Romanos 2

Nuevo Testamento en mixteco de Yosondúa (MPMNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Nusa ti nu ɨɨn yɨvɨ ja suni siaꞌan saꞌa i jniñu ndevaꞌa un, ¿xi kuu kaꞌan i kuachi sɨkɨ jnaꞌan nu? Chi nu siaꞌan kuu ti suni saꞌa i kuachi un, jandaa kuu ja jnaꞌnu ndatu i sɨkɨ ɨɨn ni kuu kuachi ka saꞌa i.
1 Talvez você pense que pode condenar esses indivíduos, mas é igual a eles e não tem desculpa! Quando diz que eles deveriam ser castigados, condena a si mesmo, porque você, que julga os outros, pratica as mesmas coisas.
2 Chi ja ka jini yo ja Yandios, saꞌa ndaa ya ti kachi ya ja jnaꞌnu ndatu taka yɨvɨ ja ka saꞌa i jniñu ndevaꞌa un.
2 E sabemos que Deus, em sua justiça, castigará todos que praticam tais coisas.
3 Kaꞌan kuachi i sɨkɨ jnaꞌan vasu ɨɨn ni kuu kuachi ka saꞌa. Siaꞌan ti na kachi Yandios ja jnaꞌnu ndatu maa.
3 Uma vez que você julga outros por fazerem essas coisas, o que o leva a pensar que evitará o julgamento de Deus ao agir da mesma forma?
4 Vanuxia ja tu yachi kuɨtɨ ini ya nuu yo, ni tu yachi ja kuaꞌa ya nundoꞌo nuu yo, ko iyo yɨvɨ ja skexiko i Yandios, vasu ndixia ndaa kuu ja vaꞌa xaan ini ya jiin yo. Skexiko i Yandios ja kundaꞌu ya yoꞌo, ti tu ka saꞌa i ja kundio ini ya ja nakani ini yo nuu kuachi yo.
4 Não percebe quanto ele é bondoso, tolerante e paciente com você? Não vê que essas manifestações da bondade de Deus visam levá-lo ao arrependimento?
5 Ko iin kuaꞌa yɨvɨ ja tu ka jandatu i nuu jnuꞌun Yandios. Kuniꞌin xaan ini, ti tu ka kuni nakani ini nuu kuachi. Ti jandaa ndixia kuu ja yɨvɨ un ka nakaya i nundoꞌo ja kuu maa i naa i, ti nundoꞌo un na chaa nuu i nuu kɨvɨ ñaꞌnu un nu na saꞌa jandaa Yandios jiin ndɨ yɨvɨ ini ñuyɨvɨ jaꞌa. Nu kɨvɨ ñaꞌnu un na kachi Yandios nau kuu yɨvɨ vaꞌa jiin nau kuu yɨvɨ ja tu vaꞌa. Ti nuu kɨvɨ un na taji ya nundoꞌo xaan sɨkɨ taka yɨvɨ ja kuniꞌin ini i, ja tu kuni ka nakani ini i nuu kuachi i.
5 Mas, por causa de seu coração rebelde, você se recusa a abandonar o pecado, acumulando ira sobre si mesmo. Pois o dia da ira se aproxima, quando o justo juízo de Deus se revelará.
6 Ti na chaꞌu ya nuu ndɨ ɨɨn ndɨ ɨɨn yɨvɨ nava jniñu ni saꞌa i.
6 Ele julgará cada um de acordo com seus atos.
7 Na kuaꞌa ya taꞌu nuu sava yɨvɨ ja kuchaku i ja kuu nɨ kani, chi tu ni xndiꞌi ini i ka saꞌa i jniñu vaꞌa, ti ni ndio ini i kuchaku i saa ni, ti ni ndio ini i ja niꞌin i taꞌu nuu maa Yandios ja na nduñaꞌnu i ñuu nuu taꞌu ya jniñu.
7 Dará vida eterna àqueles que, persistindo em fazer o bem, buscam glória, honra e imortalidade.
8 Chi suꞌva, na taji ya ɨɨn nundoꞌo xaan nuu taka yɨvɨ ja ni kuniꞌin ini i sɨkɨ jnuꞌun ya, ja tu kuni kuandatu i jnuꞌun ndaa ya, chi kandio ini i ja siuku i jnuꞌun yakuaa. Kɨtɨ ini Yandios jiin yɨvɨ un, ti na taji ya nundoꞌo xaan sɨkɨ i.
8 Mas derramará ira e indignação sobre os que vivem para si mesmos, que se recusam a obedecer à verdade e preferem entregar-se a uma vida de perversidade.
9 Ti jandaa ndixia kuu ja nuu taka yɨvɨ ka saꞌa i jniñu ndevaꞌa, nuu yɨvɨ un na taji Yandios nundoꞌo xaan, ti nu nchaa nundoꞌo kaꞌnu xaan un, ti na ndɨꞌɨ xaan ini i. Ti kanuu ga na taji ya nundoꞌo xaan nuu yɨvɨ hebreo, ti suni siaꞌan na taji ya nundoꞌo nuu yɨvɨ taka ga nación.
9 A todos que praticam o mal, ele trará aflição e calamidade: primeiro para os judeus, e também para os gentios.
10 Chi suꞌva na kuaꞌa ya taꞌu nuu yɨvɨ ja ka saꞌa i jniñu vaꞌa. Na kuaꞌa ya taꞌu ja na nduñaꞌnu i nuu taꞌu ya jniñu, ti na kondee kosɨɨ ini i. Ti kanuu ga ja kuaꞌa ya taꞌu un nuu yɨvɨ hebreo, ti suni siaꞌan nuu yɨvɨ taka ga nación.
10 Mas, a todos que fazem o bem, ele dará glória, honra e paz: primeiro para os judeus, e também para os gentios.
11 Chi Yandios tu ndeꞌe ya nuu nasa kaa ɨɨn ɨɨn yɨvɨ, chi ɨɨn nuu saꞌa ya ndaa jiin taka yɨvɨ.
11 Pois Deus não age com favoritismo.
12 Yukan kundaa ndixia chi taka yɨvɨ ka saꞌa i kuachi. Vasu tu ka yɨꞌɨ chii ley ni jaꞌa Yandios nuu Moisés, ko jnaꞌnu ndatu i nuu Yandios, ti na kuaꞌa ya nundoꞌo nuu i ja na naa i. Ko taka yɨvɨ ja ka saꞌa i kuachi ja ka yɨꞌɨ i chii ley Moisés, suni siaꞌan jnaꞌnu ndatu i nuu Yandios, chi jiin maa ley Moisés un na saꞌa ndaa ya kuachi i.
12 Assim, todos os que pecarem, mesmo não tendo a lei escrita de Deus, serão destruídos. E todos os que pecarem estando sob a lei de Deus, de acordo com essa lei serão julgados.
13 Yukan kundaa chi vasu kuaꞌa yɨvɨ ni ka jini soꞌo i nuu jnuꞌun ja kaꞌan ley ni jaꞌa ya nuu Moisés, ko nɨnɨ na kachi Yandios ja jnaꞌnu ndatu yɨvɨ un sɨkɨ kuachi i. Ko sɨkɨ yɨvɨ ja ka siuku ndaa i jnuꞌun ja kaꞌan ley Moisés, na kachi ndaa Yandios ja tukaa jnaꞌnu ndatu yɨvɨ un ja kuu kuachi i.
13 Pois o simples ato de ouvir a lei não nos torna justos diante de Deus, mas sim a obediência à lei é que nos torna justos aos olhos dele.
14 Ti jandaa ndixia kuu ja yɨvɨ taka ga nación tu ñavaꞌa i tutu ley ni jaꞌa Yandios nuu yɨvɨ hebreo. Ti yɨvɨ taka ga nación un tu ka jini kuɨtɨ i ni ɨɨn junuꞌun ley Moisés un. Ko nu ka saꞌa i ɨɨn ni kuu jiin jnuꞌun ja kaꞌan ley un, yukan kuni kaꞌan ja ka siuku i maa ley inijnuni i. Ja yukan kuu ja ka ñavaꞌa i ɨɨn ley maa i.
14 Até mesmo os gentios, que não têm a lei escrita, quando obedecem a ela instintivamente, mostram que conhecem a lei, mesmo não a tendo.
15 Yukan kuu nu ka saꞌa i ɨɨn ni kuu jnuꞌun ja taꞌu ley Moisés, ti ka jini vaꞌa yo un ja ɨɨn ni jnuꞌun ja kaꞌan ley Moisés, suni yoso jnuꞌun un inijnuni i, vasu tu ka ñavaꞌa i tutu ley ni jaꞌa Yandios nuu Moisés. Ti siaꞌan ni kuu ja maa inijnuni i kuu nanu ɨɨn testigo, ti iyo uu jniñu ja saꞌa testigo un. Kaꞌan kuachi sɨkɨ i nu ka jani i ɨɨn jniñu kueꞌe xi xndaku ja kuvaꞌa nu ka jani i ɨɨn jniñu vaꞌa.
15 Demonstram que a lei está gravada em seu coração, pois sua consciência e seus pensamentos os acusam ou lhes dizem que estão agindo corretamente.
16 Ti chaa ɨɨn kɨvɨ ñaꞌnu, ti nuu kɨvɨ un, ti na kundee maa jnuꞌun Jesús ni kaꞌan ri ja sandaa Yandios taka jnuꞌun yɨsaꞌi ni jani ini taka yɨvɨ jiin taka jniñu yɨsaꞌi ni saꞌa taka yɨvɨ. Ti maa Cristo Jesús na kuaꞌa ya nundoꞌo nuu taka yɨvɨ ja ni saꞌa jniñu ndevaꞌa un.
16 Isso se confirmará no dia em que Deus julgar os segredos de cada um por meio de Cristo Jesus, de acordo com as boas-novas que anuncio.
17 Vijna na kachi ri nuu roꞌo naa ra ja vixi ini ra ka kuu ra yɨvɨ hebreo. Ka vixi ini ra ja maa Yandios ni jaꞌa ya ley ya nuu chaa ñaꞌnu na janaꞌan ja nani Moisés, ti yukan kuu ja ka ndoꞌo ini ra ja maa Yandios jantaꞌu ya roꞌo. Ti vixi xaan ini ra ja maa ɨɨn ni Yandios ja ka nchañuꞌun ra.
17 Você, que se diz judeu, se apoia na lei de Deus e se orgulha de seu relacionamento especial com ele.
18 Ti roꞌo ja ka kuu ra yɨvɨ hebreo, ka chaku vaꞌa ini ra maa jnuꞌun taꞌu Yandios nuu ra. Ja ni ka skuaꞌa vaꞌa jnuꞌun un, ti yukan kuu ja kuni nakaji ra maꞌñu nava kuu jniñu vaꞌa jiin nava kuu jniñu ndevaꞌa. Siaꞌan ka kuni ka saꞌa ra, chi nɨnɨ ka jinisoꞌo ra nuu jnuꞌun ley Moisés.
18 Conhece a vontade de Deus: sabe o que é certo, porque foi instruído em sua lei.
19 Yukan kuu ja ni nduvixi ini ra, roꞌo ja ka kuu ra yɨvɨ hebreo, ti ni nukuꞌun ini ra ja maa ra kutuꞌva xaan ja kuni xndaku ra nuu yɨvɨ taka ga nación ja tu ka jini kuɨtɨ i. Ka kandixia ra ja vaꞌa na xndaku ra nuu yɨvɨ ja kanchuku i nanu yɨvɨ ka jika i ñuñaa, ja tu ka jini kuɨtɨ i.
19 Está convencido de que é guia para os cegos e luz para os que estão perdidos na escuridão.
20 Ka kaꞌan ra ja ka ñavaꞌa ra maa ley Yandios ni jaꞌa ya nuu Moisés. Ja yukan ti ka ndoꞌo vixi ini ra ja ka jini ndaa ra taka jnuꞌun ndichi, jiin ja iyo ichi ra ka xndaku ra nuu yɨvɨ ja tu jini kuɨtɨ i jnuꞌun un.
20 Considera-se capaz de instruir os ignorantes e ensinar os caminhos de Deus às crianças. Está certo de que a lei de Deus lhe dá pleno conhecimento e verdade.
21 Yukan ti roꞌo naa ra, ja ka kuu ra yɨvɨ hebreo, ja ka ndoꞌo vixi ini ra ja vaꞌa xaan xndaku ra ley Moisés nuu yɨvɨ taka ga nación, ¿ti nasa kuu ja tu ka jandatu kuɨtɨ ra ley un nusa? Ti ka xnaꞌan ra taka ga yɨvɨ ja tu sakuiꞌna i, ¿ti nasa kuu ja suni siaꞌan ka sakuiꞌna ra naa ra nusa?
21 Pois bem, se você ensina a outros, por que não ensina a si mesmo? Diz a outros que não roubem, mas você mesmo rouba?
22 Ka xnaꞌan ra ja koto kusɨkɨnchaa jnaꞌan i, ¿ti nasa kuu ja suni siaꞌan ka yɨsɨkɨnchaa jnaꞌan ra maa ra? Tu kandixia ra santu, ko ka sa kuiꞌna ra ndajniñu nuu veñuꞌun santu un.
22 Afirma que é errado cometer adultério, mas você mesmo adultera? Condena a idolatria, mas rouba objetos dos templos?
23 Ka kaꞌan ra vixi ja ñavaꞌa ra maa ley ni jaꞌa Yandios nuu Moisés, ko skexiko ra maa Yandios nu tu ka siuku ndaa ra jnuꞌun ya ja taꞌu ley un.
23 Você, que tanto se orgulha de conhecer a lei, desonra a Deus, desobedecendo à lei?
24 Ti jandaa ndixia ja siaꞌan yoso nuu tutu ii Yandios nu kaꞌan: “Yɨvɨ taka ga nación ka kaꞌan ndevaꞌa i sɨkɨ maa Yandios, ti siaꞌan kaꞌan i ja sɨkɨ jniñu ndevaꞌa ka saꞌa roꞌo yɨvɨ hebreo.”
24 Não é de admirar que as Escrituras digam: “Os gentios blasfemam o nome de Deus por causa de vocês”.
25 Ko vatuni nu ka kuu ra yɨvɨ hebreo, ti ni ka niꞌin ra marca yɨkɨ kuñu ra, ti ka siuku ra jnuꞌun Yandios ja taꞌu ley Moisés nuu ra naa ra. Ko nu tu ka siuku ndaa ra jnuꞌun ja taꞌu ley un, ti ni nduu ɨɨn nuu jiin yɨvɨ taka ga nación ja tu jini kuɨtɨ sɨkɨ ley un.
25 A prática judaica da circuncisão só tem valor se você obedece à lei de Deus. Mas se você, que é circuncidado, não obedece à lei de Deus, não é diferente de um gentio incircuncidado.
26 Ti sɨkɨ yɨvɨ taka ga nación, nu ka siuku i jnuꞌun Yandios nuu ley Moisés, vasu tu ka ñavaꞌa i ley un, ni ja ni ka niꞌin i marca yɨkɨ kuñu i, nusa ti na kachi Yandios ja ni ka nduu kanuu jiin yɨvɨ hebreo.
26 E, se os incircuncidados obedecerem à lei de Deus, acaso não serão também considerados circuncidados?
27 Ti vasu yɨvɨ taka ga nación ja tu ka niꞌin da marca yɨkɨ kuñu da, ko ka siuku da jnuꞌun ley Moisés, ti yɨvɨ na kankuachi da sɨkɨ roꞌo naa ra ja ka kuu ra yɨvɨ hebreo. Ka ñavaꞌa ra tutu ii ni jaꞌa Yandios nuu Moisés, ko tu ka siuku i ley un. Ti yukan kuu maa kuachi ja nchaa nuu roꞌo naa ra ja ka kuu ra yɨvɨ hebreo. Maa kuachi un kuu ja ñavaꞌa ra ley un ja ni jaꞌa Yandios nuu Moisés, ko tu ka siuku ra un.
27 De fato, os gentios incircuncidados que cumprem a lei de Deus condenarão você, judeu, que é circuncidado e tem a lei de Deus, mas não obedece a ela.
28 Ti jandaa kuu ja maa yɨvɨ Yandios ja ka yɨꞌɨ i jiin ya, ti tu nakuni yo ja maa ɨɨn ni yɨvɨ hebreo kuu ja ni ka niꞌin da marca yɨkɨ kuñu da,
28 Pois ser judeu exteriormente ou ser circuncidado não torna ninguém judeu de fato.
29 chi maa yɨvɨ Yandios kuu yɨvɨ ja ka ñuꞌun ini da jiin jnuꞌun ndaa. Nukuꞌun ini da ka siuku da jnuꞌun ya. Ti tu ka siuku da maa ɨɨn ni jnuꞌun ley Moisés, ja na niꞌin da marca yɨkɨ kuñu da, chi jiin nɨ ini nɨ añu ka siuku da jnuꞌun Yandios un. Ti vasu tu ka jantaꞌu i yɨvɨ ñuyɨvɨ jaꞌa, ko maa Yandios jantaꞌu ya maa da naa da.
29 Judeu verdadeiro é quem o é no íntimo, e circuncisão verdadeira é a do coração, feita pelo Espírito, e não pela letra da lei, recebendo assim a aprovação de Deus, e não das pessoas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.