Lucas 8

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ore ŋadiineo Yesuji roregaru taoŋine taoŋine eru moreŋine moreŋine oo raru Anuture qorumande fuŋne mitaniŋgaru Bobiaŋ Biŋe buŋoji ŋiŋigo maŋyaŋuŋ bapakareru goya. Kiŋariŋpuine 12 yoŋoji iŋoke moko rabuŋ.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Oŋuakoŋ ŋigo goineji iŋoke rabuŋ. Ŋigo oi rone jibe bayabeme gemoji bapeboriŋ eyareko gobi Yesuji bobiaŋ yabeya. Ŋigo oi iŋi: Magdalane ŋigo mo tinaine Maria mibuŋ. Yesuji iŋore maŋgone gemo 7 yobe yabeme wape rabuŋ.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Ŋigo mo tinaine Joana. Iŋore ŋoe tinaine Kusa iŋoji kiŋ Herodre morumboŋ pi oo gawmande moneŋ siŋaŋ goya. Ŋigo mo tinaine Susana. Yoŋoji eru ŋigo goine kokoine yoŋoji yoŋoyaŋunde moneŋ meboji Yesu eru kiŋariŋpuine kadio siŋaŋ yaberu kitiŋ yabebuŋ. Oŋu.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Ŋiŋigoji taoŋ so oone poreru Yesureo wareru kubu sogoji tumaŋgabi Yesuji soso buŋo mo iŋi miya:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 “Ŋi moji uqo koruŋ qopogaru tieiŋgo raya. Raru qopogame koruŋ goineji kadi qaŋaŋgo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋebi ŋiŋigoji oderu odetapa ebi sowo (uufuŋ) webo yoŋo waperu oi no forebuŋ.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Koruŋ goineji ko oŋgiŋgo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋeku oo moreŋ obuineke so bofukeru bobuŋyaŋunji waperu gbaŋiru ŋeririkebuŋ.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 “Koruŋ goineji komegbore joruinekeo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋebi oo sogokoŋ waperu yadureru kefa yabeme boŋeŋgaru ŋebuŋ.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Koruŋ goineji moreŋ fiineo rakaru ŋebuŋ. Rakaru ŋeku pougaru waperu foriyaŋuŋ fiine fukeru handetre so fukeru sauebuŋ.”
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Oŋu miko kiŋariŋpuineji soso buŋo yoore fuŋnere Yesu weu tebuŋ.
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Weu tebi miya, “Anuture qorumaŋgo rope gokiminde buŋo sumuŋine oi ŋoŋo totogo ŋajibe mane mukugobiyoŋ, goine yoŋore oi soso buŋoji mibe maneegobi. Oŋu maneru yoŋoyaŋunde jiŋoji ya ŋoneku fuŋine jibu so ŋone mukunimiŋ. Yoŋoyaŋunde kajeji buŋo poretiŋ maneru fuŋine jibu so mane mukunimiŋ.”
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 “Soso buŋo ore fuŋine oi iŋi: Koruŋ qopogaru tiega, oi Anuture Biŋe buŋo.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Uqo koruŋ kadi qaŋaŋineo rakaru ŋebuŋ, oi iŋi: Ŋiŋigo goineji Biŋe buŋo manegobiyoŋ, oi manebi Sembene Rauineji wareru maŋyaŋuŋ kerisieru Sombunde biŋe egu fukeniminde buŋo koruŋ oi maŋyaŋuŋgone qomukuru oga yabeega.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Uqo koruŋ qopogame ko oŋgiŋgo rakaru ŋebuŋ, oi ŋiŋigo sosoine mo. Yoŋoji Biŋe buŋo maneru oi beufi paiineo maneru sabareegobiyoŋ, maŋyaŋuŋgo rakaru goduyaŋuŋ so babuŋ ore damaŋ pompoŋine akoŋ manesiŋ garu gobi eesoire damaŋgo waki yabeiŋ.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 “Uqo koruŋ qopogame komeqore joruinekeo rakaru ŋebuŋ, oi iŋi: Yoŋoji Biŋe buŋo manebi maŋyaŋuŋgo rakaegayoŋ, moreŋgo gogore manebu eru moneŋ mebo rorore manjo fukeru yobiŋ yabeega. Tinabiŋeyaŋuŋke fukenimiŋ ore sase ebi aŋi sanaŋine sembene goineji oŋuakoŋ maŋyaŋuŋgo maŋgaru Biŋe buŋo boŋeŋgaru ŋeegobi. Oŋu fukeko foriyaŋuŋ tomiri aputa (gipeine) fukenimiŋ.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Oŋuyoŋ, uqo koruŋ moreŋ fiineo rakaru ŋebuŋ, oi ŋiŋigo yo oŋuine: Yoŋoji Biŋe buŋo kaje ruaru manebi maŋyaŋuŋ fiine kikoine tomiri oo rakame egu jibugaeiŋ ore maneku karieru yameŋ keku siŋaŋ gabi foriyaŋuŋ fiine fiine bofukeegobi.” Oŋu.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 “Moji lambe me doi qureru deroji so kefagaiŋ me ŋeŋe rurumaŋgo so ruaiŋ. Oi matayoŋ, oi ore ŋeŋe paiineo ruame ŋeiŋ. Ŋeru tamaeko goineji pi maŋgo ropeiŋgo manegobi, yoŋoji ore tatamaine ŋoneru soine ropenimiŋ.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 “Oŋuakoŋ maŋnoŋuŋgo ya mo sumuŋgabeneŋ soŋsoŋgo pega, oi totogo fukeiŋ. Ya mo kefa gabeneŋ pega, oi borombiebi totogo peiŋ.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 “Ore eru Anuture buŋo manegobi, oi maŋ wombuŋ-ŋaŋuŋgo ruaru manesuku kegboreru goinebi. Moji mamane-mukuineke goga, Anutuji oi jikigaru oteme sogueiŋyoŋ, moji mamane-mukuine tomiri gogayoŋ, ‘Oike gogo,’ miga, Anutuji mamaneine mendaine oi oŋuakoŋ qomukuru ogagaiŋ.” Oŋu.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Yesuji oŋu miku goko maŋgo gbopuineji iŋo ŋoneiŋgo warebuŋyoŋ, ŋiŋigo kubu sogoji kekefoŋ eru quŋgabi ore bembeŋgo raiŋgo embimbiŋgabuŋ.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Embimbiŋgaru dimabi moji iŋi ojiya, “Gore maŋgo gbopuji sakibe dimaku go ŋone guiŋgo manegobi.”
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Oŋu ojiyayoŋ, Yesuji iŋi bokirieru yajiya, “Ŋiŋigo yo Anuture Biŋe buŋo maneru reŋgaru kegboreegobi, yoŋoji nonde maŋgo eru seŋgbopu fukegobi.” Oŋu.
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Una mogo Yesuji kiŋariŋpuine iŋi yajiya, “Niŋo bokeru obu joguŋ petigaru aribe ropeinebeneŋ.” Oŋu miko ogâo moko roperu obu joguŋ paio rabuŋ.
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Raru kambaŋ seri gboromurebi gbinji kitiŋgako rabi Yesuji kubaŋ peya. Peko gbiŋ siritemboŋ obu joguŋgo bokeru siri kukugaru ogâ maŋineo rakaya. Rakaru puseiŋgo eme sibirigaiŋgo ebuŋ.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Sibirigaiŋgo eru kiŋariŋpuineji raru wiwigaku ojibuŋ, “Ofoŋ Sogunenoŋuŋ, niŋo joguŋgo sibirigaiŋgo egobeneŋ.” Oŋu ojibi maŋine untome gbiŋ eru obu jogunde siri iŋi mitiga yateme usuŋyakunji wakiko niniŋgaru peya.
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Oŋu fukeko yajiya, “Ŋoŋore mamanesiŋ oi uro?” Oŋu yajiyayoŋ, yoŋoji waragaku sombuyaŋuŋ maneru mibuŋ, “Yei! Ŋi yo wamo ŋi goga? Iŋoji gbiŋ eru koe siri mitiga yateme miine reŋgagobire.” Oŋu.
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Yesuji kiŋariŋpuine yoŋoke jikigaru kambaŋ seri gboromurebi gbinji kitiŋgako raru obu joguŋ petigaru Galili prowins aribe Gerasa moreŋgo ropebuŋ.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Oo roperu mageŋgo ropeko ŋi gemoineke mo taoŋgone wareru Yesu bofukeya. Ŋi oi jiŋoruŋgo goku qoŋgbunde ko kouŋ sikeru gufubi pebuŋ, oo peku goya. Damaŋ joroine kambaŋ mariku so keru pi more maŋgo so peku goya.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 — ausente —
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 — ausente —
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Oŋu oŋgako iŋi weuya, “Go tinago mo?” Gemokaku kokoine maŋineo rakaru gobuŋ ore eru “Tinanoŋuŋ Legion migobeneŋ,” mibuŋ. Oi noŋunde buŋoo Rosi kubu sogo.
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Oŋu miku Yesu iŋi karie tebuŋ, “Go yobe noberu gemo yoŋ dikiine tomiri oo rakakimiŋ ore so minoreigoŋ.”
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Maŋfuŋyaŋuŋgo tuku tapiine oo kaneŋ kubu soguine mo kegbaŋ maŋineo qojugaru gobuŋ. Ore eru gemo yoŋoji iŋi miku karie tebuŋ, “Go soine minde niŋo kaneŋ yoŋore maŋgo rakagobeneŋ.” Karie tebi “Bio raru rakaniŋ,” mitiga yareya.
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Mitiga yareme ŋi maŋgone waperu raru kaneŋ maŋyaŋuŋgo rakabuŋ. Rakabi kaneŋ kubu yoŋoji riŋaru pagaŋgo raru siririkeru obu joguŋgo rakaru noru komebuŋ.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Oŋu fukeko kaneŋ siŋaŋ yoŋoji oi ŋoneru taoŋ eru kae memendaine oo useru kamieru raru biŋe buŋo oi mibuŋ.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Mibi maneru ŋiŋigo jiŋorara yoŋoji ya fukeya, oi ŋoneninde warebuŋ. Wareru Yesureo waperu ŋi maŋgone gemoji wapebuŋ, iŋoji Yesure kufuineo ŋeko bofukebuŋ. Kambaŋ saki komoŋine poretiŋ kiperu maŋine untome mamanesuine sosowo fukeko ŋoneru waragabuŋ.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Ŋi gemoineke iŋoji uruŋu fiaya, oi jiŋoyoŋunji ŋonebi, oi yajibuŋ.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Yajibi maneru kokoineji waragaku sombuyaŋuŋ manebuŋ. Ore eru Gerasa morende ŋiŋigo kubu sosowo yoŋoji Yesuji boke yabeiŋgo karie tebuŋ. Karie tebi kirieru raiŋ ore ogâo ropeiŋgo eya.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Ropeiŋgo eko ŋi maŋgone gemo wapebuŋ, iŋoji wareru Yesuke moko raku goiŋgo weuya. Oŋu weuyayoŋ, Yesuji qomukuru soreku iŋi ojiya,
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 “Go kirieru pigoo raru Anutuji mosi qoqowirie sogo egareya, ore binaŋ minde maneinebi.” Oŋu ojime raru Yesuji mosi qoqowirie sogo eteya, ore buŋo oi taoŋ maŋgo roregaru kae so misaueya. Oŋu.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Ŋiŋigo sosowo Yesure odigabi kirieru wareme kubuine kubuine baku jerieru keporebi.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 Oŋgawowosi pire buŋo siŋaŋ mo tinaine Jairus iŋoji wareru Yesure maŋfuŋgo rakaru dikanji keru piineo wareiŋgo oŋga wosi teya.
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 Madepuine matayoŋ, oduine begu moakoŋ gosaine 12 ore so goku komeiŋgo peya. Yesu kepore tebi rako ŋiŋigoji mobemobe kekefoŋ eru ketuŋbotuŋ etebuŋ. Oŋu.
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Ketuŋbotuŋ eteru rabi oo botuyaŋuŋgo ŋigo mo goya. Iŋoji kaindari gosa 12 ore so ŋoneru jibe bame goya. Iŋoji sakisiŋaŋ yoŋore furi moneŋ meboine sosowo bokeru gokame sakisiŋaŋ sosowoji bobiaŋ gaiŋgo embimbiŋgabuŋ.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Ŋigo iŋoji Yesure ŋadio raru marikuinere tife sisiine yoŋoko oo akoŋ dariine jigaya.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Yesuji weuku miya, “Moji yoŋo nuga?” Oŋu miyayoŋ, ŋiŋigo sosowoji oi mugabi Pitaji ojiya, “Sogunene, ŋiŋigo kubuji kekefoŋ eru keketuŋ eku wareru yoŋo gugobi.”
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Oŋu ojiko Yesuji miya, “Mata, moji yoŋo nuko usuŋne mo rako manego.”
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Oŋu miko ŋigoji “Fuŋnene bofukega,” miku gburugburu qame wareru Yesure maŋfuŋgo dikanji keru jibeinere fuŋne eru yoŋoru oo akoŋ fiaya, ore fuŋine totogo miko ŋiŋigo kubu sosowoji manebuŋ.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Manebi Yesuji iŋi ojiya, “Odune, mamanesiŋgoji bobiaŋ guga. Soine maŋwomoo raigoŋ.” Oŋu.
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Buŋo oŋu ojiru dimako oŋgawowosi pire buŋo siŋande pigone moji kiŋaŋ wareru Jairus ojiya, “Odugoji komega! Ore eru qaqajire paio yobiŋ jikigaru so ruaigoŋ.”
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Ojiyayoŋ, Yesuji buŋo oi maneru oŋgawowosi pire buŋo siŋaŋ iŋi ojiya, “Kokoi so mane. Go maŋmoakoŋ eru noŋ manesiŋ nunde odugoji fiaiŋ.”
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Oŋu ojiru iŋore pigo raru ŋiŋigo goine boke yaberu Pita, Jon, Jeims eru odure maŋgo mamaine yoko akoŋ oga yabeme yoŋoyoŋe akoŋ pi maŋgo ropebuŋ.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Ropebi ŋiŋigo sosowoji jiŋgeŋ keku kuyoku soguŋ babuŋyoŋ, Yesuji miya, “Iŋoji so komegayoŋ, kubaŋ pega. Ore eru kuyo bokeniŋ.”
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Oŋu miko igosisi ore so fukeko “Kome forega!” buŋo oi maneru gou etebuŋ.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Gou etebuŋyoŋ, odu oi meineo roru oŋgaku ojiya, “Odune, pakere.”
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Oŋu ojime iiruineji kirieme oo akoŋ pakereru dimaya. Dimako uqo otebi noiŋgo miya.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Maŋgo mamaineji oi ŋoneru waragabuyoŋ, Yesuji ya fukeya, ore biŋeine mo mibi egu manenimiŋ ore agi ba yareya. Oŋu.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.