Lucas 12

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Yikxon ja ja̱a̱ꞌy yjantyimñañɨmujkpajtɨdøø milꞌampy, nugo yjanchꞌadøtsnɨdɨ, xem ya̱m yjanchnadyateeñɨdɨ. Jøts ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk tnɨmaabyɨna̱xwa̱ꞌjky:
1 Posto que miríades de pessoas se aglomeraram, a ponto de uns aos outros se atropelarem, passou Jesus a dizer, antes de tudo, aos seus discípulos: Acautelai-vos do fermento dos fariseus, que é a hipocrisia.
2 Wants uk jadeꞌen, kaꞌaxɨ ma̱ ti yuꞌuchꞌity, kuwa̱nɨxɨ ja øy juunɨ yjadyimyikpa̱a̱ty; uk kuts o ti yjayikꞌamaaꞌtskꞌaty, kuwa̱nɨts ja yiknɨja̱wɨ.
2 Nada há encoberto que não venha a ser revelado; e oculto que não venha a ser conhecido.
3 Jadeꞌenꞌampy ja wa̱ꞌa̱ts nøjkx yiknɨja̱wɨ ti jaty mee mdumpy amaaꞌtsk, ti jaty mee mgayiknɨgaxjɨꞌkpy, adsuꞌjkyts ja yꞌuknɨgaxjøꞌknɨt sa̱m o ti xɨnaxy wa̱ꞌa̱ts kyaxjɨꞌɨky. O me ti amaaꞌtsk xjakajpxy, øy meets ja pøn xjagadukmadøy, wa̱ꞌa̱ts ja nøjkx yika̱jpxnaxy ejxɨm ti tøjkøjxp yika̱jpxwaꞌkxyɨn jøts yiknɨja̱wɨt.
3 Porque tudo o que dissestes às escuras será ouvido em plena luz; e o que dissestes aos ouvidos no interior da casa será proclamado dos eirados.
4 ’Mee mɨguꞌuktøjktɨ pøn jaty ø xpabøjkp, meets ɨdøꞌøn nnɨmaapy jøts kidi xtsøꞌøgɨdɨ ja yikja̱a̱ꞌyꞌooꞌkpɨdɨ, pø kaꞌaxɨ anmɨja̱ꞌwɨn ja tjadyimyikꞌooktɨ øy ja wyɨnaty tø tjayikꞌøøky ja ñɨneꞌkx.
4 Digo-vos, pois, amigos meus: não temais os que matam o corpo e, depois disso, nada mais podem fazer.
5 Jaꞌats mee ndukmadoowampy jøts ku jaꞌ xtsøꞌøgɨdɨt ja Dios pøn tyikutujkp jøts mnøjkxtɨt ayoda̱a̱jkjøtpy ya̱m meets ja oꞌjkɨn tø xjaꞌixy. Jaꞌats ɨdøꞌøn mdsøꞌøgɨdɨp.
5 Eu, porém, vos mostrarei a quem deveis temer: temei aquele que, depois de matar, tem poder para lançar no inferno. Sim, digo-vos, a esse deveis temer.
6 ’Kaꞌ meets Dios mꞌejxɨgøyɨ, ¿ti sa̱ ja nɨmagoxkpɨ joon choba̱a̱ty jøts ja yiktagujuy majtsk ja puxmeeñ?
6 Não se vendem cinco pardais por dois asses? Entretanto, nenhum deles está em esquecimento diante de Deus.
7 Machøyba̱a̱t meets mwa̱a̱y ja myikꞌejtnɨyɨ. Paty kaꞌ mdsøꞌøgɨdɨt, ti sa̱ ja mutsk jonuna̱ꞌjk ja tkaja̱ꞌdyɨgøy; ma̱ts meets ja ndejɨnt mja̱ꞌdyɨgøøꞌñɨyɨt.
7 Até os cabelos da vossa cabeça estão todos contados. Não temais! Bem mais valeis do que muitos pardais.
8 ’Yikxon mee xꞌukmadoꞌot, pøn ø xpuka̱jpxɨp, pøn wa̱mp mayja̱a̱ꞌyjøøjty jøts ku øts ja xpabiky, nayɨdeꞌents øts ja møk nnɨtanɨt jam Dios wyɨngujkp ma̱ myayꞌa̱nkɨlɨs ja jam møøt;
8 Digo-vos ainda: todo aquele que me confessar diante dos homens, também o Filho do Homem o confessará diante dos anjos de Deus;
9 pønts ø xkabuka̱jpxɨp, pøn wa̱mp mayja̱a̱ꞌyjøøjty jøts ku øts ja kaꞌ xpabiky, nayɨdeꞌents øts ja nɨwɨneꞌenɨn ngaꞌejxka̱pt, nɨwɨneꞌenɨn nganɨtanɨt jam Dios wyɨngujkp ma̱ mayꞌa̱nkɨlɨs ja jam møøt.
9 mas o que me negar diante dos homens será negado diante dos anjos de Deus.
10 ’Ja̱a̱kyikmaaꞌkxtɨp ja neꞌegɨ pøn ø tø xkaguidyimyꞌødyejtɨ, jaꞌats nɨma̱ nɨwɨndem ja kyayikmaaꞌkxtɨt pønɨ pøn tkaꞌømyɨga̱jpxtɨp ja Espíritu Santo.
10 Todo aquele que proferir uma palavra contra o Filho do Homem, isso lhe será perdoado; mas, para o que blasfemar contra o Espírito Santo, não haverá perdão.
11 ’Kuts pøn myiknøjkxɨdɨt jam tsa̱ptøjkjotp uk myikwa̱a̱nøjkxtɨt ma̱ kutujkta̱a̱jk ma̱ kudunk ma̱ tɨɨdyumbɨ, kidits meets ja xajotmayꞌooꞌknɨ, kidi meets ja xkumayja̱wɨ sa̱ døꞌøn jap mwa̱ꞌa̱ndɨt, sa̱ døꞌøn jap mꞌadsoꞌodɨt,
11 Quando vos levarem às sinagogas e perante os governadores e as autoridades, não vos preocupeis quanto ao modo por que respondereis, nem quanto às coisas que tiverdes de falar.
12 pø ja Espíritu Santoxɨ meets ja mdaꞌawa̱ꞌa̱nɨyɨp pønɨ sa̱ døꞌøn jap mwa̱ꞌa̱ndɨt, jaꞌ meets jap myika̱jpxɨyɨp ku tpa̱a̱tt ja et ja xøøw juunɨ mga̱jpxtɨt.
12 Porque o Espírito Santo vos ensinará, naquela mesma hora, as coisas que deveis dizer.
13 Xjats jam tuꞌuk wya̱a̱ñ jam mayja̱a̱ꞌy agujkp jøts ja tnɨma̱a̱y ja Jesús:
13 Nesse ponto, um homem que estava no meio da multidão lhe falou: Mestre, ordena a meu irmão que reparta comigo a herança.
14 Jøts ja Jesús wya̱a̱ñ:
14 Mas Jesus lhe respondeu: Homem, quem me constituiu juiz ou partidor entre vós?
15 Nayɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
15 Então, lhes recomendou: Tende cuidado e guardai-vos de toda e qualquer avareza; porque a vida de um homem não consiste na abundância dos bens que ele possui.
16 Jøts ja yɨdeꞌen tmadya̱kpa̱a̱jty tuꞌuk ja ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky midi ja køꞌøm ñajtsja̱ꞌwɨp jøts ja yiktamɨja̱ꞌgyukɨt midi ja ñɨmadya̱ꞌa̱kwampy, jøts ja wya̱a̱ñ:
16 E lhes proferiu ainda uma parábola, dizendo: O campo de um homem rico produziu com abundância.
17 Wɨnets ja tnɨwɨnma̱a̱ꞌyɨyɨɨꞌñ jøts ja wya̱a̱ñ: “¿Ti sudso nda̱bya̱a̱tt, sudso øts yø nbɨkta̱ꞌa̱ky nduꞌunt? Kaꞌats øts nꞌabøjkꞌɨɨꞌñ ma̱ øts yø nbøkjøꞌøkt.”
17 E arrazoava consigo mesmo, dizendo: Que farei, pois não tenho onde recolher os meus frutos?
18 Jøts ja yja̱a̱kwa̱a̱ñ: “Tø nnɨwɨnmayɨ sudso øts yø nduꞌunt. Yø ndsaꞌjx tam ø nyikɨda̱ꞌa̱p jøts ø nyikꞌøyɨt jawaanɨ møjpɨ, japts øts ja nbɨkta̱ꞌa̱ky nbøkjøꞌkøxt ti jaty øts ja nmøøtꞌajtpy.
18 E disse: Farei isto: destruirei os meus celeiros, reconstruí-los-ei maiores e aí recolherei todo o meu produto e todos os meus bens.
19 Wɨnets ø køꞌøm nnañøꞌømxɨyɨt: Ja tidsɨk wɨnma̱a̱ꞌñuꞌnk xijy mjadyimyjadsøjkpy jabɨ ɨxya̱ts may pɨkta̱ꞌa̱ky midi kawɨna̱a̱k jumøjt mꞌajotꞌa̱tp; pooꞌkx pøk mets, kay uuk mets jotkujk xonɨ.”
19 Então, direi à minha alma: tens em depósito muitos bens para muitos anos; descansa, come, bebe e regala-te.
20 Ya̱m ja wyɨnaty jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ jøts Dios ja ñɨma̱a̱jyøø: “Ja̱a̱ꞌgyumoꞌtpɨ, ɨxya̱m koots ɨnet mꞌooknɨt; jøts midi jap tø xpøkjɨꞌɨky, ¿pøn yø tjaꞌa̱tp?”
20 Mas Deus lhe disse: Louco, esta noite te pedirão a tua alma; e o que tens preparado, para quem será?
21 Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja̱a̱ꞌy yjaty pøn ja pyɨkta̱ꞌa̱ky nugo tnɨpøkpajtp jøts ja ya̱ jotkujk ttuktanaxy ja et ja xøøw, ayoopts ja yꞌanmɨja̱ꞌwɨn ja yjaty jam Dios wyɨngujkp jaꞌagøjxp ku pyɨkta̱ꞌa̱ky ja ya̱ køꞌømyɨ tø tꞌajotꞌaty.
21 Assim é o que entesoura para si mesmo e não é rico para com Deus.
22 Xjats ja Jesús oojknɨm tnɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk:
22 A seguir, dirigiu-se Jesus a seus discípulos, dizendo: Por isso, eu vos advirto: não andeis ansiosos pela vossa vida, quanto ao que haveis de comer, nem pelo vosso corpo, quanto ao que haveis de vestir.
23 ¿Ti jadeꞌen ja jujkyꞌa̱jtɨn yikpa̱a̱ty sa̱m ja kaaky jɨɨꞌkxyɨn? Pø kaꞌaxɨ. ¿Jøts ja wet ja na̱a̱my mɨba̱a̱t ja tꞌukꞌamɨba̱a̱t nayɨdeꞌen pønɨ sa̱ døꞌøn ja neꞌkx ja kojpk yikmøøtꞌaty?
23 Porque a vida é mais do que o alimento, e o corpo, mais do que as vestes.
24 Ejxtɨ yø jøøky, kaꞌaxɨ yø ñeꞌeptɨ kyojtɨ, kaꞌaxɨ pyɨkta̱ꞌa̱ky yɨ tyikpɨdøꞌøktɨ, kaꞌaxɨ pyɨkta̱ꞌa̱ky yø tpøkjøꞌøktɨ jøts tpɨkta̱ꞌa̱ktɨt jap tsaꞌjxjøtpy; øy yø jadeꞌen yjagatundɨ, ja Diosts yø yikjujkyꞌa̱jtɨdɨp. ¡Tits mee mdsow sa̱ ja jɨyujk jadeꞌen ja yjaꞌ yikmoꞌodɨ!
24 Observai os corvos, os quais não semeiam, nem ceifam, não têm despensa nem celeiros; todavia, Deus os sustenta. Quanto mais valeis do que as aves!
25 ¿Pøn køꞌømdsøky tyimyꞌukna̱nkyojnɨp jagujkp metrɨn øy ja ma̱ba̱a̱t jadeꞌen tjadyimyjatsøky?
25 Qual de vós, por ansioso que esteja, pode acrescentar um côvado ao curso da sua vida?
26 Pønɨ kaꞌats tam ja jadeꞌen yjaty, ¿tigøjxpts ja yikmɨjotmayꞌookt?
26 Se, portanto, nada podeis fazer quanto às coisas mínimas, por que andais ansiosos pelas outras?
27 ’Ukꞌejxtɨm sa̱ o ti pɨjy yøñ, ¿ti peeꞌtɨp kojtɨp yøꞌ? Jøts tɨy janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ jøts ku ja wɨndsøn Salomón nɨjadeꞌen kyanaxyojxøø sa̱m yø pɨjyɨn, øy ja ma̱ba̱a̱t tjabɨkta̱kɨjxy ja xyox.
27 Observai os lírios; eles não fiam, nem tecem. Eu, contudo, vos afirmo que nem Salomão, em toda a sua glória, se vestiu como qualquer deles.
28 Sa̱ts ɨdøꞌøn ja Dios jadeꞌen txøxy ja pɨjy midi jaty ɨxya̱m o ma̱dsoo yondɨp øy ja jabom yjayiknɨtsaañɨt; kuts meets, ¿tiku meets ɨdøꞌøn ja mgaxoxɨt? ¿Sudso meets ja xpamay xpada̱jy ti jaty mgaꞌejtxɨyɨdɨp?
28 Ora, se Deus veste assim a erva que hoje está no campo e amanhã é lançada no forno, quanto mais tratando-se de vós, homens de pequena fé!
29 Paty wɨngujk jotkujk mwɨdettɨt, kidi meets ja xkumayja̱ꞌwɨñɨ ma̱ xpøktɨt ti mgaꞌadyɨp mꞌuuktɨp.
29 Não andeis, pois, a indagar o que haveis de comer ou beber e não vos entregueis a inquietações.
30 Jadeꞌen na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ɨxya̱mdɨ pøn ja Dios yjaꞌ tkaja̱ꞌgyukɨdɨp, jaꞌ pyawɨdejtɨp tpamaydɨ tpada̱jtɨ ja pɨkta̱ꞌa̱ky ti jaty chojktɨp; kuts meets, wa̱ꞌa̱ts meets Dios Teety mnɨja̱wɨyɨdɨ ti jaty mgaꞌejtxɨdɨp.
30 Porque os gentios de todo o mundo é que procuram estas coisas; mas vosso Pai sabe que necessitais delas.
31 Neꞌegɨ kupøjkɨdɨts ja Dios chɨna̱a̱ꞌyɨn ja kyutujk midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy, jadeꞌents meets ja mmoꞌojɨdɨt ti jaty mgaꞌejtxɨdɨp.
31 Buscai, antes de tudo, o seu reino, e estas coisas vos serão acrescentadas.
32 ’Kidits mdsøꞌøgɨdɨ, jadeꞌen me nꞌejxꞌity sa̱m pøn ja byorreeguꞌnk tꞌixy; o meets ɨdøꞌøn mganamayɨ, mdanɨtanɨyɨpts meets Dios Teety ja kyutujk, jadeꞌen meets ja mdamɨdsøkyɨ.
32 Não temais, ó pequenino rebanho; porque vosso Pai se agradou em dar-vos o seu reino.
33 Tooktɨ pønɨ ti jaty jam mmøøtꞌa̱jttɨp jøts ja Dios jadeꞌenꞌampy xamɨyoxtɨt ku xmoꞌodɨt pøn jam ti kaꞌejtxɨdɨp pøn ayoodɨp; jadeꞌen yꞌøpyɨdsøꞌømt ku xpa̱a̱ttɨt ja jujkyꞌa̱jtɨn midi jap tsa̱jpjøtpy, midi kaꞌap mwɨndɨgøꞌxyɨdɨp.
33 Vendei os vossos bens e dai esmola; fazei para vós outros bolsas que não desgastem, tesouro inextinguível nos céus, onde não chega o ladrão, nem a traça consome,
34 Pønɨ ma̱ xnajtsja̱wɨdɨ xpa̱a̱twa̱ꞌa̱ndɨ ja jujkyꞌa̱jtɨn, nay japts meets ja mwɨnma̱a̱ꞌñ yꞌity.
34 porque, onde está o vosso tesouro, aí estará também o vosso coração.
35 ’Aꞌejxɨ aba̱a̱dɨ mna̱nkyꞌetɨdɨt.
35 Cingido esteja o vosso corpo, e acesas, as vossas candeias.
36 Jadeꞌen sa̱m tumbɨ tjøpꞌixy ja wyɨndsøn ku ja ñijkxy tøꞌøxñɨꞌukpɨ, jøts kuts ja wyɨmbett jøts ja jatyɨ tyikꞌawa̱a̱jtsɨt ja tøjkꞌa̱a̱w jaꞌayɨ ja yja̱ꞌa̱tt, jaꞌayɨ ja kyuga̱jpxɨt.
36 Sede vós semelhantes a homens que esperam pelo seu senhor, ao voltar ele das festas de casamento; para que, quando vier e bater à porta, logo lha abram.
37 Nekɨm ja tumbɨdɨ pøn kajxa̱ꞌa̱ky pɨdsømdɨp ku ja wyɨndsøn ja pya̱a̱dyɨdɨ wijy kejy, ku ja kyama̱ꞌa̱dɨ kyaꞌettɨ ya̱m ja yja̱ꞌa̱ty; jøts tɨy janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ, wan ja tkaꞌuknagyumayɨ køꞌøm jøts ja tyikꞌɨxa̱ꞌa̱kt ja tyumbɨtøjk jøts ja ttukwɨnguwaadsɨt ja kaabyajt, wan ja tkaꞌuktawɨndsøꞌøgɨ ja kaaky ja tojkx.
37 Bem-aventurados aqueles servos a quem o senhor, quando vier, os encontre vigilantes; em verdade vos afirmo que ele há de cingir-se, dar-lhes lugar à mesa e, aproximando-se, os servirá.
38 Øy ja juunɨ yjaja̱ꞌa̱ty, yjaja̱ꞌa̱ty ja tsuuꞌm yjaja̱ꞌa̱ty ja jøpkyoots, kuts ja kyayikma̱a̱ꞌgyuba̱a̱dɨdɨ jaꞌabɨ tumbɨts ɨdøꞌøn nekɨm tꞌejxtɨp.
38 Quer ele venha na segunda vigília, quer na terceira, bem-aventurados serão eles, se assim os achar.
39 Ku o pøn pyɨkta̱ꞌa̱ky tꞌejxꞌity tyøjkjøtpy, ejtp ja tjøpja̱ꞌwɨgyunaxy ja maaꞌtspɨ, kaꞌap ja ñagyuma̱a̱dɨgøyɨ pønɨ juunɨ døꞌøn ja yꞌukja̱ꞌa̱tt.
39 Sabei, porém, isto: se o pai de família soubesse a que hora havia de vir o ladrão, [vigiaria e] não deixaria arrombar a sua casa.
40 Nayɨdeꞌents meets ɨdøꞌøn mjøpꞌext ejtp; ku øts jadeꞌen jotmøñ nmeꞌent ya̱m ø ngayikumay, pøn ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ja myøjkudanaabyɨꞌajtpy.
40 Ficai também vós apercebidos, porque, à hora em que não cuidais, o Filho do Homem virá.
41 Wɨnets ja Pedro wya̱a̱ñ jøts ja tyiktɨɨy:
41 Então, Pedro perguntou: Senhor, proferes esta parábola para nós ou também para todos?
42 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm wya̱a̱ñ:
42 Disse o Senhor: Quem é, pois, o mordomo fiel e prudente, a quem o senhor confiará os seus conservos para dar-lhes o sustento a seu tempo?
43 Nekɨmts jaꞌadɨ pøn jadeꞌen tpadundɨp ti jaty ja wyɨndsøn ja tø tyanɨpikyɨdɨ. Øy ja juunɨ yja̱ꞌa̱ty, ɨxapts ja jadeꞌen ttayøꞌøbyety, ɨxap ja jadeꞌen tyundɨ.
43 Bem-aventurado aquele servo a quem seu senhor, quando vier, achar fazendo assim.
44 Ndyimñajtsja̱ꞌwɨp øts jøts ku ja wyɨndsøn ja pyɨkta̱ꞌa̱gɨt jøts ja tyukꞌejxꞌetɨt tukɨꞌɨyɨ pønɨ ti jaty ja jam yjagyejpy.
44 Verdadeiramente, vos digo que lhe confiará todos os seus bens.
45 Pønts tkajøpꞌejxp ja wyɨndsøn, pøn jadeꞌen wɨnmaapy, jekñɨm ja tijy yja̱ꞌa̱tt, ku ja yiktamɨnɨkaagɨ ja myøøtumbɨ jøts ja jatyɨ øy sa̱gasa̱ ttuñ ja myøøtumbɨ, ja ya̱a̱ꞌy ja tøꞌøxy, jaꞌayɨ ja chøøñ ja wyɨndsøn nekɨm ja wɨnet kyay yꞌuuky, jøts ja myuktɨgøøñɨ,
45 Mas, se aquele servo disser consigo mesmo: Meu senhor tarda em vir, e passar a espancar os criados e as criadas, a comer, a beber e a embriagar-se,
46 kuts ja wyɨndsøn wyɨmbity øy juunɨ ya̱m ja kaꞌ tjøpꞌixy ya̱m ja nɨwɨneꞌenɨn tkagumay; ɨxjadam ja yja̱ꞌa̱ty jøts ja tyagubetyɨ jaꞌagøjxp ku kyaꞌøyꞌaty, ¿ma̱ døꞌøn ja yiktumbɨ jadeꞌen?
46 virá o senhor daquele servo, em dia em que não o espera e em hora que não sabe, e castigá-lo-á, lançando-lhe a sorte com os infiéis.
47 ’Pønts wa̱ꞌa̱ts tjanɨja̱ꞌwɨp sa̱ døꞌøn ja wyɨndsøn tjatsøky jøts ja nɨkaꞌ tjøpꞌixy jøts ja nɨkaꞌ tmɨmadøy pønɨ sa̱ ja yjawa̱ꞌa̱ñ, yikxonts ja nøjkx yiktagubety, yikxon ja yjantyimyikwojpma̱tst.
47 Aquele servo, porém, que conheceu a vontade de seu senhor e não se aprontou, nem fez segundo a sua vontade será punido com muitos açoites.
48 Pønts tkidyimñɨja̱ꞌwɨp pønɨ sa̱ tam ɨdøꞌøn ja wyɨndsøn ja tjatsøky, jøts ja kaꞌap tjøpꞌixy jøts ja kaꞌap tmɨmadøy, ñɨwyaanɨts ja neꞌegɨ yiktagubatt, kaꞌap ja neꞌegɨ jadɨneꞌen yikwopt. Ti sa̱ o ti jadeꞌen pøn o ti may yikmøøpy, nayɨdeꞌents ja yikꞌamɨdoꞌoxɨt mayꞌampy; pønts o ti yiktamɨꞌajotꞌa̱jtɨp, jɨnaxyts ja yikxon yiktabayøꞌøty.
48 Aquele, porém, que não soube a vontade do seu senhor e fez coisas dignas de reprovação levará poucos açoites. Mas àquele a quem muito foi dado, muito lhe será exigido; e àquele a quem muito se confia, muito mais lhe pedirão.
49 ’Ja tɨɨdyuꞌunɨn øts ya̱ tø nmɨmiñ na̱xwiiñ; ¡janch tyimjyawa̱mp øts ɨdøꞌøn jøts ja jeexyɨp ya̱m nyiktunkpa̱tnɨ!
49 Eu vim para lançar fogo sobre a terra e bem quisera que já estivesse a arder.
50 Nnɨja̱ꞌwɨp øts ku ndana̱xt ja møj ayoꞌon, ¡ndajotmayꞌooꞌkuna̱xp øts ja jaanɨm kunɨm øts ja wyɨnaty tø ndanaxy!
50 Tenho, porém, um batismo com o qual hei de ser batizado; e quanto me angustio até que o mesmo se realize!
51 Sa̱ mee mꞌukwɨnmay, ¿øyꞌa̱jtɨn xonda̱a̱jkɨn ti øts yja̱wɨ tø ndanɨmiñ na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy? Nømp øts jøts ku kaꞌ, na̱nkñawya̱ꞌkxɨp øts ja̱a̱ꞌdyɨ.
51 Supondes que vim para dar paz à terra? Não, eu vo-lo afirmo; antes, divisão.
52 Ya̱mnɨm ɨnet tø choꞌonda̱ꞌa̱ky, nøjkxp na̱xpts ɨdøꞌøn jadeꞌen tukmɨguꞌuk xyiktsepta̱ꞌa̱ktɨt øy ja tuꞌugyɨ yjatsøønɨdɨ, nɨdeety nɨda̱a̱ktɨ, nɨꞌuꞌnk nɨꞌuna̱ꞌjktɨ. Pøn nɨmagoxktɨ, nawya̱ꞌkxɨdɨpts jaꞌ, jøts ja ñayjɨbøkɨdɨt jagam ɨxkøꞌøm namajtsk jaty nɨdɨgøøk jaty.
52 Porque, daqui em diante, estarão cinco divididos numa casa: três contra dois, e dois contra três.
53 Øts køjxp ja kawɨnꞌijxyɨm ñayja̱wɨyɨdɨt ja uꞌnkteety ja uꞌnkta̱a̱ktɨ møøt ja yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjktɨ, ja ya̱a̱ꞌy ja tøꞌøxy, tum jadeꞌen yꞌadøꞌøtstɨt ja tsuꞌ ja xaꞌkxy, ja uꞌnk ja møꞌjt.
53 Estarão divididos: pai contra filho, filho contra pai; mãe contra filha, filha contra mãe; sogra contra nora, e nora contra sogra.
54 Ñayɨ ñɨmaamyøø ja Jesús ja mayja̱a̱ꞌy:
54 Disse também às multidões: Quando vedes aparecer uma nuvem no poente, logo dizeis que vem chuva, e assim acontece;
55 O kuts ja poj wɨmbetꞌampy yøꞌøy ku kyaxuxpyøjy, jats mnømdɨ, janchꞌa̱nwa̱mp tam, janch tøødɨpts ɨdøꞌøn ja mꞌayuujk, janchja̱jtpxɨ døꞌøn ja jadeꞌen.
55 e, quando vedes soprar o vento sul, dizeis que haverá calor, e assim acontece.
56 ¡Mee wɨnꞌøøꞌmbɨdɨ! Pønɨ mnɨja̱ꞌwɨdɨp tam sa̱ kyaxɨꞌɨky ja et ja tsa̱jp ku ti tyunwa̱ꞌa̱ñɨ, ¿tikuts nayɨdeꞌen xkanɨja̱wɨdɨ pønɨ ti døꞌøn tunwa̱jnɨp ya̱ꞌa̱tpɨ xøøw ya̱ꞌa̱tpɨ jumøjt ku ja møkꞌa̱jtɨn wyɨngaxɨꞌɨky jøts ja øy sa̱gasa̱ mjayiktukꞌejxtɨ?
56 Hipócritas, sabeis interpretar o aspecto da terra e do céu e, entretanto, não sabeis discernir esta época?
57 ’¿Tiku yikxon xkawɨnmagyukɨdɨ pønɨ sa̱ døꞌøn chøkyɨ, pønɨ sa̱ døꞌøn pya̱a̱tꞌatyɨ?
57 E por que não julgais também por vós mesmos o que é justo?
58 Ku pøn mnɨꞌøønɨwya̱ꞌa̱ñɨdɨ jøts ja myiknøjkxwa̱ꞌa̱ñɨdɨ jam kudunk wyɨndum, na̱mgaꞌanɨm jam myiknijkxyɨdɨ tiku yikxon xkaka̱jpxꞌøyɨdɨ jøts ja møøt mnamyɨjotjɨmbetɨt jadɨgojk, jøts kidi myiknijkxyɨdɨ jam tɨɨdyumbɨ wyɨndum; ¿ja ti nøꞌømp ja wɨndsøn jam? Pø mgøya̱kɨdɨpxɨ ja jam jøts mee myikøya̱kt ma̱ ja ta̱jk ma̱ ja mayojr jamdɨ, jaꞌats mee myikpuxøktøkɨyɨp jøts mee myiktsuꞌumt.
58 Quando fores com o teu adversário ao magistrado, esforça-te para te livrares desse adversário no caminho; para que não suceda que ele te arraste ao juiz, o juiz te entregue ao meirinho e o meirinho te recolha à prisão.
59 Øts ɨdøꞌøn wa̱mp jøts ku jaanɨm mbɨdsøꞌømdɨt ku wyɨnaty tø ja multa xkubatkøxtɨ.
59 Digo-te que não sairás dali enquanto não pagares o último centavo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.