Atos 16
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Polji roregaru raru goku taoŋ tinayakuŋ Derbe eru Listra oo ropeya. Listra roperu oo kiŋariŋ mo tinaine Timoti bofukeya. Maŋgoineji Juda maŋkekerisie ŋigo fukeyayoŋ, mamaine Grik ŋi.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Polre ŋi ogopuji Listra eru Aikoniam gobuŋ, yoŋoji Timotire fuŋne miboorobi maneya.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Oŋu mikabi maneru ogagaru moko raiŋgo maneya. Oi maneyayoŋ, Timoti mamaineji Grik ŋi goya, oi sosowoji mane forebuŋ eru pi kae oo Juda ŋiŋigo kokoine gobuŋ. Ore eru yoŋoji Pol egu mitenimiŋ ore Timoti ogagaru Anuture moge baku sakiine ketigaya.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Ketigako raru taoŋ eru kae so ropebuŋ, oo Jerusalem qoqodure tutumande buŋo mibuŋ. Aposol eru Jerusalem maŋkekerisie kufufunde minebobo yoŋoji buŋo kiperu sanaŋgabuŋ, oi boyobenimiŋ ore mitiga yarebuŋ.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Oŋu roregabi Yesure kufufuŋine kufufuŋine moreŋ so gobuŋ, yoŋore mamanesiŋyaŋunji sanaŋgaya. Oŋu sanaŋgaru Biŋe buŋo mibi goineji maŋyaŋuŋ kerisieru una so wareru jikigabi kubuyaŋunde jareji sogueru ropeya. Oŋu.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Roregaru goku “Eisia prowinsgo raru Biŋe buŋo mitaniŋgakimiŋ,” mibuŋyoŋ, Moro Tiriineji agi ruaru sabare yabeya. Ore eru yoŋoji jikigaru raru Frigia eru Galesia prowins yoyoka oi omaine petigaru yatureru rabuŋ.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Raru goku Misia moreŋ qaŋaŋineo roperu Bitinia prowinsgo ropeiŋgo manebuŋyoŋ, Yesure Moro Tiriineji oo ranimiŋ ore maŋmoakoŋ so eya.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Maŋmoakoŋ so eme bokeru raru Misia moreŋ mo petigaru koe qaŋaŋineo rakaru Troas taoŋgo ropebuŋ.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Troas roperu ubuo kubaŋ pebi Anutuji Pol qohoŋ oduko iru mo iŋi ŋoneya: Yurop ŋi moji Masedonia aribe dimaku oŋga teru iŋi miku oŋga wosi teya, “Go koe petigaru Masedonia moreŋgo wareru bapi nobeigoŋ.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Polji qohoŋ iru oi ŋoneme niŋo ore fuŋine iŋi mane mukugaru mibeŋ, “Anutuji oŋga noreru koe petigaru Yurop maŋineo raru Bobiaŋ Biŋe Masedonia prowinsgo mitaniŋga yarekimiŋ ore miga.” Oŋu miku oo akoŋ bokeru rakimiŋgo manesuku afagabeŋ. Oŋu.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Niŋoji afagaru rakaru ogâo ropebeneŋ kambaŋ seri poreru gboromurebi gbinji kitiŋgako Troas siti bokeru raru poretiŋ akoŋ Samotres nugo ropebeŋ. Roperu peku kae fureme jikigaru raru Neapolis sitio ropebeŋ.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Oo roperu ogâone wakiru kadi raru Filipai sitio ropebeŋ. Rom ŋiŋigo yoŋoji ronekoŋ wareru Filipai siti oi baku oo ŋeŋe gogoyaŋuŋ ruabi Masedonia prowinsre siti soguine fukeya. Niŋo Filipai roperu una goine oo gobeŋ.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Oo goku Sabat kombaŋgo siti sa sakibe rabeŋ. Oo raru ‘Juda yoŋoji obu mageŋineo tumaŋgaru Anutu oŋga wosiegobi,’ oŋu manesuku rakaru tumaqoqo mogo rabeŋ. Raru ŋigo tumaŋgaru ŋebuŋ, oi ŋone yaberu ŋeku mimane eku Anuture Biŋe buŋo oi mibeneŋ manebuŋ.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Manebuŋ, yoŋore botugo ŋigo mo tinaine Lidia ŋeya. Iŋoji Taiataira sitione Filipai wareru kambaŋ boboroŋ yojuŋiru kuririineke qojugaru furiine banimiŋ ore ruaru goya eru Anutu ohowe baku miteŋ gaku goya. Ofonji maŋine baafagako Polji buŋo miya, ore eru aŋiine fukeko kaje ruaru maneru sabareya.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Sabareko iŋoyoŋe eru garikiŋpuine miti meso rau yarebeneŋ weu noreru iŋi nojiya, “Ŋoŋo nonde ‘Ofoŋ manesiŋ gaga,’ migobi ine, soine wareru nonde pigo roperu ŋeku uqo nogu peinebi.” Oŋu miku yameŋ keku weu noreya. Oŋu.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Niŋo damaŋ mogo oŋgawowosi tumaqoqoo rakimiŋ ore kadi yasogoo rabeneŋ kiŋaŋqoqo ŋigo moji bofuke nobeya. Ŋigo oi faŋfaŋ gemoineke goku ŋiŋigo fuŋneyaŋuŋ totogo mi bofukeiŋgo maneya. Oi maneru kajeqouŋ buŋo soŋsoŋine mifukeru oŋuine oiji moneŋ ya oi kokoine poreru goko raupuine yoŋore meo rakaya.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Iŋoji Pol eru niŋo ŋone noberu niŋore ŋadio wareru iŋi miku oŋgaya, “Ŋi yo yoŋoji Anutu ropekiine sogore kiŋaŋ qaku Sombunde biŋe fukeiŋ ore fuŋine mitaniŋga yareegobi.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Oŋu miku gioboboine kokoine oŋgaku goya. Oi goyayoŋ, Polji takigame ore eru joiserereŋ maneya. Oi maneru damaŋ mogo kirieru gemoine iŋi mitiga teya, “Noŋ Yesu Kristore tinao gajigo: Go bio ŋigo yoore maŋgone waperu raigoŋ!” Oŋu mitiga teya oo akoŋ waperu bokeru raya.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Oi rayayoŋ, ŋigo raupuineji oi maneru moneŋ ya poreniminde fuŋne jigaya, oi bofukeru maŋyaŋuŋ rigaŋgaya. Maŋyaŋuŋ rigaŋgako Pol Sailas yateru kiperu nareŋgareŋ kae jiŋoineo pore yapebi siŋaŋ ŋi yoŋore jiŋo maio rabuŋ.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Raru buŋo koro siŋaŋ yoŋore jiŋo maio rua yaperu sakigorua buŋo iŋi igaru mibuŋ, “Niŋo siti yo oo womoo gogobeneŋyoŋ, ŋi yoyoka yo yokoji wareru bobojibu ba nobeegobire. Yokoji Juda ŋi fukegobire
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 eru Juda mosiyaŋuŋ qaji noreegobire. Niŋo Rom qoqodure kantrire jokoroŋ rauine fukegobeneŋ. Ore eru niŋo mosiyaŋuŋ oi soine so maneru sabarekimiŋ. Oi baku boyobeniminde agi peko embimbiŋgagobeneŋ.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Sakiyakuŋgo buŋo oŋu igaru yasibi ŋiŋigo kubu yoŋoji oŋuakoŋ pakereru qodureru sanaŋgaru qomuku yatebuŋ. Qomuku yatebi siŋaŋ yoŋoji bapakare yabebi sakikomoŋ-ŋakuŋ poreru kesuqosugabuŋ eru mitiga yarebi maroqoqoji yapebuŋ.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Kokoineji yapebi tariko witi pigo rua yapenimiŋ ore oga yaperu ŋi joruinekeji fiine akoŋ siŋaŋ yapeiŋ ore mitiga tebuŋ.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Oŋu mitiga tebuŋ maneru ro yaperu witi pi botuineo pi maŋine mogo raru kufuyokayakuŋ yo kinjiji botuyakuŋgo ruaru niginji kiperu pi maŋine ore mendi yoyoka oi ki bajibi kime ŋebu. Oŋu.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Pol Sailas yokoji oŋu ŋebu. Ŋeku ubu joŋiŋgo fukeko oo Anutu oŋga wosiru kiki keku miteŋ gaku ŋebu nigiŋ ŋi sosowoji kaje ruaru manebuŋ.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Oŋu ebi oo akoŋ pipa komeŋ yasogo ba bokeme witi pire otuŋ sosowo raqowareqo qabuŋ. Oŋu qabi oo akoŋ mendi sosowo wakibi nigiŋ ŋi sosowo yoŋore aeŋ gbediyaŋunji (nigiŋ) keŋgoroŋgaru wakiya.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Oŋu fukeko witi pi siŋaŋ iŋoji kubaŋ maŋineone pakereya. Pakereru witi pire mendi sosowo aŋga forebuŋ, oi ŋoneru miya, “Yei! Nigiŋ ŋiji useru ra foregobi me uruŋu?” Oŋu miku manesuku gburugburu qakame jigore siqo sogo oi goyoŋineone poreru iŋoyoŋe qoqo eiŋgo eya.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Iŋoyoŋe qoqo eiŋgo eyayoŋ, Polji qopu akoŋ oŋgaku iŋi miya, “Niŋo sosowo yo ŋegobeneŋ. Go gakere sakigo omaine so sibiriga.”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Oŋu miko maneru doi otenimiŋ ore weume otebi pipa witi pi maŋineo raru gburugburu qakame Pol Sailas yokore maŋfuŋgo raru dikanji keyateya.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Dikanji keyateru witi pigone oga yaperu wakiru iŋi weu yateya, “Ŋi soguine yoyoka, noŋ uruŋu ebe Anutuji munaŋ qa nareme qowirienobo?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Weu yateme ojibu, “Go maŋgo kerisieru Ofoŋ Yesu manesiŋ gatende go eru garikiŋpugoji oŋuakoŋ qowirieru Sombunde biŋe fukenimiŋ.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Oŋu ojibire piineo rabi kufufuŋpuine sosowo yoŋoke tumaŋgabi Anuture Biŋe buŋo mibire manebuŋ.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Mibire maneru ubure aua oo akoŋ oga yaperu raru wiyakuŋ jureya. Jureko oo akoŋ iŋo eru garikiŋpuine sosowo oi miti meso rau yarebu.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Miti meso rau yarebire oga yapeko uqo pigo roperu uqo rigaru rua yateya. Yateru iŋoyoŋe eru garikiŋpuine yoŋoji sosowo Anutu manesiŋ gabuŋ ore jeri ebuŋ. Oŋu.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Kae fureko buŋo koro siŋaŋ (majistreit) yoŋoji kambanti sore yabebi witi pigo wareru iŋi mibuŋ, “Ŋi yoyoka oi pirue yapende wakinimi.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Oŋu mibi ŋi joruinekeji wareru biŋe oi Pol iŋi ojiya, “Majistreit siŋaŋ yoŋoji buŋo iŋi ebi warega: Ŋoko nigiŋyakuŋ piruebe wakinimi. Ore eru ŋokoji muŋambe yo bokeru wakiru womoo rainebire.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Oŋu ojiyayoŋ, Polji kambanti oi iŋi yajiya, “Rom qoqodure gawmanji dobu kipe noperu ore (mimiti) paspot notebi gogobere. Ore eru yoŋoji buŋonokuŋ so osoeru mitariru jibu totogo ŋiŋigo jiŋo maio omaine kosa maroqoqo kobinji noperu witi pigo rua nopebuŋ. Oi mimiineke. Oŋu rua nopebi ŋebire muŋambe yo uruŋu ore sore nopebi omaine kamiine wakinobe? Oi so sagaga. Niko mo yobu wakinimiyoŋ, yoŋoji yoŋoyaŋe wareru oga nopebi wakinobe.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Polji kambanti oi oŋu yajiko buŋo oi roru majistreit siŋaŋ yoŋoreo raru yajibuŋ. Oi maneru Rom gawmande (mimiti) paspot roru gobu, oi maneru popureru sombuyaŋuŋ manebuŋ.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Sombuyaŋuŋ maneru witi pigo wareru womoke usuraŋ jiji eru bapakareru oga yapebi rakabu. Rakaru Filipai siti bokenimiŋ ore karie yatebuŋ.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Karie yatebi Pol Sailas yokoji witi pi bokeru Lidiare pigo rabu. Oo raru maŋkekerisie ogopuyakuŋ ŋone yaberu mande kikitiŋ buŋo miku boke yaberu rabu. Oŋu.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.