Mateus 12

Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Saŋ maŋ a onniyo ere ki puukiyo Yawudiyagi maŋ, Isa yi doopiɗe tʼadda domɓi ɗoŋ ki geme ti sanalliyagí. Aame geŋ kane sanalliyagí mosogo, maŋ an dʼiise sattita geme an di doyɗiso.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Kane Pariziyeŋ an wulle iŋkino maŋ, an i di ruute Isa, anʼde: «Ki wollo sanalliyagá an dʼisiyo munɗa wede oogiradiŋ ti kʼele urzi kʼisiyo ye a onniyo ere ki puukiyadiŋ te!»
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Wo ɗe Isa yʼan di ruute, yʼede: «Ki kotto kun gire munɗa wede ti kaaga onniyo soo yode Dawut yʼize ti ɗoŋ a itadí, aame mosogo tiʼni ziiɗa geŋ me.
3 — ausente —
4 Yi-tʼiide adda Ɓoy Raa wede an ikkima ki golmodo, yʼa ziki mappa wede an i ele seɗeke a Raa, wo yode ti ɗoŋ a itadí an dʼiimi. Wo Raa yʼan kʼize munɗa ye, ki too maŋ kane an kʼede ye urzi an dʼoomi me, oogiradiŋ tʼele urzi a ɗoŋ seɗeke ɗaŋŋal.
4 — ausente —
5 Ki kotto kun gire adda mattup kʼoogoro Muusa me a onniyo ere ki puukiyadiŋ toŋ, ɗoŋ seɗeke i naabiya adda Ɓoy Raa geŋ, an ki daaniya urzi kʼoogoro kʼonniyo gettiyo ye, an di naabiya, toŋ maŋ booro tʼan kiʼn seeɗu ye.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Wo kun ollo, nʼun di rooto: a en̰n̰o i dʼede wede ede i jiire Ɓoy Raa!
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Kuneʼŋ ɗuwo eŋ munɗa ulsu an kʼize ye toŋ, kunʼde booro tiʼni ziiɗa. Iŋkino maŋ kun kiʼn zuune ye ita kʼono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: “Ni dehu kun dʼise adde koɗuwo ti ɗuwo, geŋ i jiire seɗeke ere kun isiyo ki seyɗi.”»
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Isa yʼa ruute sey, yʼede: «Nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede eŋ, o dʼede urzi kʼisiyo munɗa wede aa addó i dehu ekkʼonniyo ere ki puukiyadiŋ te.»
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Tiŋ geŋ Isa yʼa iŋgile yi-tʼiide adda ɓoy wede Yawudiyagi ge dooyiso.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Adda ɓoy geŋ i dʼede wedusu soo iŋkino beezí unto. Kane Pariziyeŋ an dehu an tʼoone urzi an di sakiya Isa, kono kamo an di yʼ tunde, anʼde: «Oogiradiŋ urzi tʼele ko, kʼeliyo beeko a onniyo ere ki puukiyadiŋ te?»
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Wo yo Isa yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Ti diinaguŋ eŋ wee wee, aame i-dʼede damsadí soo ɗaŋŋal ti tʼiire adda kʼolɗe sohuru a onniyo ere ki puukiyadiŋ maŋ, yʼa kʼette, tʼadda kʼolɗe yʼa ki tʼaɗɗe ye me? Eyye, yʼa-tʼaɗɗe!
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Wo wedusu geŋ yi jiire damsa taŋ ɓaadaŋ! Geŋ iŋkino oogiradiŋ urzi tʼele a wedusu ki-dʼise beehiye a onniyo ere ki puukiyadiŋ te.»
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Iŋkino maŋ Isa yi di ruute a wede geŋ, yʼede: «Beezá ki yʼonɗo.» Maŋ yʼa yʼunɗe, wo beezí a tʼikkima aakede bakadí soo me.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Saŋ kane Pariziyeŋ tiŋ geŋ an tʼuɗɗe, an iideʼŋ an tʼugiye, an tʼîide onamaŋ kaŋ soo a tukkʼIsa, an di dehe urzi ki tôwwadí.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Isa yʼa ti zuune elkiso Pariziyeŋ te, iŋkino maŋ tiŋ geŋ yʼa tʼirga, wo ɗoŋ ɓaadaŋ an di yʼ diine. Ti diinayaŋ ɗoŋ pay eeni yʼan dʼele beeko.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Wo yʼan di ruute ti golla zakiɗi a ɗuwo, kono an ki roote ye a munɗa wede yʼize me.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Geŋ iŋkino a iina kono a-tʼette a ono ɗoŋ Raa yi ruute ti kaaga ti bize nebi Ezayi, yʼede:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 «En̰n̰o wede naabadó wede ni biire me,
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Yi ki deha niikiyto kʼono ulpi ti wenɗa ye, yi ki ɗillita ɗollite ye,
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Yoŋ yʼa koona tasse ti kane ɗoŋ toogadaŋ umbo me, geŋ aakede alala ere i-guuɗite gette yi ki ti damɓa ye,
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Wo ita ɗuwo pay an zaapa elkiyadaŋ a sundí.»
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Saŋ maŋ Isa an i dʼirkiɗo wede soo iŋkino koosiyo wo yi kʼorbe ye, kono i-dʼede siitan a eedí. Wede geŋ Isa yi-dʼele beeko, bizí a tʼihina yʼa iise ono wo yi wolliyo keren̰.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Kane ɗoŋ duuru geŋ an ziiɗa giggiraŋ wo pay an di ruute, anʼde: «Yode eŋ wede an yi waaku Wede ti biza bumɓu Dawut ye ko?»
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Wo kane Pariziyeŋ an illiga iŋkino maŋ, an di ruute, anʼde: «Wede eŋ, tode Belzebul Meeda siitanɗani i eliyo toogo ki lommite siitanɗani me!»
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Wo Isa yʼa zuune elkisadaŋ, iŋkino maŋ yʼan di ruute, yʼede: «Moziko ere tuuku ɗoŋtú an ɗeyyiso ti tuddaŋ maŋ, mozikadaŋ a latte. Geeger ere tuuku ɗoŋtú an ɗeyyiso ti tuddaŋ, wo adda ɓoy wede tuuku ɗoŋzí an ɗeyyiso ti tuddaŋ maŋ, kane geŋ an kʼaane an ki ti lekke kaŋ soo ye.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Geŋ iŋkino kay, aame Meeda siitanɗani ti lommite siitanɗani eebutú maŋ, geŋ an ɗeyyiso ti tuddaŋ batum. Wo ɗe geŋ ki kotto mozikatú ti kʼaane ti ki lekke ye!
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Kune kunʼde ni lommite siitanɗani o eliyo toogo Belzebul. Ɗe iŋkino maŋ, ɗoŋ a itaguŋ an lommite siitanɗani ti toogo kʼaaye? Geŋ kane batum an un kaza munɗa wede kun rootiyo a tukki nuuno geŋ ɗerec ye.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Wo ɗe geŋ, nuŋ o eliyo toogo Unde Raa ni lommite siitanɗani me maŋ, geŋ i-kaza Moziko Raa todʼ tʼiina di kune baa.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Aame wede yi dehu yi-tʼette adda ɓoy ki wede i-dʼede toogo wo yʼa sikiti sulɗizí maŋ, wede geŋ ki poone yʼa-kettite wede toogo ɗoo miŋ, yʼa aane yʼa sikiti sulɗi tʼadda ɓoy kollo.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Wede yoŋ ki nuuno yeʼŋ, yoŋ aduzó. Wo wede yʼa ki nʼ noogiyo ki tussiyo yeʼŋ, yoŋ yi teepiyo ki teepiyo.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Geŋ kono kʼiŋkino, nʼun di rooto, ɗuwo Raa yʼan tʼisa tambobino a olɗiko ere pay an isiyo, ti kalɗita ere pay an kalɗita suma Raa gette. Wo ɗe wede i kalɗita Unde Raa maŋ, a olɗikadí gette Raa yi-kʼisa tambobino ye.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Wede tuuku yi ruuta munɗa ulsu a tukki nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede en̰n̰o maŋ, a olɗikadí gette Raa yi-tʼisa tambobino. Wo ɗe wede tuuku i ruutita munɗa ulsu a tukki Unde Kamilen̰ maŋ, a olɗikadí gette Raa yi-kʼisa tambobino ye, ise adda duniya ere aŋken̰n̰o, ise adda duniya ere ki ɗaana toŋ maŋ.»
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 «Aame undumu beehiye maŋ, in̰n̰izí toŋ beehiye pây. Wo aame undumu ulsu maŋ, in̰n̰izí toŋ ulpi kay. Iŋkino maŋ undumu in yi suuniyo tʼurzi kʼin̰n̰izí.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Kune ɗoŋ ulpi aakede maŋkikagi ɗe! Mummino kun dʼaane kun di roote ono ɗoŋ beehiye me? Ɗerec, munɗa wede ɗuwo an okumso adda kʼaddaŋ gen̰n̰o aɗɗiya ti bizaŋ me.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Wedusu wede beehiyeʼŋ, beehiyko tʼettiyo ti sulɗi ɗoŋ beehiye yʼukume adda kʼaddí, wo wedusu wede ulsuʼŋ, munɗa ulsu yʼettiyo ti sulɗi ɗoŋ ulpi yʼukume adda kʼaddí.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Kun ollo, nʼun di rooto: A onniyo ere Raa yi ɗekka booro gette, ɗuwo a ono ɗoŋ pay an ruutite daa kʼurzizaŋ geŋ an dʼoopey eedaŋ.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Ɗerec, tʼurzi kʼono ɗoŋ aɗɗiya ti bizá, Raa yʼa di roota kee ki diine a ɗaanadí, wo tʼurzi kʼono ɗoŋ aɗɗiya ti bizá, Raa yʼa di roota kee booro ti ki ziiɗa me.»
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Iŋkino maŋ ɗoŋ suuniyo kʼoogoro miibi ti Pariziyeŋ miibi an di tunde Isa, anʼde: «Wede dooyisadey, ay dehu kʼay dʼise munɗa kʼarmika ay di wolle a kize kee Raa yi-kʼigibo.»
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Isa yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Ita ɗuwo ɗoŋ aŋken̰n̰o eŋ, kane ɗoŋ ulpi wo an ki seeɗu urzi Raa ye, an tondiyo munɗa kʼarmika a kize nuŋ Raa yi nʼigibo. Wo armika ti doolo Raa yʼan kʼisa ye, daa ki armika ere Raa yʼize ti kaaga a nebi Zonas ye maŋ.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Kun suune Zonas geŋ yʼa likke on̰n̰u aɗo wo diɗɗo aɗo adda kʼadde puuniso ere meeda. Iŋkino kay nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede eŋ, an di nʼottiba wo nʼa lekka on̰n̰u aɗo wo diɗɗo aɗo adda muuzo.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 A onniyo ere Raa yi ɗekka booro gette, ɗoŋ geeger ki Ninib an dʼooziga ki tukki ɗuwo ɗoŋ aŋken̰n̰o, wo an di roota: “Kuneʼŋ booro tʼunni ziiɗa.” An roota iŋkino kono aame ɗoŋ geeger ki Ninib an illiga Zonas yi gizite urzi kʼono Raa maŋ, an di gime lekkiyadaŋ. Wo a en̰n̰o i dʼede wede ede yʼa jiire Zonas sey.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 A onniyo ere Raa yi ɗekka booro gette, mohita ere ti siiɗo ki kese ɗanɗi tʼa ooziga ki tukki ɗuwo ɗoŋ aŋken̰n̰o, wo tʼan di roota: “Kuneʼŋ booro tʼunni ziiɗa.” Ti roota iŋkino kono todʼ tʼiizigo ti siiɗiyagi ɗoŋ dokki tʼita Raa kono tʼa olliga suuniyo kʼono ere ki Salamoŋ, wo a en̰n̰o i dʼede wede ede yʼa jiire Salamoŋ sey.»
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 «Aame siitan gette ti tukki wedusu ti tʼaɗɗiya maŋ, ti dʼeŋgilso kʼadda balɗa dehutu kʼume wede tʼa lekkey, wo ti ki dʼooniyo ye.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Iŋkino ti rootiyo adda kʼaddutú, ti dʼeesiyo: “Ni-kime kʼadda bindó ere an di nʼilmo.” Wo a kamatú gette, tʼiideʼŋ ti-tʼuuney biino guguba, rookiyo kamilen̰ wo sulɗutú okkime beehiye.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Iŋkino maŋ ti di kama kʼadda balɗa, tʼa waaku siitanɗani ti doolo sarat bundiɗi a jiire tode sey. An di-kama kaŋ soo, an tʼettiyo adda biino gettiyo i-tʼisiyo ɓoozaŋ. Iŋkino yo wede geŋ, lekkiyadí ere kʼita i-tʼisiyo oon̰e i ceeriyo ere ki poone. Wo geŋ aasa iŋkino kay ki ɗuwo ɗoŋ aŋken̰n̰o ulpi geŋ me.»
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Isa adda ɓoy, a ɗoŋ duuru yʼan ti rootiyto ɓotto, aame geŋ meedí ti zemɓadí an dʼiina, wo an tʼîhira ti paate, an dehu an i di roote.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Maŋ wede soo iŋkino yi di ruute a Isa, yʼede: «Kʼollo, meedá ti zemɓadá an tʼîhira ti paate, an dehu an a-di roote.»
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Wo ɗe a wede geŋ Isa yi diʼn gime onamí, yʼede: «Ki kotto maŋ, meedó ti zemɓadó aŋ wee wee?»
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Maŋ yʼa dʼuuye beezí ki tukki sanalliyagí wo yʼa ruute, yʼede: «Kun wollo, kane en̰n̰o aŋ meedó ti zemɓadó me.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Iŋkino maŋ wede tuuku yʼisiyo sulɗi ɗoŋ pay Meegó Raa a kandaane yi dehu geŋ, yode gen̰n̰o leemadó, teemadó wo meedó me.»
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.