajtsyøꞌøyɨyɨɨꞌñ, japts ja ojts ñagyuxendya̱ꞌa̱gɨyɨ, jøts Dios Teety ja ojts tꞌamɨdøy jøts ja jadeꞌen kidi tyimyꞌayoꞌomba̱a̱ty sa̱ døꞌøn ja wyɨnaty yja̱twa̱ꞌa̱ñ jaꞌabɨ xøøw.
35 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e pediu a Deus que, se possível, afastasse dele aquela hora de sofrimento.
36 Yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ ku døꞌøn ja ojts diosꞌajotꞌaty:
36 Ele orava assim:
37 Ku ja jadeꞌen wya̱a̱ñ, xjats pyabøjkpɨtøjk ja tnɨmiiñ, ma̱a̱dɨp ja jap wyɨnaty ku ja ojts tpa̱a̱ty; wɨnets ja tnɨma̱a̱y ja Pedro:
37 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
38 Wejtɨ kajtɨ jøts ja Dios xꞌajotꞌa̱ttɨt, nayꞌejxꞌetɨdɨ jøts kidi mmɨmajada̱ꞌa̱gɨdɨ ja ayoꞌon midi wɨngomp. Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ ku ja wɨnma̱a̱ꞌñ janchjaꞌødyunwa̱ꞌa̱ñ, ja neꞌkxts jaayɨ ja kaꞌøybɨ tumbɨ amutskꞌejxɨyɨp.
38 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
39 Xjats ja ñøjkxkojmøø Dios Teety ajotꞌa̱jtpɨ, nayɨdeꞌen ja ojts wya̱ngojmɨ sa̱ ja wyɨnaty jawyeen tø wya̱ꞌa̱ñ.
39 Jesus foi outra vez e orou, dizendo as mesmas palavras.
40 Wɨnets ja myengojmøø ma̱ pyabøjkpɨtøjk ja jam, ma̱a̱gojmɨdɨp ja wyɨnaty ku ja tpa̱a̱jty, kumɨ janchma̱a̱ꞌyꞌooꞌktɨp jaꞌ.
40 Em seguida, voltou ao lugar onde os discípulos estavam e os encontrou de novo dormindo. Eles estavam com muito sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos. E não sabiam o que responder a Jesus.
41 Jøts ku ja tɨgøøk ojk ojts tꞌixy ja pyabøjkpɨtøjk, jaanɨmts ja tnɨma̱a̱y:
41 Quando voltou pela terceira vez, Jesus perguntou:
42 Pɨdøꞌøktɨ, nɨwejtɨ, wan tja̱a̱ꞌmyɨndɨ; ɨxa ja ɨxya̱m wyɨngøñ pøn øts ɨnet xkøya̱kp.
42 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
43 Nay jamnɨm ja Jesús wyɨnaty jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ ku ja Judas yja̱ꞌjty, pøn ja pyabøjkpɨtøjk wyɨnaty møøt ñɨmakmajtskꞌa̱ttɨ, jaꞌats ja mayja̱a̱ꞌy jam tmøøtja̱ꞌjt tsujx møøt jøts kipkya̱pɨdɨ. Ja teetywɨndsøn ɨdøꞌøn ja wyɨnaty tø kyexyɨdɨ, møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk, jøts møøt ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ.
43 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes, pelos mestres da Lei e pelos líderes judeus.
44 Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Judas wyɨnaty tø wya̱ꞌa̱ñ jøts ja tuꞌuk tpɨkta̱ꞌa̱kt ja ejxa̱ꞌa̱nɨn midi ja yꞌejxtɨp ku ja tkøya̱kt ja Jesús, yɨdeꞌen ja wyɨnaty tø wya̱ꞌa̱ñ:
44 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam e levem bem seguro o homem que eu beijar, pois é ele.”
45 Xjats ku døꞌøn ja jam jadeꞌen yja̱ꞌjty, wɨnets ja twɨnguwa̱ꞌjkɨyɨɨꞌñ ja Jesús, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
45 Logo que chegou perto de Jesus, Judas disse: — Mestre! E o beijou.
46 Xjats ja Jesús yiknɨxa̱jɨyɨɨꞌñ, jøts ja jadeꞌen yikma̱jch.
46 Então eles pegaram Jesus e o prenderam.
47 Jøts ja ja̱a̱ꞌy pøn ja Jesús jam wyɨnaty myøøtꞌajtpy, jaꞌ tsujx tuꞌuk tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ jøts ja ttaxɨkjaꞌtstuujty ja teetywɨndsøn tyumbɨ, ojts ja tya̱tsk ja tyikwɨna̱jkɨ.
47 Mas um dos que estavam ali tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
48 Wɨnets ja Jesús tnɨma̱a̱y ja ja̱a̱ꞌy pøn ja wyɨnaty tø myachɨ.
48 Então Jesus disse para aquela gente:
49 Jabom jabom meets jam yꞌijty nyikꞌɨxpiky tsa̱ptøjkjotp, ¿ti kuts meets jam xkama̱jch? Paty ɨdøꞌøn ya̱ꞌa̱t ɨxya̱m jadeꞌen yjaty kumɨ Dios kyajpxy jadeꞌen wa̱mp, ¿sudsoꞌampy ɨdøꞌøn ja kyatøꞌøt?
49 Eu estava com vocês todos os dias, ensinando no pátio do Templo, e vocês não me prenderam. Mas isso está acontecendo para se cumprir o que as
50 Wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk tmajtstuttøø nadyuꞌuk ja wyɨndsøn Jesús, jøts ja ojts jadiꞌiñɨ yꞌagakpa̱jknɨdɨ.
50 Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
51 Jamts ja Jesús wyɨnaty pyayøꞌøyɨ tuꞌuk ja una̱ꞌjk ja̱a̱ꞌy pøn ja poop wet wyɨnaty tyukwopꞌa̱jtp, jaꞌats ja yikmach;
51 Um jovem, enrolado num lençol, seguia Jesus. Alguns tentaram prendê-lo,
52 wɨnets ja wyet ja tmajtstuujty, jøts ja jadiꞌiñɨ nɨwa̱ꞌa̱ts kyejky.
52 mas ele largou o lençol e fugiu nu.
53 Xjats ja Jesús yiknajtswa̱ꞌa̱wɨyɨɨꞌñ jam møj wɨndsøn wyɨndum pøn ja teety wyɨndsønꞌa̱jtɨp, jam ɨdøꞌøn ja wɨndsøndøjk ñamyujkøjxɨdøø møøt ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ.
53 Em seguida, levaram Jesus até a casa do Grande Sacerdote , onde estavam reunidos os chefes dos sacerdotes, alguns líderes dos judeus e alguns mestres da Lei.
54 Jagam ɨdøꞌøn ja Pedro tpayøꞌøy ja wyɨndsøn ku ja yiknajtswa̱ꞌa̱wɨyɨɨꞌñ jam wɨndsøn kyutujkta̱a̱jk agøꞌøm, jadeꞌen ja tpaja̱ꞌjty, jamts ja Pedro tmøøtꞌɨxa̱a̱jky ja ta̱jk, jaꞌ ja jam myøøtjoꞌkxpijkpy ma̱ ja jøøn jam wyɨnaty tø myøjɨ.
54 Pedro seguiu Jesus de longe e entrou no pátio da casa do Grande Sacerdote. Ele sentou-se perto do fogo, com os guardas, para se esquentar.
55 Jøts ja teetywɨndsøndøjk møøt tukɨꞌɨyɨ ja kutujk adsɨnaabyɨdɨ tꞌɨxaadyøø tuꞌuk ja pøky, jadeꞌen ja tꞌɨxaadyøø ja pøky jøts ja tukuꞌoogɨwya̱ꞌa̱ndɨ ja Jesús; xjats ja nɨti tkapa̱ttøø.
55 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando encontrar alguma acusação contra Jesus a fim de o condenarem à morte. Mas não conseguiram nenhuma.
56 Kumɨ øy ja tigati ttanɨwambattɨ jøts ja jadeꞌen xem ya̱m kyanabya̱a̱dyɨdɨ ja yꞌayuujk.
56 Muitos diziam mentiras contra ele, mas as suas histórias não combinavam umas com as outras.
57 Wɨna̱a̱gɨn pyɨdøꞌøktɨ møkꞌampy jøts ja nugo tnɨꞌøønɨdɨ øy ja yjagajadeꞌenɨ, yɨdeꞌen wɨna̱a̱gɨn wya̱ndøø:
57 Alguns se levantaram e acusaram Jesus com mentiras. Eles diziam:
58 ―Tø øøts yø nmadøy ku yø yɨdeꞌen wya̱ꞌa̱ñ: “Nyikɨda̱ꞌa̱p øts yø tsa̱ptøjk midi yø ja̱a̱ꞌy tø tyikꞌøyɨdɨ, jøts øts kyɨdɨgøøk xøøw jaduꞌuk nyikwa̱ꞌkukɨt midi ja ja̱a̱ꞌy kyayikꞌøyɨp.”
58 — Nós ouvimos quando ele disse: “Vou destruir este Templo que foi construído por seres humanos e, em três dias, levantarei outro que não será construído por seres humanos.”
59 Jøts nɨ jadeꞌemba̱a̱t ja køꞌøm kyanagyupikyɨdɨ ku ja øy sa̱ yjawa̱ꞌa̱ndɨ.
59 Mesmo assim as suas histórias não combinavam umas com as outras.
60 Wɨnets ja teetywɨndsøn tyanaagyukɨyɨɨꞌñ jam mayja̱a̱ꞌyjotp, jøts ja tyiktɨɨy ja Jesús, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
60 Aí o Grande Sacerdote se levantou no meio de todos e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender dessa acusação?
61 Xjats ja Jesús amøñɨ tyikꞌity, jeky ja nɨwɨneꞌenɨn kyidyimyꞌadsøøy. Wɨnets ja teetywɨndsøn ja ojts jadɨgojk tyɨɨbyikyɨyɨ, yɨdeꞌen ja ojts ñɨɨꞌmxyɨyɨ:
61 Mas Jesus ficou calado e não respondeu nada. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Você é o
62 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
62 Jesus respondeu:
63 Wɨnets ja teetywɨndsøn ja wyet køꞌøm ttakøꞌjtsɨyɨɨꞌñ ku ja yꞌojꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, jaꞌ ɨdøꞌøn tyijpy ku tø ja jaaba̱a̱t yꞌojꞌamøꞌøty, xjats ja wya̱a̱ñ:
63 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Não precisamos mais de testemunhas!
64 Tøxɨ xmadowdɨ sa̱ tø wya̱ꞌa̱ñ ku ja Dios Teety yø tø twɨnga̱jpxnaxy; ¿sa̱ døꞌøn xja̱wɨdɨ ku jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ?
64 Vocês ouviram esta blasfêmia contra Deus! Então, o que resolvem? Todos estavam contra Jesus e aí o condenaram à morte.
65 Jøts wɨna̱a̱gɨn jatyɨ tnɨdsujɨdøø, jatyɨ twɨnma̱jtstøø jøts ja ttseeꞌktøø, yɨdeꞌen ja wya̱nꞌadøꞌøtstɨ ku ja jadeꞌen ttundɨ:
65 Então alguns começaram a cuspir nele. Cobriam o rosto dele, davam bofetadas nele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe! E também os guardas o pegaram e lhe deram bofetadas.
66 Jap ja Pedro wyɨnaty tøkꞌagiꞌpy ku yja̱ꞌjty tuꞌuk ja tøꞌøxyøjk pøn ja teetywɨndsøn tyumbɨꞌajtpy;
66 Pedro ainda estava lá embaixo no pátio, quando apareceu uma das empregadas do Grande Sacerdote .
67 jaꞌats ja ojts yꞌijxyɨyɨ ku ja jap wyɨnaty jønꞌajpy yjoꞌkxpiky, tøyɨm ja wyɨnaty wyɨnꞌejxnɨyɨ xjats ja yɨdeꞌen ñɨma̱a̱jyøø:
67 Ela viu Pedro se esquentando perto do fogo, olhou bem para ele e disse: — Você também estava com Jesus de Nazaré.
68 Xjats ja Pedro ja kaꞌap tnɨgajpxy, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ:
68 Mas ele negou, dizendo: — Eu não o conheço. Não sei do que é que você está falando. E saiu para o corredor. Naquele momento, o galo cantou.
69 Jøts ja tøꞌøxyøjk ojts twɨnꞌixy jadɨgojk ja Pedro, xjats ja ttukmadoobɨna̱xwa̱ꞌjky ja ja̱a̱ꞌy pøn jam wyɨnatyɨ, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ:
69 Quando a empregada viu Pedro ali, começou a dizer aos que estavam perto: — Este homem é um deles.
70 Wɨnets ja Pedro ja kaꞌap tkupɨjky jadɨgojk. Waanɨ yꞌijty, xjats Pedro ja ja̱a̱ꞌy ñɨma̱a̱jyøø jadɨgojk pøn jam wyɨnatyɨ:
70 Mas ele negou outra vez. Pouco depois, as pessoas que estavam ali disseram de novo a Pedro: — Não há dúvida de que você é um deles, pois você também é da Galileia.
71 Wɨnets ja Pedro køꞌøm kyanayꞌømyɨga̱jpxɨyøø møkꞌampy ja ja̱a̱ꞌy yɨdeꞌen:
71 Aí Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem de quem vocês estão falando! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade!
72 Xjats ja tsa̱pnɨꞌa̱a̱w myajtskꞌaya̱jxy. Wɨnets ja Pedro tja̱ꞌmyejch ja Jesús yꞌayuujk sa̱ ja wyɨnaty tø ñɨɨꞌmxyɨ: “Kaꞌanɨm wyɨnaty ja tsa̱pnɨꞌa̱a̱w myajtskꞌaya̱ꞌa̱xy ku mets ɨnet wyɨnaty tɨgøøk ojk tø mwa̱nɨ ku me xkaꞌijxyꞌaty.” Jøts ja tkuya̱jxɨyɨɨꞌñ ku ja jadeꞌen tja̱ꞌmyejch jøts ku ja wyɨnaty jadeꞌen nɨchøky tø wya̱ꞌa̱ñ.
72 Naquele instante o galo cantou pela segunda vez, e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante duas vezes, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro caiu em si e começou a chorar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.