Atos 8
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Stiwen qabi komeya, oi Solji oŋuakoŋ maneme sagaya. Damaŋ oo akoŋ kekesuesue soguine fukeko Jerusalem sitire maŋkekerisie kubu rosi eyarebuŋ. Ore eru yoŋoji sosowo siti bokeru roiŋgaru Judia eru Samaria prowins yoyoka oi sagaru rabi aposol yoŋoji akoŋ yameŋ keku sitio gobuŋ.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Ŋiŋigo Anutu araŋ baku ohowe baku gobuŋ, yoŋoreone goineji Stiwen komeya ore jiŋgeŋ keku kokoine kuyoku qoŋgbuŋine roru raru yaŋgabuŋ.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Yaŋgabuŋyoŋ, Solji maŋkekerisie kufufuŋ qaima eyareru piine piine roregaru roperu maŋkekerisie ŋi eru ŋigo furugaru oga yabeme boke yaberu wakibi miko witi pigo rua yabebuŋ. Oŋu.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Maŋkekerisie ŋiŋigoji roiŋgaru moreŋ so ra wareru roregaru gobuŋ, yoŋoji Bobiaŋ Biŋe miku oo ŋiŋigo maŋyaŋuŋ bapakareru gobuŋ.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Filipji Samaria prowinsre siti mogo rakaru Munaŋqoqo Rauine Kristore fuŋne mitaniŋga yareko manebuŋ.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Oi mitaniŋga yareru mosi qoqowirie bako qowirieko ŋiŋigo kubu yoŋoji oi ŋoneru buŋo miya, oi maŋmoakoŋ eru kaje ruaru maneru sabarebuŋ.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Filipji gio bako Anuture usunji gemokaku kokoine oi ŋiŋigo maŋyaŋuŋgone yobe yabeya. Yobe yabeko buŋo sembeqambeine oŋgaku waperu rabuŋ. Gio bako ŋiŋigo boakoŋ mobeyaŋuŋ komekiine fukeru demba gobuŋ, oi fiabuŋ.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Oŋu fukeko Samaria sitio jeribari ropekiine fukeru peya. Oŋu.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Jeribari peyayoŋ, Samaria siti oo kipe seroŋ ŋi mo tinaine Saimon goya. Iŋoji gosa goine agikeareko munaŋqoqo gio baku Samaria ŋiŋigo warega yabeko gobuŋ. Oŋu gobi “Ŋi ropekiine fukego,” miku iŋoyoŋunde maneko ropeya.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Ŋiŋigo ropekiine eru wakiqoqoine yoŋoji sosowo Saimonde buŋore kaje ruaru maneru iŋi miku gobuŋ, “Anuture usuŋ tinaine ‘Usuŋ yasogo,’ migobi, oiji ŋi iŋore maŋgo rakame pega.”
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Saimonji agikeareko munaŋqoqo gio oi damaŋ joroine bako ŋiŋigoji waragaru gobuŋ. Oŋu eko waragaru gobuŋ ore eru iŋoreo qakatoru gobuŋ.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Oŋu gobuŋyoŋ, Filipji wareru Anuture qorumaŋgo ropeiŋgo ore Bobiaŋ Biŋe eru Yesu Kristo tinainere fuŋne oi mitaniŋga yareya. Oi mitaniŋga yareko ŋiŋigo kokoineji Biŋe buŋo manesiŋ garu maŋyaŋuŋ kerisiebi miti meso rau yareya.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Oŋu ruabi Saimonji oŋuakoŋ buŋo oi manesiŋ gako miti meso rau tebi Filipre maŋfuŋgo wareru goku yobeya. Oŋu fukeme Filipji mosi qoqowirie soi yasogo yasogo bako fukeko oi ŋoneru waragaru goya. Oŋu.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Samaria ŋiŋigoji Anuture Biŋe buŋo oŋu maneru roru sabarebuŋ, ore biŋeji saueru Jerusalem sitio rako aposol yoŋoji manebuŋ. Yoŋoji oi maneru Pita eru Jon roosoeru sore yapebi yoŋoreo rabu.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Raru roperu yoŋore eru oŋga wosiru Moro Tiriineji maŋyaŋuŋgo rakaiŋ ore Ofoŋ weu tebu.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Fuŋne iŋi ore weu teru oŋga wosibu: Yoŋoji Ofoŋ Yesure tinao miti meso rau yarebuŋyoŋ, Moro Tiriineji yoŋoreone more maŋgo so rakame mo gobuŋ.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Ore eru oŋga wosiru meyakuŋ qoruyaŋuŋgo ruabire Moro Tiriineji maŋyaŋuŋgo rakame robuŋ. Oŋu.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Aposol yokoji meyakuŋ ŋiŋigo qoruyaŋuŋgo ruabire Anutuji ore so Moro Tiriine yoŋore maŋgo ruame Saimonji oi ŋoneru moneŋ roru wareru iŋi yasiya,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 “Ŋoko usuŋ oŋuine oi noŋ mo narebire roru mene uri yoŋore qoruo ruabemiŋ, Moro Tiriineji yoŋore maŋgo rakaiŋ.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Oŋu yasiyayoŋ, Pitaji iŋi ojiya, “Ae! Use! Goji Anuture yauŋ oi monenji furiine baiŋ ore mige. Ore eru go moneŋgoke misi korugo rakaigoŋ.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Gore manji Anuture jiŋoo so poretiŋgaga. Ore eru go Biŋe buŋo yoore fori mo so yobu roigoŋ.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Sembenegoone bio maŋgo kerisieru Ofoŋ oŋga wosinde iŋoji maŋmamanegore agiburaŋ oi bokena.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Gore manji jajabame beumoki oŋuine pougaru fuse garega. Agiburaŋgoji nigiŋ oŋuine qukarie gume quŋgage.”
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Pitaji oŋu ojime kipe seroŋ ŋi Saimonji iŋi bokirie yateme, “Ŋoko nonde eru Ofoŋ oŋga wosibu buŋo migobire, ore fori mo so fuke narena.”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Aposol yokoji Ofonde Biŋe buŋo oi siti oo kitiŋgaku miku mitaniŋgaru boke yaberu rabu. Kadio raru Samaria prowinsre kaeine kaeine roregaru ŋiŋigo maŋyaŋuŋ Bobiaŋ Biŋe buŋoo bapakare yaberu goku Jerusalem sitio kirieru rabu. Oŋu.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Ofonde mimerereŋ moji Filip buŋo iŋi ojiya, “Go Jerusalem siti bokeru Saut obe raigoŋ. Moreŋ buroineo kadi eseine (raŋgbaŋine) Gaza taoŋgo rakaegobi, oo raigoŋ.”
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Oŋu ojime Filipji afagaru bokeru raya. Raru Afrika ŋi moji moreŋineo kirieru rako kadio bofukeya. Iŋoji Etiopia kantrire kandasi kwinde muraŋ ropekiine fukeru ŋigo koitore morumboŋ pigo moneŋ eru mebo yaine siŋaŋ garu goya. Sakiinere yare eru Juda ŋi fukeiŋgo ore embimbiŋgayayoŋ, jibu Anuture ohowe baku miteŋ gaiŋgo ore Jerusalem sitio wareya.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Wareru moreŋineo kirieiŋgo ore kaneŋkuku keretao ropeme kaneŋkukuji porebi kadio raya. Oo raru kajeqouŋ ŋi Aisaiare buk qorumureru oseru ŋeya.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Oŋu fukeko Moro Tiriineji Filip saŋu qa teru buŋo iŋi ojiya, “Go kaneŋkuku kereta ore qaŋaŋgo raru boyoberu raigoŋ.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Moro Tiriineji oŋu ojime oo akoŋ giniŋgaru bembeŋgo raya. Raru ŋiji kajeqouŋ ŋi Aisaiare buk oone Biŋe buŋo oseko maneya. Maneru iŋi weu teya, “Buŋo osege, oi soine mane taniŋgage me mata?”
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Weu teko ojiya, “Moji so mitaniŋgako nake oi uruŋu mane taniŋganobo?” Oŋu ojime kaneŋkuku keretao ropeme moko ŋebu.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Biŋe Quraŋ oseya, oi iŋi,
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Roru waki tebi moji buŋo koroineo buŋore mobe so kitiŋgaku miko mo kosa mitaribuŋ. Moreŋgo gogoine oŋu oga tegabi komeya.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Muranji oi oseru Filip iŋi weu teya, “Kajeqouŋ ŋiji buŋo oi more miga? Oi iŋoyoŋunde me ŋi more miga? Go soine ore fuŋine naji.”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Oŋu weu teme kajeqouŋ yoŋore Biŋe Quraŋgone fuŋgaru Yesure Bobiaŋ Biŋe oi fuŋneineke mitaniŋgako maneya.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Oŋu mimane eku kadio raru obu bembeŋgo ropebire kwin muraŋineji ojiya, “Ŋone, obu jereŋine yo pega. Ore eru go soine miti meso rau nareigoŋ. Buŋo moji sabare guga me mata?”
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 (Oŋu ojime Filipji miya, “Go buŋo gajigo, oi maŋgo sosowo Anutureo ruaru manesiŋ gage ine, oi soine ebemiŋ.” Miko buŋo iŋi bokirieya, “Yesu Kristoji Anuture Made fukega, nonji oi manesiŋ gago.”
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Oŋu bokirieru mitigako kaneŋkuku kereta kipebi yokomoko akoŋ obuo rakaru Filipji miti meso rauteya.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Oi rauteko obuone wapebire Ofonde Moro Tiriineji Filip ogagame roperu jibugame kwin muraŋineji oi moke so ŋoneya. So ŋoneyayoŋ, jikigaru jeribari paio kae moreŋineo Etiopia raya.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Filipji jibugaru raru taoŋ tinaine Asdod oo fukeko bofukebuŋ. Oo akoŋ jikigaru taoŋine taoŋine roregaru oo Bobiaŋ Biŋe buŋoji ŋiŋigo maŋyaŋuŋ bapakareru raru goku Sisaria taoŋgo wapeya. Oŋu.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.