Lucas 5
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Damaŋ mogo Yesuji Genesaret obu joguŋ qaŋaŋineo dimako ŋiŋigoji wareru kubuine kubuine baku Anuture Biŋe buŋo manenimiŋ ore kekepuŋ eru rore gabuŋ.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Rore gabi dimaku ogâ yoyoka koe qaŋaŋineo ŋebire ŋone yapeya. Jembaeŋ fufuru yoŋoji ogâ oi bokeru rakaru simemeŋyaŋuŋ igo jurebuŋ.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Ogâ mo oi Saimonde. Yesuji oo roperu rauine iŋi weu teya, “Goji kitiŋgande kokiine mo oga nuru obu oobe raigoŋ.” Weu teko kitiŋgako rako ogâo ŋeku ŋiŋigo kubu sogo qaji yareya.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Qaji yareme tariko Saimon ojiya, “Goji ogâ yo kitiŋgande obu joguŋ botuineo rako ogopugo yoŋoke simemeŋ-ŋaŋuŋ jembaende bokebi rakaine.”
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Ojiko Saimonji bokirieya, “Sogunene, niŋo ubu joroine simemeŋ boke esegaru foriine mo so rogobeneŋ. Matayoŋ, goji mitigage ore jibu raru bokebeneŋ rakaiŋ.”
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Oŋu bokirieme miya ore so ebi jembaeŋ sauesaueine simemeŋyaŋuŋgo rakabi simemenji tiŋaiŋgo eya.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Oŋu eme ogopuyaŋuŋ ogâ mogo gobuŋ, yoŋore wareru bapi yabenimiŋgo me kayo kebi warebuŋ. Warebi ogâ yoyoka oi jembaenji puseme utugaiŋ ebu.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 — ausente —
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 — ausente —
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Saimonde ogoyokaine Jeims eru Jon Zebedire madeyoka yokoji oŋuakoŋ meayakuŋ mukume waragabu. Saimonji buŋo oi ojiyayoŋ, Yesuji iŋi bokirieya, “Go kokoi so mane. Go yoore ŋadio ŋiŋigo oi jembaeŋ oŋuine pore yabende goke jikigabi gonimiŋ.”
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Oŋu ojime ogâyaŋuŋ poreru waperu mageŋgo ruaru yareyayaŋuŋ sosowo bokeru Yesure ŋadio boyoberu rabuŋ. Oŋu.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Yesuji taoŋ mogo gokame oo ŋi mo sakiine waeji bosembea foreko ŋeya. Ŋeku Yesu ŋoneru bembeŋgo dikanji keru rakaru iŋi oŋga wosi teya, “O Ofoŋ, go aŋigoo bobiaŋ nuiŋgo ore manege ine, noŋ soine bofosike nu.”
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Oŋu miko meine bofeŋgaru sakiine bouaku ojiya, “Nonji oŋu ebemiŋgo manego. Go posike.” Oŋu miko waeine oi oo akoŋ posikeya.
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Posikeme iŋi mitiga teya, “Mane, yoore biŋe buŋo oi mo so minde maneinebi. Matayoŋ, go soriŋ gio siŋandeo raru sakigo oduru Mosesre mimiti boyoberu posikege ore daŋge pesiŋ ruaru boji rigaigoŋ. Oi rigande ŋoneko ŋiŋigoji fuŋnego mane mukunimiŋ.”
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Oŋu ojiyayoŋ, oi jibu Yesure tinabiŋe misaueko kae so sagaru raya. Raya ore so ŋiŋigo kubuine kubuine yoŋoji buŋoine maneiŋgo ore eru jibeyaŋuŋ bobiaŋ yabeiŋgo ore iŋoreo wareru tumaŋgabuŋ.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Warebuŋyoŋ, Yesuji boke yaberu moreŋ buroineo ra goku oŋga wosiya. Oŋu.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Yesuji una mogo Biŋe buŋo qaji yareko Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) eru Kadi buŋore qaqaji goineji Galili eru Judia prowinsre kaeine kaeine eru Jerusalemgone wareru ŋiŋigo kubu sogo botuyaŋuŋgo ŋebuŋ. Ofonde usunji Yesu maŋgo eteko ŋiŋigo jibeyaŋuŋ bobiaŋ yabeya.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Damaŋ oo ŋi goineji ogoyaŋuŋ saki mobeine komekiine oi reŋgo ruaru koboru warebuŋ. Wareru petigaru Yesure bembeŋgo pi maŋineo rope ruanimiŋ ore esoebuŋ.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Esoebuŋyoŋ, ŋiŋigo kubu sogoji kekefoŋ eru dimabuŋ ore kequŋgaru pi maŋineo ropeinde kadi mo so bofukeru roru pi paio ropebuŋ. Roperu bubu koji bakine oi sikeku borombiebi kimboŋ fukeko jibe ŋi reŋineke niginji kiperu oo ruabi ŋiŋigo botuyaŋuŋgo Yesure maŋfuŋgo rakaya.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Oŋu rakame Anutu manesiŋ gabuŋ, Yesuji yoŋore kamasi oi ŋoneko sagako jibe ŋi iŋi ojiya, “Ogone, nonji agiburaŋgo bokego.”
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Oŋu ojime Kadi buŋore qaqaji eru Farisi yoŋoji oi maneru fuŋgaru iŋi miku manesubuŋ, “Ŋi yo wamo? Iŋoji Anutu igosisi etega. Anutu moakonji agiburaŋnoŋuŋ bokeegayoŋ, ŋi moji oi mata.”
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Oŋu manesubuŋyoŋ, Yesuji maŋyaŋuŋ ŋone mukuru iŋi yajiya, “Goine ŋoŋo maŋ-ŋaŋuŋgo wamore buŋo migo, ore eru kokoine manesugobi? Oi so sagaga.
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 ‘Nonji agiburaŋgo bokego,’ migo, buŋo oiji afaine akoŋ mimiine. Moji oŋu miko goineji buŋo ore foriine so ŋonenimiŋ. Ore eru oi buŋo afainere so. Nonji buŋo mo iŋi mibeminde manego, ‘Go pakereru ra.’ Buŋo oi yobiŋineke mimiine fukega. Oŋu mibe foriine fukeiŋ me mata, oiji totogo fukeko ŋonenimiŋ.
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 “Maneniŋ, moreŋgo agiburaŋ bobokere usuŋ oi Sombuŋ eru morende Ŋi foriinere pega, ŋoŋo ore fuŋinere tiŋtuŋ egu gonimiŋ. Ore eru buŋo yobiŋineke oi ŋi yo ojibe foriine ŋonenimiŋ.” Oŋu miku ŋi saki mobeine komekiine iŋo ojiya, “Nonji gajigo: Go pakereru ramegaripepego roru pigoo raigoŋ. Buŋo yobiŋine oi foriineke fukeiŋ ine, buŋo afaine oi oŋuakoŋ uruŋure omaine fukena?”
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Oŋu ojime oo akoŋ jiŋo maiyaŋuŋgo pakereru ramegaripepeine peya, oi roru Anutu miteŋ garu bokeru piineo raya.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Oŋu fukeko ŋiŋigo sosowoji waragaru sombuyaŋuŋ maneru Anutu miteŋ garu mibuŋ, “Yei! Muŋambe ya fiine yobu ŋonegobeneŋ.” Oŋu.
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Ore ŋadiineo Yesuji Kaperneam bokeru raru takis ofis odureiŋgo eko oo takis roro ŋi tinaine Liwai ŋeko ŋoneru ojiya, “Go nonde ŋadio ware.”
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Oŋu ojiko gioine sosowo bokeru pakereru Yesure ŋadio raya.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Raru Yesu piineo keporeru iŋore tebu jebe soguine bomogaya. Bomogaru takis roro eaduyaŋuŋke eru ogopuine goine furu yabeme kubu soguineji yoŋoke ŋeku uqo munjaŋ nobuŋ.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Oŋu nokabi Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) eru yoŋore qaqaji yoŋoji oi ŋoneru ŋunuŋ-ŋunuŋ miku Yesure kiŋariŋpu iŋi miyarebuŋ, “Ae! Ŋoŋo wamore takis roro eaduyaŋuŋke eru agiburaŋ ŋiŋigo yoŋoke ŋeku uqo obu nogobi? Oi so sagaga.”
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Oŋu miyarebi Yesuji mobeine iŋi yajiya, “Ŋiŋigo jibeyaŋuŋ tomiri yoŋoji doktare aŋi so maneegobiyoŋ, jibe ŋiŋigoji doktareo raegobi.
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Nonji agiburaŋ ŋiŋigo maŋyaŋuŋ kerisienimiŋ ore oŋga yareiŋgo wareru gogoyoŋ, ŋiŋigo yoŋoyaŋunde manebi posiine fukegobi, oi mata.”
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Ŋiŋigo goineji Yesureo wareru weubuŋ, “Jon Mitimeso ŋire kiŋariŋpu niŋoji damaŋ kokoine Anuture uqo sowo goku oŋgawowosi tutumaŋ joroine ruaegobeneŋ. Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋore kiŋariŋpuji oŋuakoŋ eru gogobiyoŋ, gakere kiŋariŋpuji damaŋ so uqo obu noegobi.”
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Oŋu weu tebi iŋi bokirieya, “Fofori! Niŋo wamo damaŋgo uqo sowo goegobeneŋ? Ŋigo roro damaŋgo ŋire ujepuji boreŋine ruabi ŋigore daritifepuineji ya ore useegobi me mata? Nonji nakene kiŋariŋpu yoŋore ŋi biŋe fukeru yoŋore botugo aŋibaŋi ŋeego. Ŋebe uqo sowo gokimiŋgo mibi yoŋoji aŋibaŋi jerieru ŋeku sowo gonimiŋgo embimbiŋgaegobi.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Embimbiŋgaegobiyoŋ, Anutuji gogone oga nuko komebe yoŋoji damaŋ oo soine uqo sowo goenimiŋ.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 “Ŋoŋo gogo raŋgbaŋine eru jeribari Biŋe gariine oi qodure yapenimiŋgo embimbiŋganimiŋ. Ore soso buŋo ŋadiine mo oi iŋi ŋajibemiŋ: Ninike raŋgbaŋine pougame moji ninike gariine qotigaru kambaŋ mobeine oiji so ruaru gbodueega. Oŋu ena ine, kambaŋ mobeine gariineji raŋgbaŋineke sogokoŋ so fukeru oi poreru kesuqosugako egu sembeqambeaiŋ.
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 “Oŋuakoŋ moji wain obu gariine oi jobo me toru raŋgbaŋine lama sakiineji bakine oo so pioru keseme rakaega. Oŋu ena ine, wain obu gariineji sogueru toru kesuqosugaru kesieko moreŋgo wakiko toruineji egu sembeqambeanimiŋ.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 “Ore eru wain obu gariine oi toru gariineo akoŋ kesiebeneŋ rakame sagaiŋ. (Oŋuakoŋ moji obu fiine oi kiniŋ koteŋgao so pioegobeneŋ. Oŋu pionobeŋ ine, oiji pougaru siisororo wakiko noku jibe egu ba nobeiŋ. Oŋu egu fukeiŋ ore obu fiine oi kiniŋ fiineo pioegobeneŋ. Ŋoŋo oŋuakoŋ gogo raŋgbaŋine eru Bobiaŋ Biŋe gariine oi qodure yapenimiŋgo embimbiŋganimiŋ.)
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Moji wain obu raŋgbaŋine miteŋ garu noku goega, iŋoji wain obu gariine noiŋgo ore aŋi so maneru tataki eega.” Oŋu.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.