2 Pedro 2
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Kajeqouŋ ŋiŋigo jijibuine oi oŋuakoŋ Israel kufufuŋ botuyaŋuŋgo fukebuŋ. Ore so ŋoŋore botugo qaqaji jijibuine oŋuakoŋ fukenimiŋ. Fukeru dimaku ŋoŋore mamanesiŋ sibirigaiŋ ore mimijibu buŋo mobeine mobeine oi soŋsoŋgo baru botuŋaŋuŋgo warenimiŋ. Sogunenoŋunji dueyaŋuŋ baya, Ofoŋ oŋuakoŋ mugaru oŋuine oiji yoŋoyoŋe keketotie eru pipa sibiriganimiŋ.
1 Marasika dinab baifufuwenayah sabuw wanawanahimaim hima’am na’atube, ef ta’imon bai’obaiyen baifuwenayah boro wanawanamaim hinamatar. Sabuw nati na’atube kwa boro men kafa’imo kwana’inanih naatu sawar hai yabih en hinabi’obaiyi kwa God bairi boro kwanakusib. Naatu hai bai’obaiyen i tetebon kwanekwan naatu hinifuwen hinao karam Regah fanan kwanasa’ir men abistan ta. Baise bowabow kakafinane God kwa iyawasi.
2 Oŋuyoŋ, oi jibu ŋiŋigo boakonji yoŋore boesau mosiyaŋuŋ boyoberu yoŋoyaŋunde aŋigo gonimiŋ. Oŋu gonimiŋ ore eru ŋiŋigoji mamanesuyaŋuŋ ruabi quŋgako maŋkekerisiere kadi foriinere manebi mimiineke fukeeiŋ.
2 Imih sabuw moumurin maiyow nati baifufuwenayah hai sor hai kew ana ef boro kwani’ufunun. Anayabin kwa ama mi’itube kwama kwasisinaf boro imaim hina’itin tur kakafin hinao God ana bai’obaiyen gewasin isan.
3 Qaqaji jijibuine yoŋoji ebu eru binaŋ fuŋne fuŋne momimi (buŋo qouŋgaru) kosa misaueku gonimiŋ. Oŋu gobi ŋoŋoji oi maneru afagaru moneŋ ya roru qojugabi kosa bojiqojibu baru gonimiŋ. Anutuji ŋiŋigo oŋuine yoŋore buŋo ronere ronekoŋgo mitariru geoine bokirieme paiyaŋuŋgo ropeiŋgo pega. Anutuji ketoqototie yabeiŋgo ore etaŋqataŋ niniga so eiŋyoŋ, fofori yobu joiserereŋ maneru gonimiŋ.
3 Nati sabuw i baikabatayah naatu hai turamaim boro hinifufuwi a kabay hinabow. Anayabin mar manin maiyow iti sawar hisinaf tana God hai baimakiy isan yabuna sawar ma ekakaif.
4 Ketoqototie fukeiŋ ore siŋaŋ bobo buŋo goine oi iŋi: Sombuŋ mimerereŋ goineji Anuture mi qomukuru agiburaŋ ebuŋ, Anutuji oi ŋone yabe emboŋ so eyayoŋ, igo yabeko misi korugo yukube rakabuŋ. Igo yaberu qisiri didi dikiineo rua yaberu aeŋ gbediji (chain) nigiŋ yabeya. Nigiŋ yaberu siŋaŋ yabeko buŋoyaŋuŋ mitariiŋgo ore odi ŋe wapegobi.
4 God ana tounamatar bowabow kakafih hisisinaf ana maramaim men kabibirih. Baise bow ah umah fatum i’asrowen baimakiy ana efan wanu’uminamaim hinama, baibatebat ana veya tekakaif.
5 Ronere ronekoŋgo ŋiŋigo wuwunuŋyaŋuŋke moreŋgo gobuŋ, Anutuji oi oŋuakoŋ so ŋone yabe emboŋ so eyayoŋ, yoiko soguine miko pakereru yaberu kefa yabeya. Kefa yabeyayoŋ, jibu ŋi Noa iŋoji maŋkekerisiere buŋo miku eebobo poretiŋ enimiŋ ore eru maŋ bapakare eyareru goya, oi eru ŋiŋigo 7 oi gogoyaŋuŋ sabareku dobu kipe yareya.
5 God sabuw men kabibirih baise gis yen sabuw men God hibitumatum hi’atomatom himorob, baise Noah akisinamo iyawas, naatu yawas roumutuforen isan binan sabuw etei seven tafafarih hiyawas.
6 Oŋuakoŋ Sodom Gomora taoŋ yoyoka oi sibiriganimi ore buŋoine mitariku misiji ja yabeko misi gafuyakuŋ akoŋ pebu. Ŋiŋigo wuwunuŋyaŋuŋke yoŋore ya uruŋu fukeiŋ, ore sosoine ŋonekimiŋgo ore oi ruame fukegobire.
6 Tafaram Sodom naatu Gomorah hairi hai bowabow eaf isan God tafaram eafun. Imih wairaf iyafar ra’iy earah munimuniwat hi’in. God iti sinaf saife sabuw afa imatnuwih i aurih boro na’atube namatar, God men ana kokomaim hinama’am na’at.
7 Misiji sosowo ja yabeingo eyayoŋ, jibu ŋi posiine Lot oi rone botuyaŋuŋgone bomukuku sabareya. Jauba ŋiŋigo boesau ekesoŋ eru yoŋoyaŋunde aŋigo eebobo goine kosa ebi ŋoneru yoŋore mane sembeaku maŋine wakiko goya.
7 Na’atube God Lot biyawas i kwananot. I God ana kokomaim ma. Naatu sabuw etei’imak hiso’ob abistan kakafin hisisinaf, hisorasor hikewakew hibiwa’an i’itih ana naniyan eaf i futuwih.
8 Ŋi posiine Lot oi yoŋore botugo goku eebobo jauba mimiine ŋoneru maneru goya, ore eru una so mane bibieru goya. Iŋore maŋ posiineji jijiki sembeako goya.
8 Lot i sabuw wanawanahimaim ma’am. Nati orot God matanamaim i gewasinawat ma’am. Sabuw bowabow kakafih hisisinaf matanyan i’itah, tur nonowar naatu God ana ofafar hi’a’astu’ub isan dogoron wanawanan yababan awan karatan.
9 Siŋaŋ bobo buŋo migo, oiji Anuture fuŋne iŋi noduega: Ofonji ŋiŋigo Anuture gogo sanaŋine kegboreegobeneŋ, noŋuŋ soine eesoigone bomukuru qorunoŋuŋ kipeiŋgo maneega. Oŋu maneegayoŋ, iŋigo kekesiine oi buŋoyaŋunde geo bokirieme paiyaŋuŋgo ropeko mimerereŋpuineji siŋaŋ yabebi gonimiŋ. Oŋu go ropebi damaŋ sogoji wareko buŋoyaŋuŋ mitariko jikigaru joiserereŋ maneru gonimiŋ.
9 Hai itanen etei kwa’itahika. Regah so’ob God ana sabuw mi’itube hinibi’akir i boro niyawasih. Naatu i so’ob sabuw kakafih isah baikwatutuwen boro nabogaigiwas na’in ana veya’amaim i boro sabuw etei nibabatiyih. Naatu iyab tafa’asarih boro baimakiy nitih.
10 Ŋiŋigo sakiyaŋunde aŋi sanaŋine sembene boyoberu wuwunuŋyaŋuŋke fukeru jaubaji Anuture usuŋ bawaki eegobi, Anutuji oi ronekoŋ mitari yareya ore joiserereŋ soguine maneru gonimiŋ. Qaqaji jijibuine yoŋoji jauba-iriŋbiriŋ paiineo yoŋoyaŋunde aŋigo goku Sombunde mimerereŋ mamari kuririquraŋyaŋuŋke paibe gogobi, yoŋore sombuyaŋuŋ so maneegobi. Oi mata yobuyoŋ, oi oŋuakoŋ maŋqoqo buŋo gomogofo miyareegobi.
10 I hai ma’amaim taiyuwih isah tebiyasisir naatu hai kok gagamin i bowabow kakafin hiniwa’an naatu men tekokok yait ta nakaifih i babahimaim hinama. Nati sabuw boro baimakiy fokarin maiyow hinab.
11 Oŋu eegobiyoŋ, Sombuŋ mimerereŋ usuŋyaŋuŋke qaqaji jijibuine oi yadureru ropekiine fukegobi, oi jibu Sombunde mimerereŋ mamari ŋiŋigo oi Ofonde jiŋo maio qomukuru maŋqoqo buŋoji gomogofo so mitari yareegobi.
11 Nati baifufuwen bai’obaiyenayah i men God ana tounamatar bairi hai fofoninamih, anayabin tounamatar hai fair i ra’at kwanekwan. Abistan sinaf isan i aurih hamehamen. Baifufuwen bai’obaiyenayah hai fair i kikimin. Baise tounamatar boro men Regah Jesu Keriso nanamaim hinabat ubar turanah hinitihimih.
12 Mimerereŋ yoŋoji oŋu so eegobiyoŋ, ŋiŋigo yoŋoji sakiyaŋuŋ ba ropeku Biŋe buŋo so mane mukuru oi jibu yoŋore maŋqoqo buŋo gomogofo kosa miegobi. Joma ruine oŋuine mamane-mukuyaŋuŋ foriine so fukeko joma gogore aŋi ya wawakiine oi akoŋ maneegobi. Joma ruine fukeru ŋiŋigoji kosa yabebi komeegobi, yoŋoji ore so kosabasa mutu goku sibiriganimiŋ. Yoŋoyaŋunde aŋi mamanesuyaŋuŋ iŋgoŋmaŋgoŋineji ketotie yabebi sibiriga forenimiŋ.
12 Baise baifufuwenayah i kaiyaraforobe hai not meyemeye, i hai naniyanamaim hitatam tesisinaf, i hitufuw bow rauw morob akisin. Iti bai’obaiyenayah i kaiyaraforobe, abistan isan hi’o tibi’i’iyab i men kafa’imo tesoso’ob. Nati sabuw God boro narauw boun sabuw for terauw te’a’asbunubunuwen na’atube.
13 Goine pore kane eyarebi sisikoŋkoŋ manebuŋyoŋ, Anutuji yoŋoyaŋunde buŋore geo bokirie yareko joiserereŋ oi akoŋ paiyaŋuŋgo ropeiŋ. Maŋkekerisie ŋoŋoji maŋyauŋ naduŋgaduŋ enimiŋ ore tumaŋgaru jebe ruabi qaqaji jijibuine yoŋoji oo oŋuakoŋ wareegobi. Wareru dukuŋyaŋuŋ totogo ŋaduru yoŋoyaŋunde akoŋ manesuku kanenji nonone akoŋ kudi qaku noegobi. Oŋu eru ŋoŋore saki wonuŋ-ŋaŋuŋ kokiine kokiine mimiyaŋuŋke oŋuine fukegobi. Yoŋoyoŋe saki fuyaŋunde aŋiine bomukunimiŋ ore tutumaŋ ya tatamago ruaru boesau totogo eru kosabasa jerieegobi. “Ziozre ŋirau fukegobeneŋ,” miku goine ŋoŋore so manesuku eadu ŋabenimiŋ ore jeri maneegobi.
13 Sabuw afa isah hisinaf kakaf hi’afiyih isan imih ana wayow Regah boro ni’afiyih. Naatu i hai kokokomaim tesisinaf biyah ana yasisir isan mar bebeyanamaim. A hiyuwamaim terur bay te’aau sabuw matahimaim i biya’ohow gagamin maiyow.
14 Jiŋoŋaŋunji boesau aŋiineo piku ŋigo ŋone yabeegobi, oi boesau akoŋ enimiŋ ore maneegobi. Boesau ya enimiŋ ore aŋiine oi so yobu bokeiŋgo ore maneegobi. Ŋiŋigo tuturi qaegobi, oi furu yabebi kadi qaŋaŋineo rakabi bama yaberu ubeyaŋuŋ bopogaega. Ebu eru maŋ mamanesuyaŋuŋ sanaŋine oo pega. Oŋu eegobi ore Anutuji sowe yabeme sibiriganimiŋ.
14 I baibin isah matanfufur tenunuwet bairi baiwa’anamih. I men kafa’imo baiwa’an tibihamiy. Sabuw afa hai baitumatum ririmih i boro hinabuwih i hai yawas babanamaim hinama. I hai yawas tutufin etei i kabatamaim ema’am. God boro nao rarafih.
15 Yoŋoji kadi poretiŋ ŋadi gaku maŋjijibu tiŋtuŋ raru kajeqouŋ ŋi Balam Beor madeine iŋore manjo kadi boyobeegobi. Rosi ŋi koito moji Balam Israel ŋiŋigo eadu eyareiŋ ore furi oteya, maŋ aŋiineji moneŋ oi roiŋ ore fuke teya.
15 Ef mutufurin i hirusa’ir naatu i hai ef hirukasiy, naatu Balam natun Beor hairi hai ef i hirura’ah, i kabay isan iyabow kwanekwan saise kakafin tasinaf imaim kabay tab.
16 Fuke teyayoŋ, doŋgi moji sembeinere fofo oŋgaru miteya. Doŋgi buŋo so mimiine oiji ŋi maruji buŋo miku kajeqouŋ ŋi iŋore manjijibu eebobo oi kipeme embimbiŋgaya.
16 Balam bowabow kakafin sinaf isan, bobaituw wabin donkey kwarar iu, bobaituw men tur te’eo baise orot babinabe tur eo Balam isan, naatu dinab orot ana sinaf kakafin rufut.
17 Ŋiŋigo yoŋoji obu jiŋo jijiine kamasi oŋuine gogobi. Gbuŋparandaŋ gbinji kuaŋ omaine kueine tomiri oi pute yabeega, ore so omaine kosabasa ra wareegobi. Anutuji yoŋore qisiri didire maŋgo pi burugaru yareya, dikiineo yukube rakaru go ropenimiŋ.
17 Iti sabuw i boun harew buruburur eyey emamamah na’atube, naatu boun mar iuy enunuw ena en esasawar naatu ufunamaim taun men eyarayar. Baifuwenayah isah, God efan gugumin wanu’umin isah yabuna inu’in.
18 Yoŋoji qoqomuku buŋo omaine miku sakiyaŋuŋ baropeku kosa riseŋkeriseŋ eru furaqararieeru. Saki fure aŋiyaŋuŋ sanaŋine sembene boyoberu boesau didimoji ŋiŋigo kosa pore yabeega. Tiŋtuŋ gogobi, goineji yoŋore botugone usebuŋ, oi jiji buŋoji bapakare yabebi kadi qaŋaŋineo rakabi bama yaberu ubeyaŋuŋ bopogaega.
18 I tibi’o’orot naatu koka’aw ana tur na’atube te’o. Sabuw tafah fair teya’iy biyah ana yasisir isan tisisinaf. Naatu sabuw iyab bowabow kakafin marasika hisisinaf i hihamiyen naatu i yawas gewasinamaim tema’am i ti’ukikinih hinatatabir maiye ef kakafinamaim hinama.
19 Ya moji ŋiŋigo mo kiperu siŋaŋ gaega, ore nigiŋineji oi kipeme oi furiine tomiri mo kiŋaŋ qaku goga. Ore so qaqaji jijibuine yoŋoji jiji buŋo iŋi kosa miegobi, “Ŋoŋo niŋo jiki nobebi soine nigiŋ-ŋaŋuŋ tomiri posiine (fri) fukeru ŋoŋo-ŋaŋunde aŋigo goinebi.” Buŋo oŋu miegobiyoŋ, oi jibu yoŋoyoŋe wuwunuŋyaŋunde kiŋaŋqoqo fukeru ore nigiŋgo gogobi.
19 Roufamen isan sabuw te’o’omatanih baise i taiyuwih bowabow kakafin fatumih ana akir himatar. Anayabin orot babin bowabow kakafin ana akir matar ma esisinaf i au naniyan in.
20 Yoŋore fuŋneji iŋi kesigako gogobi: Ofoŋnoŋuŋ Yesu Kristo Munaŋqoqo Raunoŋuŋ oi mane mukuru oŋuine oiji morende eebobo wuwunuŋineke oi useru ŋadi gaku moke ore niginji kakariŋ eru quŋgaru ŋegobi. Ore eru fuŋfuŋgaineo fiinemeŋ gobuŋyoŋ, tatariineo sembeqombea foreru gogobi.
20 Sabuw iyab ata Regah naatu ata Baiyawasenayan Jesu Keriso hinasusu’ub gewas na’at, nati sabuw i tafaram ana bowabow kakafinane i hihaiw. Naatu ibanak hinamatabir maiye bowabow kakafin hinasisinaf naatu isah nabi’ukwarin. Nati sabuw wan hisisinaf i hamen baise iti uf hisisinaf i hirouwabon anababatun.
21 Anutuji buŋonoŋuŋ mitariko posikekiminde fuŋne rone so mane mukuru mutu gonobuŋ, oiji afaine fuke yarena. Oŋu fukenayoŋ, Biŋe oi fofori yajibi fuŋine mane mukubi biŋeyaŋuŋ fukeya. Maŋyaŋuŋ kerisieru ore ŋadiineo mimipaŋ buŋo mokiine ŋadi gabuŋ, oiji ya mimiine fukeru mimi qa yareega.
21 Ana gewasin nati sabuw i men hitan ef roumutuforen ana yawas gewasin hitaso’ob, naatu hitatabir God ana ofafar kakafiyin i bitih hitakwahir kouh hititin.
22 Ŋadi gaku kakariŋ eru waki yabeya, oi qoqiŋ buŋo foriine yobu yoyoka ore so fukega. Buŋo miine mo oi iŋi, “Qoroji guburu moke kirieru gugubuine noega.” Buŋo miine mo oi iŋi, “Kaneŋ obu rau tebeneŋ raru moke kirieru gijeŋ resago riŋaru rakaru taŋ qaega.” Oŋu.
22 Abistan isah mamatar i turobe, mi’itube Buk Atamanin proverb eo, “Haru namout naatu natatabir abistan mamout boro na’aan.” Naatu ibanak ta eo maiye, “For babin inirurub gewasin maiyow naatu i boro na’intabir nan yur yan nare nibour.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Pedro 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.