Marcos 1

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Munaŋqoqo Rauine Yesu Kristo iŋo Anuture Made fukega. Nonji iŋore Bobiaŋ Biŋe fuŋgaru quraŋgago.
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 Anutuji Sombuŋ maŋgo madeine buŋo mo ojime kajeqouŋ ŋi Aisaiaji oi quraŋgaya iŋore Biŋe Quraŋgo iŋi pega,
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 “Biŋe mimerereŋ moji moreŋ buroineo oŋgaku gokame raku buŋoine iŋi maneinebi, ‘Ofonji wareiŋ-oo! Ore eru ŋoŋo jaueru kadiine bataniŋgainebi. Ŋoŋo maŋyaŋuŋ botiŋgaru kadiine kemaseinebi.’”
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 Buŋo ore so ŋi mo tinaine Jon fukeya, tinaine mo Mitimeso ŋi. Fukeru moreŋ buroineo goku dimaku Biŋe buŋo iŋi miku goya, “Ŋoŋoji bio maŋyaŋuŋ kerisiebi nonji miti meso rau ŋarebemiŋ. Oŋu ebi Anutuji agiburaŋ-ŋaŋuŋ jureru bokeiŋ.”
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 Oŋu miku gokame Judia prowinsre kae sosowo eme Jerusalem siti yoŋoji qoko qoko keku poreru Jondeo warebuŋ. Wareru waperu agiburaŋyaŋuŋ mifukebi Jonji oi Jordan obu rendaineo miti meso rau yareya.
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 Jonde sakikomoŋ oi kamel sikiineji bakine eru ombuineo bifuŋ joma sakiineji bakine oi kiperu goya. Uqo munjaŋine oi putogisi burugisi eru gomende kou obuine, oi noku goya. Oi sosowo kajeqouŋ ŋi Elaija iŋore so.
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 Jonji buŋo iŋi mitaniŋgaru goya, “Nonde ŋadio ŋi usuŋine sanaŋine mo wareiŋ. Iŋore usuŋ ropekiineji nonde odureiŋ. Iŋoji ŋi ropekiine fukeiŋ ore nonji iŋore kufu komonde nigiŋ bapigaru pirueiŋ ore mimigaŋgaŋ eru embimbiŋgabemiŋ.
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Nonji obu omaineji rau ŋaregoyoŋ, iŋoji Moro Tiriineji rau ŋareiŋ.” Oŋu.
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Damaŋ oo Yesuji Galili prowinsre kae tinaine Nazaret oone Jondeo wareme Jordan obu rendaineo miti meso rauteya.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 Rau teko obuone wapeko oo akoŋ Sombunji aŋgame Yesuji pakeru ŋoneme Moro Tiriineji kerisieru kabu webo oŋu fukeru Yesure qoruineo waki roya.
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Oi ŋoneme Sombuŋ kaeone buŋo mo iŋi fukeya: “Goji nakene wombuŋ made fukende beune fiame ŋoneguru aŋi manego.” Oŋu.
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 Miti meso rau teme oo akoŋ Moro Tiriineji Yesu eteru soreme moreŋ buroineo raya.
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 Raru una 40 oŋu oo gome gemokaku qoruyaŋuŋ Satan iŋoji esoigaku goya. Joma rigaŋine yoŋore botugo gokame Sombuŋ mimerereŋ yoŋoji bapi garu gobuŋ. Oŋu.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Jiki Jon witi pigo ruabi ŋeya. Yesuji damaŋ oo Galili prowinsgo kirieru raya. Raru Anuture Bobiaŋ Biŋe mitaniŋgaru goya.
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 mitaniŋgaru iŋi yajiya, “Anutuji qorumaŋine ruainde damanji bio bembeŋgaga. Anutuji damaŋ ruame go wapebuŋ, oi muŋambe yo fukega. Ore eru maŋyaŋuŋ kerisieru Bobiaŋ Biŋe manesiŋ gainebi.”
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Yesuji oŋu yajiru roregaru goku Galili obu jogunde qaŋaŋgo boyoberu raku jembaeŋ fufuru ŋi yoyoka ŋone yapeya. Tinayakuŋ Saimon, gboine tinaine Andru. Yokoji simemeŋyakuŋ obu joguŋgo jembaeŋ porenimi ore bokeru gobu.
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Yesuji ŋone yaperu iŋi yasiya, “Ŋiyoka, ŋoko noŋ boyobe nuru warebire qaji ŋatebe ŋiŋigo jembaeŋ oŋu pore yabenimi.”
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Oŋu yasiya oo akoŋ simemeŋyakuŋ bokeru fuŋgaru Yesu boyoberu rabu.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Yesuji yokoke kokiine mo jikigaru raku Zebedi madeine Jeims eru gboine Jon ŋone yapeya. Yokoji oŋuakoŋ ogâo ŋeku simemeŋyakuŋ bobiaŋgaru kiperu ŋebu.
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 Ŋebire ŋone yaperu oone oŋga yateya. Oŋga yateme mamayakuŋ Zebedi eru moneŋ gio ŋipuine ogâo boke yaberu fuŋgaru Yesu boyoberu ŋadiineo rabu. Oŋu.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 Oŋu moko raku Kaperneam taoŋgo ropebi Sabat kombaŋ fukeme Yesuji oo akoŋ oŋgawowosi piyaŋuŋgo roperu Biŋe buŋo qaji yareya.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Kadi buŋore qaqaji oŋuine matayoŋ, usuŋ pe teya ore so qaji yareru eeboboinere so enimiŋ ore miya. Ore kufufuŋ yoŋoji oi ŋoneru popureru waragabuŋ.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Oŋgawowosi piyaŋuŋ oo damaŋ oo akoŋ ŋi mo gemoineke ŋeko gemo oo tinaine iŋi oŋgaya,
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 “O Yesu, Nazaret ŋi! Go uruŋu eru enoreiŋgo ege? Bosembe nobeiŋgo ore warege me? Noŋ fuŋnego mane mukugo. Go Anuture ŋi Roosiŋine fukege.”
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 Oŋu oŋgame Yesuji kanegaru iŋi ojiya, “Go bio buŋogo bokeru ŋi yo bokeru use.”
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Oŋu ojime gemoji ŋi oi yoyowogaru furu yoyou eteru buŋo sembeqambeine oŋgaru waperu bokeru raya.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 Rako sosowoji meayaŋuŋ mukume waragaru weweu eku iŋi mibuŋ, “Yei, mamagore sia! Yo oi wamo ya? Yo mamane gariine usuŋineke. Iŋoji gemokaku oŋuakoŋ mitiga yareme miine reŋgagobi.”
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Oŋu fukeme Yesure tinabiŋeji pipa saueru kae bembeŋgo ŋe rabuŋ, oo raku raku Galili prowins sosowo sagaya. Oŋu.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 Yesuji Kaperneam yoŋore oŋgawowosi pi bokeru oo akoŋ Jeims Jon yokoke Saimon eru Andru yokore pigo ropebuŋ.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Oo ropebi Saimon safaŋineji sakijo jibe bame peya. Peko biŋeine oi pipa Yesu ojibuŋ.
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 Ojibi iŋoreo raru meineo roku bopeŋgame pakereya. Pakereme sakijoine bokeme uqo rigaru yareya.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 Yareme kae ubu eme wegi jiriŋine rakame oo Kaperneam rauine yoŋoji dimaku ŋiŋigoine ŋiŋigoine jibe gemoyaŋuŋke oi sosowo oga yaberu Yesureo warebuŋ.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 Kaperneam taoŋgone kubu sogoji wareru Saimonde pi mendiineo tumaŋgabuŋ.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Tumaŋgabi dimaku ŋiŋigo jibe fuŋne fuŋne fuke yareya, oi kokoine bobiaŋ yabeya. Oŋuakoŋ gemokaku yoŋoji Yesure fuŋne manebuŋ ore Yesuji mi bibiyaŋuŋ qojigaru kokoine yobe yabeya. Oŋu.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Yesuji kubaŋ peko ubu wegi jiriŋ sineme pakereru kae qaŋaŋineo raru iŋoyoŋe yobu yaŋekoŋ oo oŋga wosiya.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 Oŋga wosigako Saimon eru ogopuine iŋoke gobuŋ, yoŋoji pipa ŋadiineo rabuŋ.
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 Raku bofukeru iŋi ojibuŋ, “Ŋiŋigo sosowoji bio go baagugobi.”
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Oŋu ojibi iŋi yajiya, “Kae goine roregaru ŋe ragobi, oi ŋonegobi. Nonji Biŋe buŋo kae so misauebemiŋ ore waki gogo. Ore kae roregaru rakimiŋ.”
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 Oŋu yajiru Galili prowins sosowo roregaru raru oŋgawowosi piyaŋuŋgo Biŋe buŋo miku gemoine gemoine oi yobe yabeku goya. Oŋu.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Yesuji taoŋ mogo gome wako ŋi moji wareru dikanji keru Yesure maŋfuŋgo rakaru iŋi oŋga wosi teya, “Goji aŋigoji bobiaŋ nuiŋ ore manege ine, noŋ soine bofosike nuigoŋ.”
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 Oŋu oŋga wosi teme iŋore beusembe maneru meine sineru sakiine bouaku ojiya, “Nonji oi somieiŋ ore manego. Go bio posike.”
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 Oŋu mime wakoine oi oo akoŋ posikeya.
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 Posikeme siŋaŋ bobo buŋo sanaŋine ojiku oo akoŋ “Soine raigoŋ,” ojiya.
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 Kajeqouŋ buŋo oi iŋi ojiya, “Mane. Ore biŋe buŋoine oi mo so minde maneniŋ. Matayoŋ, soriŋ gio siŋandeo raru sakigo oduigoŋ eru Mosesre mimiti boyoberu posikege ore sogo eru boji rigamiŋ. Oi rigande ŋoneme ŋiŋigoji fuŋnego mane mukunimiŋ.”
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Yesuji oŋu ojikoyoŋ, iŋoji raku jibu fuŋgaru biŋe buŋo oi kokoine miku goko saueya. Saueme Yesuji taoŋine taoŋine oo totogo moke raiŋgore embimbiŋgaya. Embimbiŋgaru taoŋ ŋadiyaŋuŋgo moreŋ taine oo akoŋ goya. Oo goko kae so oone ŋiŋigoine ŋiŋigoine iŋoreo warebuŋ. Oŋu.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.