Lucas 19
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Xjats ja Jesús yja̱ꞌjty jam Jericó, kya̱jptøjkɨyɨɨꞌñ,
1 Jesus entrou em Jericó e estava atravessando a cidade.
2 jamts kumeeñ ja̱a̱ꞌy wyɨnaty tuꞌuk, Zaqueo ja xyøøw midi ja yikugubajtpɨtøjk wyɨndsønꞌa̱jtɨp.
2 Morava ali um homem rico, chamado Zaqueu, que era chefe dos cobradores de impostos.
3 Jaꞌats ɨdøꞌøn tyimyjawɨnꞌejxwa̱mp ja Jesús jøts ja tꞌejxka̱pt. Janch mayja̱a̱ꞌyts jam wyɨnatyɨ nɨsudsoꞌampy ja tkaꞌext, jaa ku ja kon yja̱a̱ktyimtyanaañɨmɨ.
3 Ele estava tentando ver quem era Jesus, mas não podia, por causa da multidão, pois Zaqueu era muito baixo.
4 Xjats ja ojts jawyeen putyɨ tꞌanøjkxɨ ma̱ døꞌøn ja Jesús jam wyɨnaty ña̱xwa̱ꞌa̱ñ, jøts ja jam kipkyøjxp kyøjxpejty.
4 Então correu adiante da multidão e subiu numa figueira brava para ver Jesus, que devia passar por ali.
5 Kuts ja Jesús jam ña̱jxy, ɨxam ja Zaqueo kipkyøjxp, jøts ja Jesús pyatꞌejxøø, yɨdeꞌen ja ñɨma̱a̱jyøø:
5 Quando Jesus chegou àquele lugar, olhou para cima e disse a Zaqueu:
6 Jøts ja Zaqueo jatyɨ wyɨna̱a̱jky, janch ejtnɨ xonɨ døꞌøn ja tyikja̱ꞌjty ja Jesús jam tyøjkjotp.
6 Zaqueu desceu depressa e o recebeu na sua casa, com muita alegria.
7 Pøn jatyts ja jadeꞌen tꞌejxtøø, jøts ja pyaga̱jpxpɨna̱xwa̱ꞌktøø, jaꞌ ja kya̱jpxtɨp jøts kuk ja Jesús jam wyɨnaty tø ñijkxy ma̱ ja kaꞌøyja̱a̱ꞌy tyøjk jam.
7 Todos os que viram isso começaram a resmungar: — Este homem foi se hospedar na casa de um pecador!
8 Jøts ja Zaqueo wya̱ꞌkukɨyɨɨꞌñ jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm yiknɨma̱a̱y:
8 Zaqueu se levantou e disse ao Senhor: — Escute, Senhor, eu vou dar a metade dos meus bens aos pobres. E, se roubei alguém, vou devolver quatro vezes mais.
9 Xjats ja Jesús wya̱a̱ñ jøts ja tnɨma̱a̱y:
9 Então Jesus disse:
10 Pø jaꞌabɨxɨ ø tø nnɨmendɨ jøts øts ja ndukpa̱a̱ttɨt ndukꞌejxtɨt ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn pøn ja yꞌanmɨja̱ꞌwɨn yꞌijty tɨgøyꞌejtnɨdɨp.
10 Porque o
11 Ɨxam ja mayja̱a̱ꞌy ja pyatmadøyɨyɨ ku ja jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ, jøts ja ttanɨmadya̱ktøjkɨyɨɨꞌñ tuꞌuk ja ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky, ku ja jam wyɨnaty kujk wyɨngonɨ jam Jerusalén. Nømpxɨ døꞌøn ja ja̱a̱ꞌy wyɨnmaydɨ, jaꞌayɨ ja jam yꞌukja̱ꞌa̱tt jøts ja jatyɨ wyɨndsøndøkɨt, jøts Dios kyutujk ja tyiktuujnɨt midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy.
11 Jesus contou uma parábola para os que ouviram o que ele tinha dito. Agora ele estava perto de Jerusalém, e por isso eles estavam pensando que o Reino de Deus ia aparecer logo.
12 Jøts ɨdøꞌøn ja tnɨma̱a̱y:
12 Então Jesus disse:
13 Jøts ɨdøꞌøn tyumbɨ ja nɨma̱jk twa̱a̱dsøøy ku ja wyɨnaty choonwa̱ꞌa̱ñ, jøts ja nɨduꞌuk jaty ttagødøjkɨyɨɨꞌñ tuꞌuk møj mukmyeeñ, jøts ja tnɨma̱a̱y: “Mdaꞌajuꞌudyɨp mdaꞌaga̱jpxtɨp ɨdøꞌøn yø mmeeñ, wan tmayɨ kunɨm ø nwɨmbett.”
13 Antes de viajar, chamou dez dos seus empregados, deu a cada um uma moeda de ouro e disse: “Vejam o que vocês conseguem ganhar com este dinheiro, até a minha volta.”
14 Mɨꞌajkɨyɨpts ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy jaꞌ pøn jaty jam tsɨnaadyɨp, jøts ku ja chøꞌjñ jøts kexy yøꞌøbyɨ ja yiktabaguejxy jøts ja jam yɨdeꞌen yꞌatswa̱ꞌa̱ndɨt: “Kaꞌ øts ya̱ꞌa̱t ja̱a̱ꞌy ndsøky jøts øøts yø nwɨndsønꞌa̱tt.”
14 — Acontece que o povo do seu país o odiava e por isso mandou atrás dele uma comissão para dizer que não queriam que aquele homem fosse feito rei deles.
15 Jøts yikpɨkta̱a̱jkɨm ɨdøꞌøn jaꞌ jøts ja wyɨndsønꞌa̱tt, wɨnets ja wyɨmbijty jam ma̱ ña̱a̱jx kya̱jp. Ku ja jam yja̱ꞌjty jøts ja twa̱a̱dsøøy ja tyumbɨ pøn jaty ja wyɨnaty tø tkømøꞌøy ja meeñ, jaꞌ ja ñɨja̱wɨwyampy wɨneꞌen jaty ja wyɨnaty tø tyikꞌuꞌngɨdɨ.
15 — O homem foi feito rei e voltou para casa. Aí mandou chamar os empregados a quem tinha dado o dinheiro, para saber quanto haviam conseguido ganhar.
16 Jøts ja yjawyeembɨ myiiñ jøts ja tyukmadoojøø: “Wɨndsøn, ma̱jk ojk øts ja jadukjadɨneꞌen jaty tø nyikꞌuꞌnkꞌaty ja mmeeñ.”
16 O primeiro chegou e disse: “Patrão, com aquela moeda de ouro que o senhor me deu, eu ganhei dez.”
17 Xjats ja wyɨndsøn yꞌadsøøy: “Øyꞌa̱jtp, øyxɨ døꞌøn jadeꞌen mduñ, mjotwa̱mpxɨ døꞌøn jadeꞌen; ti sa̱ metsxɨ yjadɨniꞌiñɨbɨ meeñ jadeꞌen tø xyikmayɨ, jaꞌagøjxpts mets ndukwɨndsønꞌa̱twa̱ꞌa̱ñ ma̱jk ja ka̱jp.”
17 — “Muito bem!” — respondeu ele. — “Você é um bom empregado! E, porque foi fiel em coisas pequenas, você vai ser o governador de dez cidades.”
18 Jøts jaduꞌuk myiiñ, jaꞌats waan: “Wɨndsøn, magoxk ojk øts jadukjadɨneꞌen jaty tø nyikꞌuꞌnkꞌaty ja mmeeñ.”
18 — O segundo empregado veio e disse: “Patrão, com aquela moeda de ouro que o senhor me deu, eu ganhei cinco.”
19 Jøts ja nayɨdeꞌen yikꞌadsoomøø: “Wɨndsønꞌa̱tp mets ja magoxkpɨ ka̱jp.”
19 — “Você vai ser o governador de cinco cidades!” — disse o patrão.
20 Wɨnets jam jaduꞌuk myiiñ jøts ja wya̱a̱ñ: “Wɨndsøn, ɨxya̱a̱nɨ ja mmeeñ. Konjɨꞌɨky øts yø nba̱a̱yjøtpy tø nyikꞌity;
20 — O outro empregado chegou e disse: “Patrão, aqui está a sua moeda. Eu a embrulhei num lenço e a escondi.
21 kumɨ nnɨja̱ꞌwɨp øts jøts ku mets kaꞌ ti jadiꞌiñɨ xnajtsja̱wɨ, jaꞌagøjxpts øts ndsøꞌøgɨ, jaꞌaba̱a̱t me xpayøꞌøy øy mets ja xjagajaꞌajɨ, myikpɨdøꞌøkwambya̱a̱t mets ja pɨkta̱ꞌa̱ky øy me mjaganiꞌipy.”
21 Tive medo do senhor, porque sei que é um homem duro, que tira dos outros o que não é seu e colhe o que não plantou.”
22 Wɨnets wɨndsøn ja ñɨma̱a̱jyøø: “Mets kaꞌømyɨdumbɨ, køꞌøm yø mꞌa̱a̱w mnadyanɨꞌøønɨyɨ, yøꞌ me køꞌøm mdɨɨdyuujnɨp. Pønɨ mnɨja̱ꞌwɨp tam ku øts jadeꞌen nja̱a̱ꞌyꞌaty ku øts ja nbøkmuky midi ø ngabɨktakpy, ku øts ja xijy nyikpɨdɨꞌɨkpya̱a̱t midi njaganipy,
22 — Ele respondeu: “Você é um mau empregado! Vou usar as suas próprias palavras para julgá-lo. Você sabia que sou um homem duro, que tiro dos outros o que não é meu e colho o que não plantei.
23 jøts, ¿ti kuts øts ja nmeeñ tø xkaꞌanuuꞌkxyaky, jøts øts ja meengyojpk jeexyɨp tø nba̱a̱ty møøt ja meeñuꞌnk?”
23 Então por que você não pôs o meu dinheiro no banco? Assim, quando eu voltasse da viagem, receberia o dinheiro com juros.”
24 Jøts ja tnɨma̱a̱y pøn jaty jam wyɨnatyɨ: “Pøjkxɨdɨ yø meeñ, jøts ja xmoꞌodɨt pøn øts ja nmeengyojpk ma̱jk ojk tø xyikꞌuꞌnkꞌa̱jtɨyɨ.”
24 — E disse para os que estavam ali: “Tirem dele a moeda e deem ao que tem dez.”
25 Jøts ja wya̱ndøø: “Pø jamɨmts wɨndsøn jaꞌ myeeñ, pø ma̱jkts meeñ muky ja jam tmøødɨ.”
25 Eles responderam:
26 Jøts ja wɨndsøn yꞌadsøøy: “Øtsts ɨdøꞌøn wa̱mp, jøts ku ja yja̱a̱ktyimyikpudøkɨt pøn tyikmøjta̱kp ku ja o ti yiin waan yikmøꞌøy; pønts køꞌøm o ti tkidyimyikmøjta̱kp ku ja o ti yiin waan yjayikmøꞌøy, ja̱a̱ktyimyikpøjkøjxɨpts ja neꞌegɨ tukɨꞌɨyɨ.
26 — E o patrão disse:
27 Jøts jaꞌ pøn ø xmɨꞌajkɨdɨp pøn ø xkatsojktɨp jøts ø nwɨndsønꞌa̱tt, nøjkxts ja xꞌatswa̱wdɨ jøts ya̱ xyikmeꞌendɨt jøts ya̱ xtyimyikpaꞌooktɨt øts nwɨngujky.”
27 E agora tragam aqui os meus inimigos, que não queriam que eu fosse o rei deles, e os matem na minha frente.”
28 Kuts ja Jesús jadeꞌen myadya̱kꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, jøts ja ña̱jxy, jamxɨ ja Jerusalén ñijkxy.
28 Depois de dizer isso, Jesus foi adiante deles para Jerusalém.
29 Jawaanɨ ja jam wyɨnaty kyidyimyja̱ꞌa̱ttɨ jam Betfagé jøts jam Betania, jadeꞌen ja ka̱jpxøøw jam, ku ja tkejxy namajtsk pyabøjkpɨ ku ja jam wyɨnaty wɨngondɨ ma̱ ja kojpkuꞌnk jam txøøwɨ Olivos,
29 Quando iam chegando aos povoados de Betfagé e Betânia, que ficam perto do monte das Oliveiras, enviou dois discípulos na frente,
30 jamts ja tnɨma̱a̱y:
30 com a seguinte ordem:
31 Pønɨ pønts myiktøøjɨdɨp tigøjxp ku xmɨgajɨdɨ, nøjmɨdɨts jøts ku ø ndsøky.
31 Se alguém perguntar por que vocês estão fazendo isso, digam que o Mestre precisa dele.
32 Jøts ɨdøꞌøn ja pyabøjkpɨ namajtsk ñøjkxtøø tpa̱ttøø jadeꞌen sa̱ Jesús ja wyɨnaty tø ñɨɨꞌmxyɨdɨ.
32 Eles foram e acharam tudo como Jesus tinha dito.
33 Jam ja wyɨnaty tyimyɨgajɨdɨ ja kujɨyujk ku ja jɨyujk ja ñɨma̱a̱jyɨdøø jøts ja yiktøøjɨdøø:
33 Quando estavam desamarrando o jumentinho, os donos perguntaram: — Por que é que vocês estão desamarrando o animal?
34 Jøts ja tꞌadsoodøø:
34 Eles responderam: — O Mestre precisa dele.
35 Jøts ja twejtsnøjkxtøø ma̱ ja Jesús jam wyɨnaty yꞌawijxy, jamts wyet ja ttajɨbaꞌandøø jøts Jesús ja ttawaꞌatspejty.
35 Então eles levaram o jumentinho para Jesus, puseram as suas capas sobre o animal e ajudaram Jesus a montar.
36 Kuts ɨdøꞌøn ja Jesús wyɨngonꞌadøtsnɨ, xjats wet ja nøøꞌ tuuꞌ yiktabatyaꞌabɨ.
36 Conforme ele ia passando, o povo estendia as suas capas no caminho.
37 Ku ja wyɨnaty wyɨngonɨ ja ka̱jp, ku ja jam kyɨda̱ꞌa̱ky Olivos kojpkwemp, wɨnets pyabøjkpɨtøjk ja ejtnɨ xonɨ yjanchpaya̱ꞌa̱xyɨ yjanchpajøkyɨ, jøts ja møkꞌampy ttukmøja̱wɨdɨ ttukunuuꞌkxyja̱wɨdɨ ja Dios ku mila̱grɨꞌa̱jtɨn ja wyɨnaty jadeꞌen tø tyukꞌijxyɨdɨ.
37 Quando Jesus chegou perto de Jerusalém, na descida do monte das Oliveiras, uma grande multidão de seguidores ia com ele. E eles, cheios de alegria, começaram a louvar a Deus em voz alta por tudo o que tinham visto.
38 Yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ndɨ:
38 Eles diziam: — Que Deus abençoe o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e
39 Wɨnets ja fariseotøjk wɨna̱a̱gɨn tnɨmaadyøø ja Jesús pøn jam wyɨnaty ja̱a̱ꞌy agujkptɨ:
39 Aí alguns fariseus que estavam no meio da multidão disseram a Jesus: — Mestre, mande que os seus seguidores calem a boca!
40 Jøts ja yꞌadsojøø ja Jesús:
40 Jesus respondeu:
41 Kuts ja tꞌejxpa̱a̱jty ja Jerusaléngɨt ka̱jp ku ja jam wyɨnaty jawaanɨ kyaja̱ꞌa̱tnɨ, jøts Jesús ja tkudsaachwɨnma̱ꞌa̱yɨyɨɨꞌñ jøts ja ya̱a̱jxy,
41 Quando Jesus chegou perto de Jerusalém e viu a cidade, chorou com pena dela
42 yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
42 e disse:
43 Ja̱ꞌa̱tp ja xøøw ja jumøjt ku tiempɨ kyaꞌøyɨt, ku mmɨdsep mdamukɨt, amuum myiknaꞌawɨdejtkøxt, nɨma̱ awa̱ꞌa̱ts mgata̱ꞌa̱nt, ja xem ja ya̱m myiknɨdøkɨt,
43 Pois chegarão os dias em que os inimigos vão cercá-la com rampas de ataque, e vão rodeá-la, e apertá-la de todos os lados.
44 na̱xjøtpy myikja̱a̱gɨda̱ꞌa̱kt jøts ja mja̱a̱ꞌy mayꞌampy kyudɨgøꞌødyɨt. Nɨwɨneꞌen nɨti kyata̱ꞌa̱nt; jaꞌagøjxp ku tø xkagupiky ja Dios ku ja køꞌøm tø mjanɨmiñɨ.
44 Eles destruirão completamente você e todos os seus moradores. Não ficará uma pedra em cima da outra, porque você não reconheceu o tempo em que Deus veio para salvá-la.
45 Xjats ja Jesús cha̱ptøjktøjkɨyɨɨꞌñ jøts ya tukɨꞌɨyɨ tyikpɨdsømbɨna̱xwa̱ꞌjky pøn jaty jam wyɨnaty ya̱jktɨp tooꞌktɨp, juudyɨp ka̱jpxtɨp,
45 Jesus entrou no pátio do Templo e começou a expulsar dali os vendedores.
46 yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
46 Ele lhes disse:
47 Jabom jabom ɨdøꞌøn ja Jesús jam tsa̱ptøjkjotp yikꞌɨxpɨjky; ya̱m ɨdøꞌøn ja teetywɨndsøndøjktɨ, møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ møøt ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ midi tnɨguba̱jkꞌa̱jttɨp ja ka̱jp, tnɨwɨnmayɨdɨ sudso ja yjadyimyꞌukꞌooktnɨm.
47 Jesus ensinava no pátio do Templo todos os dias. Os chefes dos sacerdotes, os mestres da Lei e os líderes do povo queriam matá-lo.
48 Jøts ja nɨsudso tkamɨda̱bya̱a̱ttɨ ti sa̱ ja ttuꞌundɨt, pø amuumts ja ja̱a̱ꞌy ja jam pyatmadøyɨyɨ, ti pøn ja jam kabatmadojɨyɨp.
48 Mas não achavam jeito de fazer isso, pois todos o escutavam com muita atenção.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.