Mateus 23

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Damaŋ oo Yesuji ŋiŋigo kubu sogo eru kiŋariŋpuine oi iŋi yajiya,
1 Imaibo Jesu sabuw rou’ay gagamin naatu i ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Kadi buŋore qaqaji eru Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoji Mosesre morumboŋ ŋeŋeo ŋeku Kadi buŋore fuŋne usuŋ paio qaji ŋareegobi.
2 “Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee i Moses ana ofafar etei hisora’ub.
3 Ore eru buŋo sosowo mitiga ŋareegobi, oi reŋgainebiyoŋ, eeboboyaŋuŋ oi so boyobeinebi. Yoŋoji buŋo miyaŋunji mitaniŋgaegobiyoŋ, yoŋoyoŋe oi so boyobeegobi. Ore eru yoŋo oŋuine so eku goinebi.
3 Imih abistan tibi’obaiyi i kwanabosiyasiyar, baise men kwani’u’urih. Anayabin abisa teo i men na’atube tisisinafumih.
4 “Yoŋoji buŋoine buŋoine mitigaru ore begi yobiŋineke oi ŋiŋigo fagayaŋuŋgo ruaru rua ebi oi koboninde yobiŋgaru miqomuku eegobiyoŋ, yoŋoyoŋe oi me sisiyaŋuŋ mendaine moji bapi yabenimiŋ ore beusembeyaŋuŋ mo so peega.
4 Ofafar fokarih maiyow sabuw tuwabuh hiyara’ah hi’abar tibi’akir, naatu i men kafa’imo boro umah hina’ofere hinibaisih bit nakereremih.
5 “Yoŋo eeboboyaŋuŋ sosowo ŋiŋigoji ŋone yabenimiŋ ore eru eegobi. Miti buŋo koruŋ (memori ruge) bifuŋ nigiŋ katapayaŋuŋ bo sogueru totogo noduru Biŋe mamaneyaŋunde erioŋbarioŋ eegobi. Marikuyaŋunde sisio kuririre kegobiri soguine soguine roru gbedigaegobi.
5 “Sawar etei bebeyanamaim tisisinaf sabuw itihimih. God ana Tur ai kanabihimaim hikirum, ukwarih, umah, hai faifuwamaim hikubabaren sabuw itihimih.
6 Yoŋoji jebego ŋeŋe fuŋfuŋgaineo minemine ŋeniminde maneegobi eru oŋgawowosi pigo miineo paibe ŋeninde aŋi maneegobi.
6 Hiyuw hai mar tekokok efan gewasih hinabow hinamare hinama, naatu Kou’ay Bar wanawanan tekokok efan gewasih imaim hinama.
7 Nareŋgareŋ kae jiŋoo me kadio ŋiŋigo ŋone yabebi mijeri eyarenimiŋgo maneru ‘O sogunenoŋuŋ,’ tinayaŋuŋ oŋu miniminde aŋi maneegobi.
7 Hai kok gagamin i ahar efanamaim sabuw hinakakafiyih, hai merar hinay hinabora’ara’ahih bai’obaiyenayah gewasih hinarouw.
8 “Yoŋoji oŋu eegobiyoŋ, moakoŋ iŋoji ŋoŋore Qaqaji fukeko ŋoŋo sosowoji iŋore maŋkekerisie ogopu fukegobi. Ore eru ŋoŋore tina qaqajinoŋuŋ minimiŋ ore so maneinebi.
8 “Baise kwa men bai’obaiyenayah hinarauw hina’omih. Anayabin kwa etei i ain uf, naatu a Bai’obaiyenayan i ta’imon.
9 Moakoŋ iŋoji Mamaŋaŋuŋ fukega. Iŋoji Sombuŋ kaeo goga ore eru moreŋ ŋi more niŋore Mamanoŋuŋ tina oŋu so miinebi.
9 Men yait ta iti tafaramamaim Tamat kwana’omih, anayabin kwa Tamat i ta’imonamo maramaim ema’am.
10 Kristo moakoŋ nonji ŋoŋore sogune fukego. Ore eru ŋoŋore tina ‘Sogunenoŋuŋ,’ minimiŋgo so maneinebi.
10 Naatu men yait ta kwa isa bai’obaiyenayah narouw nao, anayabin kwa A Bai’obaiyenayan i ta’imon Keriso akisin.
11 “Oŋu matayoŋ, ŋoŋore botugo moji qoruine fukega, iŋoji kiŋaŋ qa ŋareku goine.
11 Orot gagamin kwa wanawananamaim i orot yait taintuwan isah ebi’akir.
12 Oŋu goineyoŋ, moji iŋoyoŋunde maŋ ba ropeiŋ, Anutuji oi ba wakiiŋ. Moji iŋoyoŋunde maŋ ba wakiiŋ, Anutuji oi ba ropeiŋ.
12 Orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nayare, naatu orot yait taiyuwin eyayare God boro nabora’ah orot gagamin namatar.
13 “O Kadi buŋore qaqaji eru ore yameŋyameŋ ŋiŋigo! Ŋoŋo maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine fukebi yobiŋ paiŋaŋuŋgo ropeiŋ ore oŋga joroku ‘Yei!’ migo. Ŋiŋigo Sombunde qorumaŋ maŋgo egu ropenimiŋ ore mendiine keku kipeegobi. Ŋoŋo-ŋaŋe ore maŋineo so ropegobi eru goineji ore maŋineo ropenimiŋgo egobi, ŋoŋo oi kiperu sabare yareegobi.
13 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanah rerekabih! Sabuw mar ana aiwobomaim run isan hai etawan kwahir, naatu kwa run isan kwakwahir, sabuw afa runamih tisisinaftobon baise kwa men kwabibasit boro hinarun.
14 O Kadi buŋore qaqaji eru ore yameŋyameŋ ŋiŋigo! Ŋoŋo maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine fukebi yobiŋ paiŋaŋuŋgo ropeiŋ ore oŋga joroku ‘Yei!’ migo. Ŋoŋo koje yoŋore pi ya qoroeku anda eru koŋgo eegobi eru tinabiŋeŋaŋuŋ fukeiŋ ore eru oŋgawowosi joroine joroine oŋga wosiru omoŋaŋuŋgo qaegobi. Ore eru Anutuji buŋoŋaŋuŋ mitariku geoine ropekiine bokirieme ŋoŋore paio ropeiŋ.
14 Yababan boro kanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawan rerekabih! Kwafur baibin kwai’a’afiyih hai sawar kwabowabow, naatu iti baifa’i isan kwai’o’orot yoyoban manimanih kwayoyoyoban
15 “O Kadi buŋore qaqaji eru ore yameŋyameŋ ŋiŋigo! Ŋoŋo maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine fukebi yobiŋ paiŋaŋuŋgo ropeiŋ ore oŋga joroku ‘Yei!’ migo. Ŋoŋo moji Juda ŋiŋigo mo fukeiŋgo yameŋ keku koeya koeya petigaru moreŋine moreŋine roregaegobi. Oŋu ebi moji Juda noŋunde eeboboo qakatoiŋ, oi jijibu qaji tebi misi korure biŋe fukeiŋ. Ŋoŋo-ŋaŋe oŋuine matayoŋ, ateine yoyoka ŋoŋo-ŋaŋe ŋadureru sembeqombeaiŋ.
15 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Tafaram, tafaram un boy kwabai sabuw dogoroh baikitabirin a kou’ayomaim run isan kwa’u’uwih, naatu orot ta’imon kwabai a kou’ayomaim erur i ana kakafin tafan kwaya’abar kwai’afiy kakafin natun matar kwa bairi kwanan kwani’akiramih.
16 “Jiŋoŋaŋunji kobeme ŋiŋigo meyaŋuŋgo roru oga yabeegobi, yobiŋ ŋoŋore paio ropeiŋ ore oŋga joroku ‘Yei!’ migo. Ŋoŋo buŋo iŋi miegobi, ‘Moji boji sorinde tina miku buŋoine mimipaŋ buŋoji misanaŋgaiŋ ine, oiji so sanaŋgaiŋyoŋ, moji boji sorinde ya goulji bakine ore tinao mimipaŋ buŋoine miiŋ ine, mimipaŋ buŋo oiji kipeiŋ.’
16 “Yababan boro kwanab! Mata fimih! A bai’obaiyenamaim sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait Tafaror Bar isan na’obaifaro, nati ana’obaifaro yabin en, baise orot yait Tafaror Bar wanawanan gold isan na’obaifaro, nati anao matanen i nakakafiy.’
17 “O jiŋokombi ŋiŋigo biriine! Ya goulji bakine eru boji soriŋ yoyoka yokoreone wamo yaji ropekiine ega? Goul oi kubaine so fukegayoŋ, boji soriŋgo ruabi oiji oi bako kubaine fukeiŋ.
17 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, gold o Tafaror Bar? Baise Tafaror Bar i gagamin anayabin i wanawananamaim gold i kakafiyih himatar ti’inu’in.
18 “Buŋo mo iŋi miegobi, ‘Moji alatare tina miku buŋoine mimipaŋ buŋoji misanaŋgaiŋ ine, oiji so sanaŋgaiŋyoŋ, moji pesiŋ daŋge yauŋ alatao pega, ore tina miku mimipaŋ buŋo miiŋ ine, mimipaŋ buŋo oiji kikipe eiŋ.’
18 Iban maiye sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait sibor ana gem kakafiyin isan nao’obaifaro, nati anao baifaro i yabin en, baise gem kakafiyin afe’enamaim siwar isan na’obaifaro nati ana’obaifaro i nakakafiy.’
19 “O jiŋokombi ŋiŋigo! Pesiŋ daŋge yauŋ eru koro alata yokoreone wamo yaji ropekiine ega? Pesiŋ oi wawakiine egayoŋ, alatao ruabi oiji pesiŋ rambuŋgako kubaiine fukeiŋ.
19 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, siwar o sibor ana gem kakafiyin tafanamaim siwar tena kakafiyin kakafiyin temamatar i gagamin?
20 Ore eru moji alatare tina miku buŋoine mimipaŋ buŋoji misanaŋgaiŋ, iŋoji koro alata eru ya sosowo alatao pega, ore tinao buŋoine misanaŋgaiŋ.
20 Isan imih orot yait sibor ana gem kakafiyin isan eobaifaro, sawar etei nati gem tafaramamaim ti’inu’in auman isah eobaifaro.
21 “Moji boji sorinde tina miku buŋoine mimipaŋ buŋoji misanaŋgaiŋ, iŋoji soriŋ ore eru oo sanaŋgaru goga, iŋore tinao buŋoine misanaŋgaiŋ.
21 Na’atube orot yait Tafaror Bar isan eobaifaro, i God nati wanawananamaim ema’am auman isan eobaifaro.
22 Oŋuakoŋ moji Sombunde tina miku buŋoine mimipaŋ buŋoji misanaŋgaiŋ, iŋoji Anuture morumboŋ ŋeŋe eru oo ŋega, iŋore tinao buŋoine misanaŋgaiŋ.
22 Naatu orot yait mar isan eobaifaro i God ana urama’ama efan isan eobaifaro, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
23 “O Kadi buŋore qaqaji eru ore yameŋyameŋ ŋiŋigo! Ŋoŋo maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine fukebi yobiŋ paiŋaŋuŋgo ropeiŋ ore eru oŋga joroku ‘Yei!’ migo. Ŋoŋo uqo munjaŋ sosowo boroiŋgaru mobeine 10 oone moakoŋ Anuture biŋe ruaegobi. Jama, raki eru supe oi oŋuakoŋ boroiŋgaru teŋgone moakoŋ oi Anuture biŋe ruaegobi. Pesiŋ oi poretiŋ ruaegobiyoŋ, Kadi buŋore koruŋ qoruine yo odureru bokeegobi: Go ŋiŋigo botuyaŋuŋgo eebobo poretiŋ boyoberu ŋonemaiŋ naduŋgaduŋ eku buŋo damaŋ so boyoberu goigoŋ. Buŋo qoruine oi yameŋ keku boyoberu goinebi eru buŋo memenda oi oŋuakoŋ so odureru bokeinebi.
23 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Kwa i fiyow yamurih gewasih, bay hai momon, bay matah haibaib gewasih i roumukur kwayai God kwabitin, baise ofafar gagamih ma gewas isan, kabeber, bosunusunub isan eo i kwakwahiren. Ofafar iti i gagamih, gewasin i kwatabosiyasiyar ofafar afa auman.
24 Jiŋoŋaŋuŋ kobeme ŋiŋigo meyaŋuŋgo roru oga yabeegobi, ŋoŋo nomoruru obuke egu nonimiŋ ore obuŋaŋuŋ saiyaji osoeegobiyoŋ, joma yasogo kamel oi jibu gbagaegobi.
24 Bonawiyenayah mata fim! Ofafar rimiyafof totomar i kwarurububuna, baise camel koun butun i kwatotonan.
25 O Kadi buŋore qaqaji eru kadi buŋore yameŋyameŋ ŋiŋigo! Ŋoŋo maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine fukebi yobiŋ paiŋaŋuŋgo ropeiŋ ore eru oŋga joraku ‘Yei!’ migo. Ŋoŋo munaŋqoqo ee eiŋgo ore popu eru gombare saki jure mukuegobiyoŋ, ŋoŋo-ŋaŋunde suroŋ ebu so siŋaŋ garu ya kosa dukuŋ eku taki tomiri ebi oiji maŋ-ŋaŋuŋ puseme gogobi.
25 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee wanawanan rerekabih! A kerowas naatu a tew ufuhine i kwasasouwen, baise wanawanah i kato rabirabih, bain, bai’o’orot, kabat, gamin baiyow awan karatan inu’in.
26 “O jiŋokombi ŋi Kadi buŋore yameŋ keege, go bonieru popure maŋ jurende sakiineji oŋuakoŋ qaŋkisiekiine fukeiŋ.
26 Mata hifim kwabobosa Pharisee! Gewasin a tew naatu a kerowas wanawanahine wan kwanasouwen, saise ufuhine auman boro hinigewasih.
27 O Kadi buŋore qaqaji eru yoore yameŋyameŋ ŋiŋigo! Ŋoŋo maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine fukebi yobiŋ paiŋaŋuŋgo ropeiŋ ore eru oŋga joroku ‘Yei!’ migo. Ŋoŋo jiŋorunde maripoŋ jurebi yagaŋine fukegobi, ore so fukegobi. Sakiŋaŋunji ŋone-aŋiŋaŋuŋke oŋuine fukegobiyoŋ, jiŋorunde maŋgo qoŋgbuŋ sia eru ya mamagiineke pega, oŋuine oiji ŋoŋore maŋ puseru pega.
27 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee. wanawan rerekabih! Kwa a’itinin i rah ufunane tewowab gewas ebatabat na’atube, baise wanawanan i orot babin hai rarik awan karatan masin kakafin.
28 “Ore so ŋoŋo oŋuakoŋ ŋiŋigo jiŋoyaŋuŋgo fofori poretiŋ kamasi fukeegobiyoŋ, maŋkekerisiere sasaki kamasi oi eru penaronji maŋ-ŋaŋuŋ puseko gogobi.
28 Imih kwa ayumat i nati na’atube, ufunane sabuw matahimaim a’itinin i gewasin, baise wanawananamaim a kakafin naatu a tafasar i ra’at.
29 “O Kadi buŋore qaqaji eru yoore yameŋyameŋ ŋiŋigo! Ŋoŋo maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine fukebi yobiŋ paiŋaŋuŋgo ropeiŋ ore eru oŋga joroku ‘Yei!’ migo. Ŋoŋo kajeqouŋ ŋiŋigo yoŋore jiŋoruŋgo simeŋ ruaru baegobi eru ŋiŋigo posiine yoŋore ko kouŋ basarigaegobi.
29 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee, wanawan rerekabih! dinab oro’orot hai yawas gewasih naatu sabuw hai yawas mutufurih himomorob hai rah i kwabobuna’en kwama kwabi’aburen.
30 Oŋu eru iŋi miegobi, ‘Niŋoji apa ŋasopunoŋuŋ yoŋore damaŋgo gonobeŋ ine, yoŋoke so jikigabeneŋ kajeqouŋ ŋiŋigo yoŋore dariji niŋore paio so ropena.’
30 Naatu kwao, aki ai a’agir hima’am hai veya’amaim bairi ata ma’am aki boro men dinab oro’orot ata rauw hitamorobomih.
31 “Oŋu miku oiji ŋoŋo-ŋaŋe kajeqouŋ ŋiŋigo yabebuŋ, yoŋore ŋasopu fukegobi, buŋo oi kitiŋgaku miku munaŋ moge oŋuine dimagobi.
31 Imih nati turamaim kwa taiyuw kwao’orereb kwa uwatanah i dinab oro’orot hi’asbunubunuw himorob.
32 Ore eru apa ŋasopuŋaŋunji agiburaŋ fuŋgaru ebuŋ, ore so ŋoŋo jikigaru sosowo eforeinebi.
32 Imih abisa uwatanah hibubusuruf hisisinaf i kwaisawar nuhi efot.
33 “O Farisi, ŋoŋo qoti mendaine oŋuine fukegobi. Anutuji buŋoŋaŋuŋ mitariko misi korugo egu rakanimiŋ ore uruŋu roiŋgaru useru ranobuŋ? Oi embimbiŋganimiŋ.
33 “Kok hai yumat! naatu kok natunatun! God ana baimakiy boro kwanahaiw?
34 Ore eru maneniŋ, nonji kajeqouŋ eru maŋgboroŋ ŋiŋigo eru Kadi buŋore qaqaji sore yabebe ŋoŋoreo warenimiŋ. Warebi yoŋoreone goine oi yabebi komenimiŋ eru goine maripoŋgo yabenimiŋ. Goine oŋgawowosi piŋaŋuŋgo furu yaberu buŋoyaŋuŋ mitariku ŋoŋoruji yaberu yobe yabebi taoŋine taoŋine oo raenimiŋ.
34 Isan imih a tur ao’owen, dinab oro’orot, bai’obaiyenayah naatu orot not wairafih boro aniyafarih hinan. Baise boro kwanabow kwanarauw hinamorob, afa boro kwana’onafih, naatu boro kwanarouw hinamorob, afa boro Kou’ay bar wanawanan kwanawabirih, naatu bar merar ta ta’amaim kwaninunih kwanaremor.
35 “Ŋi posiine Abelre dariji wakiko oone fuŋgaru yaberu waperu goku Zekaraia boji soriŋ mokiine eru boji koro alata yokore botugo qabi dariine wakiko oo tariya. Ŋiŋigo posiine yoŋore dari moreŋgo keseru gobuŋ, dari sosowo ore geoine oi ŋoŋore paio ropeiŋ.
35 Sinaf ana an nati isan, sabuw gewasih himorob hai rara susuwa anabit etei boro kwa tafa nayen baimakiy kwanab. Abel orot gewasin momorob ana veya’ika re na Berakiah natun Zechariah, iti Tafaror Bar naatu sibor kakafiyin hai founamaim kwarab momorob i ana veya’amaim tit.
36 Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Dariyaŋunde geo sosowo oi ŋiŋigo muŋambe gogobi, ŋoŋore paio ropeko Anutuji geoine bokirie ŋareko manenimiŋ.”
36 Imih tur anababatun a tur ao’owen, Sabuw himorob hai rara re’er hai bit etei kwa iti boun yawasih kwama’am boro kwanab.
37 Yesuji miya, “O Jerusalem Jerusalem, ŋoŋo kajeqouŋ ŋiŋigo yabebi komebi Anutuji ŋiŋigo sore yabeko ŋoŋoreo wareegobi, yoŋo koji yabebi komeegobi. Qoqu maŋgoineji odumadepuine toinere rurumaŋgo ruaru kenusu yabeega, nonji ore so damaŋine damaŋine gore kufufuŋpu kenusuku qoju ŋabemiŋgo maneru goboŋyoŋ, ŋoŋo oi taki ŋabeme go wapebuŋ.
37 “O Jerusalem, Jerusalem! dinab oro’orot etei i’asbunuw himorob, naatu kob abarayah hiyunih hinan etei kabayamaim irauw himorob. Mar etei a kok kwanekwan umau’umaim natunat atabuwih hitan ta’imon hitamatar. Kokorere natunatun ita’imonih ebaba’afuwih na’atube, baise o men kafa’imo baibasit itu.
38 Maneniŋ, Anutuji soriŋ piŋaŋuŋ ŋadi gako sesuine akoŋ peiŋ.
38 Isan imih a bar a merar boro hinakwahir naowarar.
39 “Oŋu peiŋyoŋ, nonji iŋi ŋajibe maneniŋ, Ŋoŋo noŋ moke so ŋone nunimiŋ. Jiki damaŋ mo ware fukeko oo ŋone nuru iŋi minimiŋ, ‘Ofonde tinao ware norega, Anutuji iŋo mifia teine.’ Oŋu.”
39 A tur ao’owen ayu boro men kwana’itu maiye’emih. Ana maramaim kwanao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.