Atos 17

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Raru goku Amfipolis eru Apolonia siti yoyoka oi petigaru Tesalonaika sitio ropebuŋ. Siti qoruine oo Juda yoŋoji oŋgawowosi piyaŋuŋ babi dimaya.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Polji eeboboine eru goya, ore so oŋgawowosi piyaŋuŋgo roperu Sabat kombaŋ yokaomo oo yoŋoke Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ oseru fuŋine mimane eku gobuŋ.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Oŋu goku Biŋe Qurande fuŋne mitaniŋgaru iŋi miya, “Anutuji buru ruaru Munaŋqoqo Rauineji joiserereŋ maneru komeru komegone pakereiŋ ore miya.” Oŋu miku ore fuŋine Biŋe Quraŋgone yaduru maŋyaŋuŋ bapakareru iŋi yajiya, “Ŋi Yesu mitaniŋga ŋarego, iŋoji Munaŋqoqo Rauine Kristo fukega.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Oŋu yajime Juda kufufuŋ yoŋoreone goineji manesiŋ garu maŋyaŋuŋ kerisieru Pol Sailas yokoke jikigaru dimabuŋ. Grik ŋiŋigo goineji Anutu ohowe baku miteŋ gabuŋ, yoŋoreone oŋuakoŋ kubu yasogoji yoŋoke jikigabuŋ eru ŋigo ropekiine tinabiŋeyaŋuŋke yoŋoreone kokoineji maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Maŋyaŋuŋ kerisiebuŋyoŋ, Juda ŋi yoine yoŋoji maŋyaŋuŋ rigaŋgame manji manetiqoti maneru ŋadiqoqo buŋo mibuŋ. Oŋu mibi rembeŋ ŋiŋigo tumaqoqoo kosa gobuŋ, yoŋoreo raru ŋi kekesiine goine oga yabebuŋ. Oi oga yaberu qodureru ŋiŋigo kubu maŋyaŋuŋ bapakareru furu yabebi tumaŋgabuŋ. Tumaŋgaru kosa oŋgabi roware oyowoqojibu fukeko siti saga foreya. Kosa oŋgaku riŋaru ŋi tinaine Jeison iŋore pi bojigaru Pol Sailas ŋiŋigo kubu jiŋoyaŋuŋgo rua yapenimiŋ ore baa yapebuŋ.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Baa yapebuŋyoŋ, so bofuke yaperu Jeison eru maŋkekerisie ogopuine goine kiperu furu yaberu sitire siŋaŋyayabe ŋi yoŋore jiŋo maio roperu iŋi oŋgabuŋ, “Yei! Ŋi moreŋine moreŋine roregaru kae so maŋ bapakare yabebi witijibu eku jibugaegobi, yoŋoji yo oo oŋuakoŋ warebu.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Yo oo warebire Jeisonji oi royaperu sabare yapeya. Ŋiŋigo oŋuine sosowo yoŋoji iŋi miegobi, ‘Ŋi mo tinaine Yesu iŋoji kiŋ Koitonoŋuŋ fukega.’ Oŋu miku Rom Sisa-kiŋ koitore mimiti qomuku bawakiru baegobi.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Oŋu oŋgabi ŋiŋigo kubu eru siŋaŋyayabe ŋi yoŋoji manebi maŋyaŋunji wakiru siritemboŋ oŋuine jijibu fukeya.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Jijibu fukeko Jeison eru maŋkekerisie ogopuine goine bapakareru weu yarebi moneŋ ruaru saki furiyakuŋ ruaru waki rabuŋ. Oŋu.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Wakiru rabuŋyoŋ, maŋkekerisie ogopuyakuŋ yoŋoji Pol eru Sailas oo akoŋ sore yapebi bokeru ubuo kae tinaine Berea oo rabu. Raru roperu Juda yoŋore oŋgawowosi pigo ropebu.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Oŋgawowosi pigo roperu Biŋe buŋo mibu, oi aŋi sogo maneru roru sabarebuŋ. Juda kufufuŋ Berea gobuŋ, yoŋoji Tesalonaika kufufuŋ yadureru fiine yobu fukebuŋ. Buŋo poretiŋ mibu me mata, oi una so Biŋe Qurande buŋoji osoeru oseru mimane eku gobuŋ. Mosi fiine oŋuine boyoberu Juda ŋiŋigo Tesalonaika gobuŋ, oi gbiŋ eyarebuŋ.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Biŋe buŋo mibire Juda yoŋoreone boakoŋ yobuji manesiŋ garu maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ. Grik ŋiŋigo yoŋoreone oŋuakoŋ kokoineji Yesu manesiŋ gabi botuyaŋuŋgo ŋigo ropekiine tinabiŋeyaŋuŋke oi kokoine gobuŋ.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Yesu manesiŋ gagobiyoŋ, Polji Berea oo oŋuakoŋ Anuture Biŋe buŋo mitaniŋgaru goya, ore biŋeineji saueru Tesalonaika raru Juda minebobo yoŋore kajego rakaya. Kajeyaŋuŋgo rakame maneru pakereru Berea wareru oŋuakoŋ ŋiŋigo maŋyaŋuŋ sikeku bapakarebuŋ.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Bapakarebi maŋkekerisie ogopuyakuŋ yoŋoji oi maneru oo akoŋ Pol sorebi koe qaŋaŋineo rakame. Rakayayoŋ, Sailas Timoti yokoji jikigaru Berea gobu.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Ŋi Pol ruabuŋ, yoŋoji jikigaru ogagaru raru Atens sitio ropebuŋ. Ropebi iŋi mitiga yareko manebuŋ, “Ŋoŋo kirieru Sailas eru Timoti mibi pipa nondeo wareni.” Buŋo oi maneru bokeru rabuŋ. Oŋu.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Polji Atens sitio ŋeku Sailas Timoti yokore odigaru goku roregaya. Roregaru siti oi nemu gboŋine gboŋine oiji pusebi kadi qaŋaŋine qaŋaŋine dimabi ŋone yaberu waragaku kanegaru maŋine jo jaya.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Polji Juda yoŋore oŋgawowosi pigo roperu Juda kotu ŋiŋigo eru moreŋ rauine Anutu ohowe baku miteŋ gabuŋ, yoŋoke dimaku mimane ebuŋ. Polji una so tumaqoqo kae jiŋoyaŋuŋ so raru ŋiŋigo bofuke yaberu yoŋoke qotureru mimane ebuŋ.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Mimane ebi Epikuros eru Stoik mamane koro yoyoka oone qaqaji goineji wareru Polke buŋo mosiine mosiinere miku noigoi eru migobobo mimane ebuŋ. Goineji jikigaru Polre buŋo maneru iŋi mibuŋ, “Mamane mobeine mobeine zokorapiŋ oŋuine ofaŋgaru piku baaru kosa qojugaru moakoŋ yoyoka bofukeru esegaru roru warega. Oi roru wareru jijikora oŋuine kosa migayoŋ, buŋore fori uruŋu miiŋgo manega, oi so manegobeneŋ.”
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Oŋu kosabasa mibi Pol ogagaru nareŋgareŋ kae jiŋo yasogo tinaine Areopagus oo roperu kaunsol yoŋore jiŋo maio ruabi dimako iŋi mibuŋ, “Go mamane buru gariine totogo qaji noreege, ore fuŋine oi uruŋu? Oi soine minde manekimiŋ.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Goji kotu kantri yoŋore buŋo furuine roru wareru minde kajenoŋuŋgo rakako manegobeneŋ. Ore eru gore buŋo burugore fuŋne oi poretiŋ manekimiŋgo manegobeneŋ.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Atens rauine eru kotu oiji gobuŋ, yoŋoji sosowo omaine kosabasa goku mamane buŋo gariine gariine naduremeŋ gadureboŋ eru miku maneru maŋyaŋuŋ oo ruaru damaŋyaŋuŋ sibirigaru gobuŋ. Oŋu.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Polji pakereru Areopagus kae jiŋo botuineo raru kaunsol yoŋore jiŋo maio dimaku iŋi miya, “Atens ŋipune, nonji yo wareru ya sosowo ŋoneru fuŋneŋaŋuŋ iŋi peko manego: Ŋoŋo nemupuŋaŋuŋ araŋ fiine baku miteŋ yaberu gogobi.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Nonji roregaru ŋoŋore pi mokiine mokiine ŋoneru ore botuineo koro alata quraŋineke mo bofukeboŋ. Oo iŋi quraŋgabi peko ŋoneboŋ, ‘Nemu fuŋine so manegobeneŋ, iŋore yo babeŋ.’ Ore eru ŋoŋo nemu mo fuŋine so maneru jibu ohoweine baku miteŋ gaegobi, nonji iŋore fuŋne barariŋgaku mibe maneniŋ.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 “Ofoŋ Anutuji Sombuŋ moreŋ eru ya sosowo ore maŋyakuŋgo pega, oi bofuke ŋabeya. Iŋoji Sombuŋ morende Ofoŋine fukega. Iŋoji boji soriŋ meji bakine oo so ŋeku goga.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Iŋoyoŋe gogore fuŋne fukega. Oi eko noŋuŋ moreŋgo gokimiŋ ore saki, iiru eru ya goine sosowo noreko sigo rombuŋ poreegobeneŋ. Oŋu noreega ore eru iŋoyoŋe uqo munjaŋ me ya more so embimbiŋgaega. Ore eru ŋiŋigo noŋuŋ oi gumekimiŋ ore embimbiŋgagobeneŋ. Noŋuŋ menoŋunji ya so baku pesiŋ ruaru otebeŋ ine, iŋoji so komeiŋ. Iŋoji moreŋ ŋi oŋuine so goga. Mata.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 “Iŋoji rone ŋi moakoŋ bofukeme iŋoreone saueru roiŋgaru yagaŋ gogobu eru saki goine fukeru moreŋine moreŋine sosowo sagaru gogobeneŋ. Iŋoji damaŋnoŋuŋ sosowo poretiŋ burugaru noreko ore so gogobeneŋ eru pi kae urobe urobe peku ŋeku gogobeneŋ, ore qaŋaŋine eru moge ruaru mitigako ore so gogobeneŋ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Noŋuŋ Anutu iŋoyoŋe maneru baa teiŋgo ore ya sosowo oi buruga noreya. Iŋoji sosowo maŋfuŋnoŋuŋgo akoŋ gogayoŋ, jibu basiqasi eru Anutu baaru goku bofukenobeŋ me mata?
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Ŋoŋo-ŋaŋunde Grik mamane ŋiŋigoji buŋo koruŋ burugaru quraŋgabuŋ, yoŋoreone yoyokaji oŋuakoŋ buŋo koruŋ mo iŋi mibu,
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Buŋo ore so noŋuŋ Anuture osigidapu fukeru goku bembeŋgo dimagobeneŋ. Bembeŋgo dimagobeneŋyoŋ, jibu iŋore fuŋne mane jibugaru tiŋtuŋ egu qakimiŋ. Sasako bobo ŋi (artist) yoŋoji mamane paiineo dimaku nemu more kamasi manesuku goul, silwa me ko oŋgiŋ baku pujeru otuŋ nemuine pasikeru bajaweru roegobi, iŋoji oi ore kamasi so fukega.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Ŋiŋigoji qaqouma eru bopereqopere go wapebi Anutuji damaŋ oo eeboboyaŋunde mane sembeaku geoine so bokirieru goyayoŋ, damaŋ yoo buŋoine barariŋgaru iŋi ŋajiga, ‘Ŋiŋigo sosowo moreŋyaŋuŋ so ŋe ragobi, ŋoŋo bio maŋyaŋuŋ kerisieru nondeo wareniŋ.’
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 “Anutuji damaŋ yasogo ruame wareru fukeiŋ. Iŋoji damaŋ oo ŋiŋigo kaeine kaeine sosowo go ragobi, oi qoju noberu buŋonoŋuŋ osoeru poretiŋ mitariiŋ. Iŋoji ŋi mo buŋonoŋuŋ mitariiŋgo ore roosoeru mimitarire usuŋ meineo ruaya. Iŋoji ŋi oi bogboreme komegone pakere oŋuine oo usuŋine soguine oi ŋiŋigo sosowo noduko ŋoneru manegobeneŋ. Ŋi komegone pakereya, iŋoji mimitari Raunoŋuŋ fukega.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 “Anutuji ŋi mo komegone bogboreme pakereya,” goineji buŋo oi maneru igosisi ebuŋ. Oŋu ebuŋyoŋ, goineji iŋi mibuŋ, “Buŋo mige, niŋo oi moke manekimiŋgo manegobeneŋ. Ore eru go soine damaŋ mogo buŋo oi jikigaru mitaniŋgaigoŋ.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Oŋu ebi Polji yoŋore botugone pakereru boke yaberu raya.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Rayayoŋ, goineji wareru Yesu manesiŋ garu iŋoke jikigabuŋ. Manesiŋ gabuŋ, yoŋore botugo Areopagus kaunsol kubu yoŋore minebobo ŋi mo tinaine Dionisius goya. Oŋuakoŋ ŋigo soguine mo tinaine Damaris eru goineji yokoke jikigaru manesiŋ garu maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ. Oŋu.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.