Marcos 13

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuji boji soriŋ bokeru wakiru kiŋariŋpuine yoŋoreone moji iŋi ojiya, “Qaqaji ŋone! Sorinde jokoroŋ maŋgo piine piine oi qembibiineke. Oi ko soguine soguineji baku mosiquranji basarigabi fiine yobu dimaga.”
1 Jesu Tafaror Bar bihamiy ana veya, ana bai’ufununayah orot ta eo, “Bai’obaiyenayan kwi’itin! Kabay gewagewasin maiyow naatu bar hiwowowab ana’itin gewasin maiyow.”
2 Yesuji oi maneru buŋo iŋi bokirieya, “Sorinde jokoroŋ maŋgo pi soguine qembibiyaŋuŋke sosowo yo ŋone yabegeyoŋ, oi ketotiebi pire ko mo oi ko more paiineo so peiŋyoŋ, siŋsaŋ qaku sesuine akoŋ peiŋ.”
2 Jesu iya’afut eo, “Iti bar gagamin kwi’i’itin boro men kafa’imo kabay ta ana efanamaim kwana’itinimih, etei boro nihururuw nara’iy nasawar.”
3 Oŋu miko Oliwe yo tukuo roperu aribe aroo boji sorinji dimaya, oi ŋoneru ŋebuŋ. Oo ŋeku Pita, Jeims, Jon eru Andru yoŋoji Yesu iŋoyoŋe akoŋ poreru iŋi weu tebuŋ,
3 Jesu yen in Olive Oyaw tafan Tafaror Bar batabat rounane imaim mare ma’am basit Peter, James, John naatu Andrew wa’iwa’iramaim hina biyan hitit,
4 “Qaqaji, buŋo mige, ore foriine wamo damaŋgo fukeiŋ eru ya sosowo oi fuŋgaru fuke foreiŋ, ore mogeineji uruŋu fukeiŋ? Oi soine minde manekimiŋ.”
4 hibatiy, “Kuo anowar mar boro biy iti sawar hinamatar? Naatu ina’inanen boro abisa ni’obaiyi ana so’ob veya ina ebiyubin.”
5 Oŋu weu tebi fuŋgaru iŋi yajiya, “Moji sinefuru eru tiŋtuŋ qaku egu ranimiŋ ore sisiŋaŋ ee eku goinebi.
5 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Mata toniwa’an men yait ta nan nikubibiruwimih.
6 Ŋiŋigo kokoineji fukeru nonde tinaneo iŋi minimiŋ, ‘Nonji Kristo fukego.’ Oŋu miku ŋiŋigo kokoine eadu yabenimiŋ.
6 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu’uban iti!’ Naatu moumurih maiyow boro hinanawiyih hai ef hinasair.
7 Ŋoŋo jigore biŋeine eru fonuŋine fukeme maneenimiŋ. Oi maneru gburugburu so qainebi. Ya oŋuine oi ronekoŋ fukeiŋ ore mimiine. Oi fukeiŋyoŋ, morende damanji oo akoŋ pipa so tariiŋ.
7 Baiyow nidun iti yubinamaim o ef yokamaim kwananonowar men kwanabir, sawar iti na’atube boro hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i natit.
8 Kantri moji kantri mo yabeiŋgo ore pakerenimiŋ. Ŋiŋigo kubu moji kubu mo yoŋoke buru baku qoqo eiŋgo ore pakerenimiŋ. Moreŋine moreŋine oo komeŋ yasogo yasogo baku moreŋ igogaru kerisieme rakaeiŋ. Oŋuakoŋ roro moreŋine moreŋine fukeru pe ropeiŋ. Ya oŋuine oi ŋigo kuakeji goji fuŋgaru keyabeega ore so. Morende damaŋineji ore so fuŋgaru foreiŋgo eiŋ.
8 Tafaram ta boro namisir tafaram ta hairi hiniyow, aiwob ta boro aiwob ta hairi hiniyow. Nati’imaim iriyoy tafaram etei boro nab, naatu baimar kakafin boro namatar. Iti sawar hinamamatar i babin taubumih kek ebobotukwar na’atube.
9 “Oŋu fukeiŋyoŋ, ŋoŋo sisiŋaŋ fiine akoŋ ee eku goinebi. Ŋiŋigoji oga ŋaberu buŋo korogo rua ŋaberu oŋgawowosi piyaŋuŋgo buŋo gio baku kobinji ŋabenimiŋ. Goineji nonde eru oga ŋabebi kantriine kantriine yoŋore ŋi koito eru gawana yoŋore jiŋo maio dimanimiŋ. Oŋu dimaku nonde fuŋne kitiŋgaku mikabuŋ manenimiŋ.
9 Kwa i kwanakaifi gewas mata toniwa’an, kwa boro hinafatumi naatu hinabuwi kwanan baibabatiyi isan, Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi, bonawiyenayah hai ukwarih naatu aiwob nahimaim kwanabat ayu wabu’umaim tur Gewasin hai tur kwana’owen.
10 Bobiaŋ Biŋe yo bonieru moreŋgo kantriine kantriine sosowo yoŋore misaue forebi morende damaŋineji ore ŋadiineo tariiŋ.
10 Baise wan tur gewasin tafaram wanawanan sabuw etei isah kwanabinan.
11 Pore ŋaberu buŋo korogo rua ŋabebi dimanimiŋ, damaŋ oo buŋo uruŋu minobeŋ, ore manemejaine oi bonieru so maneinebi. Moro Tiriineji aua oo akoŋ buŋo ŋareiŋ, oi minimiŋ. Ŋoŋo-ŋaŋunde maŋgone buŋo so miinebiyoŋ, Moro Tiriineji maŋ-ŋaŋuŋ boburogame buŋo minimiŋ.
11 Naatu hinafatumi baibabatiy isan kwananan men tur isan kwaniyababan kwanabirumih, tur o ana veya abisa a notamaim etitit i kwanao, anayabin men kwa kwao’omih, baise Anun Kakafiyin.
12 Maŋkekerisiere mutuine moji kaka gboine maŋine kerisieya ore eru oi babae bame buŋo korogo ruabi qabi komeiŋ. Oŋuakoŋ mama moji odumadepuine babae bame komeiŋ eme odumadepuine yoŋoji maŋgo mamayaŋuŋ igo yaberu mibi yabebi komenimiŋ.
12 “Oro’orot boro taiyuwih taituwah babah hinao hinamorob, regaregah boro natunatuh babah hinao hinamorob, kek boro hinitafasar hinah tamah babah hinao hinamorob.
13 Kantriine kantriine yoŋoji nonde tinare eru rosi eyarebi gonimiŋyoŋ, moji yameŋ keku sanaŋgaru qiŋ keru dimaku goko morende damaŋineji tariiŋ, iŋoji seŋgiŋbaŋgiŋ bofukeiŋ.” Oŋu.
13 Sabuw etei boro hinifa’ifa’i anayabin ayu isou, baise orot yait nabatabatkikin yomaninamaim boro yawas nab.
14 “Jiki goineji wareru ketoqototie eru ya wuwunuŋineke soriŋgo so ruruare so oi koroineo ruabi dimako ŋonenimiŋ, damaŋ oo Judia prowinsgo gonimiŋ, yoŋoji bio geŋga poreru tukuo rainebi. Buŋo yo oseiŋ, iŋoji soine kaje ruaru mane mukuigoŋ.
14 “Gurugurusen ana sawar itinin birubir kakafin marasika nati’imaim men batabat boro nabatabat kwana’i’itin ana veya, sabuw iyab Judea tema’am boro hinabihir hin oyawamaim hinatit, o yait kubiyab iti tur anayabin i naso’ob.
15 Pi bembeŋgo kae jiŋoo goiŋ, iŋoji waki yaine roiŋgo ore pi maŋineo so ropeigoŋ.
15 Orot yait ana bar afe’en ema’am men narubir o nare ana bar wanawanan narun ana sawar nabow.
16 Gioo raru goiŋ, iŋoji oŋuakoŋ marikuine roiŋgo ore kirieru pigo so raigoŋ.
16 Orot yait ma masaw ebob men namatabir bar ana faifuw nabaimih,
17 Yei! Ŋigo kuake eru odumade moŋgo yoŋoji damaŋ oo uruŋu pipa ranobuŋ.
17 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu kek tibitotomanen boro yababan gagamin maiyow hinab!
18 Ore eru ya oi kue gbiŋ damaŋineo so fukeiŋ ore eru oŋga wosieinebi.
18 Kwanayoyoban saise iti sawar men yakukur ana veya namatar.
19 Damaŋ oo sisikoŋkoŋ qembibiineke fukeiŋ. Sisikoŋkoŋ soine oŋuine oi ronekoŋ damaŋ mogo so fukeru peya. Anutuji ya sosowo bofukeya, damaŋ oo akoŋ fuŋgaru damaŋ yoo goku pakereru damaŋ botuineo mo so fukeya. Ronekoŋ so fukeya eme jiki damaŋ mogo so fukeiŋ. Ore eru oŋga wosiru goeinebi.
19 Anayabin iti bai’akir kakafin boun emamatar i aneika God tafaram bimatar iti na’atube men matar naatu boro men namatar maiye.
20 Ofonji koŋkoŋ damaŋ oi so bombeŋgana ine, ŋiŋigo sosowoji sibiriga forenobuŋyoŋ, ŋiŋigo iŋoyoŋunde roosoe yabeya, yoŋore eru una ore jare oi bombeŋgaiŋ.
20 Baise Regah nati veya men tayayakabum na’at, sabuw boro men yawas hitab, baise i ana sabuw rurubiniyih isah iti veya yakabum.
21 “Damaŋ oo iŋi minimiŋ, ‘Maneniŋ! Kristoji yoo goga,’ eru ‘Ŋoneniŋ! Munaŋqoqo Rauineji aroo dimaga.’ Moji oŋu miiŋ ine, oi so manesiŋ gainebi.
21 Naatu nati ana veya orot yait isa nao, ‘Kwanuw Keriso enan kwa’itin’, o iban ‘Iti ema’am!’ Men kwanitumitum.
22 Oi iŋi ore migo: Munaŋqoqo rauine ikoine eru kajeqouŋ ŋiŋigo jijibuine fukeru mosi qoqowirie eru soi jiŋofuru babi qowirienimiŋ. Oŋu qowiriebi Anutuji ŋiŋigo iŋoyoŋunde roosoe yabeya, oi oŋuakoŋ bobojibu eyarenimiŋ ore eesoi eku yameŋ kebi tiŋtuŋ egu qanimiŋ. Ŋoŋoji sisiŋaŋ fiine akoŋ ee eku gobi oi embimbiŋganobuŋ.
22 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab orot na’atube boro hinatit ina’inan ta ta, naatu baifofofor fairih hinasinaf sabuw hinabonawiyih hai ef hinasair, naatu hai ef nama’am na’at God ana roubinen sabuw auman boro hai ef hinawasa’ir.
23 Nonji ya sosowo oi so fukeme bonieru sosowo ŋajibe manegobi. Oi rone migo ore oi bio maŋ wombuŋ-ŋaŋuŋgo ruaru sisiŋaŋ ee eku goinebi.” Oŋu.
23 Sawar iti etei isah ao kwanonowarabo namatar, imih kwanakaifi gewas!
24 “Sisikoŋkoŋ oi tariko damaŋ oo akoŋ wegi jiŋoineji gobureko ayonji dabu eiŋ.
24 Baise nati bai’akir hinamamatar ana veya,
25 Bobuŋ yoŋoji qonikiŋgone waki forenimiŋ eru qonikinji itiriŋgako ore yareyaine oi ŋeŋeyaŋuŋ bokeru bobojibu ekabi jibugaiŋ.
25 daman auyomane boro hinihururuw hinare,
26 Damaŋ oo Sombuŋ eru morende Ŋi foriine iŋoji kuaŋ paiineo wareme ŋonenimiŋ. Usuŋine yasogoji gbuŋgbasaŋineke totogo fukeko kuririquraŋine ŋonenimiŋ.
26 “Nati ana veya’amaim Orot Natun boro kasakasaw wanawananamaim nanan kwana’itin ana fair bonamanamarin auman.
27 Wareru Sombuŋ mimerereŋpuine sore yabeme yoŋo ŋiŋigo Anutuji iŋoyoŋunde roosoe yabeya, yoŋo moreŋ qaŋaŋine mobemobe, paibe yukube oone akoŋ kenusu yabenimiŋ.” Oŋu.
27 I boro ana tounamatar niyafarih hinatit tafaram tutufin wanawanan ana huhun etei kwafe’en imaim hinarun hinatit God ana roubiniyen sabuw hinabow hinan yomanin hinatit.
28 “Ŋoŋo oguŋ yo ŋoneru kamasiine manesuku soso buŋo yo maneniŋ. Tieŋineji obuineke fukeko rekayaŋuŋ posebi oi ŋoneru ore iŋi miegobi, ‘Wegi damaŋ bembeŋgaga.’
28 “Ai fofou rourinamaim ebi’obaiyi kwana’itin, ai famefamenamaim rourin narusasar kwana’i’itin kwa boro kwanao ai abeb ana veya tit,
29 Ŋoŋoji oŋuakoŋ soi ore so fukeko ŋoneru mane taniŋgaru fuŋine iŋi miinebi, ‘Yesuji mendigo bombeŋgaga.’
29 ef i nati ta’imon sawar iti hinamatar kwana’i’itin, kwa i kwanaso’ob veya i nakabom, iyubin etawan awan ebatabat.
30 Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋiŋigo yo muŋambe moreŋgo gobuŋ, yoŋoji so komebi ya sosowo migo, oi yoŋore gogo damaŋgo fukeiŋ
30 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti tema’am boro hinama’am sawar namatar hina’itinibo hinamorob.
31 Qonikiŋ eru moreŋ yokoji sirowenimiyoŋ, nonde Biŋe buŋoneji so mataeiŋ.” Oŋu.
31 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.”
32 “Sombuŋ eru morende Ŋi foriine wamo damaŋgo wareiŋ, ore unaine me aua damaŋine oi moji mo so manega. Sombuŋgo mimerereŋ yoŋoji oi so manegobi. Anutu Madeineji oŋuakoŋ oi so manega. Mama iŋoyoŋe akoŋ oi manega.
32 “Men yait ta veya o fur so’obamih, tounamatar no maramaim na’atube i Natun, baise Tamah akisinamo so’ob.
33 Wamo damaŋgo fukeiŋ, oi so manegobi ore ŋoŋoji siŋaŋ baku moko maŋgarigari goinebi.
33 Mata toniwa’an kwanabat yewayew, anayabin veya men kwaso’ob mar biy boro namatar.
34 Oi soso buŋo yoore so pega: Ŋi moji moreŋine bokeru kantri mogo raya. Raiŋgo eru siŋaŋpuine ya sosowo mitiga yareme mendire ki mendaine meyaŋuŋgo ruaru usuŋine yareya. Usuŋine yareru kiŋaŋqoqopuine moakoŋ moakoŋ gioyaŋuŋ yareya. Yareru goku mendi siŋaŋine oŋuakoŋ maŋgarigari goiŋgo ore mitiga teya.
34 Ana itinin i nanawan orot na’atube, orot bainanawanamih ana’akir wairafih boro ta’ita’imon bowabow nitih. Naatu orot etawan kaifin isan ya’iyai boro nau, matan toniwa’an etawan nakaif nama.
35 Pi rauineji wamo damaŋgo kirieru wareiŋ, oi so manegobi. Iŋande me ubu joŋiŋgo wareiŋ me? Wegijiriŋ sineko wareiŋ me? Wegi wapeko wareiŋ me? Ore so ŋoŋo oi so manegobi ore eru maŋgarigari goinebi.
35 Imih mata toniwa’an, anayabin kwa men kwaso’ob orot bar matuwan i boro biy namatabir, rabirab nan, o fai inusabobor, kwasiy hinao ana veya, o yasi’uw,
36 Ŋoŋoji kubaŋ pekabi pipa wareru oŋu egu bofuke ŋabeiŋ.
36 naniyan meyemeye natitit na’at men kwana’inu’in natitamih.
37 Ŋoŋo maŋgarigari goinebi. Buŋo oi kiŋariŋpune ŋoŋore migo, buŋo oi oŋuakoŋ ogopune sosowo ŋoŋore moko migo: Ŋoŋo maŋgari goinebi.” Oŋu.
37 Abisa au’uwi, i sabuw etei isah ao’o, ‘Mata toniwa’an!’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.