2 Coríntios 1
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT
1 Øts ɨdøꞌøn Pabloꞌa̱jtp. Tø øts ja Dios Teety xamɨdsøky jøts ø ngudanɨt ja Jesucristo. Jøts nayɨdeꞌen ja Timoteo midi øts møøt ya̱ꞌa̱t nøky nja̱ꞌa̱y jøts øøts ndanɨgaxɨ pøn jaty ja Dios Teety jaꞌa̱jtɨdɨp jam Corintɨ, jøts nayɨdeꞌen pøn jaty jam Acaya etjotp tsɨnaadyɨp.
1 Eu, Paulo, chamado pela vontade de Deus para ser apóstolo de Cristo Jesus, escrevo esta carta, com nosso irmão Timóteo, à igreja de Deus em Corinto e a todo o seu povo santo em toda a Acaia.
2 Pa̱a̱ttɨ kupøjktɨ ja Dios Teety jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo kyunuuꞌkxɨn jøts ja yjotkujkꞌa̱jtɨn.
2 Que Deus, nosso Pai, e o Senhor Jesus Cristo lhes deem graça e paz.
3 Tkajxa̱jkyɨndɨ ja Dios midi tyeetyꞌajtpy ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo, jabɨ jadeꞌenxɨ døꞌøn ja tyeetyꞌa̱jtɨn tyiknɨgaxɨꞌɨky ku adøm xꞌayoꞌijxyɨndɨ, nɨjuunɨ xkaꞌɨxma̱jchɨndɨ, ejtp xka̱jpxjotꞌamøjkandɨ Diosꞌa̱jtɨngøjxp.
3 Louvado seja Deus, Pai de nosso Senhor Jesus Cristo, Pai misericordioso e Deus de todo encorajamento.
4 Jaꞌagøjxp ja Dios xka̱jpxjotꞌamøjkandɨ pønɨ sa̱ jaty nɨduꞌuk nɨduꞌuk nꞌayoꞌomba̱a̱jtyɨndɨ jøts jadeꞌen nnɨja̱ꞌwandɨt sudso døꞌøn ja nmɨguꞌuk nayɨdeꞌen nga̱jpxjotꞌamøjkɨmyandɨt sa̱m ja Dios tø xpudøjkandɨ.
4 Ele nos encoraja em todas as nossas aflições, para que, com o encorajamento que recebemos de Deus, possamos encorajar outros quando eles passarem por aflições.
5 Nayɨdeꞌen sa̱m adøm kajaa nguꞌayoꞌomba̱a̱jtaꞌandɨ ja Cristo yjaꞌ, kajats ja nayɨdeꞌen ja jotꞌamøkpøjkɨn xmøꞌøyɨm.
5 Pois, quanto mais sofrimento por Cristo suportarmos, mais encorajamento será derramado sobre nós por meio de Cristo.
6 Ɨxya̱mts øøts nyikjemduñ jaꞌagøjxp ku meets ndukmadøy ja nɨtsoojkɨn ayuujk jøts ku meets nayɨdeꞌen nga̱jpxjotꞌamøjkɨdɨ. Ku øøts yøꞌøbɨ ayoꞌon ndanaxy, ja Dios øts tø xka̱jpxjotꞌamøjkɨ. Nayɨ meets mꞌøyꞌa̱jtɨngøjxp øøts ɨdøꞌøn jadeꞌen tø njaty jøts meets nduknɨja̱wɨt sa̱m nayɨdeꞌen ja Dios mbudøkɨyɨdɨt ku nay yøꞌøbɨ ayoꞌon wyɨnaty xpa̱a̱ttɨ.
6 Mesmo quando estamos sobrecarregados de aflições, é para o encorajamento e a salvação de vocês. Pois, quando somos encorajados, certamente encorajaremos vocês, e então vocês poderão suportar pacientemente os mesmos sofrimentos que nós.
7 Njantyimyjøpꞌijxyꞌajtpy øøts ɨdøꞌøn jøts meets nayɨdeꞌen ja Dios myikjotkujkꞌa̱tɨyɨdɨt sa̱m øøts, øy ɨdøꞌøn nayɨdeꞌen mjaꞌayoꞌomba̱a̱ttɨ.
7 Temos firme esperança de que, assim como vocês participam de nossos sofrimentos, também participarão de nosso encorajamento.
8 Meets mɨguꞌuktøjktɨ, jadeꞌen øøts ndsøky jøts meets waanɨ xꞌext xnɨja̱wɨt sa̱ øøts ɨdøꞌøn jam ja ayoꞌon nyikna̱jxy Asia. Yikxon øøts møk ja ayoꞌon jam nꞌijxy, nɨti awejxɨn nɨti jøpꞌejxɨn øø wyɨnaty ngaꞌukmøøtꞌa̱jtnɨ, nɨti majada̱a̱jkɨnts øøts, ja oꞌjkɨn yjøpꞌa̱m øøts wyɨnatynɨ.
8 Irmãos, queremos que saibam das aflições pelas quais passamos na província da Ásia. Fomos esmagados e oprimidos além da nossa capacidade de suportar, e pensamos que não sobreviveríamos.
9 Jadeꞌents øøts ɨdøꞌøn ojts jam nnayja̱wɨyɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn ja xyøøw tø yiktanɨmachoꞌowɨñɨ jøts ja oꞌjkɨn tpa̱a̱ttɨt. Øyts ɨdøꞌøn ja neꞌegɨ ku jadeꞌen yja̱jty, jabɨ jaanɨmxɨ øts ja Dios ɨdøꞌøn tukɨꞌɨyɨ nmɨbøkøjxɨ jøts ku ooꞌkpɨba̱a̱t ja tyikjujkpyiky. Jøts øøts jadeꞌen nja̱ꞌgyujkɨyɨɨꞌñ ku adøm nɨti køꞌøm xkama̱ꞌa̱yɨm.
9 De fato, esperávamos morrer. Mas, como resultado, deixamos de confiar em nós mesmos e aprendemos a confiar somente em Deus, que ressuscita os mortos.
10 Jaꞌ øøts ɨdøꞌøn xꞌaxa̱jtujk xꞌagøꞌødujk jøts øøts jadeꞌen ja oꞌjkɨn xkadukpa̱a̱jty, jøts nayɨdeꞌen xyiknɨtsoꞌokꞌejtɨnt ku ja oꞌjkɨn wyɨnaty xmɨmajada̱ꞌa̱kwa̱ꞌa̱ñɨm.
10 Ele nos livrou do perigo mortal, e nos livrará outra vez. Nele depositamos nossa esperança, e ele continuará a nos livrar.
11 Nayɨdeꞌen meets ɨdøꞌøn ja mdsa̱pkaaky tyumɨ jaꞌagøjxpts adøm ɨdøꞌøn nɨꞌamukɨ ngajxa̱jkɨndɨt ja Dios jøts øøts ja pudøjkɨn xmøyꞌett.
11 E vocês nos têm ajudado ao orar por nós. Então muitos darão graças porque Deus, em sua bondade, respondeu a tantas orações feitas em nosso favor.
12 Jaꞌagøjxp øøts nꞌa̱a̱w njoojt yjotkujkꞌaty ku øøts nnɨja̱wɨ ku øøts o ma̱dsoo øy tsuj tø nyiknaxy ja ndsɨna̱a̱ꞌyɨn, nɨti ta̱a̱y. Tuꞌugyɨ øøts ja Dios ja yꞌøyꞌa̱jtɨn tø xabudøkɨ, kaꞌap øøts ja ngøꞌøm wijyꞌa̱jtɨn tø myajada̱ꞌa̱ky. Meets wɨndumxɨ døꞌøn øøts ja ndsɨna̱a̱ꞌyɨn øy tø nyiknaxy.
12 Podemos dizer com certeza e com a consciência limpa que temos vivido em santidade e sinceridade dadas por Deus. Dependemos da graça divina, e não da sabedoria humana. É dessa forma que nos temos conduzido diante do mundo e, especialmente, em relação a vocês.
13 Jøts nayɨdeꞌen ja nøky midi meets tø ndanɨgaxɨ, nɨti ta̱a̱y ja tkamøøtꞌaty, mɨbøkøxtɨ jaꞌ.
13 Nossas cartas foram claras e objetivas, não havendo nada escrito nas entrelinhas ou que não conseguissem compreender. Espero que um dia vocês nos entendam plenamente,
14 Nꞌawijxyꞌajtpy øøts ku meets ja nja̱a̱ꞌyꞌa̱jtɨn xkupøjkɨt tukɨꞌɨyɨ sa̱m ɨxja waanɨ tø xkupøkꞌokwa̱ꞌa̱ndɨ, jøts jadeꞌen nnadyajotkujkꞌa̱jtandɨt nɨxem nɨya̱m ku wyɨnaty myenɨ jadɨgojk ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo.
14 mesmo que não o façam agora. Então, no dia do Senhor Jesus, poderão se orgulhar de nós como nos orgulhamos de vocês.
15 Jaꞌayɨ ndamøjꞌajtpy ku meets ɨdøꞌøn tø xkupøjknɨ, jøts ø nwa̱ꞌa̱ñ ku meets majtsk ojk nꞌatsꞌejxwa̱ꞌa̱ñ jøts jadeꞌen nꞌatsyikjotkujkꞌa̱ttɨt.
15 Porque eu estava tão certo de sua compreensão e confiança, queria abençoá-los duplamente visitando-os duas vezes,
16 Jaꞌagøjxpts ndanɨbɨkta̱a̱jkɨyɨɨꞌñ jøts ku øts ya̱ nmiñ Macedonia, myɨjawyeen meets nꞌukꞌext jøts jadɨgojk ku nwɨmbejtnɨt. Wanɨk meets xpudøkɨt jøts øøts nja̱ꞌtt jam Judea.
16 primeiro a caminho da Macedônia e depois ao voltar de lá. Então vocês poderiam me ajudar com minha viagem para a Judeia.
17 ¿Kaꞌap øts ɨdøꞌøn ja ndejɨnt yikxon ndyimdyanɨbɨkta̱a̱jkɨyɨɨꞌñ ku øts øjts jam ngaꞌuknøjkxnɨ? ¿Sa̱ tø mwa̱ꞌa̱ndɨ, jadeꞌen øts ɨdøꞌøn xijy sa̱m muum ja ja̱a̱ꞌy ja yjaꞌ nugo tyikmajada̱ꞌa̱ky ku ja nugo tꞌukupiky jøts ja kaꞌ tꞌukpadunɨ?
17 Talvez vocês estejam se perguntando por que mudei de ideia. Será que faço meus planos de modo irresponsável? Será que sou como as pessoas do mundo, que dizem “sim” quando na verdade querem dizer “não”?
18 Pø kaꞌaxɨ. Wa̱ꞌa̱ts ja Dios tnɨja̱wɨ ku kaꞌap øts jadeꞌen nugo nda̱a̱yꞌaty.
18 Tão certo como Deus é fiel, nossa palavra a vocês não oscila entre “sim” e “não”.
19 Jabɨ kaꞌaxɨ ja Dios Uꞌnk Jesucristo tya̱a̱yꞌaty midi øøts ja yjaꞌ nga̱jpxwa̱ꞌkxøø møøt Silvano jøts Timoteo, ma̱ meets jam. Pyadunguijxpy ja yꞌayuujk jaꞌ,
19 Pois Jesus Cristo, o Filho de Deus, não oscila entre “sim” e “não”. Foi a respeito dele que Silas, Timóteo e eu lhes falamos e, sendo ele o “sim” definitivo, ele sempre faz o que diz.
20 jøts jaꞌ tukɨꞌɨyɨ tmɨdanaagyøjxp pønɨ ti jaty ja Dios Teety ñɨꞌadsoꞌowɨp. Jaꞌagøjxpxɨ ja xyøøw ja yika̱jpxpa̱a̱ty ku adøm Dios Teety nmøja̱ꞌwaꞌam ngunuuꞌkxyja̱ꞌwaꞌam ja myøjꞌa̱jtɨn jøts nwa̱ꞌa̱ñɨm janch tɨɨgyajpxy ɨdøꞌøn yøꞌ, nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo køjxp.
20 Pois todas as promessas de Deus se cumpriram em Cristo com um alto e claro “Sim!”. E, por meio de Cristo, confirmamos isso, de modo que nosso “Amém” se eleva a Deus para sua glória.
21 Nayɨ Dios Teetyxɨ adøm ɨdøꞌøn xukmøøtꞌejtɨndɨp ja Cristo jøts øøts ja tø xjɨbiky jøts øøts ja jadeꞌen nga̱jpxwa̱ꞌkxɨt ja yjaꞌ.
21 É Deus quem nos capacita e a vocês a permanecermos firmes em Cristo. Ele nos ungiu
22 Tø nayɨdeꞌen ja Espíritu Santo xmøꞌøyɨm midi ejxpajtꞌa̱jtp ku adøm ja xjaꞌa̱jtyɨm, jøts jadeꞌen nnɨja̱ꞌwɨndɨt ku xmøyꞌukwa̱ꞌa̱ñɨndɨ ja jujkyꞌa̱jtɨn midi xemɨkøjxpꞌetp.
22 e nos identificou como sua propriedade ao colocar em nosso coração o selo do Espírito, a garantia de tudo que ele nos prometeu.
23 Ñɨja̱ꞌwɨdyaapy ja Dios ku meets ngaꞌuknɨnøjkxnɨ jadeꞌengøjxp ku meets kaꞌ nyikjotmayꞌooktøkɨwya̱ꞌa̱ñ ku møk nwɨndsøꞌødyɨt. Pønɨ kaꞌats yjanchjadeꞌenɨ, pø jats øts ɨdøꞌøn ja Dios køꞌøm xɨɨdyuꞌunt.
23 Agora, invoco a Deus como testemunha de que foi para poupá-los que ainda não voltei a Corinto.
24 Ku meets wyɨnaty nnɨnijkxy, ja xonda̱a̱jkɨn ja øyꞌa̱jtɨn meets ndanɨnøjkxwampy. Kaꞌap meets ndaꞌaguwa̱nɨwya̱ꞌa̱ñ ja janchja̱ꞌwɨn pø møkxɨ meets ja xmøøtꞌa̱jtnɨ.
24 Isso não significa que queremos controlar vocês, dizendo-lhes como exercer sua fé. Nosso desejo é trabalhar com vocês para que tenham alegria, pois é pela fé que permanecem firmes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.