Atos 13

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Jam Antioquía wyɨnaty namay ja Jesús yjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, jam ja kyugajpxyꞌa̱jtpɨ jøts nay jam ja yikꞌɨxpøjkpɨdɨ. Ya̱ꞌa̱t ɨdøꞌøn jadeꞌen yiktejtɨp Bernabé, jøts ja Simón (midi nayɨdeꞌen yiktejp Negro), nayɨdeꞌen ja Lucio ja Cirenɨt ja̱a̱ꞌy, jam ja Manaén (midi yaaktɨ tukna̱x møøt ja Herodes midi wɨndsønꞌa̱jt jam Galilea) jøts jam nayɨdeꞌen ja Saulo.
1 Na igreja de Antioquia havia profetas e mestres: Barnabé, Simeão, chamado Níger, Lúcio de Cirene, Manaém, que fora criado com Herodes, o tetrarca, e Saulo.
2 Tuꞌukpɨ xøøw ɨdøꞌøn ya̱ꞌa̱t ja̱a̱ꞌy jadeꞌen ñamyujkɨdøø jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm twɨndsøꞌjkɨdøø, ayuuꞌa̱jttɨp ɨdøꞌøn wyɨnaty ku ja Espíritu Santo wya̱a̱ñ:
2 Enquanto adoravam ao Senhor e jejuavam, disse o Espírito Santo: "Separem-me Barnabé e Saulo para a obra a que os tenho chamado".
3 Xjats ku jadeꞌen Diosꞌajotꞌa̱jtꞌaba̱jtɨdøø ayuu, xjats ja myɨguꞌuk tꞌukønɨxa̱jkøjxnɨdøø, wɨnets ja yikajxtsooꞌnɨdøø.
3 Assim, depois de jejuar e orar, impuseram-lhes as mãos e os enviaram.
4 Xjats ku jadeꞌen ja Saulo møøt ja Bernabé yiktsooꞌnɨñɨdøø ja Espíritu Santo, wɨnets ñøjkxtøø ma̱ jam txøøwɨ Seleucia. Jamts ja ba̱rkɨ ttatøjkɨdøø jøts ñøjkxtøø jam Chipre.
4 Enviados pelo Espírito Santo, desceram a Selêucia e dali navegaram para Chipre.
5 Xjats ku jam yja̱ꞌttøø ma̱ ja ba̱rkɨ wya̱ꞌkꞌøyøø ma̱ jam txøøwɨ Salamina, wɨnets ja tka̱jpxwa̱ꞌkxnɨbøjkɨdøø ja Dios kyajpxy jam tsa̱ptøjkjotp. Jøts nay jap ja Juan tmøødɨdɨ, jaꞌats ja pudøjkɨyɨdøø.
5 Chegando em Salamina, proclamaram a palavra de Deus nas sinagogas judaicas. João estava com eles como auxiliar.
6 Xjats ja jadeꞌen ja Chiprɨt na̱a̱jx ttayøꞌøña̱xtøø, jøts jam yja̱ꞌttøø mejy wɨngon ma̱ txøøwɨ Pafos. Jamts tpa̱a̱ttøø tuꞌuk ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn txøøwꞌa̱jt Barjesús, yikꞌadujkp jaꞌ jøts nayɨdeꞌen xyɨmay. Dios ɨdøꞌøn kyugajpxy ja ñadyijyɨ jøts ja ja̱a̱ꞌy tjanchwɨnꞌɨɨñ.
6 Viajaram por toda a ilha, até que chegaram a Pafos. Ali encontraram um judeu, chamado Barjesus, que praticava magia e era falso profeta.
7 Jam ɨdøꞌøn ja tyuñ møj wɨndsøn wyɨndump pøn txøøwꞌa̱jt Sergio Paulo, janch wijy janch kejy ɨdøꞌøn ja wɨndsøn. Wɨnets ja tnɨgajxøø ja Bernabé møøt ja Saulo, yjanchmadoowampy ɨdøꞌøn jaꞌ ja Dios kyajpxy yꞌayuujk jøts ja tyukmadowɨyɨt.
7 Ele era assessor do procônsul Sérgio Paulo. O procônsul, sendo homem culto, mandou chamar Barnabé e Saulo, porque queria ouvir a palavra de Deus.
8 Xjats ja yikꞌadujkpɨ midi nayɨdeꞌen yiktejp Elimas tꞌaga̱jpxøø ja møj wɨndsøn, ku kaꞌap tkupøkt pønɨ sa̱ wya̱ꞌa̱ndɨ ja Bernabé møøt ja Saulo.
8 Mas Elimas, o mágico ( esse é o significado do seu nome ) opôs-se a eles e tentava desviar da fé o procônsul.
9 Xjats ja Saulo pøn nayɨdeꞌen yiktejp Pablo, yjanchmøøtꞌajtpy ja Espíritu Santo jaꞌ, paty ja tjanchwɨnꞌijxy tɨɨyɨm ja yikꞌadujkpɨ,
9 Então Saulo, também chamado Paulo, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para Elimas e disse:
10 jøts ja yɨdeꞌen tnɨma̱a̱y:
10 "Filho do diabo e inimigo de tudo o que é justo! Você está cheio de toda espécie de engano e maldade. Quando é que vai parar de perverter os retos caminhos do Senhor?
11 Ɨxya̱m ɨdøꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm myikꞌayoꞌomba̱a̱dɨyɨt; kunɨm me mda̱ꞌa̱nt wɨnjoox jøts may xøøw ɨdøꞌøn jadeꞌen xkawɨnꞌext ja xøøw.
11 Saiba agora que a mão do Senhor está contra você, e você ficará cego e incapaz de ver a luz do sol durante algum tempo". Imediatamente vieram sobre ele névoa e escuridão, e ele, tateando, procurava quem o guiasse pela mão.
12 Xjats ku ja jadeꞌen tꞌijxy ja møj wɨndsøn sa̱ ja yja̱jty sa̱ ja kyubejty ja yikꞌadujkpɨ, wɨnets ja jatyɨ tjanchja̱ꞌwøø pønɨ sa̱ jaty ja tyukmadoojɨyøø ja Saulo møøt ja Bernabé. Janch tyimñɨguma̱a̱p ɨdøꞌøn ja tja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja yikꞌadujkpɨ jadeꞌen yja̱jtna̱a̱ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨn Jesús myøkꞌa̱jtɨngøjxp.
12 O procônsul, vendo o que havia acontecido, creu, profundamente impressionado com o ensino do Senhor.
13 Xjats ja Pablo møøt ja yjamyøøt jam tyøjkɨdøø Pafos ba̱rkɨjotp, jøts jam ja ñøjkxtɨ ma̱ txøøwɨ Perge, nay jam Panfilia yꞌetjotptɨ; jøts ja Juan jamyɨ ja tmɨnawya̱ꞌkxɨdøø Pafos jøts ja ñøjkxna̱a̱ Jerusalén.
13 De Pafos, Paulo e seus companheiros navegaram para Perge, na Panfília. João os deixou ali e voltou para Jerusalém.
14 Xjats ku jam ja jadeꞌen yja̱ꞌttøø Perge, wɨnet jam chooꞌngojmɨdøø jøts yja̱ꞌttøø Antioquía, nay Pisidia yꞌetjotptɨ. Xjats pooꞌkxɨn xøøw wɨnets tyøjkɨdøø jam tsa̱ptøjkjotp, japts yꞌɨxa̱ktøø.
14 De Perge prosseguiram até Antioquia da Pisídia. No sábado, entraram na sinagoga e se assentaram.
15 Xjats ku ja jadeꞌen yika̱jpxkɨjxy ja nøky midi ja Dios kyutujk myøøt, jøts nayɨdeꞌen sa̱ wya̱ndøø ja Dios kyugajpxtyɨ, wɨnets ja tsa̱ptøjk wɨndsøn ojts ñɨma̱a̱jyɨdɨ ja Pablo møøt ja yjamyøøt:
15 Depois da leitura da Lei e dos Profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram dizer: "Irmãos, se vocês têm uma mensagem de encorajamento para o povo, falem".
16 Wɨnets ja Pablo tyanaagyukøø jøts ja kyøꞌ jaꞌayɨ tna̱nkyꞌijxyɨ, jaꞌ tyijpy jøts ja ja̱a̱ꞌy yꞌamoꞌondɨt jøts tpatmadoꞌodɨt, xjats ja yɨdeꞌen wya̱a̱ñ:
16 Pondo-se de pé, Paulo fez sinal com a mão e disse: "Israelitas e gentios que temem a Deus, ouçam-me!
17 Meets Israelɨt ja̱a̱ꞌy nɨdukɨꞌɨyɨ pøn adøm ndiosꞌa̱jtyɨndɨp, jaꞌ ojts twɨꞌixy adøm nꞌa̱pteetyꞌamøjtɨ jøts ja tpɨkta̱ktɨ adøm ndsɨnaadya̱a̱jktɨ janch møj, wɨnet ja yja̱jty ku wyɨnaty nay jam chøønɨdɨ Egiptɨt ja̱a̱ꞌy yꞌetjotptɨ jadeꞌen ejxɨm ja ja̱ꞌa̱t ja̱a̱ꞌy; xjats ja møkꞌampy jadɨgojk køꞌøm ja Dios tyimyikpɨdsøøjmɨyɨdøø nay jam,
17 O Deus do povo de Israel escolheu nossos antepassados, e exaltou o povo durante a sua permanência no Egito; com grande poder os fez sair daquele país
18 jøts ja tyikna̱xtɨt jam tøꞌøts etjotp wɨxijkxy jumøjt, kuwa̱ñɨm ja Dios ja yikjujkyꞌa̱jtɨdɨ øy ja tpadundɨ tkabadundɨ ja Dios yꞌayuujk.
18 e os aturou no deserto durante cerca de quarenta anos.
19 Jøts ja nayɨdeꞌen tyikudɨgøøy wɨxujk ja møj ka̱jp midi jam wyɨnaty ejttɨp ma̱ txøøwɨ Canaán, jøts ja nꞌa̱pteetyꞌamøj yikmoꞌodɨt ja ña̱a̱jx.
19 Ele destruiu sete nações em Canaã e deu a terra delas como herança ao seu povo.
20 Xjats jadeꞌen makta̱xk magøꞌpxy jagujkp jumøjts ñɨtana̱a̱jyɨdøø kunɨm ja kugajpxy kyaxɨꞌɨky midi txøøwꞌa̱jt Samuel.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinqüenta anos. "Depois disso, ele lhes deu juízes até o tempo do profeta Samuel.
21 Xjats ja køꞌøm tꞌamɨdoonɨdøø tuꞌuk ja wɨndsøn pøn ja nɨtanɨyɨdɨp, wɨnets ja Dios tuꞌuk myøøjyɨdøø pøn txøøwꞌa̱jt Saúl, ja Cis yꞌuꞌnk, nay ja Benjamín yꞌa̱p, jaꞌats wɨxijkxy jumøjt ttuuñ.
21 Então o povo pediu um rei, e Deus lhes deu Saul, filho de Quis, da tribo de Benjamim, que reinou quarenta anos.
22 Wɨnets ja Dios jadɨgojk pyøjkɨyøø ja wɨndsønꞌa̱jtk, jøts ja nagyøꞌøm tpɨkta̱a̱jk ja David, xjats ja Dios wya̱a̱ñ: “Tø øts nba̱a̱ty ja David, midi ja Isaí yꞌuꞌnkꞌajtpy, yøꞌ janch yujy janch tuda̱ꞌa̱ky, xpaduujnɨp øts yøꞌ njaꞌ pønɨ sa̱ ø ndsøky.”
22 Depois de rejeitar Saul, levantou-lhes Davi como rei, sobre quem testemunhou: ‘Encontrei Davi, filho de Jessé, homem segundo o meu coração; ele fará tudo o que for da minha vontade’.
23 Xjats ja Dios nayɨdeꞌen tnajtskajxøø ja Jesús midi adøm nꞌIsraelɨt ja̱a̱ꞌy tyiknɨtsoꞌokꞌa̱tp, yøꞌ ɨdøꞌøn ja David myɨguꞌukꞌajtpy, kuts ja Jesús myiiñ pø køꞌømxɨ wyɨnaty ja Dios tø wya̱nda̱ꞌa̱ky.
23 "Da descendência desse homem Deus trouxe a Israel o Salvador Jesus, como prometera.
24 Xjats ja Jesús na̱mgaꞌanɨm wyɨnaty tyundøkɨ, wɨnets ja Juan Bautista jawyeen tka̱jpxwaꞌkxy jøts ja Israelɨt ja̱a̱ꞌy ttukmadøøy, jøts pyøktyuꞌunɨn tmajtstuꞌuttɨt jøts ñøbatkøxtɨt.
24 Antes da vinda de Jesus, João pregou um batismo de arrependimento para todo o povo de Israel.
25 Xjats ku ja Juan Bautista yꞌooꞌkna̱a̱, tø ja wyɨnaty tnøjmɨ ja Israelɨt ja̱a̱ꞌy, jøts ku ja kaꞌap yjaꞌajɨ pønɨ sa̱ ja wyɨnaty tnɨja̱wɨdɨ ku ja yiknɨtsokpɨ myiñ, jøts ja tnɨma̱a̱y: “Ɨxꞌoojknɨm ja myeꞌent pøn øts nɨjuunɨ møøt nganamyɨba̱a̱tꞌa̱tɨyɨt.”
25 Quando estava completando sua carreira, João disse: ‘Quem vocês pensam que eu sou? Não sou quem vocês pensam. Mas eis que vem depois de mim aquele cujas sandálias não sou digno nem de desamarrar’.
26 Xjats ja Pablo yja̱a̱ka̱jpxwaꞌkxy, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
26 "Irmãos, filhos de Abraão, e gentios que temem a Deus, a nós foi enviada esta mensagem de salvação.
27 Ukmadoodaꞌam, jaꞌ pøn jaty jam tsɨnaadyøø Jerusalén nayɨdeꞌen pøn ja wyɨndsønꞌa̱jttøø, kaꞌap ja tnɨja̱ꞌwɨdøø ku ja Jesús wyɨnaty tø kyexyɨ ja Dios Teety, jøts kyidyimwyɨnmadoodøø døꞌøn ja kajpxy ja ayuujk midi ja Dios kyugajpxy wyɨnaty tø tjaadyañ, jaꞌ ɨdøꞌøn xyumɨka̱jpxtɨp etjp ku ja pooꞌkxɨn xøøw jam kyøꞌøm tsa̱ptøjkjotptɨ; wɨnets ɨdøꞌøn ja køꞌøm ttamɨꞌa̱mbøjktøø ja Jesús, jøts ja jadeꞌen ttuundøø sa̱ ja Dios kyugajpxy tyikta̱a̱ñ ja ayuujk.
27 O povo de Jerusalém e seus governantes não reconheceram Jesus, mas, ao condená-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Xjats ku ja køꞌøm tkamɨwɨnma̱a̱ꞌnbya̱a̱ttøø ti ja tyukpøkyꞌa̱jttɨp jøts tyikꞌooktɨt, wɨnets ja tnɨmaadyøø ja Pilato jøts ja Jesús tna̱nkyikꞌoogɨyɨt.
28 Mesmo não achando motivo legal para uma sentença de morte, pediram a Pilatos que o mandasse executar.
29 Xjats ku ja jadeꞌen ttundɨ tukɨꞌɨyɨ sa̱ ja Dios kyugajpxy tjaadya̱a̱ñ jap nøkyjøtpy, wɨnets tyikwɨna̱jktøø jam kruskøjxp jøts tyikna̱xøjkɨdøø.
29 Tendo cumprido tudo o que estava escrito a respeito dele, tiraram-no do madeiro e o colocaram num sepulcro.
30 Ja Dios Teetyts ojts køꞌøm tyikjujkpyiky jadɨgojk jap ooꞌkpɨ jutjøtpy.
30 Mas Deus o ressuscitou dos mortos,
31 Xjats ku pyɨdsɨɨmy, wɨnets ojts jeky ña̱nkyꞌijxyɨyɨ jam ja̱a̱ꞌy wyɨndump midi myøøtwɨdejt ku chooꞌndøø Galilea jøts ñøjkxtøø Jerusalén. Jaꞌ ɨdøꞌøn ɨxya̱mdɨ pøn tka̱jpxtɨp tmadya̱ktɨp ja Jesús jøts ttukmadoꞌodɨt ja ja̱a̱ꞌy.
31 e, por muitos dias, foi visto por aqueles que tinham ido com ele da Galiléia para Jerusalém. Eles agora são testemunhas dele para o povo.
32 ’Jøts øøts nayɨdeꞌen ɨxya̱m nnɨgajpxy nnɨmadya̱ꞌa̱ky, jøts meets ndukmadoꞌot ja øy ayuujk sa̱ ja Dios Teety tpɨkta̱a̱jky ja wya̱nda̱a̱jkɨn adøm nꞌa̱pteetyꞌamøjkøjxptɨ.
32 "Nós lhes anunciamos as boas novas: o que Deus prometeu a nossos antepassados
33 Jaꞌagøjxp ku adøm ja nꞌa̱pteetyꞌamøjꞌa̱jtyɨndɨ, paty ja tø tpaduñ ja Dios Teety ja wya̱nda̱ꞌa̱ky jøts ku ja tø tyikpɨdsimy jadɨgojk ja Jesús jap ooꞌkpɨ jutjøtpy, jadeꞌen sa̱m jap wya̱ꞌa̱ñ myɨmajtsk salmojøtpy ku yɨdeꞌen wya̱a̱ñ: “Øts me nꞌuꞌnkꞌajtpy, jøts tø mets mjujkyꞌa̱jtɨn ɨxya̱m nmøꞌøy.”
33 ele cumpriu para nós, seus filhos, ressuscitando Jesus, como está escrito no Salmo segundo: ‘Tu és meu filho; eu hoje te gerei’.
34 Xjats ja Dios jadeꞌen wyɨnaty tø ttanɨbɨkta̱a̱gɨ jøts ku ja tyikpɨdsøꞌømt ja Jesús jap ooꞌkpɨ jutjøtpy, jøts nayɨdeꞌen ku kaꞌap ja ñɨneꞌkx wyɨndɨgøꞌøty, jadeꞌen ɨdøꞌøn jap wya̱ꞌa̱ñ ja Dios kyajpxy jap nøkyjøtpy: “Nayɨdeꞌen meets ngunuuꞌkxt sa̱ øts ja David tø nnøjmɨ.”
34 O fato de que Deus o ressuscitou dos mortos, para que nunca entrasse em decomposição, é declarado nestas palavras: ‘Eu lhes dou as santas e fiéis bênçãos prometidas a Davi’.
35 Paty nayɨdeꞌen jaduꞌukpɨ salmo wya̱ꞌa̱ñ: “Kaꞌats me Dios Teety ja xyikja̱tt jadeꞌen jøts øts nnɨneꞌkx wyɨndɨgøꞌøty, pø xtsøkyꞌa̱jtpxɨ mets.”
35 Assim ele diz noutra passagem: ‘Não permitirás que o teu Santo sofra decomposição’.
36 Janch tɨy ɨdøꞌøn jaꞌ ku ja David ja yja̱a̱ꞌy ojts tpudøkɨ sa̱ ja Dios ja wyɨnma̱a̱ꞌñ myøøjyøø, xjats yꞌooꞌkna̱a̱ jøts nay jam ña̱jxøjkɨyɨɨꞌñ ma̱ ja yꞌa̱pteetyꞌamøj wyɨnaty tø ña̱jxøkɨdɨ, jøts ja ñɨneꞌkx nayɨdeꞌen wyɨndɨgøøy.
36 "Tendo, pois, Davi servido ao propósito de Deus em sua geração, adormeceu, foi sepultado com os seus antepassados e seu corpo se decompôs.
37 Pønts ja Dios Teety køꞌøm tø tyikjujkpyiky jadɨgojk, kaꞌap ja ña̱jxnɨneꞌkx ja jadeꞌen tø wyɨndɨgøy.
37 Mas aquele a quem Deus ressuscitou não sofreu decomposição.
38 Meets mɨguꞌuktøjktɨ, kuwa̱nɨ xnɨja̱wɨdɨt ku ja Jesús jaꞌ tuꞌugyɨ xpojkpɨmaaꞌkxɨndɨp pøn meets ɨxya̱m myiktukmadoop.
38 "Portanto, meus irmãos, quero que saibam que mediante Jesus lhes é proclamado o perdão dos pecados.
39 Jaꞌayɨ døꞌøn tuꞌumchɨ nɨdukɨꞌɨyɨ tpojkpɨmaaꞌkxp pønɨ pøn ja janchja̱ꞌwɨyɨp ja yꞌayuujk, jøts nɨ ja Moisés kyutujk jadeꞌen kyapojkpɨmeeꞌkxy pønɨ pøn ja tpadump.
39 Por meio dele, todo aquele que crê é justificado de todas as coisas das quais não podiam ser justificados pela lei de Moisés.
40 Øyɨm mnayꞌejxꞌetɨdɨt jøts kaꞌap jadeꞌen mja̱ttɨt sa̱ ja Dios kyugajpxy tjaadya̱ndøø, ku ja yɨdeꞌen wya̱ndøø:
40 Cuidem para que não lhes aconteça o que disseram os profetas:
41 Meets nɨxekpɨ taxekpɨdɨ, pø nɨgyuma̱a̱p mee xja̱wɨt sa̱ nꞌadøꞌøtst;
41 ‘Olhem, escarnecedores, admirem-se e pereçam; pois nos dias de vocês farei algo que vocês jamais creriam se alguém lhes contasse! ’"
42 Xjats ja Pablo jadeꞌen ttukmadoogɨjxy ja israelɨt ja̱a̱ꞌy sa̱ ja Dios kyajpxy wya̱ꞌa̱ñ, wɨnets ja myɨguꞌuk jap tmøøtpɨdsømna̱a̱ jam tsa̱ptøjkjotp. Xjats ku jap pyɨdsømdøø, wɨnets ja Pablo ñɨma̱a̱jyøø pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, jøts nayɨdeꞌen tnɨga̱jpxt nay jaꞌabɨ ayuujk jaduꞌukpɨ pooꞌkxɨn xøøw.
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo os convidou a falar mais a respeito dessas coisas no sábado seguinte.
43 Xjats ɨdøꞌøn jadeꞌen ñawya̱ꞌkxɨdøø jam tsa̱ptøjkjotp, jamts wyɨnaty namay ja israelɨt ja̱a̱ꞌy, jøts namay ja abikpyɨ ja̱a̱ꞌy midi nayɨdeꞌen tpadundɨp ja israelɨt chɨna̱a̱ꞌyɨn, jaꞌats nɨdukɨꞌɨyɨ tpanøjkxtøø ja Pablo ja Bernabé, wɨnets ja ojts yika̱jpxwejtɨ jøts yiknɨmaadyøø: “Ejtp ɨdøꞌøn ja Dios køꞌøm xtsøkyꞌa̱jtyɨm paty ja Dios amumjoojt ja yꞌøgyajpxy xpaduujnɨyɨdɨt, jøts nɨjuunɨ xkamajtstuꞌuttɨt.”
43 Despedida a congregação, muitos dos judeus e estrangeiros piedosos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé. Estes conversavam com eles, recomendando-lhes que continuassem na graça de Deus.
44 Xjats ku ja tpa̱a̱tkojma̱a̱ jaduꞌukpɨ pooꞌkxɨn xøøw, ku ja tjanchpatmadowa̱ꞌa̱ndɨ ja Dios kyajpxy, wɨnets jawaanɨ kyameengɨjxy nɨdukɨꞌɨyɨ ja ka̱jp.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade se reuniu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Xjats ku døꞌøn ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tꞌejxtøø, wɨnets ja Pablo yiktamɨꞌama̱ꞌa̱tꞌa̱jttøø ja namay ja̱a̱ꞌy jøts yikmɨꞌa̱mbøktøø, xjats yiknɨmaadyøø ku ja ja̱a̱ꞌy nugo twɨnda̱a̱yꞌa̱ttɨ.
45 Quando os judeus viram a multidão, ficaram cheios de inveja e, blasfemando, contradiziam o que Paulo estava dizendo.
46 Xjats ja Pablo ja Bernabé møkꞌampy ojts tmɨga̱jpxtɨ, jøts tnɨmaadyøø:
46 Então Paulo e Barnabé lhes responderam corajosamente: "Era necessário anunciar primeiro a vocês a palavra de Deus; uma vez que a rejeitam e não se julgam dignos da vida eterna, agora nos voltamos para os gentios.
47 Kumɨ jadeꞌen øøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm tø xꞌaneꞌemy ku yɨdeꞌen wya̱a̱ñ:
47 Pois assim o Senhor nos ordenou: ‘Eu fiz de você luz para os gentios, para que você leve a salvação até aos confins da terra’ ".
48 Xjats ku døꞌøn jadeꞌen tmadoodøø pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, wɨnets ja yjanchxonda̱ktøø jøts ñawya̱ꞌa̱ñɨdɨ kudam ja Dios kyajpxy janchꞌøy; jøts nɨdukɨꞌɨyɨ jaꞌ tmɨbøjkøxtøø pøn wyɨnaty ja Dios køꞌøm tø tpɨkta̱ꞌa̱ky, jøts nɨjuunɨ xøøw ja yꞌanmɨja̱ꞌwɨn kyawɨndɨgøꞌødyɨt.
48 Ouvindo isso, os gentios alegraram-se e bendisseram a palavra do Senhor; e creram todos os que haviam sido designados para a vida eterna.
49 Jadeꞌen ɨdøꞌøn jam ojts yika̱jpxwaꞌkxy ja Dios kyajpxy ma̱ jaty ja ka̱jp jam.
49 A palavra do Senhor se espalhava por toda a região.
50 Xjats ja israelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ ojts møøt tka̱jpxꞌøyɨdɨ wɨna̱a̱gɨn ja ya̱a̱ꞌdyøjk midi ja ka̱jp tnɨtanaadyɨp, jøts møøt nayɨdeꞌen ja tøꞌøxyøjktɨ midi ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy wɨndsøꞌjkɨyɨdɨp jøts midi ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tpaduujnɨdɨp ja yjaꞌ, jaꞌats ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy yikꞌa̱mbøjktøø, xjats ja Pablo ja Bernabé ojts yikjemdundɨ yiktedundɨ kunɨm ja tyikpɨdsømdøø jaꞌabɨ etjotp.
50 Mas os judeus incitaram as mulheres piedosas de elevada posição e os principais da cidade. E, provocando perseguição contra Paulo e Barnabé, os expulsaram do seu território.
51 Wɨnets ja Pablo møøt ja Bernabé twɨnaptøø ja puꞌux jam tyekyøjxp, jøts jadeꞌen ttukꞌejxtɨt ku jadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy ja tkaꞌøyja̱wɨdɨ, wɨnets jam ñøjkxnɨdɨ ma̱ ja ka̱jp txøøwɨ Iconio.
51 Estes sacudiram o pó dos seus pés em protesto contra eles e foram para Icônio.
52 Xjats ja Jesús yjanchja̱ꞌwɨbɨ pøn jap Antioquía tya̱ndøø, janch ejtnɨ xonɨ ja ñayja̱wɨyɨdɨ ku wyɨnaty tø tyatøkɨyɨdɨ ja Espíritu Santo.
52 Os discípulos continuavam cheios de alegria e do Espírito Santo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.