Atos 11
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Xjats ja tnɨja̱ꞌwɨdøø ja Jesús kyudanaabyɨdɨ pøn jam ta̱ndɨ Judeɨt yꞌetjotp, jøts ku ja wenk ja̱a̱ꞌy wyɨnaty tø tkupiky ja Dios kyajpxy yꞌayuujk pøn kaꞌap yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ.
1 Os apóstolos e os outros seguidores de Jesus em toda a região da Judeia souberam que os não judeus também haviam recebido a palavra de Deus.
2 Xjats ku ja Pedro jadɨgojk wyɨmbijty jam Jerusalén, wɨnets ja twɨndsøꞌødyøø ja Pedro:
2 Quando Pedro voltou para Jerusalém, aqueles que queriam que os não judeus fossem circuncidados o criticaram,
3 ―¿Tiku ja tø xꞌatsꞌixy ja wenk ja̱a̱ꞌy pøn kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ, tiku møøt tø mꞌatskay mꞌatsjɨɨkxy?
3 dizendo: — Você ficou hospedado na casa de homens que não são circuncidados e até tomou refeições com eles!
4 Xjats ja Pedro tnɨmadya̱jktøjkøø sa̱ ja yja̱jty sa̱ ja kyubejty ku ja ojts yikway yikwich, jøts ja wya̱a̱ñ:
4 Então Pedro deu um relatório completo de tudo o que havia acontecido, desde o começo. Ele disse:
5 ―Jam ø wyɨnaty Jopɨt ja̱a̱ꞌy kya̱jpjotp, jøts Diosꞌajotꞌa̱jtpɨ wyɨnaty, jøts jadeꞌen nja̱ꞌwøø kidi ja ja̱a̱ꞌy kyuma̱ꞌa̱y, jadeꞌen nꞌejxpa̱a̱jty ejxɨm ja møj ma̱ntɨ, ku nꞌijxy kyɨda̱ꞌa̱ky tsa̱jpwemp tum wendɨ makta̱xk ɨskiinɨ, jøts wyɨngøøñ ma̱ øts jap wyɨnaty.
5 — Eu estava na cidade de Jope e lá, enquanto estava orando, tive uma visão. Vi uma coisa parecida com um grande lençol, que baixou do céu, amarrado pelas quatro pontas, e parou perto de mim.
6 Xjats nwɨnꞌijxy yikxon ti døꞌøn jap ma̱ntɨjøtpy, wɨnets jap nꞌejxpa̱a̱jty janch mayjøøjp ja jɨyujk, jap wyɨnaty tsa̱a̱ꞌñ, jap wyɨnaty joon, jøts nayɨdeꞌen ja jɨyujk midi makta̱xk ja tyeky, jøts nayɨdeꞌen midi janchꞌawa̱ꞌa̱ndɨ.
6 Eu olhei para dentro daquilo com atenção e vi animais domésticos, animais selvagens, animais que se arrastam pelo chão e aves.
7 Wɨnets nmadøøy ja ayuujk ku ø xnɨma̱a̱y: “Pɨdøꞌøk, Pedro; yikꞌook ɨnet yø jɨyujk tuꞌuk jøts xtsuꞌutst.”
7 Depois ouvi uma voz, que me dizia: “Pedro, levante-se! Mate e coma!”
8 Jøts ø nꞌadsøøy: “Kaꞌ teety jadeꞌen. Nɨwɨndii øts jadeꞌen ngatsuꞌuch ja kyaꞌøybɨ kyawa̱ꞌa̱tspɨ, midi kapa̱a̱tꞌa̱jtɨyɨp yiktsuꞌutst sa̱m ja Moisés kyutujkɨn.”
8 Eu respondi: “Isso não, Senhor! Eu nunca comi nenhuma coisa que a lei considera suja ou impura !”
9 Wɨnets øts jadɨgojk xmɨgajpxy jøts øts xnɨma̱a̱y: “Midi ja Dios tø tyikwa̱ꞌa̱ch kidi xkaꞌødyijy.”
9 Então a voz falou de novo do céu: “Não chame de impuro aquilo que Deus purificou.”
10 Tɨgøøk ojk ɨdøꞌøn ja ma̱ntɨ wyɨmbijty yꞌadɨjy, jøts pyatøjkɨña̱a̱ nay jap tsa̱jpjøtpy.
10 Isso aconteceu três vezes, e depois tudo aquilo voltou para o céu.
11 Xjats ku øts jadeꞌen nja̱jty, wɨnets nay jatyɨ yja̱ꞌttøø nɨdɨgøøk ja ya̱a̱ꞌdyøjktøø ma̱ øts ja wyɨnaty, Cesarea døꞌøn ja choondɨ jøts jam ñøjkxtɨ ma̱ øts ja xpa̱a̱ttøø.
11 Justamente naquela hora três homens que tinham sido mandados de Cesareia para me buscar chegaram à casa onde eu estava hospedado.
12 Wɨnets øts ja Espíritu Santo xnɨma̱a̱y jødsɨk øts ja kugajpxy nmøødɨdɨt, jøts ku nayɨdeꞌen kaꞌap ti nbawɨnmaꞌaty. Wɨnets ø xpadsoꞌondɨ nɨdudujk ja Jopɨt ja̱a̱ꞌdyɨ pøn tjanchja̱ꞌwɨdɨp ja Jesús. Xjats ku øøts jam nja̱ꞌjty Cesarea, wɨnets øø nɨdukɨꞌɨyɨ ndøjkøø Cornelio tyøjkjotp pøn ø xnɨgajxøø.
12 E o Espírito de Deus me disse que fosse com eles, sem duvidar. Estes seis irmãos da cidade de Jope também foram comigo, e todos nós entramos na casa de Cornélio.
13 Wɨnets øøts ja xukmadøøy sa̱ ja yja̱jty sa̱ ja kyubejty jam tyøjkjotp, ku ja a̱nkɨlɨs tuꞌuk tꞌejxpa̱a̱jty, jøts ku ja ñɨma̱a̱jyøø: “Kax mgugajpxy jøts jam ñøjkxt Jope, wan ja Simón tꞌatsway midi nayɨdeꞌen yiktejp Pedro.
13 Então ele nos contou como viu na casa dele um anjo, em pé, que lhe disse: “Mande alguém a Jope para buscar Simão, que também é chamado de Pedro.
14 Jaꞌats mdukmadowɨyɨdɨp sudso mꞌanmɨja̱ꞌwɨn yꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsøꞌømdɨt møøt mmɨguꞌuktøjktɨ.” Jadeꞌen ojts ñɨɨꞌmxyɨ.
14 Ele vai dizer como você e toda a sua família podem ser salvos.”
15 Xjats ku ojts nmɨga̱jpxnɨbøkɨ nɨdukɨꞌɨyɨ, wɨnets ja Espíritu Santo tyatøjkɨyɨdøø, nayɨdeꞌen sa̱m adøm xatøjkaꞌandøø ku ojts myɨdukꞌojk tyimyiñ.
15 E Pedro continuou: — Quando comecei a falar, o Espírito Santo veio sobre eles, como tinha vindo sobre nós no princípio.
16 Xjats ku øts jadeꞌen nꞌijxy, wɨnets øts jatyɨ nja̱ꞌmyejch ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm yꞌayuujk sa̱ ja wya̱a̱ñ ku ja Juan Bautista mayja̱a̱ꞌy nøø ttuktanøbejty, jøts ku ja wya̱a̱ñ: “Wenk mee mja̱tt, jadeꞌen ku Espíritu Santo mdatøkɨyɨdɨt.”
16 Aí eu lembrei que o Senhor Jesus tinha dito: “É verdade que João batizou com água, mas vocês serão batizados com o Espírito Santo.”
17 Pønɨ tyuktatøkɨwyampy ja Dios Teety ja yꞌEspíritu Santo ja wenk ja̱a̱ꞌdyɨ jadeꞌen sa̱m adøm xuktatøjkaꞌandøø, kumɨ adøm njanchja̱ꞌwɨndɨp ja Jesús, ¿ti øts ja jadeꞌen ngaduktunɨp? Tsaachtyi øts ɨdøꞌøn, pø køꞌømxɨ ja jadeꞌen ttunwa̱ꞌa̱ñ.
17 De fato, os não judeus receberam de Deus o mesmo dom que nós recebemos quando cremos no Senhor Jesus Cristo. E quem era eu para ir contra Deus?
18 Ku ja jadeꞌen tmadoodøø ja Pedro yꞌayuujk, wɨnets yꞌamongøjxtøø jøts yjotkujkꞌa̱jttøø, jøts ja Dios Teety tmøjpɨkta̱a̱jktøø, jøts yɨdeꞌen wya̱a̱ndøø:
18 Quando ouviram isso, eles ficaram sem ter o que dizer e louvaram a Deus, dizendo: — Então Deus deu também aos não judeus a oportunidade de se arrependerem e ganharem a vida eterna!
19 Ku ja Esteban tꞌukyikꞌooꞌktøø, wɨnets tꞌɨxaañɨbøjkɨdøø pøn ja Jesús tjanchja̱ꞌwɨdɨp, xjats ja wɨna̱a̱gɨn kyaknøjkxtøø Fenicia, Chipre, jøts nayɨdeꞌen Antioquía. Japts ja tka̱jpxwa̱ꞌkxtøø ja øgyajpxy ja ømyadya̱ꞌa̱ky. Kaꞌap ja nugo aja̱wɨ tnɨdyukmadowdɨ o pøn, agøꞌømyɨ ja tnadyamɨmadya̱ꞌa̱gyɨdɨ tukꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ.
19 Os seguidores de Jesus foram espalhados pela perseguição que havia começado com a morte de Estêvão. Alguns foram até a região da Fenícia, a ilha de Chipre e a cidade de Antioquia e anunciavam a palavra de Deus somente aos judeus.
20 Xjats wɨna̱a̱gɨn jaꞌadɨ midi jam tsooꞌndɨp Chipre jøts nayɨdeꞌen Cirene, ku ja nay jam yja̱ꞌttøø Antioquía wɨnets ja nayɨdeꞌen tka̱jpxwa̱ꞌkxtøø ja øgyajpxy ja ømyadya̱ꞌa̱ky, midi anmɨja̱ꞌwɨn tyiknɨtsoꞌokꞌa̱jtp, jaꞌayɨ tyukmadoodɨp pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ.
20 Mas outros, que eram de Chipre e da cidade de Cirene, foram até Antioquia e falaram também aos não judeus, anunciando a eles a boa notícia a respeito do Senhor Jesus.
21 Janchkunuuꞌkxɨdɨ ja Dios jaꞌ ku ja kya̱jpxwa̱ꞌkxtɨ, wɨnets ja japɨt ja̱a̱ꞌy tjanchyiktɨga̱tstøø chɨna̱a̱ꞌyɨndɨ, jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm yjaꞌ tpabøjkɨñɨdøø.
21 O poder do Senhor estava com eles, e muitas pessoas creram e se converteram ao Senhor.
22 Xjats ku ja jadeꞌen tnɨja̱ꞌwɨdøø ja Jesús yjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ pøn jam tsɨnaadyɨp Jerusalén, wɨnets ja tkaxtɨ nay jaꞌ myɨguꞌuktɨ pøn txøøwꞌa̱jt Bernabé, jøts jam ja ñijkxy Antioquía.
22 Essas notícias chegaram à igreja de Jerusalém, que resolveu mandar Barnabé para Antioquia.
23 Xjats ku jam yja̱ꞌjty, jøts ja tꞌijxy jøts ja tnɨja̱ꞌwøø sa̱ ja Dios Teety wyɨnaty tø tkunuuꞌkxy ja Antioquiɨt ja̱a̱ꞌy ku ja chɨna̱a̱ꞌyɨn wyɨnaty tø tyiktɨga̱tstɨ, wɨnets ja janch yjotkujkꞌa̱jty yjanchxonda̱a̱jky. Xjats ja tka̱jpxjotꞌamøkøø jøts amumjoojt ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm yjaꞌ tpaduujnɨdɨt, jøts nɨjuunɨ tkamajtstuꞌuttɨt.
23 Quando chegou lá e viu como Deus tinha abençoado aquela gente, Barnabé ficou muito alegre. E animou todos a continuarem fiéis ao Senhor, de todo o coração.
24 Janch yujy ɨdøꞌøn ja Bernabé, yjanchmøøtꞌajtpy ja Espíritu Santo, jøts nayɨdeꞌen ja Dios tꞌajotꞌa̱jty. Xjats jadeꞌen ja namay ja̱a̱ꞌy tpabøjkɨdøø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm yjaꞌ.
24 Barnabé era um homem bom, cheio do Espírito Santo e de fé. E muitos se converteram ao Senhor.
25 Xjats ku ja jadeꞌen yja̱jty kyubejty ja Bernabé, wɨnets ja ñøjkxkojma̱a̱ ma̱ txøøwɨ Tarso jøts ja tꞌatsꞌɨxa̱ꞌa̱t ja Saulo. Kuts ja jam tpa̱a̱jty, wɨnets ja twa̱a̱nijkxy ma̱ ja wyɨnaty tø tnɨdsøøñ jam Antioquía.
25 Depois Barnabé foi até a cidade de Tarso a fim de buscar Saulo.
26 Japts chɨnaadyøø tuꞌuk jumøjt kaꞌpxy møøt ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ jøts ja tyikꞌɨxpøktøø. Nay jam ɨdøꞌøn Antioquía ma̱ ojts ja Jesús yjanchja̱ꞌwɨbɨ yiktejtɨ mɨjawyeen cristianos.
26 Quando o encontrou, ele o levou para Antioquia. Eles se reuniram durante um ano com a gente daquela igreja e ensinaram muitas pessoas. Foi em Antioquia que, pela primeira vez, os seguidores de Jesus foram chamados de cristãos.
27 Nay jaꞌabɨ xøøw nay jaꞌabɨ jumøjt ku ja Dios Teety kyugajpxy ojts ñijkxy nay jam Antioquía, pøn jam tsooꞌndɨp Jerusalén.
27 Naquele tempo alguns profetas foram de Jerusalém para Antioquia.
28 Xjats ku yja̱ꞌttøø, jøts tuꞌuk txøøwɨ Agabo, jaꞌ ɨdøꞌøn jam ojts tyanaayꞌøyɨ mayja̱a̱ꞌy agujkp, jamts ja kya̱jpxwaꞌkxy Espíritu Santo myøkꞌa̱jtɨngøjxp, jøts wya̱a̱ñ jøts ku ja yuu møkꞌampy myeenwa̱ꞌa̱ñ ya̱ na̱xwiiñ. Janch tɨy yɨdeꞌen, janch ja̱jt ɨdøꞌøn ja jadeꞌen wɨnet ku Claudio wyɨnaty myøjwɨndsønꞌaty.
28 Um deles, chamado Ágabo, levantou-se e, pelo poder do Espírito Santo, anunciou: — Haverá uma grande falta de alimentos no mundo inteiro. Isso aconteceu quando Cláudio era o Imperador romano.
29 Xjats ku ja jadeꞌen ja janchja̱ꞌwɨbɨ tmadoodøø ku ja yuu myenwa̱ꞌa̱ñ, wɨnets ja tkajpxyꞌa̱jttøø jøts pudøjkɨn ttanɨgaxtɨt ja myɨguꞌuk pøn jam tsɨnaadyɨp Judea, jadeꞌen pønɨ sa̱ køꞌøm tmoꞌowa̱ꞌa̱ndɨ nɨduꞌuk nɨduꞌuk.
29 Então os cristãos resolveram mandar ajuda aos irmãos que moravam na região da Judeia, e cada um deu de acordo com o que tinha.
30 Jadeꞌen ja tundøø, jøts ja ttamɨgajxɨdøø ja Bernabé møøt ja Saulo, jøts jam tkømoꞌodɨt ja jamɨt møja̱a̱ꞌdyøjktɨ.
30 E mandaram o dinheiro por meio de Barnabé e Saulo, para que eles o entregassem aos presbíteros da igreja.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.