Lucas 20
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Yesuji boji soriŋgo roperu ŋiŋigo kubu qaji yareru Bobiaŋ Biŋe mitaniŋga yareru goya. Damaŋ mogo oŋu eko soriŋ gio siŋaŋ eru Kadi buŋore qaqaji yoŋoji kantrire minebobo goine yoŋoke Yesure jiŋomaio wapebuŋ.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Waperu iŋi weu tebuŋ, “Go yoo ya bage, oi moji mitiga gareme baege? Ore usuŋine oi moji gareya? Oi minde maneki.”
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Weu tebi iŋi bokirie yareya, “Nonji oŋuakoŋ weu ŋarebe oi bokirieru najiniŋ.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Jonji ŋiŋigo miti meso rau yareru goya, iŋoji ore usuŋ oi urone roya? Sombuŋ Rauineji oteya me moreŋ rauineji otebuŋ?”
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Oŋu bokirie yareme botuyaŋuŋgo mimane eku iŋi mibuŋ, “‘Usuŋineji Sombuŋgone fukeya,’ oŋu mikimiŋ ine, iŋoji iŋi miiŋ, ‘Oŋu fukeko ŋoŋoji oi wamore so manesiŋ gabuŋ? Oi so sagaga.’
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Kufufuŋ sosowo yoŋoji Jonde ‘Kajeqouŋ ŋi fukega,’ miku oi sanaŋine manesiŋ garu gogobi. Ore eru ‘Moreŋ ŋiŋigo yoŋoreone fukeya,’ mikimiŋ ine, yoŋoji maŋyaŋuŋ rigaŋgame koji kenobenimiŋ.”
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Buŋo oŋu osoeru iŋi bokiriebuŋ, “Usuŋineji urone fukeya, niŋo oi so manegobeneŋ.”
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Oŋu bokiriebi Yesuji iŋi yajiya, “Oŋu fukeko nonji oŋuakoŋ ya yo baego ore usuŋine moji nareya, oi so ŋajibemiŋ.” Oŋu.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Yesuji fuŋgaru ŋiŋigo soso buŋoo iŋi yajiya, “Ŋi moji wain nigiŋ gio keku sariya. Kesari eku gio siŋaŋ goine bofuke yaberu miko gioine baku foriinere mobe yoŋoyoŋe roru mobeine rauine otenimiŋ ore meyaŋuŋgo ruaya. Meyaŋuŋgo ruaru boke yaberu kantri mogo raru damaŋ joroine goya.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 “Goku gome foriine gumuŋgaya ore damaŋine (gosa 5) bombeŋgako oo kiŋaŋqoqoine mo soreme siŋaŋ yoŋoreo raru wain gio foriinere mobe otenimiŋ ore miya. Mikoyoŋ, gio siŋaŋ yoŋoji oi kobinji qaku yobebi meine metariŋ kirieya.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Ore ŋadiineo kiŋaŋ ŋi mo soreme rayayoŋ, oi oŋuakoŋ kobinji qaku mimi qateru yobebi meine metariŋ kirieya.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Kirieme gio rauineji kiŋaŋ ŋi mo moke soreme rame ateine yokaomo fukeyayoŋ, oi oŋuakoŋ darijombuŋ qaku gio sa sakiineo igogabi rakaya.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 “Oŋu ebi wain gio rauineji buŋo baaru miya, ‘Uruŋu enobo? Nakene yoro made sorebe rako iŋo ŋoneru araŋ ba tenimiŋ me uruŋu?’
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Oŋu miku madeine soreme rayayoŋ, wain gio siŋaŋ yoŋoji oi ŋoneru botuyaŋuŋgo iŋi mimane eku mibuŋ, ‘Iŋoji merofuinere rau fukeiŋ. Ayo, iŋo qabeneŋ komeko wain nigiŋ gio yoji noŋunde biŋe fukeiŋ.’
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Oŋu miku igogabi gio sakiineo rakame qabi komeya. Wain gio rauineji oi maneru uruŋu eyareiŋ?
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Iŋoji iŋoyoŋe wareru gio siŋaŋ oi ketotie yabeiŋ eru gio siŋaŋ gariine bofuke yaberu wain nigiŋ gioine yoŋore meo ruaiŋ.” Yesuji soso buŋo oŋu yajiko maneru mibuŋ, “Oi so sagaga. Kepieru (use)!”
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Mibuŋyoŋ, Yesuji oi poretiŋ ŋone muku yaberu iŋi miya, “Biŋe Quraŋgo buŋo mo oi iŋi pega,
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Ore eru iŋi mibemiŋ: Moji otuŋ qoruine oo odetataŋgaru wakiru qaiŋ, oi sakiine ketiqotigaiŋyoŋ, aeŋ otuŋ oiji pariru rondiŋgaru more paio waki qaiŋ, oi sosowo qanjaŋbanjaŋgaiŋ.”
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Yesuji oŋu miko Kadi buŋore qaqaji eru soriŋ gio siŋaŋ yoŋoji buŋo ore fuŋine mane taniŋgaru iŋi mibuŋ, “Soso buŋo oi noŋunde miga.” Ore eru oi damaŋ oo akoŋ roru nigiŋgaiŋgo manebuŋyoŋ, ŋiŋigo kubu sogo yoŋore kokoi maneru embimbiŋgabuŋ. Oŋu.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Juda minebobo yoŋoji Yesure rubobo ebuŋ. Oŋu eku buŋoine mo mijibugame buŋore budunji poreme nigiŋgaiŋgo eru ŋi goine sore yabebi iŋoreo warebuŋ. Kambanti eru gawana yoŋore meo ruaiŋgo maneru Biŋe buŋo fiine mimi kamasi eru weu teru buŋoinere kaje ruabuŋ.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Buru oŋu ruaru weu teru iŋi mibuŋ, “Qaqaji, niŋo gore fuŋne manegobeneŋ. Goji buŋo poretiŋ miku qaji noreege. Goji ŋiŋigo goine so ŋone aŋi eyareru goine so sure yabeegeyoŋ, so moakonji osoe nobeege. Oŋu eru Anuture kadi oi buŋo foriine boyoberu qaji noreege.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Ore eru niŋo Sisa-kiŋ koitore takis ruaru oŋu Mosesre Kadi buŋo ririkimiŋ me mata?”
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Oŋu mibuŋyoŋ, Yesuji sinefuru buruyaŋuŋ mane mukuru iŋi yajiya,
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 “Soine silwa moneŋ mo nadubi ŋonebemiŋ. More sasako eru tina oi oo quraŋgabi pega?” “O, oi Sisa-kinde,” oŋu bokirieru mibuŋ.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Mibi iŋi yajiya, “Oŋu fukeko ya Sisa-kinde sasakoke oi iŋore biŋe oteeinebi. Ya Anuture sasakoke oi Anuture biŋe ruainebi.”
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Yesuji oŋu miya ore ŋiŋigo kubu sogo yoŋore jiŋo maio buŋore budunji ruaiŋgo embimbiŋgaru buŋoinere waragaru buŋoyaŋuŋ mataeme dimabuŋ. Oŋu.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Sadusi qaqaji pati yoŋoji “Komebuŋ, yoŋoji so pakerenimiŋ,” miku gobuŋ. Yoŋoreone goineji Yesure jiŋomaio waperu iŋi weu teru
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 mibuŋ, “Qaqaji, Mosesji iŋi mitiga noreme pega, ‘Ŋi mo ŋigo roko odumade so fukebi komeko gboineji soine kojeine roru goku gbori bofuke teme kakainere tina roru goiŋ.’
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 “Mane! Damaŋ mogo kakagbo 7 gobuŋ. Kakayaŋuŋ boboniji ŋigo roru goku gariine tomiri mo goku komeya.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Komeko gboineji kojeine iŋo roya.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Ore ŋadio gboine moji ŋigo iŋo akoŋ roya. Oŋuji oŋu kakagbo 7 sosowo yoŋoji ŋigo moakoŋ iŋo akoŋ roru gariine tomiri goku kome forebuŋ.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Kome forebi tatariine kojeyaŋuŋ iŋoji oŋuakoŋ komeya.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Goji ‘Komebuŋ, yoŋoji gboreru pakerenimiŋ,’ migeyoŋ, niŋo oi so manesiŋ gagobeneŋ. Mane, ŋi 7 sosowo yoŋo moko pakerenimiŋ ine, ŋigo moko akoŋ iŋo ŋonuŋyaŋuŋ robi goya ore eru more ŋonuŋ fukena?”
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Oŋu mibi Yesuji iŋi bokirieya, “Damaŋ yoo moreŋ yoo ŋiŋigo ŋoe ŋonuŋ fukeru goegobi.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Goegobiyoŋ, ŋiŋigo maŋyaŋuŋ kerisiebi Anutuji ŋoneru maneme sagako komegone pakereru kae moreŋ fuŋine mo paibe roperu gonimiŋ, yoŋoji oo so rorobaba enimiŋ.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 “Ore fuŋine oi iŋi: Maŋkekerisie ŋiŋigo gboreru komegone pakerenimiŋ, yoŋoji Anuture odumadepu fukegobi. Yoŋoji Sombuŋ mimerereŋ oŋuine fukeru moke so komenimiŋyoŋ, tatariine tomiri go ropenimiŋ.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Maneniŋ! Komebuŋ, yoŋoji gboreru pakareniminde buŋoine oi Mosesji oŋuakoŋ kitiŋgaku miya. Qiŋambu didiineo misi boruŋ fukeru so ja foreya, iŋoji oi ŋoneru sunduine quraŋgako oo buŋo iŋi pega, ‘Nonji Anutu Abrahamde Ofoŋ, Aisakre Ofoŋ eru Jeikobre Ofoŋ go waperu gogo.’
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Ŋaso fuŋgbodu yokaomo yoŋoji Anutuke goku sanaŋgaru ropenimiŋ. Sosowo sanaŋgaru gogobi, yoŋoji gogoyaŋuŋ Anuture gogobi. Ore eru Anutuji komekiine yoŋore Ofoŋ matayoŋ, gogo sanaŋine gogobi, yoŋore Ofoŋ fukega.”
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Yesuji oŋu bokirieme Kadi buŋore qaqaji goineji bokirieru iŋi ojibuŋ, “Qaqaji, oi buŋo poretiŋ mige.”
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Oŋu miku buŋo mo moke weu teiŋgo fogaturuŋ eru bokebuŋ. Oŋu.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Yesuji buŋo mo iŋi yajiya, “Kristoji Kiŋ Deiwidre gari fukega, goineji buŋo oi uruŋure miegobi?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Deiwidji iŋoyoŋe buŋo iŋi mime Miti kiki Quraŋgo (Buk song, Psalm) pega,
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 nonji damaŋ botuineo rosipugo oderu odema yaberu gbiŋ eyareru gore kufu yukuo rua yabebemiŋ.
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Deiwidji oŋu miku tinaine ‘Nonde Ofoŋ’ miga. ‘Ofoŋne’ miku uruŋu eru iŋore osigida oŋuakoŋ fukena?” Oŋu.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Yesuji kiŋariŋpuine yoŋo buŋo iŋi yajiko ŋiŋigo kubu soguine sosowo oi manebuŋ,
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 “Kadi buŋore qaqaji yoŋore eru sisiŋaŋ eku goinebi. Yoŋoji mariku joroine keru ra wareru yadunimiŋgo maneegobi. Nareŋgareŋ kae jiŋoo me kadio ŋiŋigo ŋone yabebi mijeri eyarenimiŋgo maneegobi. Oŋuakoŋ oŋgawowosi pigo miineo paibe ŋeniminde aŋi maneegobi eru jebego ŋeŋe bobonio minemine ŋenimiŋgo maneegobi.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Yoŋoji koje yoŋore pi ya anda eru koŋgo eegobi eru tinabiŋeyaŋuŋ fukeiŋ ore oŋgawowosi joroine joroine oŋga wosiru omoyaŋuŋgo qaegobi. Ore eru Anutuji buŋoyaŋuŋ mitariku geoine ropekiine bokirieme paiyaŋuŋgo ropeiŋ.” Oŋu.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.