Mateus 15
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Ore ŋadiineo Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) eru Kadi buŋore qaqaji goineji Jerusalem sitione Yesureo wareru iŋi weu tebuŋ,
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 “Gore kiŋariŋpu yoŋo wamore kadi odureru apa ŋasopunoŋuŋ yoŋore mosi so boyobegobi? Yoŋo meyaŋuŋ so jureru munaŋ so qaku jibu fuŋgaru uqo munjaŋ nogobi?”
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Oŋu weu tebi iŋi yajiya, “Ŋoŋo-ŋaŋe wamore apa ŋasonoŋuŋ yoŋore mosi boyobekimiŋ ore kadi odureru Anuture mimipaŋ buŋo qaegobi?
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Ore buŋo mo oi iŋi: Anutuji iŋi mitigaya, ‘Maŋgo mamago araŋ ba yateeigoŋ,’ eru ‘Mo iŋo mamaine me maŋgoine qaisogaiŋ, iŋo qabi komeine.’
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 “Oŋu mitigayayoŋ, ŋoŋo buŋo oi odureru iŋi miegobi, ‘Mo iŋo mamaine me maŋgoine iŋi ojiiŋ: O beusembe manego. Nonde kikitiŋ yane rauganoŋ, oi Anuture daŋge yauŋ pesiŋ ore osoeru ruabe pega. Moji oŋu miku mamaine me maŋgoine araŋ bateiŋ ore so oŋu so fukega.’
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 “Oŋu miku mosiŋaŋuŋ raŋgbaŋinere eru Anuture mimipaŋ buŋo kepiabi omaine fukeru mataeega. Oi so sagaga.
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 O maŋkekerisiere ŋiŋigo sasakiine, kajeqouŋ ŋi Aisaiaji ŋoŋore fuŋne poretiŋ ronekoŋ barariŋgaru iŋi miya pega,
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 ‘Ŋiŋigo kubu yo yoŋo mi bibiyaŋunji fiine akoŋ araŋ ba nareegobiyoŋ, maŋyaŋunji keta enareku mogo jorigo ruabi pega.’
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 “Oŋu peko nonde ohowe omaine yobu baku miteŋ nuegobi. ‘Kadi buŋo qaji yarekimiŋ,’ miku tifeo ŋiŋigo yoŋore mimitiyaŋuŋ oi edobodo eru bobojibu eegobi.” Oŋu bokirie yareya.
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Yesuji ŋiŋigo kubu moke oŋga yareme warebi iŋi yajiya, “Ŋoŋo buŋo yo kaje ruaru mane mukuinebi.
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Ŋiji ya nome maŋineo rakaega, oiji so kejiga teegayoŋ, iŋoyoŋunde maŋ wombuŋgone buŋo waperu wakiega, oiji iŋo kejiga teega.”
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Oŋu yajime kiŋariŋpuine yoŋo wareru iŋi weubuŋ, “Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋo buŋo oi manebi yabeko maŋyaŋuŋ sembeaga, oi manege me mata?”
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Weubi iŋi bokirieya, “Nonji wiki sosowo nonde Sombuŋ Mamaji so sariya, oi goduineke unugabemiŋ.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Jibu, oi boke yabeinebi. Yoŋo ‘Ŋiŋigo jiŋokombi oga yabekimiŋ,’ miegobiyoŋ, yoŋoyaŋunde jiŋoji kobega. Jiŋokombi moji jiŋokombi ogoine mo meineo roru ogagaiŋ ine, yokoji moko yoŋgo rakaru yapeiŋ.”
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Oŋu bokirieme Pitaji ojiya, “Soso buŋo ore fuŋine soine mitaniŋgande manekimiŋ.”
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 Oŋu ojime Yesuji miya, “O ogopune, ŋoŋo oŋuakoŋ jikigaru mamaneŋaŋuŋ fiine so fukega me?
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 Ŋiji ya sosowo nome maŋineo rakaega, oi beuineo rakaru sakibe wakiega. Oi mane mukugobi me mata?
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 “Oi wakiegayoŋ, buŋo maŋ wombuŋineone waperu miineo wakiega, oiji kejiga teega.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Ŋiŋigo maŋ wombuŋyaŋuŋgone ya yo iŋiine fukeru wapeega: Buŋo sembene manesuku kipe seroŋ baku ŋiŋigo yabebi komeinde maneegobi. Bobojibu eru boesau eninde maneegobi. Ya kiaŋ roiŋgo maneegobi. Migoiga buŋo ikoine miiŋgo maneegobi. Ŋadiqoqo buŋo miku Anutu igosisi eninde maneegobi.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Ya oŋuineji ŋiŋigo kejiga yareegayoŋ, meyaŋuŋ so jureru uqo munjaŋ noegobi, oiji ŋi mo so kejigaega.” Oŋu.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Yesuji Genesaret moreŋ bokeru siti tinayakuŋ Taia Tiro eru Saidon yokore distrik tinaine Fonisia ore maŋineo raya.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Rako Keinan ŋigo, moreŋ ore rauine moji wareru Yesu karieru iŋi oŋgaku ojiya, “Ofoŋ, Deiwidre osigida, ŋonemaiŋ enareigoŋ! Gemoji odune bapeboriŋ eteko joiserereŋ soguine maneega.”
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Oŋgaku ojiyayoŋ, Yesuji buŋo mo so bokirieya. Oŋu fukeko kiŋariŋpuineji wareru iŋi bapakareru ojibuŋ, “Ŋigo oi oŋga kuyo eku ŋadinoŋuŋgo warega ore iŋo bapigande raine.”
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Oŋu ojibi bokirieya, “Mamaneji Israel kufufunde lama jibugakiine yoŋo akoŋ munaŋ qa yarebemiŋ ore eru sore nume warego.”
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Oŋu bokirieme ŋigo iŋoji maŋfuŋgo wareru pedaberu ojiya, “Ofoŋ, go bapi nuigoŋ!”
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Oŋu ojiyayoŋ, Yesuji iŋi bokirie teya, “Mata, odumade yoŋore pigone poroŋ roru qoro yarebeneŋ so sagaiŋ. Juda niŋo kotupunoŋuŋ ŋoŋore tina qoro miegobeneŋ. Nonji rone Juda ŋiŋigo bapi yabebe kantri goine ŋoŋoji qoro oŋuine odigaru goinebi.”
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Bokirie teyayoŋ, ŋigoji miya, “Ofoŋ, oi soine manegoyoŋ, qoro mendaine yoŋo oŋuakoŋ rauyaŋunde uqo ŋeŋeone uqo kuŋgaŋine wakiko noegobi.”
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Oŋu mime Yesuji iŋi ojiya, “O ŋigo, gore mamanesiŋ oi soguine. Ore eru karie narege ore fori bio fukeiŋ.” Oŋu ojime maneko oduineji aua oo akoŋ fiaya. Oŋu.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Yesuji moreŋ oi bokeru wareru Galili obu jogunde qaŋaŋineo waperu tukuo roperu waki ŋeya.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Ŋeko ŋiŋigo kubu sogoji iŋoreo wareru ŋiŋigo yo iŋiine oga yabebuŋ: Puriŋ eru ŋiŋigo jiŋokombi, goine mekufuyaŋuŋ poporiine, goine noŋguŋ eru goine jibe kokoine bayabeme gobuŋ, yoŋo oga yaberu Yesure kufu fuŋgo rua yabebi bobiaŋ yabeya.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Bobiaŋ yabeme noŋguŋ ŋiŋigo yoŋo buŋo mibi mekufuyaŋuŋ poporiine yoŋo fiaru poretiŋgabi puriŋ yoŋo kufu oderu ra warebi jiŋoyaŋuŋ kobekiine yoŋo jiŋo piku ŋonebi ŋiŋigo kubu yoŋo oi ŋone wara eku Israel noŋunde Anutu miteŋ gabuŋ. Oŋu.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Yesuji kiŋariŋpuine oŋga yareme iŋoreo warebi iŋi yajiya, “Nonji ŋiŋigo kubu sogo yo yoŋore beusembe manego. Yoŋoji nondeo wareru una yokaomo go wapebi uqoyaŋuŋ matae foreme ŋonego. Kadio raku gogu botuineo jiŋoyaŋuŋ putarieme sisibiri egu bofukenimiŋ ore yoŋo mo sore yabeiŋgo so manego. Ore eru yoŋo uqo gume yabeiŋgo manego.”
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Oŋu yajime kiŋariŋpuine yoŋo bokirieru iŋi ojibuŋ, “Moreŋ buroineo yoo niŋo uroone uqo munjaŋ soguine bofukeru ŋiŋigo kubu sogo yo gume yabenobeŋ?”
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 Oi maneru Yesuji iŋi weu yareya, “Ŋoŋoreo poroŋ wojimu pega?” Weu yareme “Poroŋ 7 eru jembaeŋ kokiine goine pega,” miku ojibuŋ.
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Ojibi Yesuji ŋiŋigo kubu sogo oi moreŋgo waki ŋeninde mitiga yareme waki ŋebuŋ.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Waki ŋebi poroŋ 7 eru jembaeŋ oi roru Anutu oŋga wosiru daŋge miku bajiru kiŋariŋpuine yareme yoŋoji oi ŋiŋigo kubu so boroiŋga yarebuŋ.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Boroiŋga yarebi noku no gaba ebuŋ. No gaba eku uqo mobeine bokebi ŋeya, oi jambe 7 oo qojugabi rakaru puseya.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Ŋi uqo nobuŋ, yoŋore jare oi 4,000. Ŋigo odumade yoŋore jare oi so robuŋ.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Yesuji ŋiŋigo kubu sogo sore yabeme rabi iŋoyaŋune ogâo roperu Magadan moreŋgo raya. Oŋu.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.