Atos 23
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Polji dimaku soriŋ kaunsol kubu oi piki ŋone yaberu iŋi miya, “Ogopune, nonji eebobone sosowo oi Anuture jiŋo maio eba eku gobe iŋoji ŋoneru ‘Sagaga,’ miko maŋnere kajeji maneru fiaru waperu goku muŋambe yo dimago.”
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Polji oŋu miyayoŋ, soriŋ gio siŋaŋ qoruine tinaine Ananaias iŋoji bembeŋgo dimabuŋ, oi mitiga yareko mauine qatimbebuŋ.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Qatimbebi Polji ojiya, “Anutuji go qatimbe guine. Goji pi sa yagaŋine oŋuine fukege. Sakiine yoweji rigabi yagaŋine fukegayoŋ, maŋine wunuŋ eku gogobu fukega. Goji Mosesre Kadi buŋo roru oiji osoe nuru buŋone mitarimiŋ ore ŋegeyoŋ, jibu gake Mosesre Kadi buŋo oi akoŋ qaku mitiga yabende nugobi. Oi so sagaga.”
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Polji oŋu ojime bembeŋgo dimagobi, yoŋoji ojibuŋ, “Go Anuture soriŋ gio siŋaŋ qoruine igosisi baku mimi qatege me?”
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Oŋu ojibi miya, “O ogopune, iŋoji soriŋ gio siŋaŋ qoruine fukega, oi so maneru migo. Biŋe Qurande buŋo mo iŋi pega, ‘Go kufufuŋ kubugore ŋi koito so qaisogaigoŋ.’”
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Oŋu miyayoŋ, soriŋ kaunsol kubu yoŋoreone goineji Sadusi (Soriŋ giore yameŋyameŋ) pati qakatobi goineji Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) pati ŋi gobuŋ. Polji oi maneru ore eru soriŋ kaunsol kubu yoŋore jiŋo maio buŋo iŋi oŋgaku miya, “Ogopune, nonji Farisi ŋi fukego. Mamaneji oŋuakoŋ Farisi pati ŋi. Komekiine yoŋoji gboreru pakerenimiŋ, nonji oŋu fukeiŋ ore odigaru oori eru gogo. Oŋu gogo ore eru buŋo koroineo rua nubi osoe nuru migobi.”
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Oŋu miko oo akoŋ Farisi eru Sadusi pati yoŋore botugo kekepari fukeme soriŋ kaunsol kubu yoŋoji pougaru qoko yoyoka fukebuŋ.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Sadusi (Soriŋ giore yameŋyameŋ) yoŋoji iŋi miegobi, “Ŋiŋigo komekiine yoŋoji so gboreru pakerenimiŋ. Sombuŋ mimerereŋ so gogobi. Gemokaku eru iiru oi so gogobi.” Oŋu mibuŋyoŋ, Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) pati yoŋoji buŋo yokaomo oi qakatoru ore so manesiŋ garu dimaegobuŋ.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Qoko yoyoka oŋu fukeru oŋgabi fonuŋ soguine fukeko Kadi buŋore qaqaji goineji Farisi qoko yoŋore botugone pakereru joineke kiga yareku iŋi mibuŋ, “Niŋo ŋi yoore baka mo so bofukegobeneŋ. Sombuŋ mimerereŋ me moro moji buŋo qohoŋ ojiru iŋore maŋgo ruame mina, oi uruŋu saga yabena?”
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Oŋu mibi kekepari oiji moke joineke fukeru sogueya. Sogueme furugaru Pol mobemobe porebi ra wareko bopogaru yaorobuŋ. Kamasi oŋu fukeya. Oŋu fukeko mamari siŋaŋ qoruineji ore kokoi maneru mamari kubu mo mitiga yareko rakaru Pol botuyaŋuŋgone poreru ogagaru mamari ŋi yoŋore aeŋ dobu maŋgo ruabuŋ.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Ruabuŋyoŋ, ubu oo kubaŋ peko Ofonji Polre goyoŋgo dimaku iŋi ojiya, “Go kobigake fukeru jogbake goigoŋ. Nonde fuŋne Jerusalem yoo kitiŋgaku miku gomeŋ, ore so Rom sitio oŋuakoŋ raru oi kitiŋgaku mitaniŋgaru goigoŋ.” Oŋu.
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Ofonji oŋu ojiyayoŋ, kae fureme oo Juda ŋi goineji kamiine tumaŋgaru Pol komeiŋ ore soŋsoŋburu babuŋ. Yoŋoji buru oi ruabi eru oi mimipaŋ buŋoo kiperu sanaŋgaru iŋi mibuŋ, “Niŋo Pol komeiŋ ore odigaru damaŋ botuine yoo uqo sowo gokimiŋ. Sowo goku qabeneŋ komeme ore ŋadiineo soine uqo me obu mo moke nokimiŋ.”
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Ŋi 40 eru jare oi odurebuŋ, yoŋoji qodureru mimipaŋ buŋo oi kiperu sanaŋgaru mibuŋ.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Oi miku minebobo eru soriŋ gio siŋaŋ yoŋoreo raru iŋi mibuŋ, “Niŋo Pol komeiŋ ore odigaru damaŋ botuine yo oo uqo sowo gokimiŋ. Polji so komeiŋ ine, ŋiŋigoji fofori qaiso nobebi sagaiŋ. Ore eru niŋo tumaŋgaru mimipaŋ buŋo iŋi kiperu sanaŋgaru gogobeneŋ: Pol qabeneŋ komeko ore ŋadiineo soine uqo me obu mo moke nogu gokimiŋ.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Ore eru ŋoŋo muŋambe yo soriŋ kaunsol kubu yoŋoke moko qodureru mamari siŋaŋ qoruinereo raru buŋo iŋi miku weuniŋ, ‘Niŋo Polre buŋo fuŋine moke weubeneŋ miko foriine manekimiŋgo manegobeneŋ.’ Kamasi oŋu fukeko weu tebi soine Pol ogagame ŋoŋoreo wakiiŋ. Wakinayoŋ, kadio wareru ŋoŋoreo wapeiŋgo eiŋ, oo bio iŋo qabeneŋ komeiŋ ore jaueru gokimiŋ.”
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Oŋu mibuŋyoŋ, qabeneŋ komeinde soŋsoŋburu ruabuŋ ore biŋe oi Polre baŋare kajego rakame maneya. Oi maneru mamari ŋi yoŋore aeŋ dobu maŋineo raru Pol ŋeya, oo roperu ojiya.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Miko maneru mamari siŋaŋ mo oŋgame wareko iŋi ojiya, “Ŋi jeŋoŋ yo oiji buŋo mo roru warega ore goji oi soine ogagaru mamari siŋaŋ qoruinereo rande buŋo oi ojiiŋ.”
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Oŋu ojime oi ogagaru mamari siŋaŋ qoruinereo rabire miya, “Nigiŋ ŋi Polji oŋga nareko iŋoreo rabe ŋi jeŋoŋ yo ogagaru goreo wareiŋ ore weu narega. Iŋoji gore buŋo mo roru warega.”
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Oŋu miku rako siŋaŋ qoruineji meineji roru ogagaru qaŋaŋineo raru weu teya, “Go wamo buŋogo roru warege?”
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Weu teme ojiya, “Juda minebobo yoŋoji buŋo mo weu garenimiŋ ore kiperu goreo wareru iŋi minimiŋ: Niŋo Polre buŋo fuŋine poretiŋ so mane komegobeneŋ. Ore eru go soine Pol yogo ogagande soriŋ kaunsol kubu yoŋoreo wakiko moke weu tende miko fuŋneinere fori manekimiŋ. Yoŋoji oŋu fukeiŋ ore manegobi.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Oŋu wareru minimiŋyoŋ, goji buŋo ore so qotikeigoŋ. Juda kufufuŋ yoŋore botugone ŋi 40 eru jare oi odurebuŋ, yoŋoji qodureru Polre iŋi miku oi mimipaŋ buŋoji kiperu sanaŋgabuŋ, ‘Niŋo Pol komeiŋ ore odigaru damaŋ botuine yo oo uqo sowo gokimiŋ. Sowo goku qabeneŋ komeko ore ŋadiineo soine uqo me obu mo moke nokimiŋ.’ Oŋu miku goji qotikeiŋ ore odigaru jaueru rubagagobi.”
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Oŋu miko ŋi jeŋoŋ oi soreru iŋi ojiya, “Biŋe yo minde manego, oi mo so minde maneinebi.” Oŋu.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Mamari siŋaŋ qoruineji oi maneru mamari siŋaŋyokaine oŋga yateme warebire iŋi yasiko manebu, “Ŋoko tebe ŋi 200, kaneŋkuku mamari ŋi 70 eru damu mamari ŋi 200 oi mitiga yarebire muŋambe ubure 9 kilok oo Sisaria ranimiŋ ore jaueniŋ.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Oŋuakoŋ kaneŋkuku goine roosoeru bobiaŋ yaberu Pol more paio ruaru siŋaŋ gatebi ubu yoo gawana Filiksreo raine.”
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Oŋu yasiko manebire gawanare quraŋ mo iŋi quraŋgaya,
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “O Ropekiine sari gawana Filiks! Klodius Lisias, nonji mijerigo migo.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 “Juda yoŋoji ŋi yo roru nigiŋgaru qabi komeiŋ ore ebuŋ. Oŋu ebuŋyoŋ, Rom qoqodure gawmande (mimiti) paspot roru goga, nonji oi maneru oo akoŋ mamari kubu yoŋoke waperu sa kipe teru bomukuku qoruine kipeboŋ.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 “Wamo buŋore buŋo koroineo ruagobi, nonji ore fuŋine maneiŋgo maneru ogagaru Juda yoŋore soriŋ kaunsol kubu yoŋore jiŋo maio ruaboŋ.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 “Ruabe buŋo koroineo roperu yoŋoyaŋunde Kadi buŋore pepesisiri buŋoine buŋoine ore eru kekepari eru kiso eru mitebi bofukeboŋ. Oŋu bofukeboŋyoŋ, ya sembene komeiŋ ore so me witi pigo ruabeneŋ ŋeiŋgo ore so oi so fukeya. Yoŋoji buŋo oŋuine mo so mibi maneboŋ.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 “Oi so maneboŋyoŋ, moji iŋore biŋe buŋo oi iŋi najime maneboŋ: Goineji ‘Ŋi oi qabeneŋ komeine,’ miku soŋsoŋburu ebi pega. Biŋe buŋo oi maneru muŋambe yo oone sorebe goreo warega. Buŋo koroineo ruaiŋgo manegobi, nonji oi oŋuakoŋ mitiga yarebe gore jiŋo maio waperu buŋoyaŋuŋ sosowo totogo mi bofukebi manemiŋ.”
30 Naatu
31 Quraŋ oŋu quraŋgako mamari ŋi mitiga yarebuŋ, yoŋoji buŋo oi boyoberu Pol roru ogagaru qisirigo kae tinaine Antipatris oo rabuŋ.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Raru kae fureme mamari ŋi kaneŋkukuyaŋuŋke yoŋoji Pol ogagaru kadi jikigaru rabuŋyoŋ, tebe ŋi yoŋoji yoŋoyoŋe kirieru mamari ŋi yoŋore aeŋ dobu maŋineo warebuŋ.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Mamari ŋi kaneŋkukuyaŋuŋke yoŋoji Sisaria taoŋgo roperu quraŋ oi gawana oteru Pol oŋuakoŋ iŋore jiŋoo ruabuŋ.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Ruabi quraŋ oseru “Pol oi wamo prowinsre?” miku weu yareya. Weu yareme “Silisia prowins ŋi,” oŋu ojibuŋ.
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 Oŋu mikabi maneru ojiya, “Buŋo koroineo rua guiŋgo manegobi, yoŋoji oŋuakoŋ wapekabi oo soine weu garebemiŋ.” Oŋu ojiru mitigako Pol ogagaru kiŋ Herodre morumboŋ pire sa maŋineo ruaru ru batebuŋ. Oŋu.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.