Mateus 20

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuji miya, “Sombunde qorumaŋ oi iŋi: Moreŋ rauine moji kae fufurere akoŋ pakereru sakibe raru ŋi goine ŋone yaberu wain gioineo moneŋ gio baninde weu yareya.
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 Weu yareme ‘Soine,’ mibi giobobo moakonde furi (Kina 20) yareiŋ ore maŋmoakoŋ ebi sore yabeme wain gioineo rabuŋ.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 “Rabi 9 kilok ore so fukeko moke jikigaru raru ŋi goine nareŋgareŋ kae jiŋoineo mo dimabi ŋone yabeya.
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 Ŋone yaberu iŋi yajiya, ‘Ŋoŋo oŋuakoŋ nonde wain gioo raru gio babi furiŋaŋuŋ soineo akoŋ ŋarebemiŋ.’
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 “Oŋu yajiko wain gioo rabuŋ. Rabi 12 kilok eko moke raya eru iŋande 3 kilok ore so ŋeŋeineo moke sakibe raru oŋuakoŋ eya.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 Oŋu eru iŋande 5 kilok ore so sakibe rako ŋi goine ŋeŋeineo moke mo kosa dimabi ŋone yabeya. Ŋone yaberu iŋi weu yareya, ‘Ŋoŋo wamore una joroine yo mo gogobi?’
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 “Oŋu weu yareme iŋi bokiriebuŋ, ‘Moji moneŋ gio bakimiŋ ore so weu norega. Ore eru mo yoo dimagobeneŋ.’ Bokiriebi iŋi yajiya, ‘Ŋoŋo oŋuakoŋ nonde wain gioo raru gio baniŋ.’
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 Gio babi kae iŋaŋgako wain gio rauineji gio siŋaŋine keporeru iŋi ojiya, ‘Go gio bobo ŋi oŋga yarende warebi furiyaŋuŋ yare. Tatariine kae iŋaŋgako waregobi, yoŋoreone fuŋgaru furiyaŋuŋ yareraku rande kaere akoŋ waregobi, yoŋoreo tariine.’
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 “Oŋu ojime iŋande 5 kilok gioo warebuŋ, yoŋoji wapebi giobobo moakonde furi (Kina 20) oi moakoŋ moakoŋ yareya.
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 Rone gioo warebuŋ, yoŋoji waperu furiyaŋuŋ odureru roniminde manesubuŋyoŋ, oi moakoŋ moakoŋ oŋuakoŋ una moakonde furi yareya.
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 Furi moakoŋ oi akoŋ roru fuŋgaru moreŋ rauinere maŋyaŋuŋgo ŋunuŋ-ŋunuŋ miku miteru iŋi mibuŋ,
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 ‘Niŋo wegi joinekeo suŋoŋ rauku giore yobiŋ osigagobeneŋyoŋ, ŋi yoŋo muŋambemeŋ wareru gio baninde weu yarege. Yoŋoji aua moakonde so gio bagobiyoŋ, goji jibu yoŋore mane yarende niŋoke sogokoŋ fukegobi. Oi so sagaga.’
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 “Oŋu mibuŋyoŋ, yoŋoreone more iŋi bokirieru ojiya, ‘Ogone, noŋ goke buŋo miku giobobo moakonde furi (Kina 20) garebemiŋ ore maŋmoakoŋ egobere. Ore so furi oi akoŋ garebe sagaga. Go oi manesuigoŋ.
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 Maŋgo ore eru sembeaiŋ ine, go gakere furi roru raigoŋ. Ŋi muŋambemeŋ gio baninde weu yareba, yoŋore oŋuakoŋ furi garego, oi akoŋ yarebeminde manego.
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 ‘Nakene monenji nake aŋire so ebe sagaga me mata? Nonji wiriine akoŋ ŋarego ore maŋgoji anda eru jiŋogo posoega me?’”
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 Yesuji buŋo oi miforeru iŋi miya, “Ore so tatariine yoŋoji fuŋfuŋgaine fukebi fuŋfuŋgaine yoŋoji tatariine fukenimiŋ.” Oŋu.
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Yesuji Jerusalem sitio ropeiŋgo ore moreŋ kadi rakabi kiŋariŋpuine 12 oi kepore yaberu qaŋaŋineo raru iŋi yajiya,
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 “Maneniŋ, noŋuŋ Jerusalem ropekimiŋ. Oo moji Sombuŋ eru morende Ŋi foriine babae ba teme soriŋ gio siŋaŋ eru Kadi buŋore qaqaji yoŋore meo raiŋ. Yoŋo komeinde buŋoine miforeru
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 kotu gawman yoŋore meo ruanimiŋ. Ruabi igosisi eteku ŋoŋoru joruinekeji qotimberu qotibotiganimiŋ. Qotimberu qotibotigaru maripoŋgo qabi komeiŋ. Komeru una yokaomo fukeko komegone pakereiŋ.” Oŋu.
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Damaŋ oo Zebedire madeyoka yokore maŋgoji madeyokaine yokoke Yesureo wareru dikanji keteru ya fuŋine more karieiŋgo miya.
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Oŋu miko weu teya, “Go wamo yare eru egarega?” Weu teko iŋi ojiya, “Goji soine mitigande nonde madeyoka yo yokoji gore qorumaŋgo paibe roperu moji me furogoo eru moji me kijoo ŋeku ya sosowo siŋaŋ ganobu.”
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Oŋu ojiyayoŋ, Yesuji bokirieru iŋi miya, “Ŋoŋo ore fuŋine so mane mukuku kariegobi. Nonji popu jajaineke nobemiŋ, ŋoko oi soine noku joiserereŋ manenimi me mata?” Oŋu miko maneru “Soine nonimi,” ojibu.
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 Ojibire iŋi yasiya, “Oi fofori! Nonji popu jajaineke nobemiŋ, ŋoko oi oŋuine akoŋ nonimiyoŋ, nonde me furoneo me kijoneo moji ŋeiŋ, nonji buŋo oi mitigabemiŋ ore so mata. Nonde Mamaji ŋeŋe yoyoka oi uri yokore bomogaya, oi yokore yateme noke ŋeku ya sosowo siŋaŋ gaekimiŋ.” Oŋu.
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Kakagbo yoyoka yokoji oŋu karie tebire ogopuyakuŋ 10 yoŋoji oi maneru maŋyaŋuŋ sembeaya.
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Oŋu sembeayayoŋ, Yesuji oŋga yareko warebi iŋi yajiya, “Morende kantriine kantriine yoŋore muraŋpuji ŋi koito oŋu eyareegobi. Yoŋore soguneji buŋo mitigaru ŋiŋigo botiŋ yabeku usuŋyaŋuŋ yaduegobi. Ŋoŋo yoŋore fuŋne oi soine manegobi.
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 Ŋoŋore botugo mosi oŋuine egu peineyoŋ, moji ŋoŋore botugo soguneŋaŋuŋ fukeiŋgo manega, iŋoji kiŋaŋ qa ŋareku goine.
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 “Oŋuakoŋ moji ŋoŋore botugo minebobo fuŋfuŋgaine goiŋgo manega, iŋoji ŋoŋore mea yukuo goku kiŋaŋqoqoŋaŋuŋ omaine fukeine.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji oŋuakoŋ mosi oŋuine ŋaduru iŋoyoŋe kiŋaŋ qa tenimiŋ ore eru so wareyayoŋ, kiŋaŋ qa ŋareku ŋiŋigo sosowo yoŋore due baiŋ ore eru wakiru gogoine kisiŋgaru bokeiŋ.” Oŋu.
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Yesuji kiŋariŋpuine yoŋoke Jeriko siti bokeiŋgo ebi ŋiŋigo kubu sogoji boyobe yabeku ŋadiyaŋuŋgo warebuŋ.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Oŋu warebi ŋi jiŋokombi yoyoka kadi qaŋaŋineo ŋebu. Ŋebire “Yesuji ŋatureiŋgo ega,” mibi maneru iŋi oŋgabu, “Ofoŋ Deiwidre osigida, go ŋonemaiŋ enote!”
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 Oŋu oŋgakabire ŋiŋigo kubu soguine yoŋoji “Mo ŋenimi!” miki qomuku yatebuŋyoŋ, yokoji yameŋ keku iŋi oŋgabu, “Ofoŋ Deiwidre osigida, go ŋonemaiŋ enote!”
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Oŋu oŋgakabire Yesuji ode niniŋgaru “Nondeo wareni!” miku oŋgame warebire iŋi weu yateya, “Ogoyokane, nonji wamo ya eŋateiŋgo manegobire?”
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 Oŋu weu yateko iŋi ojibu, “Ofoŋ, niko jiŋonokuŋ moke piiŋgo manegobere.”
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Oŋu ojibire Yesuji yokore beusembe maneru jiŋoyakuŋ yoŋoko oo akoŋ untoko piku Yesu boyoberu ŋadiineo rabu. Oŋu.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.