Lucas 22
Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs NTLH
1 Ja pa̱skɨ xøøw ɨdøꞌøn wyɨnaty pyatpy ku ja tsa̱pkaaky yikay jadiꞌiñɨ midi kalevadurɨ møøt.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Jøts ja teetywɨndsøndøjktɨ jøts ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ tjanchꞌɨxa̱ꞌa̱dɨ ja ta̱a̱y sudsonɨm ja tꞌukyikꞌooktɨt ja Jesús, ja mayja̱a̱ꞌyts ja chøꞌjkɨdɨp.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Xjats ja Judas Iscariote ja mɨkuꞌ tyatøjkɨyøø, jaꞌ ɨdøꞌøn ja pabøjkpɨtøjk møøt kya̱ꞌpxtɨ nɨmakmajtsk.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Jøts ja ojts tnɨnijkxy ja teetywɨndsøndøjktɨ møøt ja ta̱jk mayut, jøts ja ojts tmɨnagyajpxyɨ, ojts ja tkajpxyꞌa̱ttɨ sudso ja tkøya̱kt ja Jesús jøts ja tma̱tstɨt.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Jøts ja jadeꞌen yjotkujkꞌa̱ttɨ, ojts ttamɨꞌawa̱nɨdɨ meeñ ja Judas, jøts ja ttamɨjuꞌudyɨt ku ja tkøya̱kt ja Jesús;
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 kyupøjk ja jadeꞌen jøts ja tꞌɨxaadyøjkɨyɨɨꞌñ ja ta̱a̱y, jøts ja wɨnet tkøya̱kt ku ja mayja̱a̱ꞌy jam kyaꞌettɨt.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Xjats ja xøøw tpa̱a̱jty ku ja tsa̱pkaaky kyayikay levadurɨ møøt, xjats ɨdøꞌøn ja borreegɨ maxuꞌnk wyɨnaty yꞌookwa̱ꞌa̱ñ, jøts jaꞌ ɨdøꞌøn yikyøxyꞌa̱jtp ku ja pa̱skɨ xøøw ñaxy.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Wɨnets ja Jesús tkejxy ja Pedro møøt ja Juan, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y: ―Nøjkxtɨ jøts ja pa̱skɨ aꞌux xyikꞌawejxtɨt.
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Jøts ja tyiktøødøø yɨdeꞌen: ―¿Ma̱mts øøts ja xukꞌaꞌejxɨwya̱ꞌa̱ñ?
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Jøts ja Jesús ja yꞌadsoojɨdøø: ―Ku net jam mga̱jptøkɨdɨt, jam ɨnet tuꞌuk xpa̱a̱ttɨt ja̱a̱ꞌy pøn jam wyɨnaty nøø twejtsp tsiiyjøtpy. Jaꞌats mbanøjkxtɨp jam tyøjkjotp, pønɨ ma̱ yja̱ꞌa̱ty jamts mja̱ꞌa̱ttɨt,
10 Jesus respondeu:
11 jøts ja kudøjk xnøjmɨdɨt: “Yɨdeꞌen ja wɨndsøn wya̱ꞌa̱ñ: ¿Ma̱k ɨdøꞌøn ja tøjkjoojt ma̱ ja tmøøtꞌaꞌuxꞌa̱tt ja pyabøjkpɨtøjk, ma̱k ɨdøꞌøn ja tkaꞌadyɨt ja pa̱skɨ aꞌux?”
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Wɨnets meets ɨnet ja tøjkjoojt myiktukꞌejxtɨt jap nɨpatøjkijxpy aꞌejxɨ aba̱a̱dɨ; japts xyikꞌawejxtɨt ja aꞌux.
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Xjats ɨdøꞌøn ja ojts ñøjkxtɨ jøts ja jam jadeꞌen tjanchpa̱ttøø sa̱ Jesús ja wyɨnaty tø ñɨɨꞌmxyɨdɨ, jøts ja jam tꞌaꞌejxɨdøø ja pa̱skɨ aꞌux.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Kuts ja aꞌuxꞌa̱jtk tpa̱a̱jty, xjats ja Jesús møøt ja kyudanaabyɨtøjk twɨnguwaꞌadsɨyɨɨꞌñ ja kaabyajt.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Jøts ja tnɨma̱a̱y: ―¡Ɨxya̱mnɨm meets ɨnet ja pa̱skɨ aꞌux jadeꞌen nmøøtkaamyuky sa̱m ø ndyimchøkyɨn na̱mgaꞌanɨm ø nꞌøøky!
15 e lhes disse:
16 Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ jøts ku meets ɨxya̱myɨ jadeꞌeñɨ nja̱a̱kmøøtkay jaanɨm jadɨgojk ku myeꞌent ja Dios kyutujk midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy.
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Wɨnets ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ tuꞌuk uujkꞌɨɨꞌñ, jøts ja jawyeen ttukmøja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ttukunuuꞌkxyja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios Teety, jøtsnɨm ja wya̱a̱ñ: ―Axa̱jɨdɨ ya̱ꞌa̱t jøts xꞌukwa̱ꞌkxtɨt;
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 øts køꞌøm wa̱mp jøts ku ø kaꞌap tsojk nꞌukꞌuknɨt yø uvɨ tsa̱ꞌa̱m nøøꞌuꞌnk, jaanɨm jadɨgojk ku Dios ja kyutujk tyikmeꞌent midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy.
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Jøts ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ tsa̱pkaaky, ojts nayɨdeꞌen ttukmøja̱wɨ ttukunuuꞌkxyja̱wɨ ja Dios Teety, jøts ja tꞌadujkpa̱jkxɨ ja kyudanaabyɨtøjk jøts ja tmøꞌøy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y: ―Kaydɨ ya̱ꞌa̱t, yøꞌ øts ɨdøꞌøn ñamyayɨ nneꞌkxꞌajtpy midi meets mnɨtsoojkɨngøjxp ɨnet mnɨyoxp. Mduꞌundɨp ya̱ꞌa̱t jadeꞌen øts nja̱ꞌmyajtsɨngøjxp.
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Nayɨdeꞌen ja uujkꞌɨɨꞌñ ja ttuuñ ku ja yꞌaꞌuxꞌa̱jtkøjxtøø, jøts ja wya̱a̱ñ: ―Ya̱ꞌa̱t tsa̱pnøøꞌuujkɨn ɨdøꞌøn ɨxya̱m ta̱mp ejxpajtɨn ku ja Dios Teety ja wya̱nda̱ꞌa̱ky tyikꞌaduky sa̱mdam ja ttamɨꞌawa̱ꞌa̱nɨyɨɨꞌñ ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn. Ɨxyamts ɨdøꞌøn ja choꞌonda̱ꞌa̱ky ku øts ja nnɨꞌjpy ɨnet wyɨdsuꞌunt wyɨda̱xt.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 ’Pønts ø xkøya̱kp, pøn ø xkaꞌødyunwa̱mp, ɨxya̱ øts ja møøt ngay, kidi ma̱jɨp jaꞌ.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Jaꞌ ø nbadumpy midi ø tø nyiktanɨpiky; ¡jaꞌ ayoꞌijxyɨm ja̱jtp pøn ø xkøya̱kwa̱mp!
22 Pois o
23 Jøts ja ñayiktøøna̱xwa̱ꞌjkɨdøø agøꞌømyɨ, pøn ɨdøꞌøn jadeꞌen kaꞌøyꞌadøꞌøtswa̱mp.
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Xjats ja xem ya̱m tkajpxyꞌa̱jtpɨnɨbøjkɨdøø pømbɨ døꞌøn jadyimyꞌukmøjtøkɨp.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Jøts Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: ―Jadeꞌen møj wɨndsøn tꞌanaꞌamdɨ ja na̱a̱jx ja ka̱jp pønɨ sa̱ ja ttsoktɨ; jøts pøn jaty tnɨguba̱jkꞌa̱jttɨp o ti, jaꞌats yiktejtɨp jøts ku ja tꞌødyundɨ øy pøn.
25 Então Jesus disse:
26 Kaꞌats meets ɨdøꞌøn jadeꞌen mja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt; pønɨ pøn møjtøjkɨp, pønɨ pøn anaꞌamp, kidi ja jawyeen namyɨdunɨ ttsøky; jaꞌ ɨdøꞌøn pa̱a̱tꞌa̱jtɨp ja myɨguꞌuk tpudøkɨp.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 ¿Pømbɨ døꞌøn møjtøjkɨp? ¿Jaꞌ pøn yikwɨndsøꞌjkɨp, uk jaꞌ pøn wɨndsøꞌjkɨp ma̱ ja kaadya̱a̱jk jam? ¿Kidi jaꞌajɨp møjtøjkɨp pøn jam tø twɨnguwaadsɨ ja kaabyajt jøts ja yikwɨndsøꞌøgɨ? Ɨxya̱ts meets jadeꞌen nmøøtwɨdity sa̱m jaꞌ pøn ja myɨguꞌuk wyɨndsøꞌjkɨp.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 ’Tøts meets xmøøtꞌayoꞌomba̱a̱ty, tø nayɨdeꞌen xmɨdanɨdɨ wɨneꞌenɨn øts ɨxya̱m xmøøtwɨdettɨ.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Paty meets mba̱a̱tꞌatyɨ nmoꞌot ja Dios Teety kyutujk midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy, nayɨdeꞌen sa̱m øts ja tø xmøꞌøyɨn,
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 jøts mgaꞌadyɨt mꞌuuktɨt øts ngaabyajtkøjxp ku øts ja nja̱a̱ꞌy ja kutujk ndanɨtanɨt, jøts mꞌɨxa̱ꞌa̱ktɨt ma̱ ø nyikutukt jøts xɨɨdyuꞌundɨt ja Israelɨt ja̱a̱ꞌy nɨdukɨꞌɨyɨ.
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Nayɨdeꞌen ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm wya̱a̱ñ: ―Simón, Simón, tyimdyø jøts mɨkuꞌ yjaꞌ myøjtøkɨt. Tø ja tꞌamɨdøy ja Dios Teety ja tɨyꞌa̱jtɨn jøts meets ja øy øy myikꞌayoꞌomba̱a̱dɨt, yikxon meets ja mduktanɨꞌejxwa̱ꞌa̱ñɨ;
31 Jesus continuou:
32 tøts me nnɨꞌamɨdowɨ jøts kidi yikmɨmajada̱ꞌa̱ky ja mjanchja̱ꞌwɨn ku jadeꞌen mꞌukja̱tt mꞌukubatt. Kuts ja mꞌajotꞌa̱jtɨn jadɨgojk tuꞌugyɨ xyikꞌett, ka̱jpxjotꞌamøjkɨts ja mmɨguꞌuk pøn jaty ø njaꞌajtpy.
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Jøts ja Simón wya̱a̱ñ: ―Wɨndsønꞌa̱jtɨm, ku me mꞌukyiktsuꞌumt, nayɨdeꞌents øts nyiktsuꞌumt, ¿ti ti ø nnɨda̱ꞌa̱mp? Mjadyimyjaꞌøøky mets, nmøøtꞌookpts mets.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Wɨnets Jesús ja ñɨma̱a̱jyøø: ―Øts Pedro døꞌøn wa̱mp jøts ku tsa̱pnɨꞌa̱a̱w wyɨnaty kaꞌanɨm yꞌaya̱jxjɨꞌɨkñɨm, ku mets wyɨnaty tɨgøøk ojk tø xkuꞌøøꞌnɨ jøts ku me xkaꞌijxyꞌaty.
34 Então Jesus afirmou:
35 Xjats Jesús ja yiktøøjɨdøø: ―Ku meets ojts nguexy jadiꞌiñɨ, ku ja pejn ngadukwejtstøø, ku ja meeñ abøjkꞌɨɨꞌñ ngadukondøø, ku ja mgøꞌøk pa̱a̱t xkakondøø, ¿sa̱ts meets ojts mdyimyjaty? ¿Ti ojts mguidyimꞌijtxyɨdɨ o døꞌøn ja jadeꞌen xkakondøø? Jøts ja yjanchwa̱ndøø: ―Janch kaꞌap øøts ojts ti xkaꞌejtxɨ.
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Wɨnets ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: ―Yamnɨmts ɨnet ja pejn xwetstɨt pønɨ pøn yjaꞌ jam, nayɨdeꞌen ja meeñ abøjkꞌɨɨꞌñ; pønɨ pøn ja chujx kaꞌejtxɨp, wan ja ñɨjan ttøøky jøts ja ttajuꞌuty.
36 Então Jesus disse:
37 Øts wa̱mp, wan ɨdøꞌøn jadeꞌen tjaty, jabɨ kuwa̱nyɨmxɨ jadeꞌen yja̱tt sa̱ Dios kyajpxy wya̱ꞌa̱ñ: “Møøt kaꞌøy ja̱a̱ꞌy ja yikꞌamachomujky.” Jadeꞌents øts ɨdøꞌøn nyiktuꞌunt sa̱ øts jap tø nyiknɨgajpxy. Kaꞌpxy ɨdøꞌøn ja jadeꞌen yja̱tt kyubatt.
37 Pois as
38 Jøts ja wya̱ndøø: ―Wɨndsønꞌa̱jtɨm, pø ɨxya̱ts majtsk tsujx. Jøts ja yꞌadsøøy: ―Amøñɨdɨ.
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Xjats ja Jesús chøꞌjñ, jøts ja ñijkxy jam kojpkøjxp midi yiktejp Olivos ma̱ døꞌøn ja jam xyumɨyøꞌøyꞌity; jøts pyabøjkpɨtøjk ja pyadsoꞌonøø.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Kuts ja jam yja̱ꞌjty, jøts ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: ―Ajotꞌa̱ttɨ Dios Teety, jøts kidi myikmajada̱ꞌa̱ktɨ.
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Jøts ja ojts yjɨyøꞌøy nadyuꞌuk, ñajtsyøꞌøyɨyɨɨꞌñ nɨjagam. Jamts ja ñagyuxendya̱a̱jkøø, jøts ja jam Dios Teety tꞌajotꞌa̱jty
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 yɨdeꞌen: ―Dios Teety, pønɨ mdsøjkpy, jøts ø kaꞌ jadɨneꞌen nꞌayoꞌomba̱a̱tt; kidi øtsɨpts njaꞌ køꞌøm nyiktumpy, jaꞌ ø nbadumpy pønɨ sa̱ me xamɨdsøky.
42 dizendo:
43 Wɨnets a̱nkɨlɨs ja tuꞌuk ñɨmejnøø midi tsa̱jpjøtpy tsoꞌomp, jøts ja myøja̱a̱wmøøjyøø.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Tyimchaachja̱ꞌwɨpts ja møk ku døꞌøn ja jadeꞌn yja̱twa̱ꞌa̱ñ, jøts ja ojts tja̱a̱ktyimyøktuñ tja̱a̱ktyimyꞌajotꞌa̱jty ja Dios Teety amumjoojt. Janch yikxon ja yjaꞌanuuꞌkxɨñɨ, jadeꞌen yꞌanuuꞌkxɨ ja wyɨxeꞌkxy sa̱m nɨꞌjpy kom kom wyɨxeꞌkxyɨn.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Kuts ja Diosꞌajotꞌa̱jtꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, jøts ja ojts tnɨmiñ ja pyabøjkpɨtøjk ma̱ ja jam wyɨnatyɨ. Ma̱a̱dɨp ja jam ku ja tpa̱a̱jty, ja jotmay ja jadiꞌiñɨ yikjotkøjxɨdɨp.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Wɨnets ja tnɨma̱a̱y: ―¿Tigøjxp ku mma̱ꞌa̱dɨ? Pɨdøꞌøktɨ, jøts ja Dios Teety xꞌajotꞌa̱ttɨt jøts kidi mɨba̱a̱t mɨkuꞌ yjaꞌ mmɨmajada̱ꞌa̱gyɨdɨ.
46 E disse:
47 Nay ɨxam ja Jesús wyɨnaty jadeꞌen kyajpxy ku yja̱ꞌjty may ja̱a̱ꞌy. Ja Judás ja twɨnyøꞌøpy pøn ja pabøjkpɨtøjk wyɨnaty nɨmakmajtsk møøt tø yꞌuka̱ꞌpxtɨ, jøts ja twɨngumeꞌenɨyɨɨꞌñ ja Jesús jøts ja ojts ttsuꞌkxy.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Wɨnets nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja tnɨma̱a̱y: ―Judás, ¿jadeꞌeñɨ øts ɨdøꞌøn xkøyaky ku ø xtsuꞌkxy?
48 Mas Jesus disse:
49 Jøts pøn ja Jesús jam wyɨnaty møøtwɨdejtɨp, ku ja jadeꞌen tꞌejxtøø, wɨnets ja yiktøøjøø: ―Wɨndsønꞌa̱jtɨm, ¿nadyagubojkɨm yø tsujx?
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Jøts ja nɨduꞌuk tyiktsaachɨyɨɨꞌñ ja teetywɨndsøn tyumbɨ, ojts yꞌaga̱ꞌndya̱tsk ja tkajtspoꞌjtɨyɨ.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Kaꞌap Jesús ñɨɨmy, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Majtstuꞌuttɨ; wan jadeꞌeñɨgøjy. Jøts ja tkønɨxa̱jøø ja solda̱dɨ tya̱tsk jøts ja tyiktsøøjky.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Xjats ja tnɨma̱a̱y ja teetywɨndsøndøjktɨ, ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ, ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ wɨneꞌenɨn ja jam wɨnaty tø myendø jøts ja yiktsoonwa̱ꞌa̱ñɨ: ―Ja tsujx, ja kipy meets ya̱m xanɨmemp. ¿Ti øts yja̱wɨ tø ndunɨ? ¿Tø øts yja̱wɨ nmaaꞌtsnɨ?
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Ku meets jam yꞌijty nxumɨmɨnabya̱a̱dyɨ jabom jabom jam tsa̱ptøjkjotp, nɨwɨneꞌenɨnts meets yꞌijty sa̱ xkatuñ xkanøjmɨ; ya̱mts meets wɨnet tø mna̱xwa̱ꞌa̱ky ku ja et tø chuuꞌjɨ kyoodsɨ jøts mɨkuꞌ yjaꞌ jadeꞌen myajada̱ꞌa̱ky.
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Wɨnets ja tma̱jtstøø ja Jesús, jøts ja tyiknøjkxtøø jam teetywɨndsøn tyøjkwɨndum; jøts Pedro ja ojts tpanijkxy ɨxꞌoojk, jagam ja tpayøꞌøy.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Jøts jøøn ja jam ta̱jkyujkꞌa̱m tyikmøjɨdøø, jamts ja tnɨdsɨnayꞌawɨdejttøø jøts ja Pedro nay jam yꞌɨxa̱kmøø.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Wɨnets tøꞌøxyøjk ja tuꞌuk yꞌejxøø pøn jam wyɨnaty tump, jøts ku jøøn ja jam twɨndsøønɨ, wɨnets ja tɨyɨm wyɨnꞌejxøø jøts ja wya̱a̱ñ: ―Yøꞌøts ja Jesús yꞌijty tmøøtwɨdejtp.
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Kaꞌats Pedro ja tkupiky, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Kaꞌ ø mɨguꞌuk ja nꞌijxyꞌaty.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Jøts jawaandøkɨ yꞌijty, xjats jaduꞌuk yꞌejxpa̱jtøø, jøts ja wya̱a̱ñ: ―Mets yø yꞌijty møøtwɨdijtpy, ¿kidi? Kaꞌats ja Pedro ñɨɨmy, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Mixy, kaꞌap ja yꞌøtsɨ, kaꞌ øts ja nmøøtwɨdity.
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Tø wyɨnaty tukoorɨ ñaxy ku ja jaduꞌuk møkta̱ꞌa̱ky wya̱a̱ñ: ―Janch yøꞌ tam yø yꞌijty myøøtwɨdijtpy, pø nayɨ Galileɨt ja̱a̱ꞌyts yøꞌ.
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Xjats ja Pedro wya̱a̱ñ: ―Mɨguꞌuk, nguidyimñɨja̱ꞌwɨp øts pø ti mets jadeꞌen mmadyaꞌkpy. Jøts nay jatyɨ nay ɨxamnɨ ja jadeꞌen kyaka̱jpxꞌaba̱a̱dɨ ku ja tsa̱pnɨꞌa̱a̱w tuꞌuk yꞌaya̱jxy.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm tꞌejxjɨmbijty ja Pedro, wɨnets ja Pedro tja̱ꞌmyejch ku nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja wyɨnaty tø ñɨɨꞌmxyɨ: “Ku tsa̱pnɨꞌa̱a̱w ɨnet yꞌaya̱ꞌa̱xt, tø mets wyɨnaty tɨgøøk ojk xkuꞌøøꞌnɨ jøts ku me kaꞌ xꞌijxyꞌaty, jøts ku me kaꞌ xnɨja̱wɨ.”
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Xjats ja Pedro yøꞌøpyɨdsɨɨmy janchnɨya̱xnɨ.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Jøts ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn ja Jesús wyɨnaty tkøjøꞌømꞌa̱jttɨp, ojts ja ttaxeꞌektɨ ttaya̱ꞌa̱xtɨ, jøts kawɨneꞌen twɨnwoptɨ tjøpwoptɨ.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Ojts ja twɨndsumdɨ jøts ja twɨngoxtɨ tjøpkoxtɨ, yɨdeꞌen ja tnøjmɨdɨ: ―¡Uknajtsja̱wɨ pøn yja̱wɨ tø mgøxyɨ!
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Kawɨneꞌenɨn ja tjemnɨmaadyøø ttenɨmaadyøø.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Xjats ku xyɨɨjndya̱jky jøts ja jamɨt møja̱a̱ꞌdyøjk ñamyujkɨdøø møøt ja teetywɨndsøndøjktɨ, møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ, jøts ja tyiknøjkxtøø ja Jesús ma̱ ja myøjkutujkta̱a̱jk ja jamdɨ. Jøts ja jam tyiktøødøø yɨdeꞌen:
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 ―Tukmadook øøts, ¿janch mets ɨdøꞌøn myiktejp Cristo midi yiknɨtsokp? Jøts ja yꞌadsoojɨdøø: ―Ku net njanøjmɨdɨt jøts ku ja yꞌøtsɨ, kaꞌats meets ɨnet xmɨbøkt.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Kuts meets ɨnet nyiktøꞌøtt, kaꞌats meets ɨnet xꞌadsojɨmbett, nɨjadeꞌen meets ɨnet xkamajtstuꞌutt.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Nay ɨxya̱myɨts øts ɨnet ja Dios Teety nbuꞌɨxa̱a̱gɨt kyutujkta̱a̱jk jøpꞌa̱m, pøn ja myøkꞌa̱jtɨn kamaabyɨm.
69 Mas de agora em diante o
70 Wɨnets ja nɨdukɨꞌɨyɨ wya̱ndøø, nɨdukɨꞌɨyɨ ojts yiktɨyɨ: ―¿Janch mets ɨdøꞌøn Dios Uꞌnk? Jøts Jesús yꞌadsøøy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y: ―Øts ɨdøꞌøn jaꞌ, nagyøꞌøm meets ɨxa jadeꞌen tø mwa̱ꞌa̱ñ.
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Jøts ja wya̱ndøø: ―¿Ti ejxpɨ ti nɨja̱ꞌwɨbɨ ja̱a̱ktsojkɨyɨp? Tøxɨ adøm yø ya̱m køꞌøm ndyimyadøꞌøyɨn sa̱ yø køꞌøm wya̱ꞌa̱ñ.
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.