Lucas 13
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Damaŋ oo akoŋ goineji waperu Yesu sundu iŋi ojibi maneya, “Galili ŋiŋigo goineji Jerusalem soriŋgo boji rigabi gawana Pailotji miko mamari siŋaŋpuineji oo roperu yabebi komebi dariyaŋuŋ wakiru lama bulmakao dariyaŋuŋke jijibu peya.”
1 Nati ana veya’amaim sabuw afa hina hitit, Galilee sabuw sibor hiya’aya wanawanan Pilate rouw himomorob isan Jesu ana tur hi’owen.
2 Oŋu mibi bokirieru iŋi yajiya, “Ŋoŋo ore eru iŋi egu manesunimiŋ: Galili ŋiŋigo yoŋoji Galili ŋiŋigo goine sosowo yadureru agiburaŋ eru gobuŋ ore joiserereŋ oi manebuŋ.
2 Naatu Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot Galilee wanawanan nati sabuw hai bowabow kakafih ra’at sabuw afa hinatabirih imih biyababan nati na’atube hibai himorob?
3 Oŋu matayoŋ, nonji iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋoŋo maŋ-ŋaŋuŋ so kerisienimiŋ ine, ŋoŋo sosowoji oŋuakoŋ sibiriga forenimiŋ.
3 Baise en! A tur ao’owen bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.
4 Me kae tinaine Siloam oo pi joroine moji waki keru ŋiŋigo 18 kema yabeme komebuŋ, ŋoŋo yoŋore iŋi egu manesunimiŋ: Yoŋoji Jerusalem kufufuŋ goine sosowo yadureru agiburaŋ eru buŋoyaŋuŋke gobuŋ.
4 Naatu sabuw 18 Siloam bar gagamin tafan katub re rabih himomorob, kwanotanot Jerusalem wanawanan i akisih hai tafasar ra’at sabuw afa hinatabirih, imih nati na’atube himorob?
5 Matayoŋ, nonji iŋi ŋajibe maneinebi: Ŋoŋo maŋ-ŋaŋuŋ so kerisienimiŋ ine, ŋoŋo sosowoji oŋuakoŋ sibiriga forenimiŋ.” Oŋu.
5 Baise en! A tur ao’owen, bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.”
6 Yesuji soso buŋo mo iŋi miya, “Ŋi moji gudere yo sariko gioineo waperu dimako ore foriine baaiŋ ore rayayoŋ, mo so bofukeya.
6 Imaibo Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Veya ta orot ana masaw wanawanan ai fafou tanum yen ra’at. Naatu veya ta ro’oh isan tit na nura’at baise men ro’on ta itin.
7 So bofukeru gio siŋaŋinere miya, ‘Mane, nonji gudere yo yoore foriine gosa yokaomore so wareru baaboŋyoŋ, mo so bofukeboŋ. Ore eru oi wamore jikigaru morende jiji omaine egu poreiŋ. Ore eru oi keku bokende raine.’
7 Basit nati masaw ana kaifinayan isan eo, ‘Aro, kwamur tounu wanawanan ai iti afe’enamaim ro’on men kafa’imo ta aitin. Akokok inatar nare asir bat ata me ebi’afiy.’
8 Rauineji oŋu miyayoŋ, siŋanji bokirieru ojiko maneya, ‘O ŋi siŋaŋne, oi soine bokende gosa yo moke dimaine. Nonji damaŋ botuineo yoo oo kijuji moreŋ sikeku bogboreru sonjoŋ ruaru roregabe jijiineke fukeiŋ.
8 Baise orot ai ana kaifinayan eo, ‘Regah inihamiy kwamur ta’imon nabat tana’itin, ayu boro anamaim hub anab hain ana yai tana’itin.
9 Nonji oŋu ebe gosa ŋadiineo ore foriine soine fukena. Oi so fukeiŋ ine, oi soine keigoŋ.’” Oŋu.
9 Maras kwamur ai nabiw na’at basit gewasin, boro tanihamiy nabat, baise men nabiw na’at, imaibo boro inatar nare ina’afun.’”
10 Yesuji Sabat kombaŋgo oŋgawowosi pi mogo roperu Biŋe buŋo qaji yareya.
10 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Baremaim ma sabuw bi’obaiyih.
11 Oo ŋigo mo ŋeya. Gemoji gosa 18 ore so bakaigame ŋadiine kasigako poretiŋgaiŋgo embimbiŋgaru ŋeku goya.
11 Nati’imaim babin ta afiy kakafih hirab kwatut ma kwamur etei 18 sasawar i na run. Nati babin koun ana rarik i kwabibin, baimutufurin isan biwa’an men karam.
12 Yesuji ŋigo oi ŋoneru oŋga teme wareko iŋi ojiya, “Ŋigo, isotaki jibegoji boke guko fiine fukege.”
12 Jesu nuw babin i’itin ana veya, babin eaf na nanamaim bat. Imaibo eo, “Babin, a sawowone abiyawasi.”
13 Oŋu miku meine qoruineo ruame oo akoŋ poretiŋgaru Anutu miteŋ gaya.
13 Naatu uman babin tafan yara’ah isan yoyoyoban ana veya, naniyan meyemeye babin koun ana rarik kwabeb inu’in mutufor misir bat God ana merar yi bora’ara’ah.
14 Miteŋ gayayoŋ, Yesuji Sabat kombaŋgo ŋigo oi bobiaŋgaya, oŋgawowosi pire siŋanji oi ŋoneru ore eru mane sembeako buŋo fuŋgaru ŋiŋigo kubu yoŋore miya, “Gio bobore damaŋ 6 pega, oo soine wareru bobiaŋ ŋabeiŋ ore miinebi. Oi Sabat kombaŋgo mata.”
14 Kou’ay bar ana kaifenayan yan so’ar, anayabin Jesu Baiyarir ana veya’amaim babin iyawas, naatu sabuw iuwih, “Veya etei six wanawananamaim i tanabow naatu yawas kwana kokok nati veya’amaim kwanan yawas kwanab, baise men Baiyarir ana veya’amaim.”
15 Oŋu miyayoŋ, Ofonji bokirieru iŋi miya, “O maŋkekerisiere sasaki ŋiŋigo, ŋoŋo sosowo bulmakao ŋiine me doŋgiŋaŋuŋ oi Sabat kombaŋgo pigone pirueru oga yabebi obuo raru noegobi me mata? Ŋoŋoreone moji oi so sabare yabeega.
15 Regah orot iya’afut eo, “Wanawanan rerekabih! Baiyarir ana veya kwa taita’imon a donkey o a ox men kwarufamen kwabow kwan harew kwaitih tetomatom?
16 Maneniŋ! Ŋigo yoji Abrahamde osigida fukeko Satanji kipeme gosa 18:de so goko nonji nigiŋine oi Sabat kombaŋgo piruebe ŋoŋoreo sagaga me mata?”
16 Iti babin i Abraham uwan ta, Satan bai fatum wainab kwamur etei 18 sawar, naatu boun ana bai’akirane Baiyarir ana veya abobotait yawas baib isan asinaf kakaf?”
17 Oŋu miko kisopuine sosowo yoŋoji mimiyaŋuŋ manebuŋ eru ŋiŋigo kubu sosowo yoŋoji mosi qoqowirie qembibiineke baya, oi sosowo ŋone mane eru jeriebuŋ. Oŋu.
17 Iti na’atube eo ana veya ana rakit sabuw biyah eohow, baise sabuw moumurih na’in sawar gewasih sinaf hi’i’itan isan hiyasisir.
18 Yesuji soso buŋo mo iŋi miya, “Anuture qorumande fuŋne oi uruŋu? Oi wamoyago so kenobo?
18 Imaibo Jesu ibatiyih, “God ana aiwob itinin i mi’itube? Abisa biyanamaim boro anayai kwana’itin?
19 Oi yojuŋ korunde so iŋi fukega: Ŋi moji oi roru gioineo raru sariko pakere sogueru yo fukeya. Yo fukeko sowo webo yoŋoji youyaŋuŋ yo ore tieŋineo ruabuŋ.” Oŋu.
19 Itinin ta i orot ana ai momor ro’on bai in ana masawamaim tanum, naatu kuboun yen ra’at ai mamatar ana veya’amaim, mamu hina famefamenamaim hibatar hima’am na’atube.”
20 Yesuji moke soso buŋo mo iŋi miya, “Anuture qorumaŋ oi wamo yake so kenobo?
20 Jesu iban maiye ibatiyih, “God ana aiwob i boro abisa’amaim ana yai kwana’itin?
21 Oi yist rombuŋ me flaua bobosoguere so iŋi fukega: Ŋigo moji ‘Poroŋ rigabemiŋ,’ miku yist roru flaua jambe yokaomo oo qodureru babokiri eru ruame ŋeku sosowo sogueya.” Oŋu.
21 Ana itinin ta i babin ana faraw afuninamih bai tew gagamin wanawanan isuwai re yeast auman wanawanan nayai kamat ra’at yen tew awan kakaratan na’atube.”
22 Yesuji raru taoŋine taoŋine eru kaeine kaeine oo Biŋe buŋo qaji yareru raru goku Jerusalem sitio oobe raya.
22 Imaibo Jesu au Jerusalem yen inan ana maramaim, bar merar gagamih naatu bar merar gidigidih imaim run tit, sabuw i’obaibiyih auman yen in.
23 Rako moji iŋi weu teya, “Ofoŋ, maŋyaŋuŋ kerisiebi Anutuji munaŋ qa yareko qowirienimiŋ, oi ŋiŋigo afaine me uruŋu?” Weu teko iŋi yajiya,
23 Orot babin ta na Jesu ibatiy, “Regah o kunotanot boro sabuw matan ta’amo God yawas nitih?”
24 “Ŋoŋo mendi goŋgoŋineo ropeiŋgo janjaŋbumbuŋ oderu jogbasasanaŋ einebi. Nonji iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋiŋigo kokoineji Anuture qorumaŋ maŋgo ropeiŋ ore esoiganimiŋyoŋ, oi embimbiŋganimiŋ.
24 “Kwanabow gewas etawan awan kukurinamaim kwanarun, anayabin sabuw moumurih na’in boro nati etawanamaim run isan hinasinaftobon, baise a tur ao’owen boro men nakaram.
25 Jiki pi rauineji pakereru mendi keko ŋoŋo damaŋ oo fuŋgaru sakibe dimaku mendigo qaku iŋi minimiŋ, ‘Ofoŋ, go mendi ro nore.’ Oŋu mibi bokirieru iŋi ŋajiiŋ, ‘Noŋ so mane ŋabego. Ŋoŋo urone, oi so manego.’
25 Regah bar matuwan namisir etawan nahirihir kwa boro ufun kwanabat etawan kwanarukikitar kwanao, ‘Regah etawan kubotawiy arun,’ naatu i boro nao, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab, naatu menane kwana.’
26 Oŋu ŋajiko ŋoŋo oo akoŋ fuŋgaru iŋi minimiŋ, ‘Niŋoji goke aŋibaŋi ŋeku uqo nobeŋ. Goji roregaru niŋore kae jiŋoo Biŋe qaji noremeŋ.’
26 Imaibo kwa boro kwaniya’afut kwanao, ‘Aki o bairi taa tatom, naatu ai bar ai meraramaim ibi’obaibiyi iso’ob, aisim kukakasiy.’
27 Oŋu minimiŋyoŋ, iŋoji buŋo iŋi ŋajiiŋ, ‘Ŋoŋo urone, noŋ so mane ŋabego. Ore eru iŋi ŋajibe maneniŋ: Sembene bobo sosowo, ŋoŋo boke nuru useniŋ.’
27 Baise i boro nao maiye, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab naatu menane kwana. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafin sinafuyah.’
28 “Usebi oo Abraham, Aisak, Jeikob eru kajeqouŋ ŋiŋigo sosowo yoŋoji Anuture qorumaŋ maŋgo dimabi ŋone yabenimiŋyoŋ, ŋoŋo-ŋaŋe igo ŋabebi sakibe dimanimiŋ. Fuŋneŋaŋuŋ oŋu bofukeru kuyo jojoraru ŋiraŋ-ŋaŋuŋ kibi qame gonimiŋ.
28 Naatu boro narukouwi ufun kwanatit kwanama kwanarerey, wa kwanayob kakikak hiniwa’an, naatu kwananuwanuw boro Abraham, Isaac, Jacob naatu dinab oro’orot God ana aiwobomaim hinabat hinabiyasisir kwana’itih!
29 Ŋiŋigoine ŋiŋigoine yoŋo wegi wawapeineone eru rarakaineone eru mobemobe Not Saut oone wareru Anuture qorumaŋgo roperu ŋeŋeyaŋuŋ roru uqo munjaŋ noku jeribari eru gonimiŋ.
29 Sabuw boro veya yeninane, veya ra’iyinane, naatu torene, oyawane etei hinaru’ay God ana aiwobomaim hai efan hinabow hinamare hinama hiyuw hinaa hinabiyasisir boro kwana’itih.
30 Oŋu gonimiŋyoŋ, maneniŋ! Tatariine yoŋoreone goineji fuŋfuŋgaine fukenimiŋ eru fuŋfuŋgaine yoŋoreone goineji tatariine fukenimiŋ.” Oŋu.
30 Sabuw iyab boun wan tibi’iyon boro hini’uf, naatu sabuw iyab boun tibi’uf boro wan hini’iyon efan hinab.
31 Damaŋ oo akoŋ Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) goineji Yesureo wareru iŋi mibuŋ, “Kiŋ Herodji qokome guiŋgo manega. Ore eru go moreŋ yo bokeru raigoŋ.”
31 Nati veya ta’imon, Pharisee afa hina Jesu ana tur hi’owen hio, “O boro efan iti inihamiy inan efan ta, anayabin Herod ekokok o na’asbuni inamorobomih ef enunuwet.”
32 Mibi iŋi bokirie yareya, “Ŋoŋo gomende qoro goŋine oi iŋi mibi maneine, ‘Mane! Nonji muŋambe eru yogo gemo yobe yabebemiŋ eru jibe ŋiŋigo bobiaŋ yaberu gobemiŋ. Rabemiŋ, fureme oo roperu gione bomukubemiŋ.’
32 Jesu iyafutih eo, “Kwan nati haruharu ana tur kwa’owen, ayu boun naatu maras hairi i boro sabuw iyab hisawow tema’am biyahimaim demon boro ana nunih naatu sawusawuwih aniyawasih, naatu veya baitounin i ayu au bowabow abisa bowamih anot anan i yomanin anisawar.
33 “Kajeqouŋ ŋiŋigo boakoŋ oi Jerusalem sitio yabebi komebuŋ. Moreŋ goineo so jikigaru yabebi komeegobi, ore kamakamasi peme ŋonego. Ore eru nonji muŋambe eru yogo yunekoŋ kadi raru gobemiŋ. Jerusalem ropebe nubi komebemiŋ ine, yoŋore eeboboyaŋuŋ oi jikigaru enimiŋ.” Oŋu.
33 Baise boun, maras, naatu mar natot ayu boro au ef anab maiye anayen anan, anayabin ef men ema’am dinab orot boro Jerusalem ufunane namorob.
34 Yesuji miya, “O Jerusalem Jerusalem, ŋoŋo kajeqouŋ ŋiŋigo yabebi komebi Anutuji ŋiŋigo sore yabeme ŋoŋoreo wareegobi, yoŋo koji yabebi komeegobi. Qoqu maŋgoineji madepuine toinere rurumaŋgo ruaru ketumaŋ yabeega, nonji ore so damaŋine damaŋine gore kufufuŋpu kepore qoju ŋabebemiŋ ore maneru goboŋyoŋ, ŋoŋo oi taki ŋabeme go wapebuŋ.
34 O Jerusalem, Jerusalem, dinab oro’orot irouw himorob, naatu kob abarayah God biyafarih kabayamaim irouw himorob. Mar bai’ab a kok a sabuw ataba’afuwih, kokorere natunatun bebenamaim ebaba’afuwih na’atube, baise o men i kok.
35 Maneniŋ! ‘Anutuji soriŋ piŋaŋuŋ ŋadi game sesuine akoŋ peiŋ.’ Oŋu peiŋyoŋ, nonji iŋi ŋajibe maneniŋ, Ŋoŋo noŋ moke so ŋone nunimiŋyoŋ, jiki damaŋ mo ware fukeme oo ŋone nuru iŋi minimiŋ, ‘Ofonde tinao ware norega, Anutuji iŋo mifia teine.’ Oŋu.”
35 Imih a bar boro hinihamiy barikokow natuw. A tur ao’owen, ayu boro men kwana’itu, ana veya’amaim boro inao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.