Mateus 13
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Una oo akoŋ Yesuji pi oi bokeru obu joguŋ qaŋaŋineo rakaru ŋeya.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Ŋeko ŋiŋigo kubu sogoji iŋoreo raru tumaŋgabi ogâo roperu ŋeya. Ŋeko ŋiŋigo kubu sosowo yoŋo joguŋ qaŋaŋineo mageŋgo tumaŋgabuŋ.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Oŋu tumaŋgabi soso buŋo kokoine miku iŋi miya, “Maneniŋ! Ŋi moji uqo koruŋ qopogaru tieiŋgo gioo raya.
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Raru qopogaru tieme koruŋ goineji kadi qaŋaŋineo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋebi (uufuŋ) webo yoŋo waperu oi no forebuŋ.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 “Koruŋ goineji ko oŋgiŋgo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋeku oo moreŋ kokoine so bofukebuŋ. Moreŋ dikiine tomiri peya ore qioyaŋunji pipa wapebuŋ.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Wapebiyoŋ, wegiji waperu tamaeru ja yabeme goduyaŋuŋ tomiri ore gbaŋiru ŋeririkebuŋ.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 “Koruŋ goineji komeqore joruinekeo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋebi oiji waperu kefagaru mumu qa yarebuŋ.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Oŋu jaŋgaru mataeyayoŋ, koruŋ goineji moreŋ fiineo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋeku goine koruŋyaŋuŋ 100 fukebuŋ. Goine koruŋyaŋuŋ 60, goine 30 ore so fukeru sauebuŋ.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Moji maŋkajeineke goga ine, iŋoji soso buŋo yo kaje ruaru mane mukuine.” Oŋu.
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Oŋu miko kiŋariŋpuine yoŋo wareru Yesu iŋi weu tebuŋ, “Go wamore ŋiŋigo yoŋore buŋo miiŋgo miku oo soso buŋoji eru miege?”
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Weu tebi iŋi bokirieru yajiya, “Oi iŋi ore: Sombunde qorumaŋgo rope gokiminde buŋo soŋsoŋine oi ŋoŋo totogo ŋajibe mane mukugobiyoŋ, yoŋore oi oŋu mata.
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 “Ore fuŋine oi iŋi: Moji mamane-mukuineke goga, Anutuji oi jikigaru oteme kegboreru moririke goiŋyoŋ, moji mamane-mukuine tomiri goga, Anutuji mamaneine mendaine pega, oi oŋuakoŋ yao ro teiŋ.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 “Ŋiŋigo yoŋore buŋo mibemiŋgo miku oo iŋi ore soso buŋoji ruaru miego: Yoŋoji yoŋoyaŋunde jiŋoji ya ŋoneru fuŋine jibu so ŋone mukunimiŋ. Yoŋoyaŋunde kajeji buŋo poretiŋ maneru fuŋine jibu so mane mukunimiŋ.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Kajeqouŋ ŋi Aisaiaji ronekoŋ buŋo mo miku quraŋgaya, oiji ŋiŋigo oŋuine yoŋoreo foriineke fukeega. Buŋo oi iŋi,
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Ŋiŋigo kubu sogo yo yoŋore manji sanaŋine kebojigaru pega.
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 “Buŋo oŋu pegayoŋ, ŋoŋo jiŋoŋaŋunji ya ŋone mukugobi ore kiwaqawaineke fukegobi. Kajeŋaŋunji buŋo mane mukugobi ore kiwaqawaineke fukegobi.
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Nonji buŋo foriine yobu mo iŋi ŋajibemiŋ: Kajeqouŋ ŋiŋigo eru Anuture ŋiŋigo posiine kokoineji ŋoŋo ya yo ŋonegobi, oi ŋonenimiŋ ore aŋi sogo maneru gobuŋyoŋ, oi so ŋonebuŋ. Ŋoŋo buŋo yo manegobi, yoŋoji oi bonieru manenimiŋ ore beufi soguine maneru gobuŋyoŋ, oi so manebuŋ. Oŋu.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 “Qopogarutitie ŋire soso buŋo migo, ore fuŋine oi kaje ruaru maneniŋ.
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Uqo koruŋ qopogaru tieme kadi qaŋaŋineo rakaru ŋeya, oi iŋi: Moji qorumande Biŋe buŋo maneru fuŋine so mane taniŋgako Sembene Rauineji wareru maŋineo koruŋ saribuŋ, oi yao roiŋ.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Uqo koruŋ qopogame ko oŋgiŋgo rakaru ŋeya, oi ŋiŋigo sosoine mo. Yoŋoji Biŋe buŋo maneru oi oo akoŋ beufi paio maneru sabareegobi.
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 “Oŋu eegobiyoŋ, maŋyaŋuŋgo godu so pe yareiŋyoŋ, damaŋ pompoŋine akoŋ dimaku sanaŋgaru gonimiŋ. Biŋe buŋore eru suroŋqoqo me kekesuesue fukeme damaŋ oo akoŋ waki yabeiŋ.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 Uqo koruŋ qopogame komegbore joruinekeo rakaru ŋebuŋ, oi iŋi: Yoŋo Biŋe buŋo manebi maŋyaŋuŋgo rakagayoŋ, moreŋgo gogore manebu eru moneŋ mebo bobore manjo fukeru yobiŋ yabeega. Tinabiŋeyaŋuŋke fukenimiŋgo sase ebi aŋi sanaŋine sembene goineji oŋuakoŋ maŋyaŋuŋgo maŋgaru Biŋe buŋo mumu qa teega. Oŋu fukeko foriyaŋuŋ tomiri aputa (gipeine) fukenimiŋ.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 “Uqo koruŋ moreŋ fiineo qopogame rakaru ŋebuŋ, oi ŋiŋigo yo oŋuine: Yoŋo Biŋe buŋo kaje ruaru maneru mane taniŋgaru damaŋ so dimaku foriyaŋuŋ bofukeegobi. Goineji buŋo moakoŋgone koruŋ 30 bofukeegobi. Goineji foriyaŋuŋ 60, goineji buŋo koruŋ moakoŋ moakoŋ yoŋore fori 100 basaueru bofukeegobi.” Oŋu.
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Yesuji soso buŋo mo iŋi miya, “Sombuŋ qorumande fuŋne oi ŋi yo oŋuinere so eru mibemiŋ. Iŋoji gioineo raru uqo koruŋ fiine qopogaru tieya.
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Qopogaru tieyayoŋ, kae ubu eme pekabi oo rosi ŋiji wareru wit kurumbu botuyaŋuŋgo oo borurare koruŋ qopogaru tieru bokeru raya.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Wit kurumbu korunji pougaru pakereru roperu foriine fukeya, damaŋ oo boruraji oŋuakoŋ totogo fukeya.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 “Totogo fukeko kiŋaŋqoqopuineji oi ŋoneru gio rauinere wareru iŋi ojibuŋ, ‘Sogunenoŋuŋ, giogoo uqo koruŋ fiine qopogaru tiemeŋ me mata? Borurare koruŋ oi urone oo fukega?’
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 “Oŋu ojibi iŋi yajiya, ‘Rosi ŋiji oi qopogaru tieya.’ Oŋu yajime kiŋaŋqoqo yoŋo iŋi mibuŋ, ‘Niŋo soine raru borura oi unugaru roru qojugakimiŋgo manege me mata?’
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 Oŋu mibiyoŋ, iŋi yajiya, ‘Mata! Ŋoŋo borura unugaru qojugaru oo kurumbu goine oi oŋuakoŋ egu unuganimiŋ.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 “Oi bokebi moko sogueru foriine rorore damaŋ ware fukeme nonji damaŋ oo kurumbu babaji ŋiŋigo oi iŋi yajibemiŋ: Ŋoŋo rone borura qojugaru ruabi jaiŋgore dodugaru niginji kipeinebi. Oi kiperu ŋadiineo wit kurumbu foriine oi qojugaru roru wareru nonde rouŋ pigo ruainebi.’” Oŋu.
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Yesuji soso buŋo mo iŋi jikigaru yajiya, “Sombunde qorumaŋ oi iŋi: Ŋi moji yojuŋ koruŋ roru iŋoyoŋere gio moreŋgo raru sariya.
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Koruŋ oi mendaine mademeŋ. Oi uqo koruŋ sosowo yoŋore wawakiineyaŋuŋ fukegayoŋ, pougaru pakereru munjaŋ sosowo yadureru sogueru yo fukeiŋ. Oŋu fukeme dimako sowo webo yoŋo waperu youyaŋuŋ yo ore tieŋineo baegobi.” Oŋu.
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Yesuji ŋeŋeineo moke soso buŋo mo iŋi miya: “Sombunde qorumaŋ oi yist me flaua bosogueinde so iŋi fukega: Ŋigo moji Poroŋ rigabemiŋ miku yist roru flaua jambe yokaomo oo qodureru babokiri eru raru ŋeko sosowo sogueya.” Oŋu.
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Yesuji buŋo sosowo oi kufufuŋ yoŋore soso buŋoji miya. Soso buŋo tomiri buŋo mo so yajiya.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Oŋu fukeme Anutuji kajeqouŋ ŋi mo boburogame buŋo mo miya, oiji foriineke fukeya. Iŋoji buŋo oi iŋi mime pega,
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Yesuji soso buŋo oi miforeru ŋiŋigo kubu sogo boke yaberu pi maŋgo ropeya. Ropeko kiŋariŋpuine yoŋo iŋoreo wareru iŋi weu teru ojibuŋ, “Borura uqo gioo fukeya, go soso buŋo ore fuŋine mitaniŋga noreigoŋ.”
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Oŋu ojibi iŋi bokirieru yajiya, “Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji uqo koruŋ fiine fiine qopogaru tieega.
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Uqo gio oi morende kantri sosowo. Uqo koruŋ fiine oi qorumande odumadepu ŋoŋore migo eru borura oi ŋi sembenere odumadepu yoŋore migo.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Rosiji oi qopogaru tieya, oi Sembene Rauine iŋore migo. Kurumbu babaji damaŋ oi morende damaŋ tariiŋ ore damaŋ sogo oi. Kurumbu babaji ŋiŋigo oi Sombuŋ mimerereŋ yoŋore migo.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 “Borura qojugaru misigo ruabi jaiŋ, ore so morende damaŋ tariinde damaŋ soguineo fukeiŋ.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji mimerereŋpuine sore yabeme wareru buŋo buru sembene Kristore qorumaŋ maŋgo agiburaŋ eiŋgo kesosoega, oi kepieru botiŋganimiŋ eru ŋiŋigo jaubaineke sosowo yoŋo qodure yabenimiŋ.
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 “Oŋu botiŋqotiŋ eru ŋiŋigo oi igo yabebi misi saqo joserereŋ jaku pega, oo rakanimiŋ. Oo rakanimiŋ, yoŋoji kuyo jojoraku ŋiraŋyaŋuŋ kikiari kiku gonimiŋ.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Damaŋ oo ŋiŋigo posiine yoŋo wegi oŋuine fukeru Mamayaŋunde qorumaŋ maŋineo tamaeru go ropenimiŋ. Moji maŋkajeineke goga, iŋoji buŋo oi kaje ruaru mane mukuine. Oŋu.
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 “Sombunde qorumaŋ oi juŋe gopiŋ furiine ropekiine ore so iŋi fukega: Oi gioo sumuŋgabi peko ŋi moji oi bofukeru roru sabareku moke moreŋgo sumuŋgaya. Sumuŋgaru ore eru jerieru raru meboine sosowo furiine banimiŋ ore ruame moneŋ wareme oiji gio moreŋ oi furiine baya.” Oŋu.
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 “Sombunde qorumaŋ oi stua ŋire so eru soso buŋo mo iŋi mibemiŋ: Iŋoji bote koruŋ baaku goya.
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Baaru goku bote koruŋ moakoŋ furi sogo oi bofukeru raru meboine sosowo furiine banimiŋgo ore ruame moneŋ wareme oiji bote koruŋ oi furiine baya.” Oŋu.
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 “Sombunde qorumaŋ oi simemende so ruaru soso buŋo mo iŋi mibemiŋ: Oi obu joguŋgo bokebi rakame jembaeŋ kamasiyaŋuŋ fuŋne fuŋne rakabi ro yaberu qojugaya.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Qojugako puseme ŋiŋigo yoŋo oi porebi qaŋaŋineo wapeme waki ŋeku jembaeŋ fiine osoeru jambeo qojugabuŋyoŋ, jembaeŋ sembene oi bokebi raya.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Buŋo ore so morende damaŋ tariinde damaŋ soguineo fukeiŋ. Sombuŋ mimerereŋ yoŋo wareru ŋiŋigo sembene oi posiine yoŋoreone osoe yabenimiŋ.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Osoe yaberu ŋiŋigo sembene oi boke yabebi saqo misi joserereŋ jaku pega, oo rakanimiŋ. Oo rakanimiŋ, yoŋoji kuyo jojoraru ŋiraŋyaŋuŋ kikiari kiku gonimiŋ.” Oŋu.
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Yesuji soso buŋo oi miforeru iŋi weu yareya, “Buŋo sosowo migo, oi mane taniŋgagobi me mata?” Weu yareme bokirieru “Oŋ!” mibuŋ.
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 “Oŋ!” mibi iŋi yajiya, “Pi rauineji pire rouŋgone mebo ya raŋgbaŋine eru gariine uduru ruaega. Ore so Kadi buŋore qaqaji sosowo Sombuŋ qorumande kiŋariŋpu fukebuŋ, yoŋoji oŋuakoŋ maŋyaŋunde rouŋgone buŋo kuririyaŋuŋke gariine eru buŋo fiine yobu raŋgbaŋine uduru miegobi.” Oŋu.
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Yesuji soso buŋo oi miforeru kae moreŋ oi bokeru raya.
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 Raru sosogue taoŋineo roperu oŋgawowosi piyaŋuŋgo roperu Biŋe buŋo qaji yareya. Qaji yareme popureru waragaru iŋi mibuŋ, “Yei, kajeboji! Iŋoji maŋgboroŋ yo eru mosi qoqowirie usuŋineke oi urone baga?
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Ŋi yo kae yoore ketigaqoqo ŋire made. Maŋgoinere tina Maria eru gbopuine Jeims, Josef, Saimon eru Juda. Oi soine manegobeneŋ.
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Seŋpuineji sosowo botunoŋuŋgo yoo gogobi. Ore eru ya sosowo yo urone ba wareru ega?”
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Nazaret yoŋo oŋu mibi maŋyaŋunji sembeame oo quŋgabuŋ. Quŋgabuŋyoŋ, Yesuji iŋi yajiya, “Kajeqouŋ ŋi iŋoyoŋunde taoŋgo eru iŋoyoŋunde pigo mipemiriŋ eteegobiyoŋ, kae goineo oŋu mata.”
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Oŋu yajime mamanesiŋyaŋunji so fukeme qoqomukuyaŋunde eru mosi qoqowirie usuŋineke oi oo kokoine so baya. Oŋu.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.