Marcos 2

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Oŋu roregaru damaŋ goine tarime Yesuji kirieru moke kaeineo Kaperneam wareya. Warekame “Pigo goga,” mibi manebuŋ.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jesu matabir maiye na ana bar Capernaum titit ana veya, ana tur tasasar tit etei hinowar.
2 Ŋiŋigo kokoineji oi maneru tumaŋgaru iŋore pi mendi korogo kekefoŋ eru kae jiŋoineo pusekabuŋ. Pusebi Yesuji dimaku Biŋe buŋo yajiya.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay bar awan karatan tit in etawan awan auman bai daririr iwa’an. Naatu i busuruf binan hima hinowar.
3 Yajime oo ŋi mo saki mobeine komekiine, oi ogagaru iŋoreo warebuŋ. Ŋi 4:ji oi reŋgo ruaru koboru warebuŋ.
3 Nati ana maramaim orot kwafe’en turan an uman murubin hi’abar Jesu isan hina.
4 Warebi puseru dimabuŋ ore eru Yesure bembeŋgo raru ruaiŋgo ore embimbiŋgabuŋ. Embimbiŋgaru pi paiineo roperu Yesure qorugo bubu sikeku borombiebuŋ. Borombiebi kimboŋ fukeme oo jibe ŋi oi reŋineke niginji kiperu ruabi rakaya.
4 Baise rou’ay gagamin orot bain run isan men karam, imih orot hibai hiyen Jesu batabat tafanamaim faifiy wan hitarayouw. Naatu orot ana emo’em auman murabamaim hiruru ra’iy.
5 Oŋu rakame Anutu manesiŋ gabuŋ, Yesuji yoŋore kamasiyaŋuŋ oi ŋoneme sagako jibe ŋi oi iŋi ojiya, “Madene, nonji gore agiburaŋgo bokego.”
5 Naatu Jesu hai baitumatum i’itin ana maramaim orot an uman murubin isan eo, “Natu a bowabow kakafih anotanotawiyen.”
6 Oŋu ojime Kadi buŋore qaqaji goineji botuyaŋuŋgo ŋeku maŋyaŋunji iŋi manesubuŋ,
6 Nati’imaim Ofafar bai’obaiyenayah afa hima’am hai notamaim hibabatiyih hio,
7 “Ŋi yoji uruŋu eru oŋu miga. Anutu igosisi etega. Anutu moakonji agiburaŋnoŋuŋ bokeegayoŋ, ŋi moji oi mata.”
7 “Orot aisim iti na’atube eo’o? Iti i baigigimen tur, God akisinamo bowabow kakafih enotanotawiyen, men yait ta.”
8 Maŋyaŋunji oŋu manesubi Yesuji oo akoŋ maŋineo oi mane mukuru iŋi yajiya, “Ŋoŋo wamore buŋo oŋu maŋ-ŋaŋuŋgo manesugobi?
8 Abisa isan hinotanot Jesu mar ta’imon so’ob, naatu eo, “Aisim nati na’atube kwanotanot?
9 Nonji ‘Agiburaŋgo bokego,’ jibe ŋi oŋu ojigo, buŋo oi afaine akoŋ mimiine. Moji oŋu miko goineji buŋo ore foriine so ŋonenimiŋ. Ore oi buŋo afainere oŋu. Nonji buŋo mo iŋi miiŋgo ore manego, ‘Go pakereru ramegaripepego roru raigoŋ.’ Buŋo oi yobiŋineke mimiine fukega. Oŋu mikabe foriine fukeiŋ me mata, oi totogo fukeme ŋonenimiŋ.
9 Menatan i hamehamen? Orot an uman murubin ana abowabow kakafih notawiyen isan ana’o i hamehamen? Ai, anau ana ir nanu nab nanan i hamehamen?
10 Maneniŋ, moreŋgo agiburaŋ bobokere usuŋine oi Sombuŋ eru morende Ŋi foriinere pega, ŋoŋo ore fuŋinere tiŋtuŋ egu gonimiŋ. Ore buŋo yobiŋineke oi ŋi yo ojibe foriine ŋonenimiŋ.” Oŋu miku ŋi saki mobeine komekiinere jiŋoo ŋoneru ojiya, “Nonji gajigo: Go bio pakereru ramegaripepego roru pigoo ra. Buŋo yobiŋine oi foriineke fukeiŋ ine, buŋo afaine oi oŋuakoŋ uruŋu eru omaine fukena?”
10 Baise ani’obaiyi kwanaso’ob, Orot Natun iti tafaramamaim ana fair i ema’ama bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo,
11 Oŋu miku ŋi saki mobeine komekiine iŋi ojiya, “Nonji gajigo: Go bio pakereru ramegaripepego roru pigoo raigoŋ.”
11 “Ayu au’uwi, kumisir a ir kunu kubai au bar kwen!”
12 Ojiko pakereru oo akoŋ ramegaripepeine roru ŋiŋigo sosowo yoŋore jiŋoyaŋuŋgo sakibe raya. Oŋu rako sosowoji waragaru Anutu miteŋ garu iŋi mibuŋ, “Yei, mamagore siaine! Kamasi yo oŋu oi ronekoŋ damaŋ mogo so ŋonebeŋ. Mata! Muŋambe yo jiŋo furu ŋonegobeneŋ.” Oŋu.
12 Inu’in misir, ana ir tensamur bai nu nah yan foun hibat hi’itin remor tit in, nati’imaim sabuw etei hifofofor men kafaita naatu God hibora’ara’ah hio, “Aki sawar iti na’atube men a’itin!”
13 Yesuji moke Kaperneam bokeru joguŋgo rakaru mageŋ keririŋineo raru goya. Goko ŋiŋigo kubu sogoji iŋoreo warebuŋ Biŋe buŋo qaji yareya.
13 Jesu matabir na Galilee harew kukuf rewanamaim tit, rou’ay gagamin isan hina naatu i busuruf i’obaibiyih.
14 Raru takis ofis odureiŋgo eko oo ŋi tinaine Liwai Alfius madeine ŋeko ŋoneru ojiya, “Go bio nonde ŋadio boyobe nuru ware.” Oŋu mime pakereru takis gio bokeru Yesure ŋadio raya.
14 Nati’imaim remor inan kabay o’onayan Levi, Alpheus natun ana bowabow efanamaim ma’am itin isan eo, “Ayu kwi’ufnunu.” Levi misir Jesu i’ufunun hairi hin.
15 Raru Liwaire pigo raru uqo noku ŋebuŋ, damaŋ oo takis roro ŋi eaduyaŋuŋke eru agiburaŋ ŋi kokoine yoŋoji wareru Yesu eru iŋore kiŋariŋpuine yoŋoke ŋeku uqo moko nobuŋ. Kokoineji Yesu boyoberu gobuŋ.
15 Nati ufunamaim Jesu Levi ana bar wanawanan kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow Jesu hi’ufunun bairi hinan ana bai’ufununayah bairi himare bay hi’aa, naatu sabuw kakafih afa moumurih maiyow auman hibi’ufunun.
16 Yesuji takis roro eaduyaŋuŋke eru agiburaŋ ŋiŋigo goine yoŋoke ŋeku uqo nobuŋ, oi Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) eru yoŋore qaqaji goineji ŋoneru Yesure kiŋariŋpuine iŋi miku yajibuŋ, “Ae! Iŋoji wamore takis roro eaduyaŋuŋke eru agiburaŋ ŋiŋigo yoŋoke ŋeku uqo naga? Oi so sagaga.”
16 Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ayamaim hima’ama hi’itin hina ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim sabuw nati na’atube bairi te’aa?”
17 Oŋu miku yajibi Yesuji mobeine iŋi yajiya, “Ŋiŋigo jibeyaŋuŋ tomiri yoŋoji doktare aŋi so maneegobiyoŋ, jibe ŋiŋigoji doktareo raegobi. Nonji agiburaŋ ŋiŋigo oŋga yareiŋgo ore wareru gogoyoŋ, ŋiŋigo yoŋoyaŋunde manebi posiine fukegobi, oi mata.” Oŋu.
17 Jesu nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih adanafur orot boro hinakok. Ayu men sabuw gewasih isah anamih, baise kakafih isah.”
18 Damaŋ oo Jonde kiŋariŋpuine eru Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoji uqo sowo gobi goineji Yesureo wareru iŋi weu tebuŋ, “Jon Mitimeso ŋire kiŋariŋpuine niŋoji Anuture uqo sowo goegobeneŋ. Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋore kiŋariŋpuyaŋunji oŋuakoŋ eru gogobi. Gakere kiŋariŋpuji wamore Anuture uqo sowo so gogobi?”
18 Veya ta John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee bairi hiyoyohar isan, sabuw afa hina Jesu biyan hitit hibatiy, “Aisim John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee hai bai’ufununayah bairi teyoyohar baise o a bai’ufununayah i en?”
19 Oŋu weu tebi iŋi bokirieya, “Fofori! Niŋo wamo damaŋgo uqo sowo goegobeneŋ? Ŋigo roro damaŋineo ŋire ujepuji boreŋine ruabi ŋigore daritifepuji ya oi useegobi me mata? Nonji nakene kiŋariŋpu yoŋore ŋi biŋe fukeru yoŋore botugo aŋibaŋi ŋeego. Ŋebe yoŋoji ore jerieru aŋibaŋi ŋeku sowo goiŋgo embimbiŋgaegobi.
19 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot sabuw tabin ana yasisir isan nanawan hinanan boro amurumurubih hinamatabir? Aiyab! Tabin boubun isan nanawan sabuw nati’imaim boro men hinayoharamih.
20 Embimbiŋgaegobiyoŋ, Anutuji gogone ogagako komebe yoŋoji damaŋ oo soine uqo sowo goenimiŋ.
20 Baise veya enan tabin boubun boro biyahimaim hinabosair imaibo hinayohar.
21 “(Ŋoŋo gogo raŋgbaŋine eru jeri Biŋe gariine oi qodure yapeiŋgo embimbiŋganimiŋ. Ore buŋo ŋadiine oi iŋi ŋajibemiŋ.) Qorufa raŋgbaŋine pougame moji kambaŋ gariine so jujureine ketigaru oo kambaŋ mobeine so gboduru gbodueega. Oŋu ruana ine, kambaŋ mobeine gariineji mujugaru kebikoko raŋgbaŋine oi furugame moke kerigame kimboŋ sogueru egu sembeqombeaiŋ.
21 Na’atube faifuw boubun reban men karam hinab faifuw atamanin hinafitimih, anayabin faifuw boubun nakaro’om faifuw atamanin boro natakweb mahar nara’at.
22 Oŋuakoŋ moji wain obu gariine oi jua me toru raŋgbaŋine lama sakiineji babaine oo so pioru keseme rakaega. Oŋu ena ine, wain obu gariineji sogueru toru qopogame pougaru keseme moreŋgo waki jibugame toruineji egu sembeqombeaiŋ. Ore wain obu gariine oi toru gariineo koŋgabeneŋ rakame sagaiŋ. (Oŋuakoŋ obu fiine oi kiniŋ eseineo so pioegobeneŋ. Oŋu pionobeŋ ine, oo pougaru siisororo wakime nobeneŋ jibe egu ba nobeiŋ. Oŋu fukeiŋ ore obu fiine oi kiniŋ fiineo pioegobeneŋ. Ŋoŋo oŋuakoŋ gogo raŋgbaŋine eru Bobiaŋ Biŋe gariine oi qodure yapeiŋ ore embimbiŋganimiŋ.) Oŋu.”
22 Na’atube men yait ta wine boubun bai, wine ana koukufet atamaninamaim ririmih, anayabin wine boubun nagadid nayen koukufet boro nataseb, naatu wine, koukufet hairi boro hai yabih en hinamatar. Imih wine boubun i boro koukufet boubunamaim hinarir saise hairi boro gewasih hinabat.”
23 Ore ŋadiineo Sabat kombaŋ mogo Yesuji wit gio rondiŋ soguine petigaru raya. Rako kiŋariŋpuineji beuyaŋuŋ yoŋuŋgame wit foriine moakoŋ moakoŋ fuŋgaru meyaŋunji bomukuru nobuŋ.
23 Baiyarir ana veya Jesu ana bai’ufununayah bairi sanabey wanawanan hiremor hinan naatu hibusuruf sanabey hirut,
24 Oŋu nobuŋ ore Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) goineji Yesu iŋi ojibuŋ, “Mane, yoŋoji wamore Sabat kombande gio bobo agiine oduregobi?”
24 Pharisee Jesu hi’u, “Kwi’itin aisim it ata Baiyarir ana ofafar o abai’ufununayah te’a’astu’ub?”
25 Oŋu ojibi iŋi bokirieya, “Kiŋ Deiwidji mamari ŋipuine yoŋoke roregaru beuyaŋuŋ yoŋuŋgame uqore embimbiŋgaru ya ebuŋ, oi damaŋ mogo osebuŋ me mata?
25 Jesu iyafutih eo, “David ana orot bairi aa himomorob ana veya abisa sisinaf kwaiyab kwa’itin? Ana orot bairi aa himomorob ana veya
26 Iŋoji Anuture kambaŋ seri soriŋgo roperu poroŋ mokiine Anuture jiŋo maio koro alatao ruabi ŋeko usuŋineji kefagame qomukubuŋ, oi roru noya. Poroŋ mokiine bobokeine oi soriŋ gio siŋaŋ yoŋoji akoŋ noku gobuŋ. Goineji oi egu nonimiŋ ore agi peko jibu naya. Noku ŋipuine oŋuakoŋ yareme moko nobuŋ. Damaŋ oo ŋi tinaine Abiatar iŋoji soriŋ gio siŋaŋ qoruinere gio baku goya.”
26 in God ana bar wanawanan run naatu faraw kakafiyin bai eaan. Iti mamatar i Abiathar Firis Gagamin ma’am ana veya. It ata ofafar eo i firis akisihimo iti rafiy hinaa, baise David eaan naatu ana orot turin itih hi’aa.”
27 Oŋu kerisieru iŋi yajiya, “Anutuji Sabat kombaŋ oi ŋiŋigo fianimiŋ ore ruame pega. Oi ŋiŋigoji kosa mitiganimiŋ ore eru mata!
27 Naatu Jesu ana tur yomanin baisawarin isan iti na’atube eo, “Baiyarir i orot ana gewasin isan matar, baise orot i men Baiyarir isan ni’akiramih.
28 Oŋu eko Qorumaŋ eru morende Ŋi foriineji Sabat kombande Ofoŋ oŋuakoŋ fukega.”
28 Imih Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.