Atos 7

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Wɨnets ja teetywɨndsøn ttɨɨbyɨjky ja Esteban, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
1 Então o sumo sacerdote lhe perguntou: “Estas acusações são verdadeiras?”.
2 Xjats ja yøñꞌampy tꞌadsøøy, jøts ja wya̱a̱ñ:
2 Estêvão respondeu: “Irmãos e pais, ouçam-me! O Deus glorioso apareceu a nosso antepassado Abraão na Mesopotâmia, antes de ele se estabelecer em Harã,
3 jøts ja Abraham yiknɨma̱a̱y: “Majtstuꞌut yø mdsɨnaadya̱a̱jk jøts nayɨdeꞌen ja mmɨguꞌuktøjktɨ, jøts mnøjkxt jam ma̱ ja tsɨnaadya̱a̱jk nꞌatstukꞌext.”
3 e lhe disse: ‘Deixe sua terra natal e seus parentes e vá para a terra que eu lhe mostrarei’.
4 Xjats ja Abraham chooꞌndøø jam chɨnaadya̱a̱jkjotptɨ ma̱ txøøwꞌaty Caldea, jøts ñøjkxtøø tsɨnaabyɨ jam Harán. Xjats ja tyeety jam yꞌooꞌkna̱a̱, wɨnets ja Dios Teety twa̱a̱dsøøy ja Abraham ma̱ ɨxya̱m ndsɨna̱a̱ꞌyɨndɨ.
4 Então Abraão saiu da terra dos caldeus e morou em Harã até seu pai morrer. Depois, Deus o trouxe aqui para a terra onde vocês agora vivem.
5 Jøts ku ja jadeꞌen yja̱ꞌa̱ty nɨwɨnøꞌønɨn ja ña̱a̱jx ja kyayikmøøy, nugo ja chɨna̱a̱y; jøts nay ja Dios Teety køꞌøm tyikutujk jøts yikmoꞌotnɨm ja ña̱a̱jx ma̱ chøønɨdɨt ja yꞌuꞌnk ja yꞌuna̱ꞌjk øy ja Abraham wyɨnaty yjaꞌøøky; kaꞌanɨm ja yꞌuꞌnk te ku ja Dios jadeꞌen wya̱nda̱a̱jky.
5 “Mas Deus não lhe deu herança alguma aqui, nem mesmo o espaço de um pé. Contudo, prometeu que a terra toda pertenceria a Abraão e a seus descendentes, embora ele ainda não tivesse filhos.
6 Jøts nayɨdeꞌen ja Dios Teety tja̱a̱knɨma̱a̱y ja Abraham, jøts ku ja yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjktɨ, yꞌa̱ptɨ yꞌoktɨ ñøjkxtɨt tsɨnaabyɨ abikya̱jp, jøts jap ja̱a̱ꞌy ja yjanchyiktunɨdɨt ejxɨm jɨyujkɨn. Ku ja jap yja̱ꞌa̱ttɨt, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy kyayikꞌødyunɨdɨt makta̱xk magøꞌpxy jumøjt.
6 Disse-lhe também que seus descendentes viveriam numa terra estrangeira, onde seriam escravizados e oprimidos por quatrocentos anos.
7 Xjats ja Dios nayɨdeꞌen wya̱a̱ñ: “Øts ndɨɨdyuꞌump ja ja̱a̱ꞌy pøn mgaꞌødyunɨdɨp, pøn myiktunɨdɨp jɨyujkɨn, jøts ngajxpɨdsøꞌømdɨt kyøꞌømna̱xjotptɨ, jøts ø xwɨndsøꞌøgɨdɨt nay ya̱.”
7 Mas Deus disse: ‘Eu castigarei a nação que os escravizar, e, por fim, sairão dali e me adorarão neste lugar’.
8 Jøts nay yø Dios Teety møøt ja Abraham tkajpxyꞌa̱jty sa̱ jaty ja ejxpajt ja ejxa̱ꞌa̱n ku ja yikmoꞌodɨt ja na̱a̱jx. Jøts tpɨkta̱a̱jkøø sa̱ mutsk mixyuꞌnk yiktuꞌundɨt ku kyaꞌaxtɨt. Paty ɨdøꞌøn ku ja Abraham yꞌuꞌnk kyaxɨꞌjky midi txøøwꞌa̱jt Isaac, wɨnets jadeꞌen ttundɨ sa̱ tkajpxyꞌa̱jttøø jøts ja ejxa̱ꞌa̱n tpɨkta̱a̱jkɨ ñeꞌkxkøjxp, kyɨduktujk xøøw ja jadeꞌen ttuuñ. Nayɨdeꞌen ja Isaac ttuuñ ja yꞌuꞌnk midi txøøwꞌa̱jt Jacob, jøts nayɨdeꞌen ttuuñ ja Jacob ja yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjktɨ nɨmakmajtsk pøn yꞌa̱pteetyꞌa̱jttøø ja Israelɨt ja̱a̱ꞌy.
8 “Naquele tempo, Deus deu a Abraão a aliança da circuncisão. Assim, quando seu filho Isaque nasceu, ele o circuncidou no oitavo dia. Essa prática continuou quando nasceu Jacó, filho de Isaque, e quando nasceram os doze filhos de Jacó, os patriarcas de Israel.
9 ’Ya̱ꞌa̱t Jacob yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjktɨ midi adøm nꞌa̱pteetyꞌa̱jtɨndøø, myɨꞌajkɨdɨp ja yꞌuch José jaꞌadɨ, paty ja ojts ttooꞌknɨdɨ jøts tyiknøjkxtøø jam Egiptɨt ja̱a̱ꞌy yꞌetjotp. Jøts ja José, kaꞌap ja Dios myajtstuꞌudyɨ nɨjuunɨ.
9 “Os patriarcas tiveram inveja de seu irmão José e o venderam como escravo para o Egito. Mas Deus estava com ele
10 Nay yø Dios pudøjkɨyɨp ku yꞌayoꞌomba̱a̱ty. Jøts nay jaꞌ ja møøjyɨp ja wijyꞌa̱jtɨn, jaꞌagøjxp chojkɨyøø ja Faraón midi møj wɨndsønꞌa̱jtp jam Egipto. Nay jaꞌ tpɨkta̱a̱jk ja José gobernador jøts ja yikutukt jap kutujkta̱a̱jkjøtpy, jøts nayɨdeꞌen jap Faraón tyøjkjøtpy.
10 e o livrou de todas as suas dificuldades. Deus concedeu a José favor e sabedoria diante do faraó, rei do Egito, e o faraó o nomeou governador de todo o Egito e administrador de seu palácio.
11 ’Wɨnets ja yuu myiiñ jøts janch may ayoꞌon pya̱jtɨdøø jam Egipto etjotp jøts nayɨdeꞌen jam Canaán, paty adøm nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ kaꞌap tpa̱a̱ttøø ti yjøøꞌkxtɨp.
11 “Então veio uma fome sobre o Egito e sobre Canaã. Houve grande aflição, e nossos antepassados ficaram sem comida.
12 Xjats ku ja Jacob tnɨja̱ꞌwøø jøts ku jap Egipto yꞌity ariin, wɨnets jap tkejxy ja yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjktɨ pømbɨ adøm nꞌa̱pteetyꞌa̱jtyɨndɨp. Jadeꞌen ojts yꞌotstɨ mɨjawyeen.
12 Jacó soube que ainda havia cereal no Egito e enviou seus filhos, nossos antepassados, para comprarem alimento.
13 Ku myɨmajtsk ojk ñøjkxtøø, wɨnets ja José køꞌøm ña̱nkyꞌejxɨyøø, jøts jadeꞌen ja Faraón tnɨja̱ꞌwøø kudam ñamyɨguꞌukꞌatyɨdɨ.
13 Da segunda vez que foram, José revelou sua identidade a seus irmãos e os apresentou ao faraó.
14 Xjats ja José twa̱a̱dsøøy ja tyeety jøts nɨdukɨꞌɨyɨ ja myɨguꞌuktøjktɨ, nɨduguiꞌpxy myakmokx nɨdukɨꞌɨyɨ yꞌejttøø.
14 Depois, José mandou trazer para o Egito seu pai, Jacó, e todos os seus parentes, 75 pessoas ao todo.
15 Jadeꞌen ja Jacob yja̱ꞌjty ku yikwa̱a̱dsøøy tsɨnaabyɨ jap Egipto. Jap yꞌooꞌkna̱a̱ møøt adøm nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ.
15 Assim, Jacó foi para o Egito e ali morreu, bem como nossos antepassados.
16 Xjats ku jam yꞌooꞌktøø, wɨnets jam tyiknøjkxtøø Siquem yꞌetjotp ma̱ ja Abraham jam wyɨnaty ja jut tø tjuy, midi ja Hamor yꞌuꞌnk tyooktøø.
16 Seus corpos foram levados para Siquém e sepultados no túmulo que Abraão havia comprado por um certo preço dos filhos de Hamor.
17 ’Xjats ku ja Israelɨt ja̱a̱ꞌy myayɨñɨdɨ jam Egipto ña̱xjotp, wɨnets ja Dios ja wya̱nda̱ꞌa̱ky yꞌadukwa̱nɨ midi wya̱nda̱a̱jk Abraham køjxp.
17 “Aproximando-se o tempo em que Deus cumpriria sua promessa a Abraão, nosso povo se multiplicou grandemente no Egito.
18 Wɨnets ja Egiptɨt ja̱a̱ꞌy tpɨkta̱ktøø tuꞌuk ja møj wɨndsøn, pøn tkanɨja̱ꞌwɨp pønɨ sa̱ ja José wyɨnaty tø yꞌatswɨndsønꞌaty.
18 Então subiu ao trono do Egito um novo rei, que nada sabia a respeito de José.
19 Jaꞌats ɨdøꞌøn twɨnda̱a̱yꞌa̱jt adøm nmɨguga̱jptɨ jøts tjemduuñ tteduuñ adøm nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ, yɨdeꞌen ɨdøꞌøn ttuuñ jøts ku aguwa̱nɨkøjxp ttukmajtstuꞌuty ja teety ja ta̱a̱ktɨ ja mya̱xuꞌnktɨ jøts yꞌooktɨt.
19 Esse rei explorou e oprimiu nosso povo, forçando os pais a abandonarem seus filhos recém-nascidos, para que morressem.
20 Jaꞌabɨ xøøw jaꞌabɨ jumøjt ɨdøꞌøn ja ma̱xuꞌnk kyeꞌjxy midi txøøwꞌa̱jt Moisés, jøts janch tsojkɨ ja Dios jaꞌ. Xjats ja Moisés ja tyeety tya̱a̱k yikyaꞌjkɨyøø tɨgøøk poꞌ.
20 “Por essa época, nasceu Moisés, um bebê especial aos olhos de Deus. Seus pais cuidaram dele em casa por três meses.
21 Wɨnets yikmajtstutna̱a̱ kuwa̱nɨ, xjats nay yø Faraón ñøøx ojts tpa̱a̱ty, jøts tyikyeꞌjky ejxɨm ja kyøꞌømꞌuꞌngɨn.
21 Quando tiveram de abandoná-lo, a filha do faraó o adotou e o criou como seu próprio filho.
22 Xjats ja Moisés jap wyijy kyejy yꞌɨxpijky, jøts midi ja Egiptɨt ja̱a̱ꞌy yja̱jttɨp, nay jap ja Moisés yiktaꞌawa̱a̱n. Ku ja jadeꞌen yꞌɨxpɨjky, ka̱jpxwa̱ꞌkx ja janch øy janch tsuj, jøts yjanchtumpy ɨdøꞌøn ja køꞌøm jadeꞌen.
22 Moisés foi educado em toda a sabedoria dos egípcios e era poderoso em palavras e ações.
23 ’Xjats ku ja Moisés wyɨnaty ja jyumøjt wɨxijkxy, wɨnets ja tꞌatspa̱a̱twa̱ꞌa̱ñ ja myɨguga̱jp ja israelɨt ja̱a̱ꞌy.
23 “Certo dia, estando Moisés com quarenta anos, resolveu visitar seus parentes, o povo de Israel.
24 Wɨnets jap ojts tꞌejxpa̱a̱ty ja myɨguꞌuk ku ja jap wyɨnaty ja egiptɨt ja̱a̱ꞌy yjemduñɨ tyeduñɨ. Wɨnets ja Moisés ja myɨguꞌuk tꞌayoꞌijxy jøts tnɨgubøjky, paty ja tyikꞌøꞌjky jaꞌ egiptɨt ja̱a̱ꞌy.
24 Ao ver um egípcio maltratando um israelita, defendeu o israelita e o vingou, matando o egípcio.
25 Kumɨ jadeꞌen ja yjawɨnmay jøts ku ja myɨguꞌuktøjk tnɨja̱wɨdɨt, jøts ku ja Dios myoꞌowa̱ꞌa̱ñɨdɨ ja awa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn, jøts nagyøꞌøm ja twɨndsønꞌa̱ttɨt; jøts ja myɨguꞌuk kaꞌap ja tnɨja̱ꞌwɨdøø.
25 Imaginou que seus irmãos israelitas entenderiam que ele havia sido enviado por Deus para resgatá-los, mas isso não aconteceu.
26 Xjats kyɨmjabomꞌa̱jty, wɨnets ja Moisés tpa̱a̱ty ja myɨguꞌuk namajtsk, nacheꞌjkɨdɨp tam ja wyɨnaty, xjats ja Moisés wyɨnma̱a̱y jøts ñamyɨyujyꞌa̱tɨdɨt, jøts tnɨma̱a̱y: “¿Tiku jadeꞌen mnayjemduñɨdɨ mnadyeduñɨdɨ, kidi mdukja̱a̱ꞌyɨp meets?”
26 “No dia seguinte, visitou-os novamente e viu dois homens de Israel brigando. Tentando agir como pacificador, disse a eles: ‘Homens, vocês são irmãos; por que brigam um com o outro?’.
27 Xjats jaꞌ midi ja myɨguꞌuk wyɨnaty tjemdump ttedump jøts ja Moisés yiknajtstejɨmya̱a̱, jøts ñɨma̱a̱jyøø: “¿Pøn mets tø mbɨkta̱ꞌa̱gyɨ yikutujkpɨ jøts øø xꞌanaꞌamt?
27 “Mas o homem que era culpado empurrou Moisés e disse: ‘Quem o nomeou líder e juiz sobre nós?
28 ¿Xyikꞌookwa̱mp øts nayɨdeꞌen sa̱m ja xyikꞌøꞌjky jaꞌ egiptɨt ja̱a̱ꞌy uxøø?”
28 Vai me matar como matou o egípcio ontem?’.
29 Xjats ku ja Moisés jadeꞌen tmadøøy ja ayuujk, wɨnets jatyɨ kyeejky ku yiknɨma̱a̱y jøts ku uxøø wyɨnaty ja ja̱a̱ꞌy tø tyikꞌøøky, wɨnets ñijkxy jap tsɨnaabyɨ ma̱ et jap txøøwɨ Madián. Japts chɨna̱a̱y sa̱mɨ ja̱ꞌa̱tja̱a̱ꞌy, wɨnets jap ja yꞌuꞌnk tpa̱a̱jty namajtsk tum mixy.
29 Quando Moisés ouviu isso, fugiu e foi viver como estrangeiro na terra de Midiã. Ali nasceram seus dois filhos.
30 ’Tø ja wyɨnaty chɨnaañɨ wɨxijkxy jumøjt, wɨnets ñijkxy wɨdejtpɨ jam tøꞌøts etjotp, wɨngon et ma̱ kojpk jam midi txøøwꞌa̱jtp Sinaí, xjats jam tꞌejxpa̱a̱jty tuꞌuk ja a̱nkɨlɨs jam jønjotp midi ujtsxɨmumgøjxp tøøpy.
30 “Quarenta anos depois, no deserto próximo ao monte Sinai, um anjo apareceu a Moisés nas chamas de um arbusto que queimava.
31 Xjats ja Moisés ñɨgyuma̱a̱p tja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja jøøn tꞌejxpa̱a̱jty, jøts ku tja̱a̱kwɨngunøjkxøø wɨngon, wɨnets tmadøøy ja Dios Teety yꞌayuujk ku ja wya̱ꞌa̱ñ:
31 Quando Moisés viu aquilo, ficou admirado. Aproximando-se para observar melhor, ouviu a voz do Senhor, que disse:
32 “Øts mets mꞌa̱pteetyꞌamøj xdiosꞌa̱jtp nayɨdeꞌen ja Abraham, ja Isaac, jøts nayɨdeꞌen ja Jacob.” Xjats ja Moisés chøꞌøgɨdyøjkɨña̱a̱, jøts kaꞌ yꞌuknadyaꞌaꞌejxɨnɨyøø jøts twɨnꞌext.
32 ‘Eu sou o Deus de seus antepassados, o Deus de Abraão, de Isaque e de Jacó’. Moisés tremia de medo e não tinha coragem de olhar.
33 Wɨnets ja Dios Teety ñɨma̱a̱jyɨyøø: “¿Tiku yø mgøꞌøk xkajeñ, kumɨ tø øts yø nwɨꞌixy ya̱ꞌa̱t et?
33 “Então o Senhor lhe disse: ‘Tire as sandálias, pois você está pisando em terra santa.
34 Køꞌøm øts tø nꞌixy ja nja̱a̱ꞌy ku jam yꞌayoꞌomba̱a̱ttɨ Egipto, tø øts nayɨdeꞌen nmadøy sa̱ yjøꞌødɨ sa̱ ya̱ꞌa̱xtɨ, sa̱ yja̱ttɨ sa̱ kyubattɨ, jaꞌ tø nnɨmiñ jøts nyikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsøꞌømdɨt. Mada̱ꞌa̱k, jøts jam mnøjkxt Egipto.”
34 Por certo, tenho visto a aflição do meu povo no Egito. Tenho ouvido seus gemidos e desci para libertá-los. Agora vá, pois eu o envio de volta ao Egito’.
35 ’Øy ja Moisés wyɨnaty tø yjayiknøjmɨ jøts ku ja kaꞌ wyɨndsønꞌa̱tt, jøts ku ja kaꞌ tyɨɨdyuꞌunt, Diosts ja køꞌøm kajxɨyɨ jøts ja tyikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsøꞌømt, jøts nayɨdeꞌen tnɨwɨndsønꞌa̱tt ja myɨguꞌuktøjk, jaꞌagøjxp ku ja a̱nkɨlɨs jam tyukmadojɨ ujts xɨmumgyøjxp jøøn agujkp.
35 “Era esse o mesmo Moisés que o povo havia rejeitado quando lhe perguntaram: ‘Quem o nomeou líder e juiz?’. Por meio do anjo que apareceu a Moisés no arbusto em chamas, Deus o enviou para ser líder e libertador.
36 Nay yø Moisés ɨdøꞌøn tyikpɨdsøøm adøm nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ jam Egipto, jøts nayɨdeꞌen yjanchtuun ja mɨla̱grɨ jøts ja Dios myøkꞌa̱jtɨn tyiktuujnøø, jadeꞌen ttuuñ jam Egipto, jøts nayɨdeꞌen ma̱ ja Tsa̱jpts Mejy, jøts jam tøꞌøts etjotp, wɨnet ku jam jadeꞌen chɨna̱a̱y wɨxijkxy jumøjt.
36 Assim, com muitas maravilhas e sinais, ele os conduziu para fora do Egito, pelo mar Vermelho e pelo deserto, durante quarenta anos.
37 Nay yø Moisés ɨdøꞌøn tnɨma̱a̱y ja israelɨt ja̱a̱ꞌy: “Myiktanɨgaxtɨp ja Dios Teety ja kyugajpxy tuꞌuk, nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja myeꞌent sa̱m øts ja jawyeen tø xkejxyɨn, jøts nay adøm ɨdøꞌøn ja nmɨguꞌuk jaꞌ. Jaꞌats ɨdøꞌøn mbaduꞌunɨndɨp.”
37 “Esse mesmo Moisés disse ao povo de Israel: ‘Deus levantará para vocês um profeta como eu do meio de seu povo’.
38 Nay yø Moisés ɨdøꞌøn kyudana̱a̱y ja yja̱a̱ꞌy jam tøꞌøts etjotp ma̱ ja kojpk txøøwɨ Sinaí, ku ja a̱nkɨlɨs myøøjyøø ja øgyajpxy ja øyꞌayuujk midi ndajujkyꞌa̱jtɨndɨp; jøts adøm ja nayɨdeꞌen nnɨja̱ꞌwɨnt.
38 Moisés estava com nossos antepassados, a congregação do povo de Deus no deserto, quando o anjo lhe falou no monte Sinai, e ali Moisés recebeu palavras que dão vida, para transmiti-las a nós.
39 ’Xjats adøm nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ kaꞌ tpadundøø pønɨ midi ja Moisés yjana̱nktyunwa̱jnɨp, jam ja neꞌegɨ jadɨgojk ñøjkxwa̱ꞌa̱ndɨ nay jam Egipto, jøts ja Moisés jadeꞌen yikmajtstuꞌutwa̱ꞌa̱ñ.
39 “Mas nossos antepassados se recusaram a obedecer a Moisés. Eles o rejeitaram e, em seu íntimo, voltaram ao Egito.
40 Wɨnets tnɨmaadyøø ja Aaron: “Yikojɨk øøts nwenkdiostɨ jøts øøts jaꞌ xuuꞌwa̱ꞌa̱t, kumɨ kaꞌap øøts nnɨja̱wɨ pønɨ sa̱ ja Moisés yjaty ku øøts nɨchøkyꞌampy xyikpɨdsɨɨmy Egipto.”
40 Disseram a Arão: ‘Faça para nós deuses que nos guiem, pois não sabemos o que aconteceu com esse Moisés que nos tirou do Egito’.
41 Xjats tyikꞌaꞌøyɨña̱xtɨ ja løjch, jøts tyikꞌooꞌktɨ namay ja jɨyujk, jaꞌ ɨdøꞌøn tyamɨyoxtɨp tyawɨndsøꞌjkɨdɨp ja løjch awa̱na̱x, wɨnets jaꞌ ttaxonda̱ktøø midi køꞌøm yikꞌøyɨdøø.
41 Logo, fizeram um ídolo em forma de bezerro, ofereceram-lhe sacrifícios e começaram a celebrar o objeto que haviam criado.
42 Xjats ja Dios Teety myajtstuujtɨdøø jøts ja wya̱a̱ñ, wan yø wenk dios yjaꞌ tpaduujnɨdɨ, wan tma̱a̱dsa̱ꞌjɨ wan ttiiꞌjɨ. Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios Teety kyugajpxy jap ñøkyjøtpy tjaadya̱ndɨ:
42 Então Deus se afastou deles e os entregou para servirem as estrelas do céu como deuses, conforme está escrito no livro dos profetas: ‘Foi a mim que vocês trouxeram sacrifícios e ofertas durante aqueles quarenta anos no deserto, povo de Israel?
43 Pø kaꞌaxɨ yjadeꞌenɨ, pø jɨnaxyɨ meets ja wenk dios yjaꞌ ɨxya̱m xpaduujnɨyɨ, ku ja dios Moloc møøt ja tyøjk xkɨɨwyɨdejtɨyɨdɨ ja tøꞌøts na̱xjotp.
43 Não, vocês carregaram o santuário de Moloque, a estrela de seu deus Renfã, e as imagens que fizeram para adorá-los. Por isso eu os enviarei para o exílio, para além da Babilônia’.
44 ’Nayɨdeꞌen jam tøꞌøts etjotp ja nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ tmøøtꞌa̱jttøø ja wetøjk tuꞌuk ma̱ tpøkjøꞌøktɨ ja kyutujktɨ, tsa̱a̱gøjxp ɨdøꞌøn ja yja̱ꞌa̱yɨ, Dios ɨdøꞌøn ojts tyukꞌijxyɨ ja Moisés sudso wetøjk yꞌøyɨt.
44 “Nossos antepassados levaram com eles pelo deserto o tabernáculo, construído de acordo com o modelo que Deus havia mostrado a Moisés.
45 Xjats ku ja tiempɨ ña̱jxy jeky jumøjt, wɨnets ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ tkøya̱jknɨdøø ja wetøjk møøt ja wyɨndsøn Josué. Wɨnets ja myɨdsep tmɨmajada̱ktøø pøn jaty ja wyɨnaty tsɨnaadyɨp, kumɨ køꞌøm ja Dios ja kyexyɨdɨ jøts ja chɨnaadya̱jk ja yikmoꞌodɨt. Nay ja wetøjk wyɨnaty yiktundɨp ku ja David yikutujky.
45 Anos depois, quando Josué comandou nossos antepassados nas batalhas contra as nações que Deus expulsou desta terra, foi levado com eles para seu novo território e ali ficou até o tempo do rei Davi.
46 Jøts ja Dios ja ojts yꞌaꞌejxɨyɨ, paty ja tuꞌuk tkojwa̱ꞌa̱ñ ja tsa̱ptøjk ma̱ ja chøønɨt ja Dios Teety pøn ja Jacob ojts Diosꞌa̱jtmɨ;
46 “Davi encontrou favor diante de Deus e pediu para construir um templo permanente para o Deus de Jacó,
47 jøts nɨ kaꞌabyɨm ja tkøjy ja tsa̱ptøjk; wɨnets ku ja Salomón tyøkɨ wɨndsøn, jaꞌanɨmts tkoj ja tsa̱ptøjk.
47 mas foi Salomão quem o construiu.
48 Jøts øyɨm ja Dios jap kyidyimchøønɨ kuwa̱nɨ jap tsa̱ptøjkjøtpy midi ja ja̱a̱ꞌy yikꞌøyɨdɨp, kumɨ yɨdeꞌen ja Dios ja yꞌayuujk ttukmɨyøꞌøy ja kyugajpxy ku ja yɨdeꞌen wya̱ꞌa̱ñ:
48 O Altíssimo, porém, não habita em templos feitos por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 Tsa̱jpjøtpy ø ndsøønɨ, jøts nayɨdeꞌen na̱xwiiñ.
49 ‘O céu é meu trono, e a terra é o suporte de meus pés. Acaso construiriam para mim um templo assim tão bom?’, diz o Senhor. ‘Que lugar de descanso me poderiam fazer?
50 ¿Kidi øtsɨp jadeꞌen tukɨꞌɨyɨ tø nyikꞌøyɨ?
50 Acaso não foram minhas mãos que criaram o céu e a terra?’.
51 Xjats ja Esteban tja̱a̱knɨma̱a̱y yɨdeꞌen ja myɨguꞌuktɨ:
51 “Povo teimoso! Vocês têm o coração incircuncidado e são surdos para a verdade. Resistirão para sempre ao Espírito Santo? Foi o que seus antepassados fizeram, e vocês também o fazem!
52 Jaꞌaxɨ tjemdundɨp ttedundɨp ja Dios Teety kyugajpxy, jøts tyikꞌooꞌktøø pømbɨ yjøpja̱ꞌwɨdɨp ku ja myenwa̱ꞌa̱ñ ja yiknɨtsokpɨ, pøn janch øy janch wa̱ꞌa̱ts. Ɨxya̱mts ja yiknɨtsokpɨ yjanchmiiñ, pø meetsxɨ ja mgøya̱jk jøts ja ja̱a̱ꞌy yikꞌoogɨyɨt.
52 Que profeta seus antepassados não perseguiram? Mataram até aqueles que predisseram a vinda do Justo, a quem vocês traíram e assassinaram!
53 Pø tøxɨ meets ja a̱nkɨlɨs ja Dios kyutujk mjamøꞌøyɨ jøts nɨkaꞌap ja xpadundɨ.
53 Vocês desobedeceram à lei de Deus, embora a tenham recebido das mãos de anjos”.
54 Xjats ku jadeꞌen yiknɨmaadyøø ja wɨndsøndøjktɨ, wɨnets yikxon tjanchtyimyɨꞌa̱mbøjktøø ja Esteban.
54 Os líderes judeus se enfureceram com a acusação de Estêvão e rangiam os dentes contra ele.
55 Kumɨ ja Espíritu Santo ja Esteban yjanchmøøtꞌajtpy, wɨnets ja cha̱jpꞌijxy jøts tꞌejxpa̱a̱jty ja tsujꞌa̱jtɨn ja øyꞌa̱jtɨn ma̱ ja Dios Teety, jøts nayɨdeꞌen tꞌijxy ku ja Jesús jam tyanɨ Dios Teety aga̱ꞌngyøjøꞌøm.
55 Mas Estêvão, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para o céu e viu a glória de Deus, e viu Jesus em pé no lugar de honra, à direita de Deus.
56 Xjats tnɨma̱a̱y pøn yikꞌookwa̱jnɨyɨdɨp:
56 “Olhem!”, disse ele. “Vejo os céus abertos e o Filho do Homem em pé no lugar de honra, à direita de Deus!”
57 Xjats ja ja̱a̱ꞌdyɨ kaꞌap ja tmadowdɨ, yꞌama̱tstɨp ja tya̱tsk jaꞌ, nɨya̱xnɨ nɨyjoknɨ døꞌøn tnɨbɨdøktøø jøts tma̱tstøø.
57 Eles taparam os ouvidos e, aos gritos, lançaram-se contra ele.
58 Jøts tyikpɨdsømdøø aguwa̱nɨkøjxp jap ka̱jpjøtpy; wɨnets ja nɨꞌøøꞌnɨbɨdɨ jawyeen ja chabixy tjandøø jøts ja ttukꞌejxꞌettɨ ja mixy Saulo, xjats ɨdøꞌøn jatyɨ twɨka̱ꞌtsnɨbøjkɨdøø ja Esteban.
58 Arrastaram-no para fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. Seus acusadores tiraram os mantos e os deixaram aos pés de um jovem chamado Saulo.
59 Yika̱ꞌtsp wyɨnaty ja Esteban, jøts ja cha̱pkajpxy jøts ja wya̱a̱ñ:
59 Enquanto atiravam as pedras, Estêvão orou: “Senhor Jesus, recebe o meu espírito”.
60 Xjats ku jadeꞌen wya̱a̱ñ wɨnets ñagyuxendya̱a̱jkɨyøø jøts møk wya̱a̱ñ:
60 Então caiu de joelhos e gritou: “Senhor, não os culpes por este pecado!”. E, com isso, adormeceu.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.