Tiago 2

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 O maŋkekerisie ogopune! Yesu Kristo Ofoŋnoŋuŋ kobiineke manesiŋ ganimiŋ ore migobi ine, ŋiŋigo goine so ŋone aŋi eyareku goine so sure yabeinebiyoŋ, somesa moakoŋgo osoe yaberu goinebi.
1 Taitu kwa i ata Regah Jesu Keriso marakaw ana Regah kwabitumitum. Imih sabuw men ufuhine hai itininamaim kwanabuwih hai merar kwanayimih.
2 Ore soso buŋoine mo oi iŋi: Ŋi tinabiŋeineke moji, me sisiine goul maŋguineke eru kambaŋ marikuine ŋone aŋiineke, iŋoji buŋo piyaŋuŋgo ropeko ŋi wakiqoqoine moji sakikomoŋine sugakiine wunuŋineke iŋoji oŋuakoŋ ropena.
2 Veya ta orot sawar wairafin boro na’abur gewas uman gold ring niyoun nan a kou’ayamaim narun; naatu orot ta yababan wairafin auman boro ana sawar kakafih na’osen nan narun.
3 Ropebire ŋoŋo ŋi yoine ŋone aŋiineke oi kepore teru iŋi minimiŋ, “O sogunenoŋuŋ, go soine miineo paibe raru ŋeŋe roŋguŋineke oo ŋeigoŋ.” Oŋu miku ŋi wakiqoqoine oi ŋoneru taki eru minimiŋ, “Go soine qaŋaŋineo raru dima me kufu roŋguŋgo wakiru ŋeigoŋ.”
3 Kwa orot e’abur gewas enan boro kwanab ana merar kwanay kwanao, “Aro, efan gewasin iti kumare kuma.” Baise orot yababan wairafin isan boro kwanao, “Aro nati haw kumare kuma o nati’imaim kubat.” Nati na’atube kwanasisinaf na’at
4 Mosi oŋuine fukeko ŋoŋo kufufuŋ botuŋaŋuŋgo gaŋ ruge ruaru boroiŋga eeru qaqosori eru buŋoyaŋuŋke fukegobi. Mamanesuŋaŋuŋ sembene boyoberu mimitari ŋiŋigo kekesiine fukegobi.
4 kwa i kouseb wanawanamaim kwaimatar. Orot ta efan gewasin kwaitin, orot ta efan kakafin kwaitin, afufunen nati na’atube i men gewasin.
5 O yoro ogopune, maneniŋ! Anutuji qorumaŋine ŋiŋigo manjoko eteegobi, yoŋore biŋe eiŋgo ore buŋoine misanaŋgaru kipeya. Buŋo ore so goineji moreŋ ŋiŋigo yoŋore jiŋogo wakiqoqoine fukegobiyoŋ, Anutuji oi iŋoyoŋunde roosoe yabeko mamanesiŋyaŋunde eru ropekiine fukegobi. Yoŋoji qorumaŋinere maŋgo ropebi siŋaŋ yabeko meboyaŋuŋke fukenimiŋ.
5 Imih taitu au yabow, kwananowar gewas, sabuw iyab iti tafaramamaim yababan wairafih God rubinih baitumatum wairafih himatar God ana aiwob boro ninowah hinab, sabuw iyab God hibiyabuw eomatanih bairi.
6 Fofori ropekiine fukegobiyoŋ, ŋoŋo ŋiŋigo wakiqoqoine titiki ŋone yaberu gogobi. Ŋiŋigo tinabiŋeyaŋuŋke yoŋoji ŋoŋo moneŋ meboŋaŋuŋ tomiri ore bawaki ŋaberu jikiboti eŋarebi wakiqoqoine fukeegobi. Yoŋoji ŋoŋo furu ŋaberu buŋo koroine koroine oo ropeegobi.
6 Baise kwa i yababan wairafih kwabi’orot bai’ibih. Sabuw sawar wairafih hibokwarakwarar baibatiyenamaim teyaya’i kwa’itih kwasoso’ob ai en?
7 Ŋoŋo Kristore biŋe fukebi tina fiine sari oi ŋareru ore so miŋareegobiyoŋ, tinabiŋeyaŋuŋke yoŋoji maŋkekerisie (kristen) tina oi kosa misembearu kisoŋgaru ra wareru miegobi? Morende ropekiine yoŋoji oi sosowo baegobi.
7 Sabuw nati i kwa Jesu wabin gewasin kwabaib isan tur kakafin hio tibi’ibi kwa’i’itin ai en?
8 Oŋu baegobiyoŋ, ŋoŋoji Anutu qorumaŋinere kadi buŋo qoruine reŋgaru boyobebi sagaiŋ. Anuture buŋo oi Biŋe Quraŋgo iŋi pega: “Gake manji jojoko eege, ore so ŋiŋigo goine oŋuakoŋ maŋgoo maŋyauŋ eyareru manjoko eyareeigoŋ.”
8 God ana obaiyunen tur ofafar bukamaim iti na’atube hikirum, “Taituwa iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.” Iti ofafar i anababatun turobe’emaim kwanabi’ufunun na’at, nati i ef gewasin kwasisinaf.
9 Oiji sagaiŋyoŋ, ŋoŋo ŋiŋigo goine ŋone aŋi eyareku goine sure yaberu somesa moakoŋgo so eyareegobi ine, agiburaŋ baegobi. Anuture kadi buŋo kigabi iŋoji buŋoŋaŋuŋ oi bofukeru mitari ŋareiŋ.
9 Baise sabuw ufuhine hai itininamaim ta efan gewasin kwanitin, naatu ta efan kakafin kwanabitin, nati i bowabow kakafin kwasisinaf, imih kwa i ofafar asto’obenayah.
10 Moji kadi buŋo sosowo reŋgaru boyobeegayoŋ, oone mimipaŋ buŋo moakoŋgo wakiru qaga, iŋoji kadi buŋo sosowo kigaru buŋoineke fukega.
10 Orot yait ofafar etei ebobosiyasiyar, baise wanawanahimaim ofafar ta’imon ea’astu’ub, ofafar etei i ea’asto’oben.
11 Ore fuŋine oi iŋi: Anutu “Boesau so eigoŋ,” miya, iŋoji oŋuakoŋ mimipaŋ buŋo iŋi mitigaya, “Mo so qande komenoŋ.” Go boesau so egeyoŋ, jibu mo qande komega, oo kadi buŋo sosowo kiga foreru goge.
11 Anayabin ofafar eo, “Taituwa aawan ufun men inan.” Naatu eo maiye, “Taituwa men ina’asabun.” Naatu o tura aawan ufun men inamih, baise tura i’asabun momorob o i ofafar etei i’asto’oben.
12 Anuture kadi buŋo oi agiburande nigiŋgone keŋgoroŋgaru gokimiŋ ore pega. Anutuji kadi buŋo oo osoe noberu buŋonoŋuŋ mitarime posikenimiŋ ore manesuku buŋoŋaŋuŋ ore so miku goinebi eru eeboboŋaŋuŋ manjijojoko paiineo eku goinebi.
12 Sabuw iyab roufamen ana ofafar ebibatiyih na’atube o auman boro nibatiyi, imih mata toniwa’an abisa kubowabow naatu abisa kuo ina’itin gewas.
13 Moji ŋiŋigo manjijojoko paiineo so ŋonemaiŋ yareru goiŋ, Anutuji iŋore buŋo osoeru ŋonemaiŋ paiineo so mitari teiŋ. Moji ŋiŋigo manjijojoko yaduru goiŋ, Anutuji oi osoe teru soine ŋonemaiŋ oteme kiwaqawaineke fukeru sakiine ba ropeiŋ. Oŋu.
13 Anayabin o yait taituw men kukakabibirih baibabatiyen ana veya God boro men nakabibirimih. Kabeberamaim boro God dogoron inabotabir baibatiyen boro inisnowah.
14 O maŋkekerisie ogopune, moji “Yesu manesiŋ gago,” miku ore gioine so bako mamanesiŋine oiji uruŋu bapi gana? Buŋoineji akoŋ manesiŋ gako Anutuji ŋoneru munaŋ qame qowirieiŋ me mata? Oi mata!
14 Taitu, orot ta nao, ayu i baitumatumayan, baise men nabi’a’it na’at ana gewasin boro abistan namatar? Baitumatum nati na’atube men karam boro niyawasi.
15 Ore buŋoine mo oi iŋi: Maŋ-ŋaŋuŋ kerisiebuŋ, ŋoŋore botugo ŋiŋigo moji kambaŋ kereŋ ore embimbiŋgaru basiqasi eku una moakonde so uqo munjaŋine tomiri gona.
15 Ana itinin ta i iti, taituwa aurih ar faifuw en naatu mar etei ana fofonin isan aurih bay en.Taituwa aurin sawar en inibais|src="C069.tif" size="span" loc="Jas 2.15" copy="Illustration used with permission of New Tribes Mission." ref="2.15-16"
16 Oŋu gokame ŋoŋoreone moji iŋoke qotureru sakire kikitiŋ so oteru iŋi ojime manena, “Go soine raru uqo munjaŋ nogu misi furaku waigo ŋeigoŋ.” Buŋo omaine oi maneko oiji uruŋu bapi gana? Oi mata yobu!
16 Nati ana veya’amaim o bay men initih naatu ar faifuw men initih, baise ina’uwih. “Kwana’abur gewas biya hinafora’ab naatu bay kwanaa ya hinagadid, God nigegewasini kwanama.” Tur nati na’atube inao ana gewasin boro abisa namatar?
17 Oŋuakoŋ mamanesiŋ omaine yobu oi komiine fukega. Mamanesiŋ gioinere foriine so baga ore mamanesiŋineji qoŋgbuŋ oŋu fukega.
17 Itininaban nati na’atube, imih baitumatum akisin nabin nabat, aurin bai’a’it en nati baitumatum i murubin.
18 Moji iŋi mina, “Goji maŋgo kerisiende nonji eebobo poretiŋ boyobeego.” Nonji ore eru iŋi gajigo, “Goji ‘Anutu manesiŋ gago,’ miku ore gioine so baku omaine mamanesiŋgore foriine uruŋu nadunoŋ? Nonji maŋkekerisiere gioine babe ŋonende oiji soine nakene mamanesiŋnere foriine gaduiŋ.”
18 Baise orot boro iti na’atube nao. “Orot ta i baitumatumayan, naatu orot ta bai’a’aitayan, hairi’ika i karamam,” baise ayu abibatiy, “Orot baitumatumayan aurin bai’a’ait en kwi’obaiyu aitin, baise ayu karam boro au baitumatum abi’a’it ani’obaiy kwana’itin.”
19 Go “Anutu moakoŋ goga, oi manesiŋ gago,” mige, oi fiine! Gemokaku yoŋoji oŋuakoŋ oi manesiŋ gagobi. Oi manesiŋ gagobiyoŋ, oiji kukuga yareme Anuture maŋyaŋuŋ yoyowogaega.
19 Kwa kwabitumatum God i ta’imon? Gewasin! Demon auman hitumatum hibir ah umah teo’oror.
20 O ŋi maŋgo tomiri, go gemokaku yoŋore kamasi oŋu manesiŋ gaege me? Mamanesinde gioine so bande foriine so fukeko buŋo oi omaine yobu minde mamanesiŋgoji ya omaine, foriine tomiri fukeega. Ore fuŋine oi soso buŋone oiji gaduga me mata?
20 Kwabikoko’aw! Ani’obaiyi kwana’itin baitumatum aurin bai’a’it en ana ub i murubin.
21 “Mata!” egu mimiŋ ore eru soso buŋo mo mibemiŋ. Mamanesinde fuŋqodunoŋuŋ Abraham iŋoji poretiŋ uruŋu fukeya? Iŋoji Anuture mi reŋgaru madeine Aisak ogagaru raru korogo ruaru oo boji rigaiŋ ore eya. Oŋu eru mamanesiŋ paiineo gio bako Anutuji oi ŋoneru buŋoine mitarime posikeya.
21 Kwaso’ob aisim ata agir Abraham yamutufuren bai God nanamaim tit? Ana bai’a’itamaim taiyuwin natun Isaac bai gem tafanamaim siboromih yara’ah.
22 Soso buŋo ore fuŋine oi ŋone taniŋgage me mata? Abrahamji manesiŋ garu buŋo akoŋ so miyayoŋ, mamanesiŋ paiineo dimaku ore mosiine oŋuakoŋ qame maŋgo eteko sagaya. Eebobo poretiŋ eba eku gokame mamanesiŋineji oŋu sogueru kuririineke fukeya.
22 Imih kwana’itin Abraham ana baitumatum naatu ana bai’a’it hairi hai bowabow i ta’imon, imih ana bai’a’itamaim ana baitumatum in yomanin easa’ub.
23 Biŋe Quraŋgo buŋo mo oi iŋi pega, “Abrahamji Anutu manesiŋ gako tinaine Ŋi Poretiŋ miya.” Buŋo oi ronekoŋ foriineke fukeya ore so oi quraŋgabi goineji Abrahamde tina “Anuture ogo,” oŋu mibi miku gobuŋ.
23 Imih Bukamaim iti na iturobe eo, “Abraham God itumitum naatu ana baitumatumamaim God Abraham bai ana orot mutufurin matar.” Naatu ana begon rouw eaf.
24 Posiine fukekimiŋ ore mamanesinde buŋo oi minoŋuŋji akoŋ mikabeneŋ so sagaga. Mosinoŋunji mamanesinde eebobo foriine ekimiŋ ine, Anutuji buŋonoŋuŋ mitarime posikekimiŋ. Binaŋneji ore fuŋine naduga.
24 Imih kwana’itin baitumatum naatu bai’a’it hairi i tanita’imon ata ef boro namutufor God matanamaim, men baitumatum akisin nabin nabat.
25 Soso buŋo mo oi oŋuakoŋ mikabe maŋkekerisie giore fuŋne oi gaduiŋ: Israel yoŋoji moreŋ ŋone mukunimi ore ŋi yoyoka sore yapebi rabire kadi sogo ŋigo tinaine Reihab iŋoji oga yaperu maŋgo eyateru kadi mogo rua yapeme rabu. Iŋoji mamanesinde eebobo oŋu eko Anutuji oi ŋoneru buŋoine mitarime posikeya. Oŋu.
25 Ana’itinin ta kwana’itin. Efamaim baiwa’an kwanekwaneyan babin wabin Rahab Israel sabuw hai rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih, naatu ibaisih ef ta’awat iuwih hibihir. Imih ana bowabowamaim yamutufur God matanamaim.
26 Nonji buŋone yo iŋi mitaribemiŋ: Ŋi iiruine tomiri oi qoŋgbuŋine. Ore so mamanesiŋ gioboboine tomiri oi komiine fukega. Oŋu.
26 Biya aurin ayubin en, biya i murubin na’atube baitumatum aurin bai’a’it en baitumatum i murubin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.