Mateus 8
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Yesuji tuku oi bokeru wakiko kufufuŋ kubu sogo yasogoji ŋadiineo boyobebuŋ.
1 Jesu oyaw wanane re nan ana veya’amaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’ufunun bairi hin.
2 Oŋu warekabi oo ŋi wakoineke moji wareru dikanji keru Yesure beufuŋineo rakaru iŋi ojiya, “O Ofoŋ, goji aŋigore bobiaŋ nuiŋgo manege ine, noŋ soine bofosike nuigoŋ.”
2 Naatu orot ta biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah inakokok na’at basit biyou iniwa’an nigewasin.”
3 Oŋu ojime meine bofeŋgaru sakiine bouaku ojiya, “Nonji oi eiŋgo manego. Go bio posikeigoŋ.” Oŋu ojime wakoine oi oo akoŋ posikeko fiine fukeya.
3 Jesu uman ru’atayan orot biyan butubun eo, “Ayu akokok, biya igewasin.” Mar ta’imonamo orot biyan kokom etei hihururuw hire orot biyan igewasin.
4 Posikeme iŋi mitiga teya, “Mane, yoore biŋe buŋo oi mo so minde maneinebi. Matayoŋ, soriŋ gio siŋandeo raru sakigo oduigoŋ eru Mosesre mimiti boyoberu posikege ore daŋge pesiŋ ruaru boji rigaigoŋ. Oi rigande ŋoneku ŋiŋigoji fuŋnego mane mukunimiŋ.” Oŋu.
4 Naatu Jesu orot iu, “Men orot babin ta ana tur inaowenamih, baise mutufor kwen firis biya enutitiy naatu Moses ana obaiyunen tur eo na’atube, sibor inayai sabuw etei matahimaim hina’itin o biya igewasin.”
5 Yesuji Kaperneam taoŋgo wapeko Rom mamari siŋaŋ moji iŋoreo wareru oŋga wosiru iŋi ojiya,
5 Nati ana veya’amaim Jesu na Capernaum titit, basit Roman baiyowayan hai orot ukwarin na baibais isan Jesu ifefeyan.
6 “O Ofoŋ, nonde gio ŋire saki mobeineji komeine fukeko joiserereŋ mokiine maneru pigo pega.”
6 “Regah, ayu au bowayan orot ta i sawow, an uman himorob, baremaim inu’in, misir isan men karam, biyan ebababan kwanekwan.”
7 Oŋu ojime iŋi mime maneya, “Nonji raru iŋo bobiaŋgabemiŋ.”
7 Basit Jesu eo, “Boro anan a orot aniyawas.”
8 Oi maneru iŋi bokirieru ojiya, “O Ofoŋ, noŋ oŋunemeŋ gobe nonde pigo waremiŋ ore mimine manego. Ore eru buŋo migoji akoŋ minde kiŋaŋ ŋineji fiaiŋ.
8 Baiyowayan orot ukwarin Jesu iya’afut eo, “Regah ayu men orot gewasu boro inan au bar wanawanan inarun, baise turawat kuo au bowayan orot eyawas.
9 “Oi iŋi ore: Noŋ nake oŋuakoŋ siŋaŋnere usuŋ rurumaŋgo rua nubi gogo. Nonde rurumaŋgo mamari ŋi gobi yoŋo mitiga yareego. Yoŋoreone more ‘Raigoŋ,’ mitigabe iŋoji raiŋ. More ‘Wareigoŋ,’ mitigabe iŋoji wareiŋ eru kiŋaŋ ŋine more ‘Gio yo baigoŋ,’ mibe iŋoji oi baiŋ.”
9 Anayabin ayu i roubabaruwen ana fair biyau’umaim ema’am, naatu baiyowayah etei ayu bab’umaim tema’am, imih baiyowayan orot ta isan anao, ‘Ni’imaim kwen,’ i boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti imaim kuna,’ i boro nan, naatu au bowayan orot ta isan anao, iti kusinaf, i boro nasinaf, imih turawat kuo au orot boro nayawas.”
10 Yesuji buŋo oi maneru waragaru ŋiŋigo boyoberu warebuŋ, yoŋoreo kerisieru iŋi yajiya, “Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Israel kufufuŋ botuyaŋuŋgo oŋuakoŋ mamanesiŋ soguine oŋuine oi more maŋgo so bofukebe.
10 Jesu iti tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu sabuw hi’ufunun bairi hinan tatabir isah eo, “Anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan men kafa’imo orot ta ana baitumatum gagamin iti na’atube bitumatum atita’urimih.
11 “Nonji buŋo iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋiŋigo kubu sogo sogoji wegi wawapeineone eru wegi rarakaineone wareru Sombunde qorumaŋ maŋgo waperu Abraham, Aisak eru Jeikob yoŋoke uqo munjaŋ noku jeribari eku gonimiŋ.
11 A tur ao’owen, sabuw moumurih boro veya yeninane naatu veya ra’iyinane hinan mar ana aiwobomaim hina run, gem sisibinamaim hai efan hinabow Abraham, Isaac, naatu Jacob bairi hiniyasisir.
12 Yoŋo oŋu gonimiŋyoŋ, qorumande odumade oi boke yaberu igo yabebi qisirigo sakibe rakanimiŋ. Oo gonimiŋ, yoŋoji kuyo jojoraru ŋiraŋyaŋuŋ kibi qako gonimiŋ.”
12 Baise sabuw iyab mar ana aiwobomaim hitarur i boro maramaim hinabow hinarauw hinare gugumin wanawanan hinarun. Nati’imaim hinama hinarerey wah hinanib kakikak hiniwa’an.”
13 Oŋu yajiru mamari siŋaŋ iŋi ojiya, “Go pigoo raigoŋ. Mamanesiŋgore foriji fuke gareine.” Oŋu ojime kiŋaŋ ŋiineji aua oo akoŋ fiaya. Oŋu.
13 Imaibo Jesu baiyowayan orot ukwarin iu, “Aubar kwen, naatu abisa kubitumatum i boro namatar.” Naatu nati ana veya’amaim akir wairafin bar sawow inu’in yawas.
14 Yesuji Pitare pigo raru Pitare safanji sakijo jibe bame peko ŋoneya.
14 Naatu Jesu na Peter ana bar titit, Peter rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in itin.
15 Oi ŋoneru meineji yoŋoko sakijoine bokeme pakereru fuŋgaru Yesu uqo rigaru gumeya.
15 Basit Jesu babin uman baib ana veya’amaim, ana sawow i en misir bay bogaigiwas.
16 Oŋu gobi kae ubu eko oo ŋiŋigoji ogopuyaŋuŋ gemoyaŋuŋke oi kokoine oga yaperu iŋoreo warebuŋ. Warebi gemo oi buŋoineji miyobe yabeko waperu rabuŋ eru jibe ŋiŋigo sosowo oi bobiaŋ yabeya.
16 Birabirab sabuw wagabur kouh hiyen hima’am hibow hina Jesu biyan hitit, naatu awanawat eaf eo wagabur hibihir hititit, naatu sabuw afa hisawow hibow hinan auman etei iyawasih.
17 Oŋu eme Anutuji buŋoine kajeqouŋ ŋi Aisaiare maŋgo ruame mime pega, oiji foriineke fukeya. Buŋo oi iŋi,
17 Sawar iti himamatar i dinab orot Isaiah eo kikirum na iturobe,
18 Yesu ŋiŋigo kubu sogoji oruŋgabi ŋone yaberu damaŋ oo kiŋariŋpuine yoŋoke obu joguŋ petigaru aribe ropekiminde mitigaya.
18 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiruru’ay Jesu itih, basit ana bai’ufununayah iuwih eo, “Kwabobuna tarabon harew kukuf rewan rounane.”
19 Kadi buŋore qaqaji moji Yesureo wareru iŋi ojiya, “Qaqaji, go uro uro ramiŋ, nonji oo go boyobe guru warebemiŋ.”
19 Naatu ofafar bai’obaiyenayan orot ta na Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan, ayu o menamaim kwenan ayu boro imaim airit tanan.”
20 Oi maneru Yesuji iŋi ojiya, “Gomende qoro yoŋoji ko kouŋyaŋuŋgo pebi sowo webo yoŋoji saraŋyaŋuŋgo goegobiyoŋ, Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji uro raru qoruine wamo roŋguŋgo qaku roegaru ŋema nena?”
20 Jesu iya’afut eo, “Sigarafor i hai batar tema’am, naatu mamu hai batar tema’am imaim ti’inu’in, baise Orot Natun inure in biyan tubaiwa’an isan aurin efan en.”
21 Oŋu ojime kiŋariŋ yoŋoreone moji iŋi ojiya, “Oi soineyoŋ, mamaneji komeiŋgo ega ore minde rone raru siŋaŋ gabe komeko yaŋgabe tariko warebemiŋ.”
21 Bai’ufununayah orot tabo na Jesu isan eo, “Regah karam wan itihamiyu atan tamai momorob atayai’ibo atan ati’uf nuni airit tanan?”
22 Oŋu miyayoŋ, Yesuji bokirieru ojiya, “Oi boke, komiine yoŋoji qoŋgbuŋyaŋuŋ komekiine oi soine yaŋganimiŋyoŋ, goji bio wareru boyobe nuigoŋ.” Oŋu.
22 Baise Jesu iya’afut eo, “Ayu kwi’ufnunu tan, iyab himomorob taiyuwih boro hinaya’ih.”
23 Yesuji raru ogâ maŋineo ropeko kiŋariŋpuine yoŋo boyoberu iŋoke moko rabuŋ.
23 Naatu Jesu wa isra’at ana bai’ufununayah hiyen bairi hiboy hirabon.
24 Rakabi siritemboŋ sogoji ututuŋ obu joguŋgo fukeru bokeya. Bokeko siriji ogâ maŋineo rakaru puseiŋgo eyayoŋ, Yesuji kubaŋ peya.
24 Naniyan meyemeye yabat gagamin misir wan kikiy yen wa iwanasum. Baise Jesu wa uranane nuhin bur inu’in ufu’ufut.
25 Kubaŋ peko kiŋariŋpuine yoŋo raru wiwigaku ojibuŋ, “Hei Ofoŋ, bio bapi nobe. Niŋo joguŋgo sibirigaiŋgo egobeneŋ.”
25 Bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, iniyawasi, wa iu’unun kafa’imo tana morob.”
26 Oŋu ojibi bokirieru iŋi yajiya, “O ŋoŋo mamanesiŋyaŋuŋ mendaine, wamore kokoi mamane ŋi fukegobi?” Oŋu yajiru pakereru gbiŋ eru siri mitiga yateme siriji benoŋgaya.
26 Jesu iyafutih eo, “Kwa aisim kwabirubir? A not men nakabom, ayu kwanitutumu boro men kwanamorobomih.” Imaibo misir kwarar yabat kotar eotanih mar ta’imon nuwarob eafuw.
27 Oŋu fukeme waragaku weweu eku mibuŋ, “Yei, mamagore sia! Ŋi yo wamo ŋi goga? Iŋoji gbiŋ eru koe mitiga yateme miine reŋgabu.” Oŋu.
27 Ana bai’ufununayah hifofor hio, “Iti orot i abi orot? Karam yabat naatu kotar boro fanan hinab hinanutanub.”
28 Oŋu fukeme obu joguŋ petigaru aribe Gadara yoŋore moreŋgo ropeya. Oo roperu ŋi gemoyakuŋke yoyoka yokoji jiŋoruŋgone wareru Yesu bofukebu. Yokoji maŋjibu ŋi manjoyakuŋke fukebire sosowoji kadi oo raiŋgo embimbiŋgabuŋ.
28 Naatu hirabon hina harew kukuf rewan rounane tafaram wabin Gadara hititit ana veya, orot rou’ab marasika wagabur kouh hito hirun rah yanamaim hima’ama hitit, hai itinin i birubir naatu nati efanamaim men yait ta reremoramih, anayabin hibirubir orot rou’ab isah. Baise Jesu nati’imaim titit ana veya, hairi hina Jesu biyan hitit.
29 Yokoji Yesu bofukeru jojoraku iŋi oŋga jorabu, “Ae! Go Anuture Made fukege. Go uruŋu enoreiŋgo warege? Joiserereŋ mamane damaŋineji so ware fukeko ronekoŋ oi joineke enoremiŋ ore yo warege me?”
29 Hiwow hio, “God Natun, aki isai mi’itube inasinafumih kunan? Aki baimakiy initi’imih, bo aki ai baimakiy ana veya binatit.”
30 Oo akoŋ jorigo matayoŋ, maŋfuŋyaŋuŋgo oo kaneŋ kubu soguine mo kegbaŋ maŋineo qojugaru gobuŋ.
30 Naatu nati’imaim for i men ef yok hima hi’u’ufar.
31 Ore eru gemo yoŋoji iŋi miku Yesu karieru weu tebuŋ, “Goji niŋo yobe nobemiŋ ine, bio sore nobende soine kaneŋ kubu yoŋore maŋgo rakakimiŋ.”
31 Imih wagabur Jesu hifefeyan hio, “Aki inanuni ana titit akokok iniyuni anan for wanawanah ana run.”
32 Karieru weu tebi Yesuji “Bio raru rakaniŋ,” miku mitiga yareya. Oŋu mitiga yareme oo akoŋ ŋi maŋyakuŋgone waperu raru kaneŋ maŋyaŋuŋgo rakabuŋ. Rakabi kaneŋ kubu jumuine yoŋoji riŋaru pagaŋineo (aboŋineo) raru sururueru obu joguŋgo rakaru noru kome forebuŋ.
32 Jesu eo, “Kwatit kwan.” Hirouwatait hinunuw hin for wanawanah hirun, for himisir fan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire hi’aa tomatom himorob.
33 Kome forebi kaneŋ siŋaŋ yoŋoji perorieru kamieru taoŋgo raru buŋo biŋeyaŋuŋ sosowo mibuŋ. Ŋi gemoyakuŋke yokoreo ya fukeya, ore biŋeine oŋuakoŋ yajibuŋ.
33 Orot nati for hima’uten hima’am himisir hibihir hin bar merar hitit, abisa’awat himamatar hai tur hi’owen naatu orot rou’ab isah abisa mamatar auman hai tur hi’owen.
34 Yajibi maneru taoŋ ŋiŋigo jiŋoguru yoŋoji bokeru Yesu bofukeru ŋoneiŋgo warebuŋ. Wareru ŋoneru Yesuji yoŋore qoqodure sa moreŋ bokeru raiŋgo karie tebuŋ. Oŋu.
34 Imaibo sabuw nati bar merar hima’am etei hitit hina Jesu bairi hitar naatu hi’i’itin ana veya hifefeyan hiu hai tafaram ihamiy tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.