Marcos 5
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Oŋu fukeko joguŋ petigaru aribe Gerasin yoŋore moreŋgo ropebuŋ.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 Roperu qaŋaŋineo ropebi Yesuji ogâ bokeru oo akoŋ ŋi gemoineke mo jiŋoruŋgone wareru dimaku Yesu bofukeya.
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 Ŋi oi jiŋoruŋgo goku qoŋgbuŋ ko kouŋ sikeru gufukabi pebuŋ, oo peku goya. Ŋi sosowoji me kufuine gbediji (niginji) kipeiŋgo embimbiŋgaru gobuŋ.
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 Ateine ateine kufuine gbediji kiperu maŋgu baru gobuŋyoŋ, me musaine qateebuŋ, oi qaisueru kufu nigiŋine odemukuru goko sosowoji oi siŋaŋ gaiŋgo embimbiŋgabuŋ.
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 Embimbiŋgaru una ubu jijiki jiŋorunde ko kouŋgo me tukuo kosabasa peku goya. Oŋu goku oŋga jojoraku sakiine kogo qaku ketiqoti goya.
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 Yesuji jojorigo wareme ŋoneru giniŋgaru wareru moreŋgo bembeŋgo rakaru dikanji ke teya.
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 — ausente —
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 — ausente —
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 Oŋu miko iŋi weuya, “Go tinago mo?” Weume mibuŋ, “Niŋo kokoine gogobeneŋ ore tinanoŋuŋ Legion migobeneŋ.” Oi noŋunde buŋoo Mamari kubu soguine.
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 Oŋu miku yameŋ keku iŋi karie tebuŋ, “Go yobe nabenoŋ ine, moreŋ yoone so sore nobe.”
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 Mafuŋyaŋuŋgo goyoŋine oo kaneŋ kubu soguine mo kegbaŋ maŋineo suaku dimabuŋ.
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 Ore gemo yoŋoji iŋi miku Yesu karieru weu tebuŋ, “Goji sore nobende niŋo soine kaneŋ yoŋore maŋyaŋuŋgo rakainebeneŋ.”
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 Karieru weu tebi “Bio raku rakaniŋ!” mitiga yareko ŋi maŋineone waperu raku kaneŋ maŋyaŋuŋgo rakabuŋ. Rakakabi oo akoŋ kaneŋ kubu 2,000 oŋu oi riŋaru pagaŋgo raku siririkeru obu joguŋgo rakaru noru komebuŋ.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Komebi kaneŋ siŋaŋ yoŋoji kamieru taoŋ eru kae memendaine oo raru biŋe buŋo mibuŋ. Mibi maneru ŋiŋigo jiŋorara yoŋoji ya fukeya, oi ŋoneiŋgo warebuŋ.
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Wareru Yesureo waperu ŋonebi ŋi gemo kubuinekeji goya, iŋoji kambaŋ sakikomoŋine poretiŋ kiperu ŋeku maŋine gboreme mamanesuine sosowo fukeko ŋoneru waragaku dimabuŋ.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 Dimakabuŋ kaneŋ oi uruŋu rakaru komebuŋ eru ŋi gemoineke iŋoreo ya fukeya, oi ŋonebuŋ, yoŋoji sundu yoyoka oi yajibuŋ.
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 Yajibi dimaku Yesuji qoqodure kae moreŋyaŋuŋ bokeru raiŋgo ore karieru weu tebuŋ.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 Karieru weu tebi bokeru ogâo ropeiŋgo dimako ŋi gemoineke goya, iŋoji wareru Yesuke moko raku goiŋgo weuya.
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 Weuyayoŋ, Yesuji qomuku teku iŋi ojiya, “Go bio kaegoo raru tifepugo ŋone yaberu Ofonji mosi qoqowirie soguine baku ŋonemaiŋ egareya, ore sundu oi yajinde manenimiŋ.”
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 Oŋu ojime bokeru raru Yesuji mosi qoqowirie sogo sogo baku oduya, ore buŋoine fuŋgaru Ten-taoŋ distrik maŋineo miku saueme sosowoji maneru waragabuŋ. Oŋu.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 Yesuji ogâo roperu kirieru joguŋ petigaru aribe wareme ŋiŋigo kubu kokoineji iŋoreo wareru tumaŋgaru joguŋ qaŋaŋineo dimabuŋ.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 Dimakabuŋ oŋgawowosi pire buŋo siŋaŋ mo tinaine Jairus iŋoji wareru Yesu ŋoneru maŋfuŋineo rakaru dikanji ke teya.
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 Dikanji ke teku yameŋ keku oŋga wosigaru iŋi ojiya, “Odune mendaineji komeiŋgo ega. Go wareru mego paiineo ruande fiaru jikigaru goiŋ.”
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 Oŋu ojiru Yesu ogagame moko rabu ŋiŋigo kubu sogo yoŋoji ŋadiyakuŋgo raru kekepuŋ eru rore yaperu rabuŋ. Oŋu.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 Rakabi oo botuyaŋuŋgo ŋigo mo goya. Iŋoji kaindari gosa 12 ore so ŋoneru jibe bame goya.
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 Oŋu goku joiserereŋ kokoine maneme sakisiŋaŋ kokoineji iŋore gioine babi babapi mo so bofukeru goya. Iŋoji sakisiŋaŋ ŋiŋigo yoŋore furire moneŋ meboine sosowo bokeru goyayoŋ, jibe oiji moke moke bosembeame goya.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 — ausente —
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 — ausente —
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 Yoŋome dariine oo akoŋ jigame qapeqawakiine oi mataeme sakiineji fiame maneya.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 Fiame Yesuji oo akoŋ usuŋine mo petigaru rame, oi maneru ŋiŋigo kubu botuyaŋuŋgo kirieru weuya, “Moji marikune yoŋoga?”
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 Oŋu weume kiŋariŋpuineji iŋi ojibuŋ, “Ŋiŋigo kubuji kekefoŋ eru rore guru yoŋo gugobi. Oi ŋoneru uruŋu ‘Moji yoŋo nuga?’ weuge?”
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 Oŋu mibuŋyoŋ, Yesuji moke “Moji oi ega?” miku weuku bofukeiŋgo ore kirieru piku ŋone yabeya.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 Ŋone yabeme ŋigo sakiineo mosi qoqowirie fukeya, iŋoji oi maneru ore kokoi maneru gburugburu qakame wareru Yesure maŋfuŋgo rakaru dikanji keru fuŋine sosowo ojiya.
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 Yesuji oi maneru iŋi ojiya, “Odune, mamanesiŋgoji bobiaŋ guga. Qapeqawakigoji bio mataeme soine maŋwomoo raigoŋ.” Oŋu.
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 Buŋo oŋu ojiru dimako oŋgawowosi pire buŋo siŋande pigone moji biŋeba wareru Jairus ojiya, “Odugo komega! Ore eru qaqajire paio yobiŋ jikigaru so ruaigoŋ.”
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 Ojiko Yesuji buŋo ore keta eru oŋgawowosi pire buŋo siŋaŋ iŋi ojiya, “Kokoi so mane. Noŋ manesiŋ nuigoŋ.”
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 Oŋu ojiru ŋiŋigo goine boke yaberu Pita, Jeims eru Jeims gboine Jon oi akoŋ oga yabeme oi boyoberu rabuŋ.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 Raru oŋgawowosi pire buŋo siŋande pigo ropekabi ŋiŋigo kubu oyowo bakabi ŋone yabeya. Kokoineji jiŋgeŋ keku sanaŋine kioku soguŋ babuŋ.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Ŋone yaberu pigo roperu iŋi yajiya, “Ŋoŋo wamore oyowo baku kuyogobi? Odu oiji so komegayoŋ, kubaŋ pega.”
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 Oŋu yajime jere oŋuine fukeme gou etebuŋyoŋ, iŋoji oi sosowo yobe yabeku odure maŋgo mamaine eru goine iŋoke gobuŋ, oi akoŋ oga yabeme odu peya, oo ropebuŋ.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Roperu Yesuji odu oi meineo roru ojiya, “Talita kum.” Oi noŋunde buŋoo Odu menda, noŋ gajigo: Go pakere!
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 Oŋu ojime odu gosaine 12 iŋoji bio oo akoŋ pakereru dimaku ra wareya. Oŋu fukeme ŋoneru jorukuyaŋuŋ kitigaru waragabuŋ.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Waragabi ore binaŋine mo mibi egu manenimiŋ ore miku agi sanaŋine ruaya. Oi ruaru odu menda oi uqo munjaŋ otebi noiŋgo ore yajiya. Oŋu.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.