Lucas 21
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Yesuji dimaku pime rako ŋiŋigo tinabiŋeyaŋuŋke yoŋoji pesiŋ-ŋaŋuŋ oi pesiŋ katapago ruabi rakaya.
1 Jesu Tafaror Bar wanawanan siwar ya’aya ana efamaim mare ma sabuw kabay wairafih hina hai siwar tew wanawanan hibiwanen itih.
2 Ruabi rakame ŋigo koje wakiqoqoine moji wareru siqojiŋo boboroŋ yoyoka ruame rakaya, oi oŋuakoŋ ŋoneya.
2 Naatu kwafur babin yababan wairafin auman na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan biwan itin.
3 Oi ŋoneru iŋi miya, “Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Koje wakiqoqoine yoji pesiŋ ruaga, oi goine sosowo yadureru ruaga.
3 Naatu sabuw iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin, yababan wairafin ana siwar God bitin i sabuw etei natabirih.
4 Ore fuŋine oi iŋi: Sosowo yoŋoji moneŋ soguine pe yareko mobeine akoŋ ruagobiyoŋ, ŋigo yoji pe tega ore so yaine sosowo rua foreru omaine yobu goiŋ.” Oŋu.
4 Anayabin sabuw afa i totobuyoy wairafih, imih hai siwar gagamin na’in hiyai, baise iti kwafur babin ana efanamaim abisa i isan yai inu’in i etei bai na ana siwar yai.”
5 Jerusalem boji soriŋ oi ko ŋone-aŋiineke eru yauŋine yauŋine Anuture ruabuŋ, oiji basarigabi kuririineke peya, kiŋariŋ goineji oi ŋoneru mimane ebi Yesuji buŋo iŋi yajiya,
5 Jesu ana bai’ufununayah afa Tafaror Bar hiwowowab ana gewasin hi’itin, naatu kabay hitar hikikirum isan, na’atube siwar ta ta God isan hiyasairen bar hibi’abur hi’itah isan hio hibifofofor. Baise Jesu eo,
6 “Pi yo ŋonegobi, oi ketotiebi pire ko mo oi ko more paio so peiŋyoŋ, siŋsaŋ sesuine akoŋ peiŋ.”
6 “Sawar iti etei kwa’itih kwa’o, mar boro kabay iti etei boro nihururuw nare narubar na’in, boro men ta iti hai efanamaim hina’inumih.”
7 Oŋu yajiko weu tebuŋ, “Qaqaji, buŋo mige, ore foriine wamo damaŋgo fukeiŋ eru fukeiŋgo eiŋ, ore mogeineji uruŋu fukeiŋ?”
7 Sabuw Jesu hibatiy hio, “Bai’obaiyenayan, mar i boro biy iti sawar hinamatar, naatu ina’inan i boro abisa namatar saise aki ana’itin ana so’ob veya i na tit?”
8 Weu tebi iŋi yajiya, “Moji sinefuru eko tiŋtuŋ qaku ranimiŋ ore sisiŋaŋ eku goinebi. Ŋiŋigo kokoineji fukeru nonde tinao iŋi ŋajinimiŋ, ‘Nonji Kristo fukego,’ eru, ‘Damaŋ oi bembeŋgaga.’ Oŋu ŋajinimiŋyoŋ, ŋoŋoji yoŋore ŋadio so rainebi.
8 Jesu iuwih eo, “Mata toniwa’an, men koko’aw na’atube hinifufuwimih. Anayabin orot moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu i Keriso, naatu Veya i na kabom.’ Men kwani’ufnunih.
9 Jigo oyowoine oyowoine fukeru ra wareko fonuŋine manenimiŋyoŋ, gburugburu so ŋabeine. Ya oi bonieru fukeiŋ ore mimiine. Oi fukeiŋyoŋ, morende damanji oo akoŋ pipa so tariiŋ.”
9 Hinabiyow tur kwananonowar men kwanabir, naatu yababan nara’at ef hinafofokar auman men kwanabir, anayabin sawar nati na’atube boro wan hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i na kabom.”
10 Oŋu yajiru jikigaru iŋi miko manebuŋ, “Kantri moji kantri mo yabeiŋ ore pakerenimiŋ. Ŋiŋigo kubu moji kubu mo yoŋoke buru baku qoqo eiŋgo ore pakerenimiŋ.
10 Naatu iban iuwih maiye eo, “Tafaram ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow na’atube bar merar ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow.
11 Moreŋine moreŋine oo komeŋ soguine soguine gbeŋ akoŋ baku moreŋ bokirieko rakaeiŋ. Oŋuakoŋ roroine roroine fukeru roperu peiŋ. Jibe sanaŋine sanaŋine oi fukebi jiŋorara komeenimiŋ. Qonikiŋgo soi soguine jiŋofuru jiŋofuru ŋoneru popureru kokoi maneenimiŋ.” Oŋu.
11 Iriyoy gagamih boro hinamatar, baimar kakafin, sawow yumatah ta ta tafaram wanawanan boro awan nakaratan, maramaim sawar itah birubir boro hinamatar.
12 “Ya sosowo oi fukeiŋyoŋ, bonieru goineji ŋoŋo maŋ-ŋaŋuŋ kerisiebuŋ ore eru ro ŋaberu nigiŋ ŋaberu kekesuesue eŋarenimiŋ. Goineji pore ŋaberu oŋgawowosi piyaŋuŋgo buŋo gioŋaŋuŋ baku mitaribi witi piine piine oo rua ŋabenimiŋ. Goineji nonde tinare eru oga ŋabebi kantriine kantriine yoŋore ŋi koito eru gawana yoŋore jiŋo maio dimanimiŋ.
12 Wabu’umaim kwabowabow isan, hinarab hini’a’akir, hinabuw hinafatumi kwanan Kou’ay Bar hai ukwarih umahimaim hinayai, naatu i boro hinabuw kwanan dibur hinayariyi, tafaram ana aiwob na’atube orot gagamih nahimaim kwanatit hinibabatiy.
13 Oŋu dimaku nonde fuŋne soine kitiŋgaku yajiinebi.
13 Imih nati’imaim kwanatitit, veya keboroban i nati, ayu mi’itube kwaitutumu kwabowabow i hai tur kwana’owen.
14 Buŋo koroineo rua ŋabebi dimanimiŋ, damaŋ oo buŋo uruŋu minobeŋ, ore manemeja bonieru so maneinebi. Buŋo oi maŋ wombuŋ-ŋaŋuŋgo ruabi peine.
14 Naatu baibatiyimih hinabuw kwananan men bogaigiwas taiyuw was fafari isan kwananot kwaniyababanamih.
15 “Oi iŋi ore migo: Nonji ŋoŋoke dimaku maŋgboroŋ ŋareru miŋaŋuŋ baafagabemiŋ. Maŋafa akoŋ gobi kisopuŋaŋuŋ yoŋoreone moji maŋgboroŋ oi qomukuru buŋoŋaŋuŋ kepieru bawaki ŋabeniminde embimbiŋgaiŋ.
15 Anayabin ayu boro tur anit a not hinarerekab tur kwanao a kamabiy sabuw hinanonowar boro men karam a tur hinarukouw naatu bairi kwanibasamih.
16 Ŋoŋo-ŋaŋunde maŋgo mama, kaka gbo, tifepu eru ogopuŋaŋuŋ yoŋoji oŋuakoŋ soŋsoŋburu eŋarebi ŋoŋoreone goine ŋabebi komenimiŋ.
16 Hinat, tamat, taituwa, a ofonah boro baba hinao, hinabuw orot gagamih umahimaim hinaya’i, baimakiy hinit naatu kwa afa boro hina’asbuni kwanamorob.
17 Kantri sosowo yoŋoji nonde tinare eru rosi eŋarebi gonimiŋ.
17 Sabuw etei boro hinifa’ifai, anayabin ayu kwabi’ufnunu isan.
18 “Oŋu gonimiŋyoŋ, nonji maŋgo eŋarebe qoruŋaŋunde siki moji so jibugaiŋ.
18 Baise ukwarimaim arib ta boro men nakasiyomih.
19 Ŋoŋo yameŋ keku sanaŋgaru qiŋ keru dimaku oiji gbiŋ eru seŋgiŋbaŋgiŋ gogo rauganimiŋ.” Oŋu.
19 Naatu kwa a batkikinamaim yawas boro kwanatita’ur kwanab kwanama gewas.
20 “Jiki mamari kubu yoŋoji waperu Jerusalem siti roregaru rande ruanimiŋ, ŋoŋo oi ŋoneru damaŋ oo iŋi manesuinebi, ‘Siti qoruine ketoqototieniminde damanji ware fukega.’
20 Baiyowayah sabuw Jerusalem hina’ar bebera’uh kwana’i’itin kwa i kwanaso’ob, Jerusalem rabin baitaiyin isan ana veya i kabom.
21 Damaŋ oo Judia prowinsgo gonimiŋ, ŋoŋoji use poreru tukuo rainebi. Sitio gonimiŋ, ŋoŋoji siti bokeniŋ. Siti sakiineo gonimiŋ, ŋoŋoji sitio so rainebi.
21 Sabuw iyab Judea wanawanan tema’am boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen, sabuw iyab Jerusalem tema’am boro tafaram hinihamiy, sabuw iyab bar meraramaim tema’am boro men hinan Jerusalem hinatit.
22 “Oi iŋi ore migo: Biŋe Quraŋgo kajeqouŋ buŋo quraŋgabi pega, oi sosowo foriineke fukeiŋ. Buŋo ore so Anutuji damaŋ oo agiburaŋ-ŋaŋunde geo bokirieru paiŋaŋuŋgo ruame ropeiŋ.
22 Anayabin nati i baimakiy ana veya, saise abisa bukamaim hikirum inu’in nan niturobe.
23 Anutuji Israel kufufuŋ agiburaŋyaŋunde eru maŋine rigaŋgame rosiine ŋaduko moreŋgo suroŋqoqo bibitatariine fukeiŋ. Ŋigo kuake eru odumade moŋgo yoŋoji damaŋ oo uruŋu pipa ranobuŋ? Ore eru ‘Yei!’ oŋga jojorago.
23 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu hai kek sosof auman bihir isan boro nafokar, yababan gagamin na’in boro iti tafaramamaim namatar naatu sabuw boro baimakiy hinab.
24 “Ketoqototie oo ŋiŋigo goine yoŋo jigore siqo sogoji keyabebi komenimiŋ. Goine niginji kipe yaberu oga yabebi kantri sosowo yoŋore botugo ropenimiŋ. Ropebi kotu kantri yoŋoji waperu
24 Sabuw afa boro ahay wan hinayen hina morob, afa boro hinabow hinan tafaram ta ta’amaim dibur hinaya. Naatu Eteni Sabuw Jerusalem boro hinarab nare tafan hinatet, naatu hinama hinakaif hai veya God bitih na’atube nan niturobe.
25 “Wegi eru ayoŋ jiŋoyakunji eru bobuŋ oo soi furuine furuine fukeiŋ. Koego siri qame fonuŋ soguine fukeeiŋ ore eru morende kantri sosowo yoŋoji ooriyaŋuŋ mukuko koŋkoŋ maneru gonimiŋ.
25 “Maramaim veya, sumar, daman boro ina’inan yumatah ta ta hinamatar. Tafaram tutufin wanawan etei boro ayay hinabosair abisa namamatar isan, yabat boro namisir, gis nayen ana’itin boro birubir kakafin.
26 Oŋu gokabi qonikinji itiriŋgako ore yareyaine oi ŋeŋeyaŋuŋ bokeru bojiqojibu ebi jibugaiŋ. Ore eru moreŋine moreŋine oo yobiŋ sembene yobu fukeiŋ ore eru goku kokoi maneru maŋyaŋuŋ gigako jiŋobuburi enimiŋ.
26 Sabuw boro hai bir nara’at hinimamayay hinao, ‘Abisa tafaram wanawan emamatar.’ Anayabin maramaim sawar etei ti’inu’in hai efan boro hinasa’iren nanabin hinan.
27 “Damaŋ oo Sombuŋ eru morende Ŋi foriine iŋoji kuaŋ paio wareko ŋonenimiŋ. Usuŋine soguineji gbuŋgbasaŋineke totogo fukeko kuririquraŋine ŋonenimiŋ.
27 Imaibo Orot Natun sakukuw wanawanan ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit nanan hina’itin.
28 Oŋu wareiŋyoŋ, ya oi fuŋgaru fukeiŋ, ŋoŋoji damaŋ oo Sombuŋgo ropeniminde damaŋ-ŋaŋunji bembeŋgaiŋgo ore qoruŋaŋuŋ romaiŋgaru maŋ-ŋaŋuŋ qojugaru koimo dimainebi.” Oŋu.
28 Sawar iti hinabusuruf hinamamatar ana veya’amaim, kwanamisir kwananuw ra’at, anayabin God ana sabuw baiyawasih isan ana veya i na rukabom.”
29 Yesuji soso buŋo mo iŋi yajiya, “Ŋoŋo wanjo eru yo goine oi ŋone yaberu kamasiyaŋuŋ maneinebi.
29 Imaibo Jesu oroubon ta eo, “Ai fafou kwana’itin naatu ai afa auman kwana’itah.
30 Yo oi rekayaŋuŋ posebi oi ŋoneru ore fuŋine ŋoŋo-ŋaŋe mane taniŋgaru iŋi miegobi, ‘Wegi damaŋ bombeŋgaga.’
30 Hiw ana veya natitit kwa boro kwanao, ai abeb ana veya na, ai rourih hina’abebemih.
31 Ŋoŋoji oŋuakoŋ buŋo migo, ore foriineji fukeko ŋoneru mane taniŋgaru fuŋine iŋi minimiŋ, ‘Anutu qorumande Ŋi foriineji pipa bombeŋgaru wareiŋ.’
31 Imih ef i boro nati ta’imon, ana veya’amaim sawar iti na’atube hinamatar kwana’i’itah, kwa boro kwanaso’ob, God ana aiwob namih ana veya i na kabom.
32 “Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋiŋigo muŋambe moreŋgo gogobi, yoŋoji so komebi ya sosowo migo, oi yoŋore gogo damaŋgo fukeiŋ.
32 Anababatun a tur ao’owen sabuw iti tema’am boro moroboe hinama’am sawar iti hinamatar.
33 Sombuŋ morenji mata enimiyoŋ, nonde Biŋe buŋoji so mataeiŋ.” Oŋu.
33 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur i boro men nasawaramih.
34 — ausente —
34 Mata toniwa’an, men aa tom namomon, naatu iti tafaram ana yawas isan a yababan nara’at, anayabin veya i boro naniyan meyemeye
35 — ausente —
35 warasa na’atube nabuw kwana’oror. Sabuw iti tafaram wanawanan boro etei isah namatar.
36 “Ore eru damaŋ so maŋgari goku oŋga wosigaru goinebi. Oŋu gokabi usuŋ ŋareme ya sosowo oi fukeiŋ, ore maŋineone kamieru Sombuŋ eru morende Ŋi foriinere jiŋo maio koimo dimanimiŋ.” Oŋu.
36 Imih mata toniwa’an mar etei kwanayoyoban, saise fair kwanab sawar iti hinamamatar wanawanahimaim kwanahaiw kwan Orot Natun nanamaim kwanabat.”
37 Damaŋ oo Yesuji una so boji soriŋgo dimaku Biŋe buŋo qaji yareme kae ubu eme bokeru tuku tinaine Oliwe yo tuku miegobeneŋ, oo roperu peku goya.
37 Jesu veya etei Tafaror Baremaim na sabuw bi’obaibiyih, baise rabirab en Olive Oyawemaim inu’in.
38 Oŋu goko ŋiŋigo kubu sosowo yoŋoji una so kae fufurere akoŋ bojisoriŋgo roperu Biŋeine miko maneiŋgo iŋoreo wareru gobuŋ. Oŋu.
38 Baise mar etei mar auman sabuw i tena Tafaror Baremaim eo tema tenonowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.