Atos 13
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Antiokia sitio goineji maŋyaŋuŋ kerisieru maŋkekerisie kufufuŋ fukebi mineboboyaŋuŋ yo iŋiineji kajeqouŋ buŋo miku qaji yareru gobuŋ: Tinayaŋuŋ Barnabas eru Simeon tinaine mo Gogobu (Grik buŋoo Niger) eru Lusius (Sairini moreŋgone), Manaiŋ (iŋo koito gawana Herod iŋoke moko goku soguebu) eru Sol.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Maŋkekerisie kufufuŋ yoŋoji Ofonde ohowe baku miteŋ gaku uqo sowo gobi oo Moro Tiriineji iŋi yajiya, “Nonji Barnabas eru Sol gio fuŋine mo banimi ore roosoe yapeboŋ. Ore eru ŋoŋoji oi mitariru sore yapebi rainebire.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Oŋu yajime oŋga wosinimiŋ ore uqo sowo goku meyaŋuŋ qoruyakuŋgo ruabi Ofonde usunji kefa yapeme sore yapebi rabu. Oŋu.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Moro Tiriineji oŋu sore yapeme moreŋ tinaine Selusia oo rakabu. Oo rakaru ogâo ropebire kambaŋ seri poreru gboromurebi gbinji kitiŋgako raru nu Saiprus ore wegi wawapeineo ropebuŋ.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Ropebi siti tinaine Salamis oo raru Juda ŋiŋigo yoŋore oŋgawowosi piine piine oo roperu Anuture Biŋe buŋo miku maŋ bapakare yabebu. Ŋi tinaine Jon oi oŋuakoŋ ogabire yokoke ra wareru ogo babapiyakuŋ goya.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Oŋu goku nu sosowo roregaru petigaru aribe wegi rarakaineo Pafos sitio ropebuŋ. Oo roperu Juda ŋi tinaine Bar-Yesu bofukebuŋ. Iŋoji kipe seroŋ ŋi fukeru kajeqouŋ ŋi jijibuine goya.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Kipe ŋi oi nu ore kiap tinaine Sergius Pol iŋore pigo ŋeku goya. Kiap oiji mamane-muku ŋi goya. Oŋu goku Anuture Biŋe buŋo maneiŋgo aŋi pe teko Barnabas Sol kepore yapeme iŋoreo warebu.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Warebu, Elimas, (kipe bobo ore tinaine Grik buŋoo oŋu miebuŋ,) iŋoji kiapji Anutu egu manesiŋ gaiŋ ore kiso eyateru kiap maŋine buŋoo bojibu baiŋ ore esoigaya.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Esoigame Sol, tinaine mo Pol mibuŋ, Moro Tiriineji iŋore maŋ puseko Elimas poretiŋ ŋone mukuya.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Ŋone mukuru iŋi miteya, “Yei! Eadu bobo ŋi, go Sembene Rauinere made fukege. Satanji maŋgo gufukopari sauesaueine egareko sakigo igo fuŋne fuŋne eru goege. Buŋo poretiŋ sosowore rosi fukeru Ofonde kadi poretiŋ boŋoriende kasigaega, oi bio bokemiŋ me?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Ore eru mane! Ofonji meine paigoo ruako usuŋineji kefaguko jiŋogo kobeko wegi tatama ŋoneiŋ ore embimbiŋgamiŋ. Iŋoji damaŋ baya ore so tiŋtuŋ qaku gomiŋ.” Mi teme oo akoŋ qisiriji paiineo wakiru kefagame dabu eme tiŋtuŋ qaku basiqasi eku ra wareru meineo banimiŋ ore weu teru meineo barubakamaŋ eya.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Ya oi fukeme kiapji oi ŋoneru Ofonde Biŋe buŋo mamaneinere waragaru manesiŋ gaya. Oŋu.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Polji muraŋpuine yoŋoke Pafos moreŋ bokeru ogâo ropebi kambaŋ seri poreru gboromurebi gbinji kitiŋgako raru goku Pamfilia prowinsre siti tinaine Perga oo ropebuŋ. Oo roperu dimaku Jonji boke yaperu kirieru Jerusalem sitio wareya.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Kirieru wareyayoŋ, yokoji Perga siti bokeru jikigaru raru Pisidia prowinsre taoŋ tinaine Antiokia oo ropebu. Oo roperu Sabat kombaŋgo oŋgawowosi piyaŋuŋgo roperu ŋebu.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Ŋebire oŋgawowosi pire siŋaŋ yoŋoji Mosesre Kadi buŋo eru kajeqouŋ yoŋore Biŋe Quraŋ oseru kiŋaŋ ruabi wakiru iŋi weu yatebuŋ, “Ogoyokanoŋuŋ, ŋokoji buŋo mo kufufuŋ maŋnoŋuŋ bapakarenimi ore pega ine, oi soine mibire manekimiŋ.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Oŋu weu yatebi Polji pakereru me bajiku iŋi miya, “Israel kotupunoŋuŋ eru moreŋ rauine niŋoke Anutu ohowe baku miteŋ gaegobi, ŋoŋo kaje ruaru maneniŋ.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Israel ŋiŋigo kubu noŋunde ŋaso oi Anutu. Iŋoji fuŋqodupunoŋuŋ roosoe yabeko apa ŋasopunoŋunji Ijipt moreŋgo raru kotu fukeru gobuŋ. Anutuji damaŋ oo Israel ŋiŋigo kubu oi touŋmoriri yareme saueru tinabiŋeyaŋuŋke fukebuŋ. Oŋu fukebi Anutuji mosi qoqowirie baku usuŋine yaduru oo oga yabeme Ijipt kantri bokeru sakibe warebuŋ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 “Wareru goku moreŋ buroineo petigaru wareru eebobo sembene eba eku gobi Anutu maŋine rigaŋgame gosa 40 ore so maŋsembe maneru goya.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Maneru goyayoŋ, jibu wareru goku Keinan moreŋgo wapebuŋ. Wapebi oo kufufuŋ kubu 7 yobe ketotie yaberu moreŋyaŋuŋ roku boroiŋgaru ŋasopunoŋuŋ rauine rauine fukenimiŋ ore biŋe qa yareya.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 “Oŋu fukeme gosa 450 ore so raya. Ore ŋadiineo Anutuji mimitarire ŋi koitoine koitoine (Judge) bapakare yabeya. Oi bapakare yaberu go wapebi Samuelji fukeya. Iŋoji mimitarire ŋi koito tatariine fukeru kajeqouŋ ŋi goya.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 “Samuelji fukeru gome damaŋ oo kiŋ koitore Anutu karieru weu tebi ŋi tinaine Sol yareya. Sol iŋoji Benjamin ŋaso yoŋoreone ŋi tinaine Kis iŋore made fukeya eru gosa 40 ore so kiŋ koitoyaŋuŋ goya.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Oi goyayoŋ, Anutuji Sol qopieru tifeineo ŋi tinaine Deiwid kiŋ ŋi koitoyaŋuŋ fukeiŋ ore eru roosoeru igodoŋgaya. Igodoŋgaru fuŋine mitaniŋgaru iŋi miya, ‘Nonji Jesire made Deiwid bofukego. Iŋore maŋ osoeru manebe soine saga nuga. Iŋoji eeboboine sosowo oo nonde mi reŋgaru goiŋ.’
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Anutuji ronekoŋ Munaŋqoqo Rauine sore noreiŋgo ore miya, jojofo buŋo ore foriineji iŋi fukeya: Deiwidre osigidapu yoŋoreone ŋi tinaine Yesu fukeko Anutuji oi Israel kubu niŋore Munaŋqoqo Rau fukeru goiŋ ore igodoŋgaya.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 “Yesuji so fukeko ronekoŋ oo Jonji wareru iŋi miku goya, ‘Ŋoŋo bio maŋ-ŋaŋuŋ kerisieniŋ. Maŋ-ŋaŋuŋ kerisiebi nonji miti meso rau ŋarebemiŋ.’ Oŋu miku Israel ŋiŋigo kubu sosowo maŋ bapakare yaberu goya.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Oŋu goyayoŋ, iŋoji kaeoruŋ gioine ba foreiŋgo eru oo iŋi yajiya, ‘Ŋoŋo nonde uruŋu manesugobi? Ya manesugobi, nonji oi matayoŋ, maneniŋ, nonde ŋadio ŋi mo wareiŋ. Iŋoji wareme nonji iŋore keririŋgo wakiqoqoine gogo ore kopu kekereine ruberu kufu komoŋ nigiŋine pirueiŋ ore mane bibiebemiŋ.’
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 “O ogopune, Abrahamde osigidapu eru moreŋ rauine ŋoŋoji niŋoke Anutu ohowe baku miteŋ gaegobi, Anutuji munaŋ qa noreiŋ ore Biŋe oi ruame niŋoreo warega.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Ore fuŋine oi iŋi: Jerusalem rauine eru siŋaŋpunoŋuŋ yoŋoji Yesure fuŋne so mane mukubuŋ. Kajeqouŋ yoŋore Biŋe Quraŋ Sabat kombaŋ so oseegobiyoŋ, ore fuŋine oi so mane taniŋgaegobi. Oŋu mutu gogobiyoŋ, jibu siŋaŋyayabe ŋipunoŋunji Yesu komeinde buŋo mitaribi kajeqouŋ ŋiŋigo yoŋore buŋo oi oŋuine oo foriineke fukeya.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Yoŋoji Yesu komere biŋe fukeiŋ ore so buŋo fuŋine baaru mo so bofukeru jibu ‘Kepieru!’ oŋgabuŋ. Oŋgaru Pailotji mitarime komeiŋ ore oŋgaku kariebuŋ.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 “Iŋore buŋo sosowo quraŋgame pega, yoŋoji ore so ebi foriine fuke foreme Yesu yogone bomukuku wakiru jiŋoruŋgo raru ko kouŋ maŋgo ruabuŋ.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Ruabuŋyoŋ, Anutuji oi komegone bogboreme pakereya.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Pakereme iŋoke Galili prowinsgone Jerusalem sitio warebuŋ, oi una giobobo kokoine fuke yareya. Ogopuine fuke yareya, yoŋoji damaŋ yoo ŋiŋigo botuyaŋuŋgo munaŋ moge oŋuine dimaku fuŋine kitiŋgaku mitaniŋgaru gogobi.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Anutuji Juda apa ŋasopunoŋuŋ yoŋoke ya eiŋ ore buŋo miku kipeme niŋo yoŋore osigidapu fukebeneŋ buŋo raŋgbaŋine ore foriineji damaŋ yoo niŋore iŋi fukeya: Iŋoji Yesu bogboreme pakereru goga. Ore eru niŋoji ore Bobiaŋ Biŋe oi mitaniŋga ŋaregobeneŋ.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 “Anutuji Yesure buŋo miko Deiwidji maneme Miti kiki (Buk song) jare yoyoka oo iŋi quraŋgame pega,
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Yesu bogboreme komegone pakereru sanaŋgaru goku jiki moke so komeiŋ. Ore buŋoine Anutuji iŋi mime pega,
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Deiwidji ore buŋo oi Miti kiki (Buk song) mogo oŋuakoŋ iŋi ruame pega,
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Niŋo kiŋ Deiwidre fuŋne manegobeneŋ: Iŋoji gogoine goku Anuture mi boyoberu gio oteya, oi ba foreru niniŋgame komeya. Komeko apa ŋasopuine yoŋore maŋfuŋgo yaŋgabi qoŋgbuŋineji peku goregaru mataeya.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Deiwidji goregaru mataeyayoŋ, Anutuji ŋi bogboreme pakereya, iŋoji so goregaya.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 “Ŋi ogopune, ore eru buŋo yo maneniŋ: Anutuji Yesure eru agiburaŋ-ŋaŋuŋ bokeru jureiŋ. Niŋoji ore Biŋeine mitaniŋga ŋaregobeneŋ.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Rone ‘Mosesre Kadi buŋo boyoberu oŋuine oo posiine fukekimiŋ,’ mibeŋyoŋ, oo oiji me oiji quŋgaru embimbiŋgaru gobeŋ. Oŋu gobeŋyoŋ, damaŋ yoo uri yoŋoji Yesu manesiŋ garu iŋoke qakatonimiŋ, Anutuji sosowo yoŋore buŋo mitarime posikenimiŋ.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Kajeqouŋ ŋiŋigoji buŋo miku quraŋgame pega, Anutuji ore so geoine bokirieme paiŋaŋuŋgo egu ropeiŋ ore kokoiŋaŋuŋ maneru sisiŋaŋ einebi. Buŋo oŋuine mo oi iŋi,
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 ‘Nonji ŋoŋore gogo damaŋgo mosi qoqowirie fuŋine mo babemiŋ.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Polji oŋu miko Barnabaske oŋgawowosi pi bokeru wakibire goineji iŋi weu yatebuŋ, “Niŋo buŋo yo moke maneiŋgo manegobeneŋ. Ore eru oi Sabat kombaŋ mo paibe soine jikigaru mibire manenobeŋ.”
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Oŋgawowosi pigone wakiru roiŋgabi ŋiŋigo kokoineji Pol eru Barnabas ŋadiyakuŋgo boyobe yapebuŋ. Goineji Judaone fukebuŋ eru goineji kotu kantrione fukebuŋyoŋ, Juda yoŋoke jikigaru gobuŋ. Yoŋoji boyobe yapebi mimane eku uŋsowoŋ buŋo iŋi yarebu, “Anutuji yauŋmoriri ŋareya, oo qiŋ keru dimainebi.”
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Sabat kombaŋ mo wareru fukeya, oo taoŋ moreŋ ore ŋiŋigo oi qojugaru “Anuture Biŋe buŋo manekimiŋ,” miku waperu tumaŋgabuŋ.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Waperu tumaŋgabi Juda yoŋoji ŋiŋigo kubuine kubuine ŋone yaberu maŋyaŋuŋ rigaŋga foreya. Rigaŋga foreme Polre buŋo qaiŋgo ore migobobo eru noigoi miku igosisi eyatebuŋ.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Oŋu eyatebi Pol Barnabas yokoji koimo sanaŋgaru dimaku buŋo iŋi mibu, “Anutuji gio noteya ore so Biŋeine rone Juda ŋiŋigo yajibeneŋ saganayoŋ, ŋoŋo oi ŋadi gaku kosa iŋi migobi, ‘Niŋo gogo sanaŋinere maŋgo ropekiminde so mata.’ Ore eru maneniŋ, nikoji boke ŋaberu kotu kantriine kantriine yoŋoreo kirieru ranomi.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Ofonji ore buŋoine iŋi mitiga noreya,
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Oŋu mibire moreŋ rauine Juda so gobuŋ, yoŋoji maneru maŋyaŋuŋ fiame Ofonde Biŋe miteŋ gabuŋ. Miteŋ garu gogo sanaŋinere biŋe fukenimiŋ ore Anutuji maneru osoe yabeya, yoŋoji ore so maŋyaŋuŋ kerisieru Yesure Biŋe manesiŋ gabuŋ.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Manesiŋ gabi Ofonde Biŋe buŋo misauebi prowins sosowo sagaru raya.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Soine rayayoŋ, Juda yoŋoji taonde ŋi soguine eru ŋigo ropekiine Anutu araŋ baku gobuŋ, yoŋore maŋ buŋoji sikeku bapakareru Pol Barnabas moko kekesuesue eyateru moreŋ piyaŋuŋgone yobe yapebuŋ.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Raminiŋ ore eru ketayaŋuŋ yaduru iŋi yajibu, “Niko ŋoŋore moreŋgo warebire rufe kufu tapenokuŋgo bakatoga, oi qakiobire yoŋoyaŋunde ebe kirieru rakaiŋ.” Oŋu yajibire fuŋneyakuŋ posiine mane mukubi raru Galesia prowins maŋineo siti tinaine Aikoniam oo ropebu.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Ropebuyoŋ, kiŋariŋpunoŋuŋ Antiokia taoŋgo gobuŋ, Moro Tiriineji yoŋore maŋ puseko mokemoke yobu jerieru gobuŋ. Oŋu.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.