Lucas 14
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Yesuji Sabat kombaŋ mogo Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋore minebobo more pigo roperu uqo noya. Noku ŋeko goineji siŋaŋ baru rubabuŋ.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 Oo iŋore jiŋo maio jibe ŋi mo me kufuine obuji nikeru sogueme ŋeya.
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 Yesuji oi ŋoneru fuŋgaru Kadi buŋore qaqaji eru Farisi yoŋo weu yareru iŋi miya, “Sabat kombaŋgo ŋi bobiaŋ garu oŋuine oiji Kadi buŋo odurekimiŋ me mata?”
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 Oŋu miyayoŋ, yoŋoji niniŋgaru ŋebuŋ. Ŋebi meineji ŋi oi yoŋoru bobiaŋ garu soreme raya.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Rako iŋi yajiya, “Ŋoŋoreone more made me bulmakao ŋiine oi Sabat kombaŋgo obu yoŋgo rakaiŋ ine, oi pipa porebi wapeiŋ. Moji oi so poreme wapena?”
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 Oŋu weu yareme ore mobeine bokirienimiŋ ore yobiŋgaru buŋoyaŋuŋ mataeme ŋebuŋ. Oŋu.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) ŋiji ŋiŋigo uqore kepore yabeya, yoŋoji ŋeŋe miineo paibe bomukuru ŋebuŋ, Yesuji oi ŋoneru ore eru soso buŋo mo iŋi ŋajiya,
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 “Moji go suanjeŋ (bobotumaŋ) jebere kepore guko oo raru ŋeŋe miine so roru ŋeigoŋ. Oŋu emiŋ ine, goine kepore yabeya, yoŋoreone moji go gadureru tinabiŋeineke egu fukeiŋ.
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 “Iŋoji wapeko jebe rauineji goreo wareru iŋi mina, ‘Go ŋeŋe yo bokende ropekiine iŋoji ŋeiŋ.’ Oŋu miiŋ ine, go pakereru ŋadiineo yukube wakiru ŋeŋe roru ŋeku mimigo egu manemiŋ.
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 Oŋu matayoŋ, moji kepore guiŋ, go soine ŋeŋe ŋadiineo yukube raru ŋeigoŋ. Oŋu ŋende jebe rauineji waperu ŋone guru miiŋ, ‘Ogone, go soine wareru ŋeŋe miineo paibe raru ŋeigoŋ. Oŋu miko goji ŋiŋigo goke ŋeku uqo nogobi, sosowo yoŋore jiŋoo tinabiŋegoke fukemiŋ.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Oi iŋi ore: Yoŋoyaŋunde maŋ ba ropenimiŋ, Anutuji yoŋo sosowo bawaki yabeiŋ. Moji iŋoyoŋe maŋine bawakiiŋ, Anutuji iŋo ba ropeiŋ.”
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) ŋiji ŋiŋigo kepore yabeko jebego ŋebi Yesuji jebe rauine kirieru ŋoneru iŋi ojiya, “Go unare me ubure jebe mo rigaru oo gakere ogopu me kakagbopu oi so kepore yabeigoŋ. Tifepugo me pi ŋiŋigo tinabiŋeyaŋuŋke oi so kepore yabeigoŋ. Oŋuine jebe ore kepore yabemeŋ, oi oŋuakoŋ kepore guru tifego oi bomuku garebi tariiŋ. Oŋu emiŋ ine, Anutuji ore furiine so gareiŋ.
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 “Oŋu matayoŋ, jebe bomogaru rigamiŋ, go ŋiŋigo wakiqoqoine yoŋo kepore yabeigoŋ. Ŋiŋigo wakiqoqoine, puriŋ eru jiŋokombi fukegobi, yoŋo oŋga yarende sagaiŋ.
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 Oi kepore yabende yoŋoji tife bomuku garenimiŋgo embimbiŋgabi go ore eru kiwaqawagake fukeru gomiŋ. Tifeyaŋuŋ oi mo peko gokande posiine yoŋoji komegone pakerebi damaŋ oo Anutuji iŋoyoŋe oi gore bomuku gareiŋ.” Oŋu.
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 Yesuji oŋu miko uqo noku ŋekabi yoŋoreone moji oi maneru iŋi ojiya, “Moji Anuture qorumaŋ maŋineo roperu uqo noku ŋeiŋ, nonji iŋore kiwaqawaineke migo.”
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 Oŋu ojiko iŋi bokirieya, “Ŋi moji ubure jebe soguine bomogaru rigaru ŋiŋigo kokoine furu yabebi warenimiŋ ore miya.
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 Jebe damaŋine ware fukeme kiŋaŋqoqoine mo soreme kepore yabeiŋgo ojiya, iŋoji yoŋoreo raru miko manebuŋ, ‘Ya sosowo bomoga forebeneŋ pega. Ore eru soine wareniŋ.’
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 Oŋu yajiyayoŋ, oi maneru yoŋoji sosowo fuŋgaru ya goineji gbedigaru usebuŋ. Ŋi fuŋfuŋgaineji miya, ‘Noŋ teniŋ mo furiine baba ore oo raru ŋonebemiŋgo manego. Oiji kipe nuga. Ore eru soine raru ojinde so mane sembea nareine.’
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Ŋi moji miya, ‘Noŋ bulmakao ŋiine 10 furiyaŋuŋ baba, oi kioŋgo kipebe kiju porebi raru gio esoigaru banjaŋgabemiŋ. Oiji kipe nuga ore soine ojinde so mane sembea nareine.’
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Moji jikigaru iŋi miya, ‘Noŋ ŋigo yane akoŋ furiine baba ore foiŋgo embimbiŋgago.’
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 “Oŋu mibi kiŋaŋqoqoji kirieru ŋi siŋaŋine biŋe oi ojiya. Ojiko maneru maŋine jo jako kiŋaŋqoqoine iŋi mitiga teya, ‘Go fofoakoŋ tumoqoqo kae jiŋoo eru kadio raru ŋiŋigo wakiqoqoine, hapeta, kufu meyaŋuŋ kekeriine, jiŋokombi eru puriŋ ŋiŋigo oi oga yabende jebe pi maŋineo yoo wareniŋ.’
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 Mitiga teya ore so eforeru wareru iŋi ojiya, ‘Ofoŋne, mitiga narege ore so egoyoŋ, ŋeŋe sawaine moke oŋuakoŋ ŋega.’
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 “Oŋu ojiko ŋi siŋanji miya, ‘Go tumaqoqo eru akoyaŋuŋgo raru ŋiŋigo ŋe ragobi, oi yameŋ keku furu yabende jebe pi maŋineo waperu puseinebi.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 Nonji iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋiŋigo rone kepore yabeiŋgo miboŋ, yoŋoreone moji nonde jebego so waperu uqo munjaŋ so noku aŋiine maneiŋ.’” Oŋu.
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 Yesuji rako ŋiŋigo kubu sogo yoŋoji boyoberu rakabi kirieru iŋi yajiya,
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 “Moji noke wareru gobemiŋ miki noŋ qaŋaŋine obereo rua nuku maŋgo mamaine, ŋonuŋ madeine, kaka gboine, seŋ baŋaine eru iŋoyoŋunde gogo oŋuakoŋ miine ruaru manji jojoko eyareega, iŋoji nonde kiŋariŋ fukeiŋgo embimbiŋgaiŋ.
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 Misombeŋ-ŋaŋuŋ babi moji noŋ boyobe nuru joiserereŋ maneru maripoŋgo komeiŋ ore so jaueiŋ, iŋoji nonde kiŋariŋ fukeiŋgo embimbiŋgaiŋ.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 “Ŋoŋoreone moji pi joroine baiŋgo manega ine, iŋoji rone wakiru ŋeku moneŋine pi ba foreiŋ ore so fukega me mata, ore fuŋine osoeru ŋone mukuiŋ.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Oŋu so eru pi otuŋine sariru pi ba foreiŋgo ore sasanaŋine so pe teko bokeko omaine dimako ŋiŋigo sosowo oi ŋoneru fuŋgaru miku igosisi egu etenimiŋ.
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 Oŋu eteru iŋi egu minimiŋ, ‘Ŋi oi fuŋgaru piine bayayoŋ, oi bo foreiŋgo ore so sanaŋgaya.’ Ore so go Yesu boyobemiŋ me mata, oi poretiŋ osoeru mane mukuigoŋ.” Oŋu.
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 Yesuji buŋo oi jikigaru iŋi miya, “Oŋuakoŋ kiŋ ŋi koito moji kiŋ moke mobemobe quraŋ qaqa eku ‘Jigo qakimiŋ,’ miku uruŋu eiŋ? Iŋoji pipa akoŋ rosi so eteiŋyoŋ, bonieru muraŋpuine furu yabeme tumaŋgaru ŋeku uŋsowoŋ buŋo iŋi mimane enimiŋ, ‘Nonunde ŋipu 10,000 gogobeneŋ eko aribe rosipunoŋuŋ yoŋo 20,000 gogobi. Ŋi koitoyaŋunji yoŋo oga yaberu warebi ŋone yaberu soine sanaŋgaru yabekimiŋ me mata?’
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 ‘So sanaŋgakimiŋ,’ minimiŋ ine, iŋoji rosi kiŋ koitoji jorigo wareko oo akoŋ minebobopu sore yabeme iŋoreo raru womo enimiŋ ore buru mimane enimiŋ.
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 Oŋuakoŋ ŋoŋoreone moji ya sosowo pe tega, oi miine ruaiŋ, iŋoji nonde kiŋariŋ fukeiŋgo embimbiŋgaiŋ. Ore eru noŋ miineo rua nubi sagaiŋ.” Oŋu.
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 “Seki oi fiine fukegayoŋ, aŋiine bokeiŋ ine, oi uruŋu bobiaŋgabeneŋ moke aŋiineke fukena?
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Yau omaine oi moreŋ jijiineke fukeiŋ ore qojugaru sonjoŋ rua egobeneŋyoŋ, seki aŋiine tomiri oi ya more so sagaiŋ. Mata! Oi omaine moreŋgo bokebeneŋ rakaru omaine yobu peiŋ. (Go oŋuakoŋ nonde kiŋariŋ fukeru botuineo ketigaru boke numiŋ ine, ya omaine fukemiŋ.) Moji kajeineke goga ine, iŋoji buŋo oi mane mukuine.” Oŋu.
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.