Lucas 6

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs MNT

Sair da comparação
MNT Minaifia NT
1 Ore ŋadiineo Sabat kombaŋ mogo Yesuji wit kurumbu gio rondiŋ soguine petigaru raya. Rako kiŋariŋpuineji uqore komeru wit foriine moakoŋ moakoŋ meyaŋunji bajiku jomugaru nobuŋ.
1 Baiyarirana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Oŋu nobuŋ ore Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) goineji oi ŋoneru iŋi yajibuŋ, “Ŋoŋo wamore Sabat kombande gio bobo agi oduregobi?”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Oŋu yajibuŋyoŋ, Yesuji iŋi bokirieya, “Kiŋ Deiwidji mamari ŋipuine yoŋoke roregaru uqore komeru ya ebuŋ, oi osebuŋ me mata?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Iŋoji Anuture kambaŋ seri soriŋgo roperu poroŋ mokiine Anuture jiŋo maio koro alatao ruabi ŋeko usuŋineji kefagame qomukubuŋ, oi roko nobuŋ. Poroŋ mokiine bobokeine oi soriŋ gio siŋaŋ yoŋoji akoŋ noku gobuŋ. Iŋoji eru iŋore osigidapuji oi egu nonimiŋ ore agi peyayoŋ, oi jibu nobuŋ.”
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Oŋu miku iŋi yajiya, “Qorumaŋ eru morende Ŋi foriineji Sabat kombande Ofoŋ fukega.” Oŋu.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Yesuji Sabat kombaŋ mogo oŋgawowosi pigo roperu Biŋe buŋo qaji yareya. Oo ŋi mo meine furoine gbaŋiko ŋeya.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Kadi buŋore qaqaji eru Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoji Yesu ŋoneru buŋo koroineo ruaniminde fuŋne baaru “Ŋi oi Sabat kombaŋgo bobiaŋgaiŋ me mata?” oŋu miku ru baku ŋebuŋ.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Ŋebuŋyoŋ, Yesuji mamanesuyaŋuŋ oi mane mukuru ŋi meine gbagbaŋine oi iŋi ojiya, “Go pakereru jiŋo mainoŋuŋgo dima.” Oŋu ojime pakereru dimaya.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Dimako Yesuji oŋu miya, “Kadi buŋo boyoberu Sabat kombaŋgo ya fiine me sembene ekimiŋ? Soine more qoru kipekimiŋ me bokebeneŋ sibirigaiŋ. Uruŋu ebeneŋ sagaiŋ? Oi weu ŋarebe miinebi.”
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Oŋu miku peperisieru sosowo ŋone yabe foreru ŋi oi ojiya, “Go bio mego poretiŋga.” Oŋu ojime meine poretiŋgame moke fiine fukeya.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Fiine fukeyayoŋ, siŋaŋ yoŋoji maŋyaŋuŋ kokoine rigaŋgame “Yesu uruŋu etekimiŋ?” miku yoŋoyoŋe mimane ebuŋ. Oŋu.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Damaŋ oo Yesuji tukuo oŋga wosiiŋ ore roperu ubu joroine oi Anutu oŋga wosi teru gome kae fureya.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto.
13 Kae fureme kiŋariŋpuine oŋga yareru yoŋoreone 12 roosoe yaberu sosore ŋi aposol tina oi yareya.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Tinayaŋuŋ oi iŋi miya: Saimon, Yesuji tinaine Pita oteya, iŋore gboine Andru eru Jeims, Jon, Filip, Bartolomyu,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Matyu, Tomas, Jeims Alfiusre made eru Saimon tinaine mo Pururu ŋi mibuŋ.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Judas Jeimsre made eru Judas Iskariot. Kariot ŋi oiji jiki babae ŋi fukeya.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Yesuji aposolpuine yoŋoke tukuone wakiru moreŋ rondiŋgo raru dimabuŋ. Dimabi kiŋariŋ kubu soguine eru ŋiŋigo kubu sogo yoŋoji iŋore tumaŋgaru odigabuŋ. Yoŋoji “Biŋeine miko manebeneŋ jibenoŋuŋ bobiaŋgaiŋ,” miku ore eru Judia prowins sosowo, Jerusalem siti eru koe qaŋaŋineone Taia eru Saidon taoŋ oone wareru tumaŋgabuŋ.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Gemokakuji bapeboriŋ eyareya, yoŋoji oŋuakoŋ wareru fiabuŋ.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Usuŋineji iŋoreone mukuru yoŋoreo ropeko sosowo bobiaŋ yabeya. Ore eru ŋiŋigo sosowoji Yesu bouaiŋgo janjaŋbumbuŋ odebuŋ. Oŋu.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Yesuji kiŋariŋpuine qokiraŋgaru ŋone yaberu iŋi yajiya,
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo, “Yababan wairafi yasisir boro kwanab,
21 “Damaŋ yoo uqore oŋuine komeru yaimaiŋ qaku gogobi, Anutuji ŋoŋore aŋi oi bomukuiŋ. Ore eru ŋoŋo kiwaqawaineke fukegobi. Damaŋ yoo kuyogobi, ŋoŋoji jeribari eru gouenimiŋ. Ore eru beusembe gogobi, ŋoŋo kiwaqawaineke fukegobi.
21 — ausente —
22 “Ŋiŋigoji ŋoŋo Sombuŋ eru morende Ŋi foriinere eru rosi eru yoberu sakiŋaŋuŋo ruaru maŋqoqo buŋo fofoine miŋareru qoro sowesembeine oŋuine tinaŋaŋuŋ ketigaru ketotienimiŋ, ŋoŋo kiwaqawaineke fukegobi.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 “Apa ŋasopuŋaŋunji ore so kajeqouŋ ŋiŋigo yoŋo eyareku gobuŋ. Maneniŋ! Anutuji furiŋaŋuŋ ropekiine Sombuŋ kaeo ruame pega. Ore eru oŋu eŋarebi damaŋ oo ŋoŋo jerieru kokoriaŋ romaiŋgainebi.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 “Ŋoŋo kiwaqawaineke gogobiyoŋ, biŋeroro meboŋaŋuŋke ŋoŋo gogo batiqatiine tomiri gogobi, oi tariiŋ. Ore eru nonji ŋoŋore oŋga joraku ‘O yei!’ migo.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 “Damaŋ yoo no gaba eru gogobi, ŋoŋo uqore komeru roro gonimiŋ. Ore eru nonji ŋoŋore oŋga joraku ‘O yei!’ migo. Damaŋ yoo jeribari eru gouegobi, ŋoŋo soguŋ baru kuyonimiŋ. Ore eru nonji ŋoŋore oŋga joraku ‘O yei!’ migo.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 “Apa ŋasopuŋaŋunji kajeqouŋ ŋiŋigo qaqajibuine mimiteŋ yaberu gobuŋ. Ŋiŋigo sosowo ore so eŋarebi nonji yoŋore oŋga joraku ‘O yei!’ migo.” Oŋu.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 “Sembene eŋarenimiŋyoŋ, ŋoŋo buŋone maneru gogobi, nonji ŋoŋore iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋoŋo rosipuŋaŋuŋ maŋ-ŋaŋunji manjoko eyareru goinebi. Uri yoŋoji rosi eŋaregobi, oi fiine akoŋ eyareku goinebi.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 “Uri yoŋoji qaiso eru sowe ŋabegobi, oi romaiŋgaru mifia yareinebi. Pore kane eŋaregobi, yoŋore ore Anuture oŋga wosiinebi.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 “Moji maugo mobeine qame aribe oŋuakoŋ bokirie ote. Moji marikugo paiine roru kambaŋgo dikiine oŋuakoŋ roiŋgo maneko go oi so sabareigoŋ.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 “Yare karie garebi oi sosowo yareigoŋ. Moji gore mebo yago roko oi kerisie gareiŋ ore so yameŋ keku weuteigoŋ.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Ŋiŋigoji ŋoŋo ya eŋareiŋgo maneegobi, ore so yoŋore oŋuakoŋ eyareru goinebi.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 “Morende agiburaŋ ŋiŋigo ogopuyaŋunji manjoko eyarebi tifeine bokirieru manjoko eyareru mimiteŋ eegobi. Ŋoŋo ore so morende kamasi boyobeegobi ine, Anuture tife so fukeko uruŋu ŋoŋo miteŋ ŋabena? Ogopunoŋuŋ eru rosipuŋaŋuŋ oi moko manjoko eyarebi furi ŋareme seŋgiŋbaŋgiŋ fukenimiŋ.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 “Morende agiburaŋ ŋiŋigo ogopuyaŋunji ya fiine eyarebi tifeine bokirie yareru ogo bobo eru mimiteŋ eegobi. Ŋoŋo ore so eru morende kamasi boyobeegobi ine, Anuture tife so fukeko ŋoŋo so miteŋ ŋabeiŋ.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 “Morende agiburaŋ ŋiŋigoji moneŋ ya oi agiburaŋ ŋiŋigo goine yoŋore yareru tifeine oŋuakoŋ bokirie yarenimiŋgo yameŋ keegobi. Oi morende eebobo. Ŋoŋo goineji tifeŋaŋuŋ bokirie yarenimiŋgo odigabi Anutuji uruŋu miteŋ ŋabena? Goineji tifeŋaŋuŋ so bokirie ŋarebi Anutuji tifeine oi bokirieru furi ŋareiŋ.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 “Ŋoŋo Sombuŋ Rauinere eebobo eba eku goinebi. Moreŋ ŋiŋigoji sembene eru daŋge so miegobiyoŋ, Anutuji jibu oi ya fiine eyareega. Ore eru ŋoŋo rosipuŋaŋuŋ manjoko eyareru fiine akoŋ eyareku moneŋ ya yareru ore tife mo bokirie ŋarenimiŋgo so maneru odigainebi. Oŋu eru gobi furiŋaŋunji saueru ropekiine fukeko Anutu ropekiinere odumadepu fukeru gonimiŋ.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 “Sombuŋ Mamaŋaŋunji sosowo ŋonemaiŋ eŋareiŋgo manega, ŋoŋo ore so ŋiŋigo sosowo ŋonemaiŋ eyareru goinebi.” Oŋu.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 “Ŋiŋigo goine yoŋore buŋo oi so osoeru mitariinebi. Oi so mitari yabebi Anutuji ŋoŋo-ŋaŋe oŋuakoŋ so mitari ŋareiŋ. Ŋoŋo goine yoŋore agiburande geo oi so bokirie yareinebi. Oi so bokirie yarebi Anutuji ŋoŋo-ŋaŋunde agiburande geo oi oŋuakoŋ so bokirie ŋareiŋ. Ŋoŋo goine yoŋore agiburaŋ bokeinebi. Oi bokebi Anutuji ŋoŋo-ŋaŋunde agiburaŋ oŋuakoŋ jureru bokeiŋ.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 “Ŋoŋo ŋiŋigo goine yoŋore ya eyarebi Anutuji ore so osoeru ya oi bokirieru ŋoŋo oŋuakoŋ eŋareiŋ. Ore eru ŋoŋo ya yauŋ yareeinebi. Oŋu yarebi Anutuji oŋuakoŋ yauŋ ŋareeiŋ. Fofori, Anutuji oi dukuŋ beugoro so maneru bapi ŋabeeiŋ. Anutuji osoeru ŋoŋo ya yarebuŋ, ore soine sosowo roru popugo keseme mau siroŋgo wapeko itiriŋgako sogokoŋ fukeko bodugame rakako jikigaru paiineo keseme soine odureru siŋsaŋ wakiko oi kekereŋaŋuŋgo nikeru ŋareiŋ.” Anuture fuŋne oŋu.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Yesuji soso buŋo mo iŋi yajiya, “Jiŋokombi ŋiŋigo moji jiŋokombi ogoine mo soine meineo roru ogagaiŋ me mata? Oŋu ranobu moko yoŋgo rakaru yapena.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Kiŋarinji qaqajiine so odurega. Qaqajiyaŋunji mamane sosowo poretiŋ qaji yareme mane mukunimiŋ, sosowo yoŋoji qaqajiyaŋuŋ oŋuine fukenimiŋ.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 “Go wamore ogogore jiŋoo kubuke mendaine ŋonegeyoŋ, gakere jiŋoo yo diŋiŋine soguine pega, oi uruŋu so ŋone mukuge?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Gogakere jiŋoo yo diŋiŋine soguine pega, oi so ŋone mukuru uruŋu ore ogogore iŋi minoŋ, ‘Ogone mane! Jiŋogoo paibe kubuke rakaru ŋega, oi soine qopiebe wakiiŋ.’ O maŋkekerisiere sasaki ŋi, go bonieru gakere jiŋoone yo diŋiŋine soguine oi roru bokeigoŋ. Oi roru bokeru poretiŋ ŋone mukuru ogogore jiŋoo kubuke rakaru ŋega, oi soine qopiende wakiiŋ.” Oŋu.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 “Yo fiine moji foriine sembene so fukeega. Oŋuakoŋ yo sembene moji foriine fiine so fukeega.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Geme koruŋine oi atiŋgo fukeko roiŋgo embimbiŋgaegobeneŋ eru gudere foriine oi fobuo fukeko bomukuiŋgo embimbiŋgaegobeneŋ. Ore so yore foriine ŋoneru osoeru fuŋine mane mukuinebi.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 “Ŋi maŋgo ya puseko pega, oi mi bibiineji totogo miega. Ore eru ŋi oroinere maŋ rouŋgo ya fiinere moriri pega, iŋoji fiine oi totogo akoŋ miega. Ŋi sembenere maŋ rouŋgo ya sembene pega, iŋoji sembene oi totogo miega.” Oŋu.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 “Ŋoŋo nonde ‘Ofoŋ Ofoŋ!’ buŋo oi wamore miegobiyoŋ, nonji ya banimiŋ ore miego, oi so reŋgaru baegobi.
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 “Uri yoŋoji nondeo wareru buŋone maneru reŋgaru egobi, nonji yoŋore fuŋne ŋaduru soso buŋoji mibemiŋ.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Iŋoji ketigaqoqo ŋi yoore so fukega: Ŋi oiji pi babemiŋ miki yoŋ joroine sikeru rakaru otuŋine ko oŋgiŋ (simeŋ) paio igodoŋgaru basanaŋgame dimaya. Oŋu dimako kueyoiko damaŋgo obu yoiko soguine qaku pi botuineo bapakareyayoŋ, fiine akoŋ baku baporeko dimaya ore bajiiŋgo qaku bibieko sanaŋgaru dimaya.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Qaku bibieyayoŋ, moji buŋone maneru so reŋgaru ega, iŋoji ketigaqoqo ŋi yoore so fukega: Iŋoji pi babemiŋ miki otuŋine so sikeru sariru moreŋ paio qoti jigo akoŋ ruaru baya. Bako dimako kueyoiko damaŋgo obu yoiko soguine qaku pi botuineo bapakareko pi oi oo akoŋ bakaigame rinduŋgaru wakiya.” Oŋu.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.