Marcos 12

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuji fuŋgaru ŋiŋigo soso buŋo iŋi yajiya, “Ŋi moji wain nigiŋ gio mo keku sariya. Kesari eku saine baku roregaya. Baku roregaru wain jua soguine koji baya. Oo wainde foriine ruaru kufuji odebi obuineji roruŋgo rakaya. Wain jua soguine oi baku wain kiaŋ egu ronimiŋ ore siŋaŋ bobo koro joroine rouŋineke baya. Ya sosowo baforeru wain gio siŋaŋ goine bofuke yaberu iŋi yajiya, ‘Ŋoŋo gio baku foriinere mobe ŋoŋo-ŋaŋe roru mobeine rauine noŋ nareinebi.’ Oŋu mikiperu gio oi meyaŋuŋgo ruaru boke yaberu kantri mogo raru goya.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Goku gome foriine gumuŋgaya ore damaŋine (gosa 5) qondiŋgaya oo kiŋaŋqoqoine mo soreme siŋaŋ yoŋoreo raru wain gio foriinere mobeine otenimiŋ ore miya.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Miyayoŋ, siŋaŋ yoŋoji oi roru nigiŋgaru kobinji qaku yobebi metariŋ kirieya.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Ore ŋadiineo kiŋaŋ ŋi mo soreme yoŋoreo rako qoruine qopogaru mimi qaqa etebuŋ.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Ore ŋadiineo kiŋaŋ ŋi mo moke soreme rako qabi komeya. Oŋuakoŋ ŋi goine kokoine sore yabeme goine kobinji darijombuŋ yaberu goine yabebi komebuŋ.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 Oŋu ebi wain gio rauineji buŋo baaru miya, ‘Nakunde yoro made moakoŋ iŋoji akoŋ goga. Iŋo araŋ ba tenimiŋ me uruŋu?’ Oŋu miku tatariine oŋu madeine soreme yoŋoreo raya.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 Rayayoŋ, wareme ŋoneru botuyaŋuŋgo iŋi mibuŋ, ‘Iŋoji meropuine yoore rauine fukeiŋ. Ayo, bio roru qabeneŋ komeko wain nigiŋ gio yoji noŋunde biŋe fukeiŋ.’
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Oŋu miku qafagaru roru nigiŋgaru qabi komeko qoŋgbuŋine gio dobu sakibe igogabi rakaya.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 “Wain gio rauineji oi maneru uruŋu eiŋ? Iŋoji iŋoyoŋe wareru gio siŋaŋ yoŋo ketotie yabeiŋ eru gio siŋaŋ gariine bofuke yaberu wain nigiŋ gioine oi yoŋore meo ruaiŋ.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 Biŋe Quraŋgo buŋo yo osebuŋ me mata?
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 Ofonji otuŋ oi bofeŋgame jiŋonoŋunji ŋonebeŋ
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Yesuji oŋu yajime siŋaŋ yoŋoji buŋo ore fuŋine mane taniŋgaru iŋi mibuŋ. “Soso buŋo oi niŋore miga.” Ore eru iŋo roru nigiŋgaiŋgo manebuŋyoŋ, ŋiŋigo kubu sogo yoŋore kokoi maneru embimbiŋgaru bokeru rabuŋ. Oŋu.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Juda minebobo yoŋoji Farisi eru gawana Herodre pati ogopuine goine sore yaberu iŋi yajibuŋ, “Ŋoŋo Yesureo raru weu teru buŋore buduŋgo poreru nigiŋganiŋ.” Oŋu yajibi Yesureo warebuŋ.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Yesureo wareru iŋi ojibuŋ, “Qaqaji, goji ŋi foriine fukege, niŋo oi manegobeneŋ. Goji ŋiŋigo goine so ŋone aŋi eyareku goine so igo yabeegeyoŋ, so moakonji osoe nobeege. Ore ure gubi so kasigaru soguine so komoŋ yabeegeyoŋ, Anuture kadi oi buŋo foriine boyoberu qaji noreege. Goji Anuture buŋo poretiŋ oiji ropekiine eru wakiqoqoine moko akoŋ sosowo mitiŋ nobeege. Ore eru niŋo sisa-kiŋ iŋore takis ruaru oo Mosesre Kadi buŋo ririkimiŋ me mata? Oi ruabeneŋ sagaga me mata?”
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Oŋu ojibi buruyaŋuŋ ikoine oi mane mukuru iŋi yajiya, “Ŋoŋo wamore buŋore buduŋgo rua nunimiŋ ore esoi nugobi? Soine silwa moneŋ mo baru warebi ŋonebemiŋ.”
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Oŋu yajime oi baru warebi iŋi weu yareya. “More sasako eru tina oi yo quraŋgabi pega?” “Oi Sisa-kiŋ koitore.” Oŋu kerisieru mibuŋ.
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Mibi iŋi yajiya, “Oŋu fukeme ya Sisa-kiŋ koitore sasakoke oi iŋore biŋe oteeinebi. Ya Anuture sasakoke pega, oi Anuture biŋe oteinebi.” Oŋu yajime iŋore kokoine waragabuŋ. Oŋu.
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Sadusi (Soriŋ giore yameŋyameŋ) yoŋoji “Komebuŋ, yoŋoji so pakerenimiŋ,” miku gobuŋ. Yoŋoreone goineji Yesureo wareru iŋi weu tebuŋ,
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 “Qaqaji, Mosesji iŋi mitiga noreme pega,
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 “Mane! Damaŋ mogo kaka gbo 7 gobuŋ. Kakayaŋuŋ boboniji ŋigo roru goku gariine tomiri mo goku komeya.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Komeko gboineji kojeine oi roru goku oŋuakoŋ gariine tomiri mo gogu komeya. Komeko gboine mo iŋore ŋadio oiji ŋigo iŋo akoŋ roru goku komeya.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Oŋuakoŋ kaka gbo 7 sosowo yoŋoji ŋigo moakoŋ oi roru gariine tomiri goku kome forebuŋ. Sosowo komebi tatariine kojeyaŋuŋ iŋoji oŋuakoŋ komeya.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Goji ‘Komebuŋ, yoŋoji gboreru pakerenimiŋ,’ migeyoŋ, niŋo oi so manesiŋ gagobeneŋ. Mane, ŋi 7 sosowo yoŋo sogokoŋ pakerenimiŋ ine, ŋigo moakoŋ oi ŋonuŋyaŋuŋ robi goya ore eru more ŋonuŋine fukena?”
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Oŋu weubuŋ Yesuji kerisieru iŋi yajiya, “Ŋoŋo buŋo mijibugagobi. Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋine eru Anuture usuŋine so mane mukugobi ore tiŋtuŋ eegobi.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Foriine, komegone pakereru damaŋ oo ŋoe ŋonuŋ so fukenimiŋyoŋ, mimerereŋ yoŋoji Sombuŋ kaeo gobuŋ oŋuine fukeru gonimiŋ.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 Maneniŋ! Komebuŋ, yoŋoji gboreru pakareniminde buŋoine oi Mosesre Buk maŋgo iŋi pega: Qiŋambu didiineo misi boruŋ fukeru so jotigaya, ŋoŋo binaŋ oi osebuŋ me mata? Anutuji oo Moses iŋi ojiya,
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 “Ŋaso fuŋgbodu yokaomo yoŋoji Anutuke goku sanaŋgaru ropenimiŋ. Anutuji komekiine yoŋore Ofoŋyaŋuŋ matayoŋ, gogo sanaŋine gobuŋ, yoŋore Ofoŋyaŋuŋ fukega. O Sadusi (Soriŋ giore yameŋyameŋ pati) ŋoŋo buŋo kokoine mane jibugaegobi.” Oŋu bokirieya.
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Yesuji Sadusi (Soriŋ giore yameŋyameŋ) yoŋoke mimane eku mijakieku kerisieru yareya, oi kadi buŋore qaqaji ŋi moji maneya. Oŋu maneru jiŋo maiineo waperu iŋi weu teya, “Mimipaŋ buŋo sosowo oone qoruine soguine oi uruŋu?”
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Weu teme bokirieya, “Qoruine soguine oi iŋi,
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Ore eru maŋgo, iirugo, mamanesugo eru usuŋgo sosowo, oiji Ofoŋ Anutugo manjoko eteru goigoŋ.’
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 “Mimipaŋ buŋo ore ogoine oi iŋi,
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Yesuji Kadi buŋore qaqajire oŋu bokirieme ojiya, “Qaqaji, go buŋo poretiŋ mige. Anutuji moakoŋ fukega. Nemu ya moji mata.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Go maŋgo, mamane-mukugo sosowo eru usuŋgo sosowo, oiji Ofoŋ Anutugo manji jojoko eteru goigoŋ. Eme gake manji jojoko eege, oŋuakoŋ ŋiŋigo sosowo manjoko eyareru goigoŋ. Mimipaŋ buŋo yoyoka oiji qoruine soguine fukegobire. Oi reŋgage, oiji boji sosowo eru pesiŋ yauŋ goine yadurega.”
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Oŋu ojime Yesuji maŋ mamanesuine maneme sagako iŋi ojiya, “Go Anuture qorumaŋgo ropeiŋgo bombeŋgage.” Oŋu mimane ekabire ŋiŋigo sosowo yoŋoji Yesu jikigaru weu tenimiŋ ore fogaturuŋ eru bokebuŋ. Oŋu.
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Yesuji boji soriŋgo dimaku Biŋe buŋo qaji yareru iŋi weu yareya, “Kristoji kiŋ Deiwidre osigida fukega, kadi buŋore qaqaji yoŋoji buŋo oi uruŋure miegobi?
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Deiwidji iŋoyoŋe Moro Tiriineji boburo teme iŋi miya,
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 Deiwidji iŋoyoŋe oŋu miku tinaine ‘nonde Ofoŋ miga.’ Ofoŋne miku uruŋu eru iŋore osigida oŋuakoŋ fukena?” Oŋu miko ŋiŋigo kubu sogo yoŋoji Yesure buŋore aŋi maneru kaje ruabuŋ. Oŋu.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Yesuji qaji yareru jikigaru iŋi yajiya, “Ŋoŋo kadi buŋore qaqaji yoŋore siŋaŋ baku goinebi. Yoŋoji mariku joroine keru raware eku yaduiŋgo ore maneegobi eru nareŋgareŋ kaeo me kadio ŋiŋigo ŋone yabebi mijeri eyareninde ore maneegobi.
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Oŋgawowosi pi jiŋo pipiineo paibe ŋenimiŋ ore aŋi maneegobi eru jebego ŋeŋe boboniineo oo minemine ŋeiŋgo maneegobi.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Yoŋoji koje yoŋore pi ya anda eru koŋgo eegobi eru tinabiŋeyaŋuŋ fukeiŋ ore oŋgawowosi joroine joroine oŋga wosiru omoyaŋuŋgo qaegobi. Ore eru Anutuji buŋoyaŋuŋ mitariru geoine ropekiine bokirieme paiyaŋuŋgo ropeiŋ.” Oŋu.
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Yesuji boji soriŋgo pesiŋ katapa soguinere ŋadiineo ŋeko ŋiŋigoji moneŋ oo ruabi rakame piku ŋone yabeya. Ŋiŋigo tinabiŋe eru meboyaŋuŋke kokoine yoŋoji waperu kina moneŋ kokoine ruabi rakaya.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Ruabi rakame koje wakiqoqoine moji waperu siqojiŋo yoyoka, oi toiya boboroŋ oŋuine ruame rakaya.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 Yesuji oi ŋoneru kiŋariŋpuine kepore yaberu iŋi yajiya, “Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Koje wakiqoqoine yo iŋoji pesiŋ ruaga, oi goine sosowo yoŋoji ya katapago ruabi rakaga, ore soine odureru ruaga.
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 Sosowo yoŋoji moneŋyaŋuŋ kokoine pe yareko mobeine akoŋ ruagobiyoŋ, ŋigo yo iŋoji taqararaŋine goga ore so yareyaine sosowo rua foreru omaine mata yobu goiŋ.” Oŋu.
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.