Marcos 10
Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs ARIB
1 Xjats ja Jesús jam chøøꞌñ Capernaum, jøts ja ñijkxy Judea, jøts ku ja jam ña̱jxy wɨnets ja møj nøø ja ttana̱jxy midi txøøwꞌa̱jtp Jordán. Jøts ja tnɨyøꞌøyɨ ja ka̱jp midi jam wyɨnaty ta̱mp jaduktama̱jñꞌampy, jamts ja ja̱a̱ꞌy mayꞌampy ñamyukojmɨyɨdøø ma̱ ja wyɨnaty, jøts ja ojts tyikꞌɨxpiky jadeꞌeñɨm sa̱yɨm ja wyɨnaty jekyɨp tø ttuñ.
1 Levantando-se Jesus, partiu dali para os termos da Judéia, e para além do Jordão; e do novo as multidões se reuniram em torno dele; e tornou a ensiná-las, como tinha por costume.
2 Xjats ja fariseotøjk wɨna̱a̱gɨn tnɨmendøø ja Jesús jøts ja nugo tkajpxyꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ, yɨdeꞌen ja tnɨmadyɨ pønɨ øy ɨdøꞌøn jadeꞌen ku ñɨya̱a̱ꞌy ja tmajtstuꞌutwa̱ꞌa̱ñ ja ñɨdøꞌøxy, jadeꞌen ja ojts tyiktøwdɨ.
2 Então se aproximaram dele alguns fariseus e, para o experimentarem, lhe perguntaram: É lícito ao homem repudiar sua mulher?
3 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―¿Sa̱ Moisés yikutujky?
3 Ele, porém, respondeu-lhes: Que vos ordenou Moisés?
4 Wɨnets ja yꞌadsoodøø jøts ja wya̱ndøø: ―Ojts Moisés tyikutuky jøts ja nøky tuꞌuk kyojt ku ja ya̱a̱ꞌdyøjk tmajtstuꞌutt ja ñɨdøꞌøxy.
4 Replicaram eles: Moisés permitiu escrever carta de divórcio, e repudiar a mulher.
5 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Jaꞌagøjxp ja Moisés jadeꞌen tyikutujky ku mee nɨwɨneꞌenɨn mgamadøy, ku mee nɨwɨneꞌenɨn mgaja̱ꞌgyukɨ.
5 Disse-lhes Jesus: Pela dureza dos vossos corações ele vos deixou escrito esse mandamento.
6 Kumɨ Dios tyiktsoꞌonda̱kɨjxy tukɨꞌɨyɨ ku ya̱a̱ꞌdyøjk ku tøꞌøxyøjk tyiknajtskojɨyɨɨꞌñ jøts ja ja̱a̱ꞌy yꞌamajtskɨdɨt.
6 Mas desde o princípio da criação, Deus os fez homem e mulher.
7 Paty ya̱a̱ꞌdyøjk kuwa̱nɨ tmajtstuꞌutt ja tyeety ja tya̱a̱k, jøts ñɨdøꞌøxy tuꞌugyɨ tmøøtsøønɨt nadyuꞌuk,
7 Por isso deixará o homem a seu pai e a sua mãe, {e unir-se-á à sua mulher,}
8 ku ja̱a̱ꞌy yꞌamajtskꞌa̱ttɨ kaꞌap ja yꞌuknamajtskɨnɨdɨ, tuꞌugyɨ ja ñamyayɨ ñabya̱a̱jtnɨyɨdɨ.
8 e serão os dois uma só carne; assim já não são mais dois, mas uma só carne.
9 Paty kaꞌap yꞌøyɨ ku ja̱a̱ꞌy tyiknawya̱ꞌkxɨt midi ja Dios tø tyikꞌamajtskɨ.
9 Porquanto o que Deus ajuntou, não o separe o homem.
10 Xjats ku ja tyøjkɨdøø tøjkjøtpy, wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk tyiktøødøø jadɨgojk midi ja Jesús wyɨnaty tø tmadya̱ꞌa̱ky.
10 Em casa os discípulos interrogaram-no de novo sobre isso.
11 Ñɨga̱jpx ɨdøꞌøn ja Jesús jaꞌ, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Pønɨ pøn ja ñɨdøꞌøxy tmajtstutp jøts jaduꞌuk tmøøtꞌamajtskɨgyojmɨ, ja jawyeen nɨdøꞌøxy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty kyaꞌødyumpy jøts ja pyøktyuñ;
11 Ao que lhes respondeu: Qualquer que repudiar sua mulher e casar com outra comete adultério contra ela;
12 jøts ku ja tøꞌøxyøjk tmajtstuꞌuty ja ñɨya̱a̱ꞌy, jøts ja tmøøtꞌamajtskɨmɨ ja wenk ya̱a̱ꞌdyøjk, pøktyump ɨdøꞌøn ja nayɨdeꞌen.
12 e se ela repudiar seu marido e casar com outro, comete adultério.
13 Xjats ja ja̱a̱ꞌy yꞌuna̱ꞌjkuꞌnk tyikmendøø, jaꞌ ja tyuknɨmendøø jøts ja Jesús ja tkønɨxa̱jt, jøts ja møja̱a̱ꞌy jadeꞌen yja̱ꞌa̱ttøø jam møøt ja mutskuna̱ꞌjk; wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk ja ojts møkꞌampy wyɨnguga̱jpxɨyɨdɨ.
13 Então lhe traziam algumas crianças para que as tocasse; mas os discípulos o repreenderam.
14 Xjats ku ja Jesús ja jadeꞌen ojts tꞌixy ja pyabøjkpɨtøjk, wɨnets ja yjanchꞌa̱mbɨjky jøts ja wya̱a̱ñ: ―Majtstuꞌut yø una̱ꞌjk, wan øts yø xnɨmendɨ, kidi xnøjmɨdɨ kuts yø xkanɨmeꞌendɨt, kumɨ tum jadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy nøjkx nɨtana̱a̱jyɨp ja Dios kyutujk.
14 Jesus, porém, vendo isto, indignou-se e disse-lhes: Deixai vir a mim as crianças, e não as impeçais, porque de tais é o reino de Deus.
15 Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, pønɨ pøn tkagupøjkp ja Dios kyutujk midi ja tyanɨtanaapy ja yja̱a̱ꞌy, nɨwɨndem xøøw ja ja̱a̱ꞌy ja nøjkx tkadatøkɨ jadɨgojk pønɨ ku ja wyɨnaty jadeꞌen tø tkagupiky ejxɨm mutskuꞌnk yikupikyɨn.
15 Em verdade vos digo que qualquer que não receber o reino de Deus como criança, de maneira nenhuma entrará nele.
16 Wɨnets ja ttsaꞌanjɨꞌjky ja mutskuna̱ꞌjk jøts ja ojts tkunuuꞌkxy, ojts ja kyøꞌ ja ttanɨxa̱jkixy.
16 E, tomando-as nos seus braços, as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Xjats ku ja yja̱a̱kwɨdijty, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk putyɨ ñɨmejnøø jøts ja wyɨnguxana̱a̱jyɨ, yɨdeꞌen ja ñɨma̱a̱jyøø: ―Mets øyja̱a̱ꞌy yikꞌɨxpøjkpɨ, ¿ti ø nduꞌump jøts øts nꞌanmɨja̱ꞌwɨn tpa̱a̱tt ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn xemɨkøjxp?
17 Ora, ao sair para se pôr a caminho, correu para ele um homem, o qual se ajoelhou diante dele e lhe perguntou: Bom Mestre, que hei de fazer para herdar a vida eterna?
18 Xjats ja Jesús wya̱a̱ñ: ―¿Ti jadeꞌen myikwa̱jnɨp ku øts jadeꞌen xnøjmɨ jøts ku øts janchtyimyꞌøyja̱a̱ꞌy? Kaꞌap pøn yꞌøyja̱a̱ꞌyɨ, tuꞌugyɨ Dios yꞌøyɨ.
18 Respondeu-lhe Jesus: Por que me chamas bom? ninguém é bom, senão um que é Deus.
19 Mnɨja̱ꞌwɨpxɨ døꞌøn ja Dios kyutujk midi nømp: “Kidi mmɨguꞌuk ñɨya̱a̱ꞌy ñɨdøꞌøxy xpøjkxɨ; kidi myikja̱a̱ꞌyꞌøøky; kidi mmeech; kidi mmɨguꞌuk xwɨnda̱a̱yꞌaty; wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k.”
19 Sabes os mandamentos: Não matarás; não adulterarás; não furtarás; não dirás falso testemunho; a ninguém defraudarás; honra a teu pai e a tua mãe.
20 Xjats ja ja̱a̱ꞌy yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Wɨndsøn, jaayɨp øts yø tukɨꞌɨyɨ nbadundøjkɨnɨ ku nmutskꞌaty.
20 Ele, porém, lhe replicou: Mestre, tudo isso tenho guardado desde a minha juventude.
21 Wɨnets ja Jesús twɨnꞌejxjɨꞌjky ja ja̱a̱ꞌy a̱myujy tsaachyujy, jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Jap jaduꞌuk midi mja̱a̱kabadumpy: nøjkx, tukɨꞌɨyɨ xꞌatstoꞌokixy ti jaty jam mmøøtꞌajtpy, jøts ja ayoobɨ ja̱a̱ꞌy xabudøkɨt, wɨnets ja Dios mjotkujkꞌa̱jtɨn mmoꞌojɨyɨt jap tsa̱jpjøtpy; nøjkx xꞌatstuñ midi ndijpy, wɨnets ø xpadsoont.
21 E Jesus, olhando para ele, o amou e lhe disse: Uma coisa te falta; vai vende tudo quanto tens e dá-o aos pobres, e terás um tesouro no céu; e vem, segue-me.
22 Xjats ku ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tmadøøy, wɨnets ja nugo tkuma̱a̱ꞌyɨyɨɨꞌñ tkuda̱jɨyɨɨꞌñ, janch ñɨyjotmayꞌooꞌkpɨm ojts ñøjkxnɨ, kumɨ janch kumeeñ ja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty.
22 Mas ele, pesaroso desta palavra, retirou-se triste, porque possuía muitos bens.
23 Xjats ja Jesús twɨnꞌejxjøꞌkɨjxy ja ja̱a̱ꞌy pøn ja jam wyɨnaty nɨdana̱a̱jyɨp, wɨnets pyabøjkpɨtøjk ja tnɨma̱a̱y: ―¡Øy yjanchepɨ sudso ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy tkupøjkɨt ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy!
23 Então Jesus, olhando em redor, disse aos seus discípulos: Quão dificilmente entrarão no reino de Deus os que têm riquezas!
24 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk jadiꞌiñɨ myondɨ tyuktɨ ku ja Jesús jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ; wɨnets ja Jesús wya̱a̱ñ jadɨgojk: ―Uꞌnk una̱ꞌjktɨ, ¡janch tyimchep sudso ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy ttatøkɨdɨt ja Dios kyutujk, kumɨ myeeñ ja amuum yikmøjtøjkɨdɨp!
24 E os discípulos se maravilharam destas suas palavras; mas Jesus, tornando a falar, disse-lhes: Filhos, quão difícil é {para os que confiam nas riquezas} entrar no reino de Deus!
25 Neꞌegɨ tsojk ña̱xt tuꞌuk ja møj jɨyujk jap xuuꞌñ jutjøtpy, jøts nɨgɨdi tuꞌuk ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy tyøkɨt jadeꞌen ma̱ Dios kyutujk ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy.
25 É mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha, do que entrar um rico no reino de Deus.
26 Xjats ku ja jadeꞌen tja̱a̱ktyimyadoodøø ku ja Jesús wya̱ꞌa̱ñ, wɨnet ja tyimñɨgyuma̱a̱p yja̱jttøø, jøts ja xem ya̱m ñawya̱jnɨdøø: ―¿Jøts pønɨmts ɨdøꞌøn nɨtsoꞌokꞌa̱tp?
26 Com isso eles ficaram sobremaneira maravilhados, dizendo entre si: Quem pode, então, ser salvo?
27 Xjats ja Jesús yꞌejxjɨꞌjky, jøts ja wya̱a̱ñ: ―Kaꞌap yø øy pøn ja̱a̱ꞌy køꞌøm ña̱nkñɨtsoꞌogɨyɨt, ja Dios jaꞌayɨ myøøtꞌajtpy ja møkꞌa̱jtɨn sudso xyiknɨtsoojkɨnt; ti Dios tkatsepja̱wɨ.
27 Jesus, fixando os olhos neles, respondeu: Para os homens é impossível, mas não para Deus; porque para Deus tudo é possível.
28 Wɨnets ja Pedro kya̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ jøts ja wya̱a̱ñ: ―Tø øø tukɨꞌɨyɨ nmajtstutkixy ja nbɨkta̱ꞌa̱ky, jøts ɨxya̱m øøts ɨdøꞌøn jadeꞌen nwɨdity mets møøt.
28 Pedro começou a dizer-lhe: Eis que nós deixamos tudo e te seguimos.
29 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy: ―Janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ, pønɨ pøn tmajtstuttɨp tyøjk, pøn tmajtstuttɨp yꞌa̱jch yꞌuch, jøts chøꞌ, ja tyeety ja tya̱a̱k, uk ja yꞌuꞌnk ñɨdøꞌøxy tmajtstuꞌuty møøt ja na̱a̱jx ja ka̱m, pønɨ pøn jadeꞌen tmajtstutp ja pyɨkta̱ꞌa̱ky øts køjxp, ja øgyajpxkyøjxp ja ømyadya̱ꞌa̱kyøjxp,
29 Respondeu Jesus: Em verdade vos digo que ninguém há, que tenha deixado casa, ou irmãos, ou irmãs, ou mãe, ou pai, ou filhos, ou campos, por amor de mim e do evangelho,
30 pya̱a̱tp ja nøjkx ja tøjk mayꞌampy, mayꞌampy ja nøjkx tpa̱a̱ty yꞌuch yꞌa̱jch, ja tyeety ja tya̱a̱k, ja ña̱a̱jx ja kya̱m, øy ja tjakuꞌayoꞌomba̱a̱dɨ øts køjxp; pønɨ myɨdanaapy ɨdøꞌøn ku sa̱ yiktuꞌunt, wɨnets yꞌanmɨja̱ꞌwɨn ñøjkxt ma̱ Dios.
30 que não receba cem vezes tanto, já neste tempo, em casas, e irmãos, e irmãs, e mães, e filhos, e campos, com perseguições; e no mundo vindouro a vida eterna.
31 Jøts may ja ja̱a̱ꞌy Dios nøjkx yikꞌamutskɨyɨdɨ, pøn nugo namyøjpɨkta̱kꞌejtɨp; jaꞌ neꞌegɨ ja Dios kajxa̱ꞌa̱ky yikpɨdsøꞌømp, pøn yikꞌayoꞌomꞌejtp.
31 Mas muitos que são primeiros serão últimos; e muitos que são últimos serão primeiros.
32 Jam ɨdøꞌøn ja wyɨnaty pyattɨ ma̱ jam ja tuuꞌ pyety midi nøjkxp Jerusalén, ja Jesús wyɨnaty jawyeen yøꞌøpy jøts ja pyabøjkpɨtøjk ɨxꞌoojk yøꞌødyɨ. Xjats ja pyabøjkpɨtøjk ja ñɨgyuma̱a̱p tja̱wɨdɨ ku ja Jesús jadeꞌen ñijkxy, jøts janch tsøꞌjkɨdɨp jaꞌ. Wɨnets Jesús ja yjɨwa̱ꞌwɨdøø nɨmakmajtsk, jøts ja ojts tyukmadoowɨnɨbøjkɨdɨ jadɨgojk sa̱ jaty ja wyɨnaty yja̱twa̱ꞌa̱ñ kyubatwa̱Lgxa̱ñ.
32 Ora, estavam a caminho, subindo para Jerusalém; e Jesus ia adiante deles, e eles se maravilhavam e o seguiam atemorizados. De novo tomou consigo os doze e começou a contar-lhes as coisas que lhe haviam de sobrevir,
33 Yɨdeꞌen ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: ―Mꞌejxtɨp ku ɨxya̱m nbejtyɨndɨ jøts nnijkxyɨndɨ jam Jerusalén ma̱ øts ja̱a̱ꞌy xkøya̱kt, pøn møj kudanaabyɨꞌajtpy ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy, jøts øts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tyeetywɨndsøn jam xma̱tst jøts ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ, jaꞌats tyikutuktɨp jøts ø nꞌookt, jam øts ja xkøya̱ktɨt ma̱ ja wenk ja̱a̱ꞌy yikutuktɨ møkꞌampy.
33 dizendo: Eis que subimos a Jerusalém, e o Filho do homem será entregue aos principais sacerdotes e aos escribas; e eles o condenarão à morte, e o entregarão aos gentios;
34 Yikxon ø nyiktaxeꞌekt, yikwop yikoxp øts, xnɨdsujɨp øts ja ja̱a̱ꞌy, jøts øts ja ja̱a̱ꞌy xyikꞌookt; jøts ku øts wyɨnaty jadeꞌen tø nꞌøøky, kyɨdɨgøøk xøøw øts jadɨgojk nbɨdsøꞌømt jap ooꞌkpɨ jutjøtpy.
34 e hão de escarnecê-lo e cuspir nele, e açoitá-lo, e matá-lo; e depois de três dias ressurgirá.
35 Xjats ja Jacobo, møøt ja Juan pøn ja Zebedeo mya̱jnkꞌa̱jttɨp, jaꞌ ojts tnɨmendɨ ja Jesús jøts ja tnɨmaadyɨ: ―Wɨndsøn, jaꞌ øø ndsøjkpy jøts øø xuujnɨt ja mayꞌa̱jt, jaꞌ øø nꞌamɨdoowampy.
35 Nisso aproximaram-se dele Tiago e João, filhos de Zebedeu, dizendo-lhe: Mestre, queremos que nos faças o que te pedirmos.
36 Wɨnets ja Jesús tyiktɨɨy yɨdeꞌen: ―¿Ti døꞌøn mdsojktɨp, ti ø nduꞌump?
36 Ele, pois, lhes perguntou: Que quereis que eu vos faça?
37 Xjats ja wya̱ndøø: ―Xmøøtsøønɨ øøts ku myikutukt, adsow aduuk øøts xyiktsøønɨt mgutujkta̱a̱jkjøtpy, jøts øøts ja ja̱a̱ꞌy xwɨndsøꞌøgɨt.
37 Responderam-lhe: Concede-nos que na tua glória nos sentemos, um à tua direita, e outro à tua esquerda.
38 Wɨnets ja Jesús wya̱a̱ñ: ―Kaꞌap meets yø xnɨja̱wɨ pø ti mee mꞌamɨdøøpy. Ngupøkp øts ja ayoꞌon jøts pønɨ sa̱ øts ja ja̱a̱ꞌy xꞌuktuꞌunt. ¿Jøts meets, mgupøktɨp meets nayɨdeꞌen ja ayoꞌon jøts pønɨ sa̱ meets ja ja̱a̱ꞌy mꞌuktunɨt?
38 Mas Jesus lhes disse: Não sabeis o que pedis; podeis beber o cálice que eu bebo, e ser batizados no batismo em que eu sou batizado?
39 Xjats ja yꞌadsoodøø jøts ja wya̱ndøø: ―Ngupøkp øøts, tiku øøts ndejɨnt ngagupøkt. Wɨnets Jesús ja tnɨma̱a̱y: ―Janch jadeꞌen, mjanchkupøkp meets nayɨdeꞌen ja ayoꞌon midi ø ngupøkp, jøts mjanchkupøktɨp meets nayɨdeꞌen pønɨ sa̱ øøts ja ja̱a̱ꞌy xꞌuktuꞌundɨt;
39 E lhe responderam: Podemos. Mas Jesus lhes disse: O cálice que eu bebo, haveis de bebê-lo, e no batismo em que eu sou batizado, haveis de ser batizados;
40 tyimyøꞌ ku meets xmøøtsɨnaawya̱ꞌa̱ñ adsow aduuk, kidi øtsɨp meets ja nmoꞌop, ja Dios Teety ja tya̱kp jøts jaꞌ ja myoꞌop pønɨ pøn ja jadeꞌen tø ttamɨdsøky.
40 mas o sentar-se à minha direita, ou à minha esquerda, não me pertence concedê-lo; mas isso é para aqueles a quem está reservado.
41 Xjats ku ja yjaduꞌukpɨ pyabøjkpɨtøjk tmadoodøø jadeꞌen, wɨnets ja yjanchꞌa̱mbøjktøø, jøts ja Jacobo yikmɨꞌa̱mbøjktøø møøt ja Juan.
41 E ouvindo isso os dez, começaram a indignar-se contra Tiago e João.
42 Wɨnets ja Jesús pyabøjkpɨtøjk tya̱jxmujky, jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Yɨdeꞌenꞌampy ja ja̱a̱ꞌy wyɨndsønꞌaty pøn Dios kyajpxy tkabadundɨp, jaꞌayɨ nugo ja ja̱a̱ꞌy tyiktuñ, jøts ja tuꞌugyɨ tjaꞌabøjkøxnɨ.
42 Então Jesus chamou-os para junto de si e lhes disse: Sabeis que os que são reconhecidos como governadores dos gentios, deles se assenhoreiam, e que sobre eles os seus grandes exercem autoridade.
43 Jøts kaꞌ mee nøjkx jadeꞌen mja̱ttɨ. Wenk meets mjaꞌamɨ, pønɨ pøn namyøjpɨkta̱ꞌa̱kwa̱jnɨp, jaꞌ ɨdøꞌøn jadeꞌen møjtøkɨp pønɨ pøn ja myɨguꞌuk twɨndsøꞌjkɨp;
43 Mas entre vós não será assim; antes, qualquer que entre vós quiser tornar-se grande, será esse o que vos sirva;
44 jøts pønɨ pøn tsuj wɨndsønꞌa̱twa̱mp, jaꞌ ɨdøꞌøn wɨndsøndøkɨp pønɨ pøn tukɨꞌɨyɨ ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tpudøjkɨp.
44 e qualquer que entre vós quiser ser o primeiro, será servo de todos.
45 Jaꞌagøjxp ø nmiñ jøts ja ja̱a̱ꞌy nbudøkɨt øy ti tunk nduꞌunt, kidi jaꞌajɨp øts tø nnɨmiñ jøts øts ja̱a̱ꞌy øy ti tunk xuujnɨt, jaꞌ ø tø nnɨmiñ jøts øts pøkyja̱a̱ꞌy ngubajtɨt ja pyøky ku nꞌookt wɨnets ja mayja̱a̱ꞌy yikpojkpɨmaaꞌkxt. Øts ɨdøꞌøn jaꞌ myøjkudanaabyɨꞌajtpy ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy.
45 Pois também o Filho do homem não veio para ser servido, mas para servir, e para dar a sua vida em resgate de muitos.
46 Xjats ja yja̱ꞌttøø Jericó. Jøts ku ja Jesús pyabøjkpɨtøjk jam wyɨnaty tmøøtpɨdsimy ka̱jpjotp møøt ja mayja̱a̱ꞌy, wɨnets wɨna̱p ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk tpa̱ttøø pøn txøøwꞌa̱jtp Bartimeo, ja Timeo yꞌuꞌnk, jam ja wyɨnaty chøønɨ tuuꞌa̱m jøts ja tigati tyikmuky.
46 Depois chegaram a Jericó. E, ao sair ele de Jericó com seus discípulos e uma grande multidão, estava sentado junto do caminho um mendigo cego, Bartimeu filho de Timeu.
47 Xjats ku ja tnɨmadøøy jøts ku ja Nazaretɨt ja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty ñaxy midi txøøwꞌa̱jtp Jesús, wɨnets ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy møkꞌampy kya̱jpxkejky jøts ja wya̱a̱ñ: ―¡Wɨndsønꞌa̱jtɨm, rey David yꞌa̱p yꞌuꞌnk, ayoꞌejxk øts!
47 Este, quando ouviu que era Jesus, o nazareno, começou a clamar, dizendo: Jesus, Filho de Davi, tem compaixão de mim!
48 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy ja møkꞌampy wyɨnguga̱jpxɨyøø jøts ja yꞌamoꞌont, kaꞌap ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌamøñ, neꞌegɨ ja tja̱a̱kyikjɨna̱jxꞌadɨꞌɨch, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―¡Mets myɨmajtskꞌa̱pꞌa̱jtɨp ja møj wɨndsøn David, ayoꞌejxk øts!
48 E muitos o repreendiam, para que se calasse; mas ele clamava ainda mais: Filho de Davi, tem compaixão de mim.
49 Xjats ja Jesús wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts ja pyabøjkpɨtøjk ja tnøjmɨ: ―Nøjkx xꞌatswa̱wdɨ. Wɨnets ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌatsyikwa̱a̱y, yɨdeꞌen ja tꞌatsnɨmaadyøø: ―Tsojk, pɨdøꞌøk, ɨxa̱m ɨdøꞌøn myikwa̱a̱dsøy.
49 Parou, pois, Jesus e disse: Chamai-o. E chamaram o cego, dizendo-lhe: Tem bom ânimo; levanta-te, ele te chama.
50 Xjats ja jatyɨ tnajtswøjɨyɨɨꞌñ ja yukwop, woꞌonjøꞌkp ɨnet ja adsuꞌjky, jøts ja tnɨnijkxy ja Jesús.
50 Nisto, lançando de si a sua capa, de um salto se levantou e foi ter com Jesus.
51 Wɨnets Jesús ja yiktøøjøø: ―¿Ti mdsøjkpy, sa̱ me nduꞌunt? Xjats ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Wɨndsøn, ja wɨnꞌejxwa̱mp øts.
51 Perguntou-lhe o cego: Que queres que te faça? Respondeu-lhe o cego: Mestre, que eu veja.
52 Wɨnets ja Jesús ja tnɨma̱a̱y: ―Nøjkxnɨ; tø me mdsoknɨ kumɨ tø me xjanchja̱wɨ. Xjats ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy jatyɨ wyɨnꞌejxwaꞌkxy, jøts ja tpanijkxy ja Jesús jam tuuꞌa̱m.
52 Disse-lhe Jesus: Vai, a tua fé te salvou. E imediatamente recuperou a vista, e foi seguindo pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.