Lucas 5

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Tukꞌojk ɨdøꞌøn ja Jesús jam yikpa̱a̱jty mejy agøꞌøm ma̱ txøøwɨ Genesaret; jamts ja mayja̱a̱ꞌy ja ñɨmejnɨyøø jøts ja tꞌamɨdodukwa̱ꞌa̱ndɨ ja Dios yꞌøgyajpxy yꞌømyadya̱ꞌa̱ky. Janch yikꞌatejmujknɨpts ɨdøꞌøn ja Jesús jam wyɨnaty
1 Aconteceu que Jesus estava junto ao lago de Genesaré, e a multidão o apertava para ouvir a palavra de Deus.
2 ku ja tꞌejxpa̱a̱jty majtsk ja ba̱rkɨ tawa̱ꞌa̱ts jam nøø adsay agøꞌøm, tø ja a̱jkxma̱kpɨ jam wyɨnaty pyɨdsømgøxtɨ, jam tyaꞌa̱jkxma̱a̱jk ja wyɨnaty tpujtɨ.
2 Então ele viu dois barcos junto à praia do lago. Os pescadores tinham desembarcado e estavam lavando as redes.
3 Wɨnets ja Jesús tuꞌuk ja ba̱rkɨ ttatøjkɨyɨɨꞌñ midi ja Simón yjaꞌajtpy jøts ja tnɨma̱a̱y wan tnɨyikjɨwa̱ꞌa̱ky waanɨ jøts jam wɨngon kidyimdya̱ꞌa̱nt møøt ja tsayjoojt. Jøts ja jam jadeꞌen yꞌɨxa̱a̱jky, jøts ja jam tyikꞌɨxpøjktøjkɨyɨɨꞌñ ja mayja̱a̱ꞌy.
3 Entrando num dos barcos, que era o de Simão, Jesus pediu-lhe que o afastasse um pouco da praia; e, assentando-se, do barco ensinava as multidões.
4 Xjats ku ja kya̱jpxꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ jøts ja tnɨma̱a̱y ja Simón:
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Jøts ja Simón tꞌadsøøy:
5 Em resposta, Simão disse: — Mestre, havendo trabalhado toda a noite, nada apanhamos; mas, sob esta sua palavra, lançarei as redes.
6 Jøts ku ja jadeꞌen ttundøø, may ja a̱jkx ja ojts tma̱tstɨ, janch køøtswa̱mbɨm ja tyaꞌa̱jkxma̱a̱jk jaꞌadɨ.
6 Fazendo isso, apanharam grande quantidade de peixes; e as redes deles começaram a se romper.
7 Wɨnets ja tmɨyamdøø ja myɨguꞌuktɨ pøn jam wyɨnatyɨ jaduꞌukpɨ ba̱rkɨjotp jøts ja pyudøkɨyɨdɨt. Nøjkxtɨ døꞌøn ja jam, ojts ja ba̱rkɨ ja majtsk tyikꞌujtskøxtɨ øy ja yja̱wɨ yjanchkøjnktøjkɨnɨdɨt.
7 Então fizeram sinais aos companheiros do outro barco, para que fossem ajudá-los. E foram e encheram ambos os barcos, a ponto de quase afundarem.
8 Xjats ku ja Simón Pedro ja ojts jadeꞌen tꞌixy, wɨnets ja twɨnguxana̱a̱y ja Jesús jøts ja tnɨma̱a̱y:
8 Vendo isto, Simão Pedro prostrou-se aos pés de Jesus, dizendo: — Senhor, afaste-se de mim, porque sou pecador.
9 Janch tsøꞌjkɨñɨp ɨdøꞌøn ja Simón wyɨnaty jøts nayɨdeꞌen ja myɨguꞌuktɨ, jaꞌagøjxp ku ja a̱jkx ja wyɨnaty jadɨneꞌen tø tma̱ꞌa̱ktɨ.
9 Pois, à vista da pesca que fizeram, a admiração se apoderou dele e de todos os seus companheiros,
10 Nayɨ tsøꞌjkɨpts ɨdøꞌøn ja Jacobo møøt ja Juan, ja Zebedeo yꞌuna̱ꞌjktɨ pøn ja Simón møøt ñamyɨguꞌukꞌatyɨyɨ. Jøts ja Jesús tnɨma̱a̱y ja Simón:
10 bem como de Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram seus sócios. Então Jesus disse a Simão:
11 Jøts ja bya̱rkɨ ja jam nøøbaꞌa̱m tyikja̱ꞌa̱ttøø, jøts ja jamyɨ tnɨkakøjxtøø tukɨꞌɨyɨ, jøts ja tmøødɨdøø ja Jesús.
11 E, arrastando eles os barcos para a praia, deixando tudo, o seguiram.
12 Kuts ja Jesús jam wyɨnaty tuꞌukpɨ ka̱jpjotp, wɨnets yja̱ꞌjty tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy, møj puꞌuts pa̱ꞌa̱m ja pøjkɨp, jøts ku ja Jesús yikꞌejxpa̱a̱jty jøts ja twɨnguxana̱a̱y. Jamyɨ ja ñamyujtsta̱a̱jkøø jøts ja tmɨnuuꞌkxa̱a̱jky, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
12 Aconteceu que, estando Jesus numa das cidades, um homem coberto de lepra veio à sua presença. Quando ele viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e pediu: — Senhor, se quiser, pode purificar-me.
13 Jøts ja Jesús ja ojts tkønɨxa̱jy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
13 E Jesus, estendendo a mão, tocou nele, dizendo: E, no mesmo instante, a lepra daquele homem desapareceu.
14 Xjats ja Jesús møkꞌampy tnɨma̱a̱y ja ja̱a̱ꞌy jøts kidi ja pøn ttukmadøy. Yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
14 Jesus ordenou-lhe que não contasse isso a ninguém. E acrescentou:
15 Yikmøjpɨkta̱kꞌadøtsp ɨdøꞌøn ja Jesús, may ja ja̱a̱ꞌy ja ñɨmenꞌadɨꞌɨchɨyɨ, namay ja ñamyukyɨdɨ jøts ja pyatmadøyɨ, jøts ja tna̱nkyiktsoꞌokwa̱ꞌa̱ñɨdɨ ja pya̱ꞌa̱m.
15 Porém o que se dizia a respeito de Jesus se espalhava cada vez mais, e grandes multidões afluíam para o ouvir e para serem curadas de suas enfermidades.
16 Ja Jesús jam ja ñijkxy ma̱ aba̱k et ma̱ nɨti kyaꞌity, jamts ja Dios Teety tꞌajotꞌa̱jty.
16 Jesus, porém, se retirava para lugares solitários e orava.
17 Tukꞌojk ɨdøꞌøn, jam ja Jesús wyɨnaty yikꞌɨxpiky, jamts ɨdøꞌøn ja fariseotøjk møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk wyɨnaty chøønɨdɨ wɨneꞌenɨn ja wyɨnaty tø choondɨ o ma̱ga̱jp, pømbɨ mendɨp Galileɨt etjotp, Judeɨt etjotp, jøts Jerusaléngɨt etjotp; ku ja Jesús tna̱nkyjayꞌijxyɨ ja Dios Teety myøkꞌa̱jtɨn ku ja pama̱a̱ꞌy ja tyiktsøꞌøky.
17 E aconteceu que, num daqueles dias, Jesus estava ensinando, e achavam-se ali assentados fariseus e mestres da Lei, vindos de todas as aldeias da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor estava com ele para curar.
18 Wɨnets ja ja̱a̱ꞌy tkɨɨyja̱ꞌjttøø tuꞌuk ja pama̱a̱ꞌy pøn køxujxp pakxujxp, jøts ja jap tøjkjøtpy tyiktøkɨwya̱ꞌa̱ndɨ jøts ja ttawɨngugɨɨyɨdɨt ja Jesús.
18 Vieram, então, alguns homens trazendo um paralítico deitado num leito. Eles procuravam levá-lo para dentro e colocá-lo diante de Jesus.
19 Nɨma̱ts kyaꞌawa̱ꞌa̱dsɨ ma̱ ja tyøkɨdɨt kumɨ janch mayja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty. Xjats ja tøjkijxpy pyajttøø, jøts ja ojts tnɨkɨɨdyuꞌuttɨ ja tøjk, japts ja tyikwɨna̱jktøø ja pama̱a̱ꞌy jøts ja ttawɨngugɨɨꞌyɨdøø ja Jesús jap mayja̱a̱ꞌy agujkpy.
19 E, não encontrando uma forma de fazer isso por causa da multidão, subiram ao telhado e, por entre as telhas, desceram o paralítico no seu leito, deixando-o no meio das pessoas, diante de Jesus.
20 Kuts ja Jesús ja ojts jadeꞌen tꞌixy kudam ja amumduꞌuk ja yjanchja̱ꞌwɨn tjagyaptɨ, jøts ja pama̱a̱ꞌy ja tnɨma̱a̱y:
20 Vendo-lhes a fé, Jesus disse ao paralítico:
21 Wɨnets ja wyɨnmaadyøjkɨdøø ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ møøt ja fariseotøjktɨ, yɨdeꞌen ja wyɨnmaydɨ: “¿Pøn yø ja̱a̱ꞌy jadeꞌen, tigøjxp ku Dios yø jadeꞌen twɨnga̱jpxnaxy? ¿Pøn ja pøky ya̱ tꞌukmaaꞌkxp, kidi tuꞌugyɨp Dios pyojkpɨmeeꞌkxy?”
21 E os escribas e fariseus começaram a pensar: — Quem é este que diz blasfêmias? Quem pode perdoar pecados, a não ser um, que é Deus?
22 Wa̱ꞌa̱ts ja Jesús ja tnɨja̱wɨ sa̱ ja wyɨnaty wyɨnmaydɨ, jøts ja tnɨma̱a̱y:
22 Jesus, porém, conhecendo os pensamentos deles, disse-lhes:
23 ¿Ja ti neꞌegɨ jawaanɨ ja̱jtnɨ, kuts yø pa̱ꞌa̱mja̱a̱ꞌy nnøjmɨt, “Meeꞌkxpy øts yø mbøky”, uk ku nnøjmɨt: “Wa̱ꞌkukɨ, pøkmuknɨ yø mma̱a̱bajt jøts nøjkxnɨ mdɨga̱m”?
23 O que é mais fácil? Dizer: “Os seus pecados estão perdoados”, ou dizer: “Levante-se e ande”?
24 Ɨxya̱mnɨm meets ɨnet xꞌukꞌext ma̱ba̱a̱t øts ɨdøꞌøn ja møkꞌa̱jtɨn nmøøtꞌaty ya̱ na̱xwiiñ jøts ø nmaaꞌkxt ja pøky.
24 Mas isto é para que vocês saibam que o Filho do Homem tem autoridade sobre a terra para perdoar pecados. E disse ao paralítico:
25 Jatyɨ ja køxujxpɨ pakxujxpɨ pyɨdɨꞌjky, jøts ja tyanaagyukɨyɨɨꞌñ jam mayja̱a̱ꞌy agujkp. Wyejtsmujk ja mya̱a̱bajt jaꞌ ma̱ ja jam wyɨnaty kyoꞌknɨ, jøts ja ñøjkxna̱a̱ tyøjkwɨndum, møk ja Dios ja ttamøja̱wɨ.
25 E imediatamente ele se levantou diante de todos e, pegando o leito em que até então estava deitado, voltou para casa, glorificando a Deus.
26 Jøts ja ñɨgyuma̱a̱p tja̱ꞌwɨdøø nɨꞌijtyɨ, ojts Dios ja ttukmøja̱wɨdɨ ttukunuuꞌkxyja̱wɨdɨ, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ndɨ ja ñɨchøꞌøgɨ adøtsnɨ:
26 Todos ficaram muito admirados, davam glória a Deus e, cheios de temor, diziam: — Hoje vimos coisas extraordinárias!
27 Ku ja jadeꞌen yꞌukja̱jty, xjats ja Jesús jam pyɨdsɨɨmy, ojts chøøñ jøts ja tꞌejxpa̱a̱jty tuꞌuk ja yikugubajtpɨ, jam ja wyɨnaty chøønɨ ma̱ ja ttukugubety ja ja̱a̱ꞌy øy tyiiꞌjɨ, jøts ja tnɨma̱a̱y:
27 Depois disso, Jesus saiu e viu um publicano, chamado Levi, sentado na coletoria. E lhe disse:
28 Wɨnets ja jatyɨ tyanaagyukɨyɨɨꞌñ, jøts ja tukɨꞌɨyɨ tum jam tnɨkakɨjxy, jøts Jesús ja tmøødɨyɨɨꞌñ.
28 Ele se levantou e, deixando tudo, o seguiu.
29 Jøts ja Leví xøøw ttuuñ jam tyøjkwɨndum jøts ja twɨndsøꞌjkɨyɨɨꞌñ ja Jesús, mayts ja yikugubajtpɨ jam wyɨnatyɨ møøt jaduꞌukpɨ ja̱a̱ꞌdyɨ. Jadeꞌen ja jam møøt twɨndsøønɨdɨ ja kaabyajt.
29 Então Levi lhe ofereceu um grande banquete em sua casa; e era grande o número de publicanos e outras pessoas que estavam com eles à mesa.
30 Xjats ja fariseotøjktɨ møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ tpaga̱jpxnɨbøjkɨdøø ja Jesús pyabøjkpɨ, jøts ja tnɨmaadyøø:
30 Os fariseus e seus escribas murmuravam contra os discípulos de Jesus, perguntando: — Por que vocês comem e bebem com os publicanos e pecadores?
31 Wɨnets ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja tnɨma̱a̱y:
31 Jesus tomou a palavra e disse:
32 Kidi jaꞌajɨpts ø tø nnɨmiñ pøn nɨwɨneꞌen kanabyøkyja̱ꞌwɨyɨdɨp. Jaꞌ ø tø nnɨmiñ pøn tja̱ꞌwɨdɨp ja pyøky jøts ku ja pyøkmyøødɨdɨ, jøts tyiktɨga̱tstɨt ja chɨna̱a̱ꞌyɨndɨ.
32 Não vim chamar justos, e sim pecadores, ao arrependimento.
33 Xjats ja tɨɨbyøjktøø ja Jesús jøts ja tnɨmaadyøø:
33 Então eles disseram a Jesus: — Os discípulos de João frequentemente jejuam e fazem orações, e os discípulos dos fariseus fazem o mesmo; mas os seus discípulos comem e bebem.
34 Wɨnets ja Jesús tꞌadsøøy:
34 Jesus, porém, lhes disse:
35 Abikñɨmts ja tiempɨ tyimyja̱ꞌtmɨt ku ja jemya̱a̱ꞌy wyɨnaty kyaꞌukꞌejtnɨ ku ja jam wyɨnaty tø choꞌonɨ; jaanɨmts ɨdøꞌøn tɨy pøn kyaꞌukaañɨt kyaꞌukꞌuknɨt, jaanɨm ɨdøꞌøn ja yꞌama̱a̱yꞌa̱ttɨt.
35 No entanto, virão dias em que o noivo lhes será tirado, e então, naqueles dias, eles vão jejuar.
36 Jøts ja nay jaꞌagøjxp ya̱ꞌa̱t ttanɨmadya̱ktøjkɨyɨɨꞌñ:
36 Também lhes contou uma parábola:
37 Jøts kaꞌap pøn vino ttaꞌadamɨ poꞌduk midi na̱mɨɨꞌkxñɨm, ku ja jadeꞌen nduꞌunɨnt jatyɨ ja tyikmɨgøødsɨ ja poꞌduk, wɨndɨgøøpyts tukɨꞌɨyɨ, wɨndɨgøøpy ja vino, wɨndɨgøømyɨpts ja poꞌa̱k.
37 E ninguém põe vinho novo em odres velhos, porque, se fizer isso, o vinho novo romperá os odres, o vinho se derramará, e os odres se estragarão.
38 Paty ja vino midi ña̱mɨɨꞌkxñɨm ndaꞌadaꞌamyɨn ja jembyoꞌa̱k jøts jadeꞌen nɨmidi kyawɨndɨgøꞌøty.
38 Pelo contrário, vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Nayɨdeꞌents kaꞌ pøn tꞌuukwa̱ꞌa̱ñ ja vino midi na̱mɨɨꞌkxñɨm. Pøn tø tꞌuukyujnɨ ja vino midi jekyɨp mɨɨꞌkxñɨ, xumɨ jaꞌ ja chøjkpy, kumɨ nømp ja tukajpxyɨ: “Yø jekyɨp mɨɨꞌkxyɨp tyimyꞌøy, kaꞌap yø midi tmɨꞌaba̱a̱ty.”
39 E ninguém, tendo bebido o vinho velho, prefere o novo, porque diz: “O velho é excelente.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.