Marcos 10

Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Xjats ja Jesús jam chøøꞌñ Capernaum, jøts ja ñijkxy Judea, jøts ku ja jam ña̱jxy wɨnets ja møj nøø ja ttana̱jxy midi txøøwꞌa̱jtp Jordán. Jøts ja tnɨyøꞌøyɨ ja ka̱jp midi jam wyɨnaty ta̱mp jaduktama̱jñꞌampy, jamts ja ja̱a̱ꞌy mayꞌampy ñamyukojmɨyɨdøø ma̱ ja wyɨnaty, jøts ja ojts tyikꞌɨxpiky jadeꞌeñɨm sa̱yɨm ja wyɨnaty jekyɨp tø ttuñ.
1 Jesus saiu daquele lugar e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão. Uma grande multidão se ajuntou outra vez em volta dele, e ele ensinava todos, como era o seu costume.
2 Xjats ja fariseotøjk wɨna̱a̱gɨn tnɨmendøø ja Jesús jøts ja nugo tkajpxyꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ, yɨdeꞌen ja tnɨmadyɨ pønɨ øy ɨdøꞌøn jadeꞌen ku ñɨya̱a̱ꞌy ja tmajtstuꞌutwa̱ꞌa̱ñ ja ñɨdøꞌøxy, jadeꞌen ja ojts tyiktøwdɨ.
2 Alguns fariseus , querendo conseguir uma prova contra ele, perguntaram: — De acordo com a nossa
3 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―¿Sa̱ Moisés yikutujky?
3 Jesus respondeu com esta pergunta:
4 Wɨnets ja yꞌadsoodøø jøts ja wya̱ndøø: ―Ojts Moisés tyikutuky jøts ja nøky tuꞌuk kyojt ku ja ya̱a̱ꞌdyøjk tmajtstuꞌutt ja ñɨdøꞌøxy.
4 Eles responderam: — Moisés permitiu ao homem dar à sua esposa um documento de divórcio e mandá-la embora.
5 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Jaꞌagøjxp ja Moisés jadeꞌen tyikutujky ku mee nɨwɨneꞌenɨn mgamadøy, ku mee nɨwɨneꞌenɨn mgaja̱ꞌgyukɨ.
5 Então Jesus disse:
6 Kumɨ Dios tyiktsoꞌonda̱kɨjxy tukɨꞌɨyɨ ku ya̱a̱ꞌdyøjk ku tøꞌøxyøjk tyiknajtskojɨyɨɨꞌñ jøts ja ja̱a̱ꞌy yꞌamajtskɨdɨt.
6 Mas no começo, quando foram criadas todas as coisas, foi dito: “Deus os fez homem e mulher.
7 Paty ya̱a̱ꞌdyøjk kuwa̱nɨ tmajtstuꞌutt ja tyeety ja tya̱a̱k, jøts ñɨdøꞌøxy tuꞌugyɨ tmøøtsøønɨt nadyuꞌuk,
7 Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher,
8 ku ja̱a̱ꞌy yꞌamajtskꞌa̱ttɨ kaꞌap ja yꞌuknamajtskɨnɨdɨ, tuꞌugyɨ ja ñamyayɨ ñabya̱a̱jtnɨyɨdɨ.
8 e os dois se tornam uma só pessoa.” Assim, já não são duas pessoas, mas uma só.
9 Paty kaꞌap yꞌøyɨ ku ja̱a̱ꞌy tyiknawya̱ꞌkxɨt midi ja Dios tø tyikꞌamajtskɨ.
9 Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
10 Xjats ku ja tyøjkɨdøø tøjkjøtpy, wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk tyiktøødøø jadɨgojk midi ja Jesús wyɨnaty tø tmadya̱ꞌa̱ky.
10 Quando já estavam em casa, os discípulos tornaram a fazer perguntas sobre esse assunto.
11 Ñɨga̱jpx ɨdøꞌøn ja Jesús jaꞌ, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Pønɨ pøn ja ñɨdøꞌøxy tmajtstutp jøts jaduꞌuk tmøøtꞌamajtskɨgyojmɨ, ja jawyeen nɨdøꞌøxy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty kyaꞌødyumpy jøts ja pyøktyuñ;
11 E Jesus respondeu:
12 jøts ku ja tøꞌøxyøjk tmajtstuꞌuty ja ñɨya̱a̱ꞌy, jøts ja tmøøtꞌamajtskɨmɨ ja wenk ya̱a̱ꞌdyøjk, pøktyump ɨdøꞌøn ja nayɨdeꞌen.
12 E, se a mulher mandar o seu marido embora e casar com outro homem, ela também estará cometendo adultério.
13 Xjats ja ja̱a̱ꞌy yꞌuna̱ꞌjkuꞌnk tyikmendøø, jaꞌ ja tyuknɨmendøø jøts ja Jesús ja tkønɨxa̱jt, jøts ja møja̱a̱ꞌy jadeꞌen yja̱ꞌa̱ttøø jam møøt ja mutskuna̱ꞌjk; wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk ja ojts møkꞌampy wyɨnguga̱jpxɨyɨdɨ.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos repreenderam aquelas pessoas.
14 Xjats ku ja Jesús ja jadeꞌen ojts tꞌixy ja pyabøjkpɨtøjk, wɨnets ja yjanchꞌa̱mbɨjky jøts ja wya̱a̱ñ: ―Majtstuꞌut yø una̱ꞌjk, wan øts yø xnɨmendɨ, kidi xnøjmɨdɨ kuts yø xkanɨmeꞌendɨt, kumɨ tum jadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy nøjkx nɨtana̱a̱jyɨp ja Dios kyutujk.
14 Quando viu isso, Jesus não gostou e disse:
15 Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, pønɨ pøn tkagupøjkp ja Dios kyutujk midi ja tyanɨtanaapy ja yja̱a̱ꞌy, nɨwɨndem xøøw ja ja̱a̱ꞌy ja nøjkx tkadatøkɨ jadɨgojk pønɨ ku ja wyɨnaty jadeꞌen tø tkagupiky ejxɨm mutskuꞌnk yikupikyɨn.
15 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
16 Wɨnets ja ttsaꞌanjɨꞌjky ja mutskuna̱ꞌjk jøts ja ojts tkunuuꞌkxy, ojts ja kyøꞌ ja ttanɨxa̱jkixy.
16 Então Jesus abraçou as crianças e as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Xjats ku ja yja̱a̱kwɨdijty, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk putyɨ ñɨmejnøø jøts ja wyɨnguxana̱a̱jyɨ, yɨdeꞌen ja ñɨma̱a̱jyøø: ―Mets øyja̱a̱ꞌy yikꞌɨxpøjkpɨ, ¿ti ø nduꞌump jøts øts nꞌanmɨja̱ꞌwɨn tpa̱a̱tt ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn xemɨkøjxp?
17 Quando Jesus estava saindo de viagem, um homem veio correndo, ajoelhou-se na frente dele e perguntou: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
18 Xjats ja Jesús wya̱a̱ñ: ―¿Ti jadeꞌen myikwa̱jnɨp ku øts jadeꞌen xnøjmɨ jøts ku øts janchtyimyꞌøyja̱a̱ꞌy? Kaꞌap pøn yꞌøyja̱a̱ꞌyɨ, tuꞌugyɨ Dios yꞌøyɨ.
18 Jesus respondeu:
19 Mnɨja̱ꞌwɨpxɨ døꞌøn ja Dios kyutujk midi nømp: “Kidi mmɨguꞌuk ñɨya̱a̱ꞌy ñɨdøꞌøxy xpøjkxɨ; kidi myikja̱a̱ꞌyꞌøøky; kidi mmeech; kidi mmɨguꞌuk xwɨnda̱a̱yꞌaty; wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k.”
19 Você conhece os mandamentos: “Não mate, não cometa adultério, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, não tire nada dos outros, respeite o seu pai e a sua mãe.”
20 Xjats ja ja̱a̱ꞌy yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Wɨndsøn, jaayɨp øts yø tukɨꞌɨyɨ nbadundøjkɨnɨ ku nmutskꞌaty.
20 — Mestre, desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o homem.
21 Wɨnets ja Jesús twɨnꞌejxjɨꞌjky ja ja̱a̱ꞌy a̱myujy tsaachyujy, jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Jap jaduꞌuk midi mja̱a̱kabadumpy: nøjkx, tukɨꞌɨyɨ xꞌatstoꞌokixy ti jaty jam mmøøtꞌajtpy, jøts ja ayoobɨ ja̱a̱ꞌy xabudøkɨt, wɨnets ja Dios mjotkujkꞌa̱jtɨn mmoꞌojɨyɨt jap tsa̱jpjøtpy; nøjkx xꞌatstuñ midi ndijpy, wɨnets ø xpadsoont.
21 Jesus olhou para ele com amor e disse:
22 Xjats ku ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tmadøøy, wɨnets ja nugo tkuma̱a̱ꞌyɨyɨɨꞌñ tkuda̱jɨyɨɨꞌñ, janch ñɨyjotmayꞌooꞌkpɨm ojts ñøjkxnɨ, kumɨ janch kumeeñ ja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty.
22 Quando o homem ouviu isso, fechou a cara; e, porque era muito rico, foi embora triste.
23 Xjats ja Jesús twɨnꞌejxjøꞌkɨjxy ja ja̱a̱ꞌy pøn ja jam wyɨnaty nɨdana̱a̱jyɨp, wɨnets pyabøjkpɨtøjk ja tnɨma̱a̱y: ―¡Øy yjanchepɨ sudso ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy tkupøjkɨt ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy!
23 Jesus então olhou para os seus discípulos, que estavam em volta dele, e disse:
24 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk jadiꞌiñɨ myondɨ tyuktɨ ku ja Jesús jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ; wɨnets ja Jesús wya̱a̱ñ jadɨgojk: ―Uꞌnk una̱ꞌjktɨ, ¡janch tyimchep sudso ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy ttatøkɨdɨt ja Dios kyutujk, kumɨ myeeñ ja amuum yikmøjtøjkɨdɨp!
24 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantados, mas Jesus continuou:
25 Neꞌegɨ tsojk ña̱xt tuꞌuk ja møj jɨyujk jap xuuꞌñ jutjøtpy, jøts nɨgɨdi tuꞌuk ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy tyøkɨt jadeꞌen ma̱ Dios kyutujk ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy.
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Xjats ku ja jadeꞌen tja̱a̱ktyimyadoodøø ku ja Jesús wya̱ꞌa̱ñ, wɨnet ja tyimñɨgyuma̱a̱p yja̱jttøø, jøts ja xem ya̱m ñawya̱jnɨdøø: ―¿Jøts pønɨmts ɨdøꞌøn nɨtsoꞌokꞌa̱tp?
26 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantadíssimos e perguntavam uns aos outros: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Xjats ja Jesús yꞌejxjɨꞌjky, jøts ja wya̱a̱ñ: ―Kaꞌap yø øy pøn ja̱a̱ꞌy køꞌøm ña̱nkñɨtsoꞌogɨyɨt, ja Dios jaꞌayɨ myøøtꞌajtpy ja møkꞌa̱jtɨn sudso xyiknɨtsoojkɨnt; ti Dios tkatsepja̱wɨ.
27 Jesus olhou para eles e disse:
28 Wɨnets ja Pedro kya̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ jøts ja wya̱a̱ñ: ―Tø øø tukɨꞌɨyɨ nmajtstutkixy ja nbɨkta̱ꞌa̱ky, jøts ɨxya̱m øøts ɨdøꞌøn jadeꞌen nwɨdity mets møøt.
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor.
29 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy: ―Janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ, pønɨ pøn tmajtstuttɨp tyøjk, pøn tmajtstuttɨp yꞌa̱jch yꞌuch, jøts chøꞌ, ja tyeety ja tya̱a̱k, uk ja yꞌuꞌnk ñɨdøꞌøxy tmajtstuꞌuty møøt ja na̱a̱jx ja ka̱m, pønɨ pøn jadeꞌen tmajtstutp ja pyɨkta̱ꞌa̱ky øts køjxp, ja øgyajpxkyøjxp ja ømyadya̱ꞌa̱kyøjxp,
29 Jesus respondeu:
30 pya̱a̱tp ja nøjkx ja tøjk mayꞌampy, mayꞌampy ja nøjkx tpa̱a̱ty yꞌuch yꞌa̱jch, ja tyeety ja tya̱a̱k, ja ña̱a̱jx ja kya̱m, øy ja tjakuꞌayoꞌomba̱a̱dɨ øts køjxp; pønɨ myɨdanaapy ɨdøꞌøn ku sa̱ yiktuꞌunt, wɨnets yꞌanmɨja̱ꞌwɨn ñøjkxt ma̱ Dios.
30 receberá muito mais, ainda nesta vida. Receberá cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos, terras e também perseguições. E no futuro receberá a vida eterna.
31 Jøts may ja ja̱a̱ꞌy Dios nøjkx yikꞌamutskɨyɨdɨ, pøn nugo namyøjpɨkta̱kꞌejtɨp; jaꞌ neꞌegɨ ja Dios kajxa̱ꞌa̱ky yikpɨdsøꞌømp, pøn yikꞌayoꞌomꞌejtp.
31 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
32 Jam ɨdøꞌøn ja wyɨnaty pyattɨ ma̱ jam ja tuuꞌ pyety midi nøjkxp Jerusalén, ja Jesús wyɨnaty jawyeen yøꞌøpy jøts ja pyabøjkpɨtøjk ɨxꞌoojk yøꞌødyɨ. Xjats ja pyabøjkpɨtøjk ja ñɨgyuma̱a̱p tja̱wɨdɨ ku ja Jesús jadeꞌen ñijkxy, jøts janch tsøꞌjkɨdɨp jaꞌ. Wɨnets Jesús ja yjɨwa̱ꞌwɨdøø nɨmakmajtsk, jøts ja ojts tyukmadoowɨnɨbøjkɨdɨ jadɨgojk sa̱ jaty ja wyɨnaty yja̱twa̱ꞌa̱ñ kyubatwa̱Lgxa̱ñ.
32 Jesus e os discípulos iam pela estrada, subindo para Jerusalém. Ele caminhava na frente, e os discípulos, espantados, iam atrás dele; as outras pessoas que iam com eles estavam com medo. Então Jesus chamou outra vez os discípulos para um lado e começou a falar sobre o que ia acontecer com ele. Jesus disse:
33 Yɨdeꞌen ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: ―Mꞌejxtɨp ku ɨxya̱m nbejtyɨndɨ jøts nnijkxyɨndɨ jam Jerusalén ma̱ øts ja̱a̱ꞌy xkøya̱kt, pøn møj kudanaabyɨꞌajtpy ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy, jøts øts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tyeetywɨndsøn jam xma̱tst jøts ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ, jaꞌats tyikutuktɨp jøts ø nꞌookt, jam øts ja xkøya̱ktɨt ma̱ ja wenk ja̱a̱ꞌy yikutuktɨ møkꞌampy.
33 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
34 Yikxon ø nyiktaxeꞌekt, yikwop yikoxp øts, xnɨdsujɨp øts ja ja̱a̱ꞌy, jøts øts ja ja̱a̱ꞌy xyikꞌookt; jøts ku øts wyɨnaty jadeꞌen tø nꞌøøky, kyɨdɨgøøk xøøw øts jadɨgojk nbɨdsøꞌømt jap ooꞌkpɨ jutjøtpy.
34 Estes vão zombar dele, cuspir nele, bater nele e matá-lo; mas três dias depois ele ressuscitará.
35 Xjats ja Jacobo, møøt ja Juan pøn ja Zebedeo mya̱jnkꞌa̱jttɨp, jaꞌ ojts tnɨmendɨ ja Jesús jøts ja tnɨmaadyɨ: ―Wɨndsøn, jaꞌ øø ndsøjkpy jøts øø xuujnɨt ja mayꞌa̱jt, jaꞌ øø nꞌamɨdoowampy.
35 Depois Tiago e João, filhos de Zebedeu, chegaram perto de Jesus e disseram: — Mestre, queremos lhe pedir um favor.
36 Wɨnets ja Jesús tyiktɨɨy yɨdeꞌen: ―¿Ti døꞌøn mdsojktɨp, ti ø nduꞌump?
36 — O que vocês querem que eu faça para vocês? — perguntou Jesus.
37 Xjats ja wya̱ndøø: ―Xmøøtsøønɨ øøts ku myikutukt, adsow aduuk øøts xyiktsøønɨt mgutujkta̱a̱jkjøtpy, jøts øøts ja ja̱a̱ꞌy xwɨndsøꞌøgɨt.
37 Eles responderam: — Quando o senhor sentar-se no trono do seu
38 Wɨnets ja Jesús wya̱a̱ñ: ―Kaꞌap meets yø xnɨja̱wɨ pø ti mee mꞌamɨdøøpy. Ngupøkp øts ja ayoꞌon jøts pønɨ sa̱ øts ja ja̱a̱ꞌy xꞌuktuꞌunt. ¿Jøts meets, mgupøktɨp meets nayɨdeꞌen ja ayoꞌon jøts pønɨ sa̱ meets ja ja̱a̱ꞌy mꞌuktunɨt?
38 Jesus respondeu:
39 Xjats ja yꞌadsoodøø jøts ja wya̱ndøø: ―Ngupøkp øøts, tiku øøts ndejɨnt ngagupøkt. Wɨnets Jesús ja tnɨma̱a̱y: ―Janch jadeꞌen, mjanchkupøkp meets nayɨdeꞌen ja ayoꞌon midi ø ngupøkp, jøts mjanchkupøktɨp meets nayɨdeꞌen pønɨ sa̱ øøts ja ja̱a̱ꞌy xꞌuktuꞌundɨt;
39 Eles disseram: — Podemos. Então Jesus disse:
40 tyimyøꞌ ku meets xmøøtsɨnaawya̱ꞌa̱ñ adsow aduuk, kidi øtsɨp meets ja nmoꞌop, ja Dios Teety ja tya̱kp jøts jaꞌ ja myoꞌop pønɨ pøn ja jadeꞌen tø ttamɨdsøky.
40 Mas eu não tenho o direito de escolher quem vai sentar à minha direita e à minha esquerda. Pois foi Deus quem preparou esses lugares e ele os dará a quem quiser.
41 Xjats ku ja yjaduꞌukpɨ pyabøjkpɨtøjk tmadoodøø jadeꞌen, wɨnets ja yjanchꞌa̱mbøjktøø, jøts ja Jacobo yikmɨꞌa̱mbøjktøø møøt ja Juan.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, começaram a ficar zangados com Tiago e João.
42 Wɨnets ja Jesús pyabøjkpɨtøjk tya̱jxmujky, jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Yɨdeꞌenꞌampy ja ja̱a̱ꞌy wyɨndsønꞌaty pøn Dios kyajpxy tkabadundɨp, jaꞌayɨ nugo ja ja̱a̱ꞌy tyiktuñ, jøts ja tuꞌugyɨ tjaꞌabøjkøxnɨ.
42 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
43 Jøts kaꞌ mee nøjkx jadeꞌen mja̱ttɨ. Wenk meets mjaꞌamɨ, pønɨ pøn namyøjpɨkta̱ꞌa̱kwa̱jnɨp, jaꞌ ɨdøꞌøn jadeꞌen møjtøkɨp pønɨ pøn ja myɨguꞌuk twɨndsøꞌjkɨp;
43 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
44 jøts pønɨ pøn tsuj wɨndsønꞌa̱twa̱mp, jaꞌ ɨdøꞌøn wɨndsøndøkɨp pønɨ pøn tukɨꞌɨyɨ ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tpudøjkɨp.
44 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de todos.
45 Jaꞌagøjxp ø nmiñ jøts ja ja̱a̱ꞌy nbudøkɨt øy ti tunk nduꞌunt, kidi jaꞌajɨp øts tø nnɨmiñ jøts øts ja̱a̱ꞌy øy ti tunk xuujnɨt, jaꞌ ø tø nnɨmiñ jøts øts pøkyja̱a̱ꞌy ngubajtɨt ja pyøky ku nꞌookt wɨnets ja mayja̱a̱ꞌy yikpojkpɨmaaꞌkxt. Øts ɨdøꞌøn jaꞌ myøjkudanaabyɨꞌajtpy ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy.
45 Porque até o
46 Xjats ja yja̱ꞌttøø Jericó. Jøts ku ja Jesús pyabøjkpɨtøjk jam wyɨnaty tmøøtpɨdsimy ka̱jpjotp møøt ja mayja̱a̱ꞌy, wɨnets wɨna̱p ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk tpa̱ttøø pøn txøøwꞌa̱jtp Bartimeo, ja Timeo yꞌuꞌnk, jam ja wyɨnaty chøønɨ tuuꞌa̱m jøts ja tigati tyikmuky.
46 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Jericó. Quando ele estava saindo da cidade, com os discípulos e uma grande multidão, encontrou um cego chamado Bartimeu, filho de Timeu. O cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
47 Xjats ku ja tnɨmadøøy jøts ku ja Nazaretɨt ja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty ñaxy midi txøøwꞌa̱jtp Jesús, wɨnets ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy møkꞌampy kya̱jpxkejky jøts ja wya̱a̱ñ: ―¡Wɨndsønꞌa̱jtɨm, rey David yꞌa̱p yꞌuꞌnk, ayoꞌejxk øts!
47 Quando ouviu alguém dizer que era Jesus de Nazaré que estava passando, o cego começou a gritar: — Jesus,
48 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy ja møkꞌampy wyɨnguga̱jpxɨyøø jøts ja yꞌamoꞌont, kaꞌap ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌamøñ, neꞌegɨ ja tja̱a̱kyikjɨna̱jxꞌadɨꞌɨch, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―¡Mets myɨmajtskꞌa̱pꞌa̱jtɨp ja møj wɨndsøn David, ayoꞌejxk øts!
48 Muitas pessoas o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca, mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
49 Xjats ja Jesús wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts ja pyabøjkpɨtøjk ja tnøjmɨ: ―Nøjkx xꞌatswa̱wdɨ. Wɨnets ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌatsyikwa̱a̱y, yɨdeꞌen ja tꞌatsnɨmaadyøø: ―Tsojk, pɨdøꞌøk, ɨxa̱m ɨdøꞌøn myikwa̱a̱dsøy.
49 Então Jesus parou e disse: Eles chamaram e lhe disseram: — Coragem! Levante-se porque ele está chamando você!
50 Xjats ja jatyɨ tnajtswøjɨyɨɨꞌñ ja yukwop, woꞌonjøꞌkp ɨnet ja adsuꞌjky, jøts ja tnɨnijkxy ja Jesús.
50 Então Bartimeu jogou a sua capa para um lado, levantou-se depressa e foi até o lugar onde Jesus estava.
51 Wɨnets Jesús ja yiktøøjøø: ―¿Ti mdsøjkpy, sa̱ me nduꞌunt? Xjats ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Wɨndsøn, ja wɨnꞌejxwa̱mp øts.
51 — O que é que você quer que eu faça? — perguntou Jesus. — Mestre, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
52 Wɨnets ja Jesús ja tnɨma̱a̱y: ―Nøjkxnɨ; tø me mdsoknɨ kumɨ tø me xjanchja̱wɨ. Xjats ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy jatyɨ wyɨnꞌejxwaꞌkxy, jøts ja tpanijkxy ja Jesús jam tuuꞌa̱m.
52 — Vá; você está curado porque teve fé! — afirmou Jesus. No mesmo instante, Bartimeu começou a ver de novo e foi seguindo Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.