Lucas 18

God Wonana Kaoaobaisiyena (MWC) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Iesu bi maibai ana Nonorayauna kurisi i sisiya. Ba i beyebebeyisi sita kuri kata, mamanina sita rupari, ba kega pari sita boterei.
1 Jesus lhes contou uma parábola para mostrar que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 I wona, “Meyaga kesana kamonai, bi buibuiya bitana kesana i mamana kona wai, God kega i naganagarei, ba pipiya kega i bokuwayisi.”
2 — Em certa cidade havia um juiz que não temia a Deus, nem respeitava ninguém.
3 Ba kona meyagina kamonai wai, yebo sobere kesana i mamana, ba mamanina i botubotu ibi babai, i wonawona, “Ki baisiku kau abiya yabata ama bi kawapata kuna bo bitotori.”
3 Havia também, naquela mesma cidade, uma viúva que sempre o procurava, dizendo: “Julgue a minha causa contra o meu adversário.”
4 Saba mara pesarina bi buibuiya bitana niko sobere ana bibaba i to’otoyanei. Yepo mara kesana, nuwasinenai i nuwasuya i wona, “Bagunai wata God kega a naganagarei, ba pipiya kega a bokuwayisi.
4 Por algum tempo, ele não a quis atender, mas depois pensou assim: “É bem verdade que eu não temo a Deus, nem respeito ninguém.
5 Saba, niko sobere ebi sinikaina sakiyiku kairavina, awaika e waiwaini wai, ana bo bi totori. Ba kega ana wosei wai, ini sinikaina sakiyiku.”
5 Porém, como esta viúva fica me incomodando, vou julgar a sua causa, para não acontecer que, por fim, venha a molestar-me.”
6 Ba Bada i wona, “Bi buibuiya kwarukwarumina awaika i sisiyei wai, ko nonori?
6 Então o Senhor disse:
7 God ana pipiya binebinesi kao ba pom kurina te tutou wai, ini buibuiya kabitam ba yawasa totorina ina berisi kona? Ba kega ini baita yaginisi kona?
7 Será que Deus não fará justiça aos seus escolhidos, que a ele clamam dia e noite, embora pareça demorado em defendê-los?
8 A wonewonimi, ina kinana kabitamni kata, awaika te waiwaini wai yagiyagina wata sina yauni. Saba, Sebare Natuna ina botu maranai wai, dobuwai bi geruwana ina panani kona?”
8 Digo a vocês que, depressa, lhes fará justiça. Contudo, quando o Filho do Homem vier, será que ainda encontrará fé sobre a terra?
9 Pipiya mutusi asi gairena si notanota tepanisi, ba pipiya ereonowasi si kitakita kireisi wai, niko bi maibai Iesu kurisi i sisiyei.
9 Jesus também contou esta parábola para alguns que confiavam em si mesmos, por se considerarem justos, e desprezavam os outros:
10 I wona, “Mara kesana sebasebare asi ruwamo, si nae ku yove taparoro rupari kairavina. Kesana wai Pharisee ba kesana, wai, tax aba yauyauna biyina.
10 — Dois homens foram ao templo para orar: um era fariseu e o outro era publicano.
11 Pharisee biyina i msisaira, ba i kesina kairavina i rupari. i wona, “God abi kaikaivim kata yauku kega sebasebare mutusi rutainisi kosi wai, pisipisikarisi, matamataisigisi, kwarukwarumisi, ba rurukaiparisi kona niko tax aba yuyauna sebarena rutinina.
11 O fariseu ficou em pé e orava de si para si mesmo, desta forma: “Ó Deus, graças te dou porque não sou como os demais homens, roubadores, injustos e adúlteros, nem ainda como este publicano.
12 Yauku taparoro kesakesasike kamosi yai abi siya kao ruamo, ba awaika ereonowana a yuyani wai, asi ten kamonai kesana God a bereberei.”
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo o que ganho.”
13 Saba tax aba yuyauna sebarena rabarabainaki i msiri, ba kega rubana ita gagawa ku sapama. Saba nuwanuwana i ravi ba i wona, “God ki nuwanuwaniku, yauku piraga goyo pipiyiku.”
13 O publicano, estando em pé, longe, nem mesmo ousava levantar os olhos para o céu, mas batia no peito, dizendo: “Ó Deus, tem pena de mim, que sou pecador!”
14 A wonewonimi, tax aba yuyauna sebarena ana piraga goyo ereonowana, God i nota taveyei ba kega Pharisee. Pipiya ereonowasi sina bokabara meyisi wai, God ina tere kireisi. Ba pipiya iyabosi te teretere kireina meyisi wai, ina bokabarisi.
14 Digo a vocês que este desceu justificado para a sua casa, e não aquele. Porque todo o que se exalta será humilhado; mas o que se humilha será exaltado.
15 Pipiya yebo pepeya si yauna si botubotu, Iesu yaronai ita borubaisi kairavina. Ba maranai ana Nonorayauna nikona si kinani wai, si yegaisi.
15 Traziam também as crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos, ao verem isso, os repreendiam.
16 Saba Iesu pipiya gunaguna i yorisi si botu kurina, ba i wona, “Pipiya gunaguna ko boterisi sina botu kuriku, ba kega koni gesisi. Kairavina, pipiya, nikosi pipiya gunaguna rutainisi wai, kosi God ana Basileiya karisi yai.”
16 Jesus, porém, chamando as crianças para junto de si, disse:
17 Abi suwonimi, kotoi wata God ana Basileiya, kega pipiya gunaguna rutainisi ina yauni wai, kega meyana ina riu ku kamona.
17 Em verdade lhes digo: Quem não receber o Reino de Deus como uma criança de maneira nenhuma entrará nele.
18 Jew biyisi asi bada kesana, Iesu i toirubai i wona, “Aba bi beyebeyena gairem, awaika ana wosei, ba yawasa mama damanina ana yauni?”
18 Certo homem de destaque perguntou a Jesus: — Bom Mestre, que farei para herdar a vida eterna?
19 Iesu i kaobeyei i wona, “Awaika kairavina ku yoriku gaireku, kega kesana kotoi gairena, saba God i kesina wata gairena.
19 Jesus respondeu:
20 God wonana ku kuiri? Kega ke rukaipara, kega ke kasibunuwa, kega ke pisikara, kega pipiya kesana ki sisiyana kwarumei, ba tamam ba sinam ke kao baisiyeisi.”
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério”, “não mate”, “não furte”, “não dê falso testemunho”, “honre o seu pai e a sua mãe”.
21 Sebarena i kaobeya i wona, “Yauku yogiyogikuwai ba i botu karaku, nikosi wona ereonowasi abo sisiriyana.”
21 Então o homem disse: — Tudo isso tenho observado desde a minha juventude.
22 Iesu nikona i nonori maranai wai, kurina i wona, “Wose kesana wata kuna wosei, am sawara ereonowana ki gimonei ba moneyna pipiya moyamoyakisi ke berisi, ba am mariya sapamai kuna yauni. Ba ke botu kuni sununuriku.”
22 Ouvindo isso, Jesus lhe disse:
23 Saba kona i nonori wai, i nuwapoya saki, basuna kona wai i mariya saki.
23 Mas, ouvindo ele estas palavras, ficou muito triste, porque era riquíssimo.
24 Iesu sebarena i kitai kata ibi nuwapoya wai, i wona, “God ana Basileiya riunina kairavina wai, pipiya marimariyisi kurisi ina padapada.
24 Jesus, vendo-o assim triste, disse:
25 Abi suwonimi, God ana Basileiya riu boneina kairavina pipiya marimariyina kurina i padapada saki. Kega bage camel siu niponina ina riu bonei rutainina.”
25 Porque é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
26 Pipiya nikona si nonori wai, si toirubai si wona, “Kata iyabosi wata yawasa mamadamanina sina yauni?”
26 Os que ouviram isto perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
27 Iesu i kaobeya i wona, “Awaika pipiya kurisi i padapada wai, God kurina kega i padapada.”
27 Mas Jesus respondeu:
28 Peter Iesu kurina i wona, “Yakai ama sawara ereonowasi kai sumamarana, ba kom ka kibikibim.”
28 Então Pedro disse: — Eis que nós deixamos nossa casa e seguimos o senhor.
29 Iesu kurisi i wona, “A bisuwonimi, kotoi wata God ana Basileiya kairavina ana yove ba kaowana, kona tuwateiteina, kona natunatuna, ba tutununa ini sumarisi wai,
29 Jesus lhes respondeu:
30 puyo kaikapo sakina ina yauni, niko maranai. Ba mara damonai yawasa mamadamanina ina yauni.”
30 que não receba, no presente, muitas vezes mais e, no mundo por vir, receberá a vida eterna.
31 Iesu ana Nonorayauna asi twelve i taina sireisi, ba kurisi i wona, “Ta gegae ku Jerusalem, ba awaika ereonowana Peroperoveta Sebare Natuna kairavina si kirumi wai, wosena ina tupuwa.
31 Chamando os doze para um lado, Jesus lhes disse:
32 Sina patumi, pipiya bausi ku yarosi sina terei. Kosi sini namei, sini gigimi, sina kanui, sina kwapui, ba sina kasibunui.
32 Ele será entregue aos gentios, que vão zombar dele, insultá-lo e cuspir nele.
33 Saba mara bi tonuinai ina bomsiri mena.
33 Depois de açoitá-lo, eles o matarão, mas, ao terceiro dia, ressuscitará.
34 Saba ana nonora yauna nikona si subi buruburuvei. Kurisi wai basuna i buniyei, ba awaika i bi sisiyei wai kega si kuiri.”
34 Eles, porém, não entenderam nada disso. O significado dessas palavras lhes era encoberto, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Iesu i veravera kasibau ku Jericho maranai, sebare mata potapotana kesana keta parinai i makira i mamana ba ibi kawakinana.
35 Aconteceu que, quando Jesus se aproximava de Jericó, um cego estava sentado à beira do caminho, pedindo esmolas.
36 Ba maranai i nonori kata pipiya korotosi parinai si yewo si nenae wai, i toirubaisi i wona, “Awaika etuputupuwa?”
36 E, ouvindo o barulho da multidão que passava, perguntou o que era aquilo.
37 Si wonei si wona, “Iesu Nazareth biyina i yewo e nenae.”
37 Anunciaram-lhe que Jesus, o Nazareno, estava passando.
38 I para i wona, “Iesu David Natuna! ki kamyosukuviku.”
38 Então ele gritou: — Jesus, Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
39 Pipiya keta sibi naovei wai sebare mata potapotana si yegai, ba si wonei kata kawana ita pota. Saba kona gamona kaikaponai i para tupetupena i wona, “David Natuna ki nuanuaniku!”
39 E os que iam na frente o repreendiam para que se calasse. Mas ele gritava cada vez mais: — Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
40 Iesu i msiri, ba pipiya i wonisi kata sebare mata potapotana sita botuvei kurina. Maranai i botu Iesu ku parina wai, Iesu sebarena i toirubai,
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. E, tendo ele chegado, Jesus perguntou:
41 I wona, “Am waina awaika kairavim ana wosei?” Sebarena i kaobeya i wona, “Bada au waina ani kinana.”
41 — O que você quer que eu lhe faça? Ele respondeu: — Senhor, que eu possa ver de novo.
42 Iesu kurina i wona, “Ki kinana, am bi geruwana i yawasim.”
42 Jesus lhe disse:
43 Yagiyagina wata sebarena i kinana, ba Iesu i saununuri, God i bokabakabari ba Pipiya ereonowasi si kinani wai, kosi yabata God si bokabakabari.
43 Imediatamente ele passou a ver de novo e seguia Jesus, glorificando a Deus. Também todo o povo, vendo isto, dava louvores a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.