1 Coríntios 15

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 O maŋkekerisie ogopune, nonji Bobiaŋ Biŋe mitaniŋga ŋareboŋ, oi egu niga ŋabeiŋ ore bogbore ŋabebemiŋ. Ŋoŋo oi raugaru mamanesiŋ-ŋaŋuŋ oo ruaru qiŋ keru dimagobi.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Nonji Bobiaŋ Biŋe mitaniŋga ŋareboŋ, ŋoŋo oi ore so damaŋ so roru sabarenimiŋ ine, oiji qowirie ŋabeko Sombunde biŋe fukenimiŋ. Oŋu so enimiŋ ine, maŋ-ŋaŋuŋ mo yobu kerisieru gogobi.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Nonji buŋo goine sosowo qaŋaŋineo ruaru nonake Biŋe buŋo maneru sabareboŋ, oi manebe ropeko ore buŋo koruŋ manenimiŋ ore oi iŋi ŋareboŋ: Kristoji Biŋe Quraŋ pega ore so niŋore agiburaŋnoŋunde eru komeya.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Komeko Biŋe Quraŋ pega ore so yaŋgabi una yokaomo fukeko komegone pakereya.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Komegone pakereru Pitareo fukeya eru ore ŋadio kiŋariŋpuine 12 yoŋoreo fukeya.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Ore ŋadio damaŋ moakoŋ oo akoŋ maŋkekerisie ogopunoŋuŋ jareyaŋuŋ 500 odureya, yoŋoreo fukeya. Yoŋoreone ŋiŋigo foriine yoŋoji jikigaru damaŋ yoo oŋuakoŋ gogobiyoŋ, goineji kome forebuŋ.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Ore ŋadio gboine Jeimsreo fukeya eru ore ŋadio aposol sosowo yoŋoreo fukeya.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Yoŋoreo sosowo fuke foreru tatariine nondeo oŋuakoŋ fukeya. Nonji aposol fufukeineji matayoŋ, gbagbaine oŋuine fukeboŋ.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Ore fuŋine oi iŋi: Nonji aposol yoŋore botugo manebe wakiko jiyaŋuŋ fukego. Anuture maŋkekerisie kufufuŋ kekesuesue eyareku goboŋ, ore eru nonde tina aposol mibi manebe mimiineke fukega.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Mimiineke fukegayoŋ, damaŋ yoo ya ego, oi Anuture yauŋmoririji qowiriegaru maŋgo enareko gogo. Iŋoji yauŋmoririine nareme qosorieku qanda so ebe waki qaku omaine so fukeyayoŋ, nonji aposol sosowo yadureru gbiŋ eyareru sanaŋgaru gio baku goboŋ. Oi nonake matayoŋ, Anuture yauŋmoririji dobe nuko gionere fori oŋu fukeru saueya.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Nonji babe me yoŋoji babi foriine fukeya, oi jibu. Niŋoji Bobiaŋ Biŋe buŋo oŋu mitaniŋgaegobeneŋ eru ŋoŋo ore so maŋ-ŋaŋuŋ kerisieru Kristo manesiŋ garu gogobi. Oŋu.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Maneniŋ! Kristoji komegone gboreru pakereya, iŋore fuŋne oŋu mitaniŋgaegobeneŋ ine, ŋoŋoreone goineji uruŋu eru iŋi miegobi, “Komekiine yoŋoji so gboreru pakerenimiŋ.”
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Oŋu miegobiyoŋ, komekiine yoŋoji so gboreru pakerenobuŋ ine, Kristoji oŋuakoŋ so gboreru goku sanaŋgana.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Anutuji Kristo so bogboreme komegone pakerena ine, niŋo Biŋe buŋoine oi mitaniŋgaegobeneŋ oi buŋo omaine fukena. Oi manesiŋ gabi mamanesiŋ-ŋaŋuŋ oiji oŋuakoŋ jaŋgaru mataeru omaine fukena.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Anutuji fofori komekiine so bogbore yabeme pakerenobuŋ ine, Kristo oŋuakoŋ so bogboreme pakerena. Niŋo oi jibu Anuture fuŋne iŋi kitiŋgaku miegobeneŋ, “Anutuji Kristo bogboreme komegone pakereya.” Buŋo oi foriine so fukena, ŋiŋigoji ore eru fuŋnenoŋuŋ bofukebi ikoine fukeko soine niŋore iŋi minobuŋ, “Anuture fuŋne kitiŋgaku mijibugaegobi.” Buŋo oiji mimiineke fukena.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Anutuji komekiine so bogbore yabeme pakerenimiŋ ine, Kristoji oŋuakoŋ so gboreru pakerena.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Anutuji Kristo so bogboreme pakerena ine, ŋoŋo mo yobu manesiŋ garu jikigaru agiburaŋ-ŋaŋunde nigiŋ gbedigo gonobuŋ.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Oŋu fukeko ogopunoŋunji Kristoke qakatoru komebuŋ, yoŋoji oŋuakoŋ jibugaru misi korure biŋe fukenobuŋ.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Noŋuŋ Kristo oori eteru moreŋgo gokimiŋ ore so siŋaŋ nobeko damaŋ oo tariiŋ ore odigagobeneŋ ine, niŋo ŋiŋigo goine sosowo yadureru yukuyaŋuŋgo rakaru aputa oporo akoŋ gobeneŋ sosowoji beusembe mamane enoreegobi ore so, fukenobeŋ.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Oŋu fukenobeŋyoŋ, Kristoji foriine gboreru komekiine yoŋore mineboboyaŋuŋ fukeru komegone pakereya.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Ore fuŋine oi iŋi: Ŋi moji kome kesueko fukeko fuŋgaru komeru go wapebeŋ. Komeru gogobeneŋ ore eru ŋi moji komeru gboreru gogo sanaŋine kesueko fukeya. Ore eru noŋuŋ sosowoji oŋuakoŋ gboreru komegone pakerekimiŋ.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Sosowo noŋuŋ Adam oŋuine fukeru komekimiŋ, oŋuakoŋ Kristoke qakatogobeneŋ, Anutuji noŋuŋ sosowo goku sanaŋgakimiŋ ore bogbore nobeiŋ.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Bogbore nobeiŋyoŋ, sosowo noŋuŋ Anutuji damaŋ ruaya ore so gboreru pakerekimiŋ. Kristoji minebobonoŋuŋ fukeru gboreko ore ŋadiineo iŋore biŋe fukegobeneŋ, noŋuŋ kirieru wareko damaŋ oo gboreru pakerekimiŋ.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Kristoji kirieru wareru gemokaku sosowo moreŋ so tobiri suŋsuŋ paiineo siŋaŋ gaegobi, yoŋore usuŋyaŋuŋ ba waki eru tobiriyaŋuŋ sosowo ketotieiŋ. Oi ketotieru qorumaŋine Anutu Mamare meo ruame moreŋgo gogo oo tariiŋ.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Kristoji siŋaŋ garu go ropeko Anutuji Biŋe buŋo pega ore so “Rosipuine sosowo gbiŋ eru iŋoyoŋunde kufu rurumaŋgo rua yabeiŋ.” Kristore siŋaŋyayabe gioji oo tariiŋ.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Rosipuine gbiŋ eyareko oo kome Rauineji tatariine fukeko bawaki teiŋ.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Ore fuŋine oi Biŋe Quraŋgo iŋi pega, “Anutuji ya sosowo iŋore kufu rurumaŋgo ruame pega.” Buŋo oŋu pegayoŋ, “Ya sosowo ruame pega,” buŋo oŋu miko fuŋine totogo iŋi pega: Anutuji ya sosowo Kristore rurumaŋgo ruame peko iŋoyoŋe so bawakiru Kristore rurumaŋgo so rurua eya.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Oŋu matayoŋ, Anutuji ya sosowo Madeinere rurumaŋgo ruame siŋaŋ garu rosipuine sosowo iŋoyoŋunde usunde rurumaŋgo rua yabeiŋ. Oi tariko oo Anutuji Madeine oŋuakoŋ iŋoyoŋunde usunde rurumaŋgo ruaru siŋaŋ gateiŋ. Oŋu fukeru Anutuji ya sosowore Ofoŋ fuke foreru go ropeiŋ.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Buŋo mo oi iŋi: Ŋiŋigo goineji maŋyaŋuŋ so kerisieru mo komebuŋ ore eru goineji komekiine oi bapi yabenimiŋ ore miku tifeyaŋuŋ fukebi ŋeŋeineo moke miti meso rau yareegobi. Komeine yoŋoji so gboreru pakerenobuŋ ine, yoŋore gio foriineji uruŋu fukena? Anutuji komebuŋ, oi so yobu bogbore yabeme pakerenobuŋ ine, ŋiŋigo oŋuine yoŋoji uruŋure eru mibi yoŋore tifeyaŋuŋ fukebi miti meso rau yareegobi? Gioyaŋuŋ oi mo egu banimiŋ.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Komeru so pakerenobeŋ ine, niŋoji oŋuakoŋ maŋnoŋuŋ Anuture gioo so ruaru kipenobeŋ. Anuture giore eru egu komekiminde yobiŋ rurumaŋgo jijiki so raru gonobeŋ. Mata.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Komeji damaŋ so gbaga nobeiŋ ore so fukega. Buŋo oi foriine. O maŋkekerisie ogopune, nonji Kristo Yesu Ofoŋnoŋuŋ iŋoke dimaku ŋoŋore eru sakine ba ropeego, ore soso buŋo foriine oi totogo ŋajibe maneniminde manego.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Nakene aŋi boyoberu gio yo babeminde manesugobi ine, ya yoji uruŋu bapi nuiŋ? Oŋu weu ŋarebe oi manesuku bokirie yareinebi: Nonji Efesus siti yoo ŋiŋigo gieŋ kaneŋ momokiine oŋuine bofukeru egu komebemiŋ ore yoŋoke jigo qaku goboŋ. Oŋu oorine rako maneru jigo qaku goboŋ. Komeru so gboreru pakerekimiŋ ine, oŋu so jogba sasanaŋ enobo. Efesus pipa bokenobo. Oŋu fukeko soine goine yoŋoke iŋi minobo, “Yanekoŋ komekimiŋ ore soine nojeri eru obu sanaŋine noku goinebeneŋ.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Tiŋtuŋ so einebi. “Ŋiŋigo sembene yoŋoke aŋibaŋi ŋebi eeboboŋaŋuŋ fiine oiji sembeaiŋ.” Buŋo mo oŋu pega.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Ŋoŋore botugo ŋiŋigo goineji Anutu so manegobi, ore eru maŋkekerisie ŋoŋoji mimiŋaŋuŋ manenimiŋ ore eru oi migo. Ore eru ŋoŋo qaqoumaŋaŋuŋ bokeinebi. Maŋ-ŋaŋunji qowirieko poretiŋ maneru agiburaŋ so jikigaru eku goinebi. Oŋu.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Moji iŋi weuna, “Anutuji komekiine oi uruŋu bogbore yabeme pakerenimiŋ? Saki fuyaŋunji qowirieko kamasi uruŋu fukenobuŋ?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Oŋu weuna, maŋine tomiri ore buŋo mina. Ŋoŋo yagoŋ koruŋ so komeko sarinimiŋ ine, oiji so pougaru pakereiŋ.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Korunde kigo pakereiŋ oi so sarigeyoŋ, koruŋ akoŋ sarige. Wit me yagoŋ koruŋ me wikiine goine sariru tieege.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Oi akoŋ sariru tieegeyoŋ, Anutuji aŋiinere so kigoine oteiŋ. Koruŋ kamasiine bubu oi yoŋoyaŋunde kigo bubu yareega.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Ya fuyaŋuŋ oi kamasiyaŋuŋ moakoŋ mata. Ŋiŋigo fuyaŋuŋ bubu, joma fuyaŋuŋ bubu, webo fuyaŋuŋ bubu eru jembaeŋ fuyaŋuŋ oi bubu.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Ore so Sombuŋgo gogore saki fu oi bubu fukega eru moreŋgo gogore saki fu oi bubu fukega. Bubu fukegobireyoŋ, Sombuŋ sakire kuriri oi moreŋ sakire kuriri odureru fuŋ mo fukega.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Wegire kuririquraŋ oi bubu, kainde kuririquraŋ bubu eru bobuŋ yoŋore kuririquraŋ oi bubu. Bobuŋ tamaebi goine yoŋore kuririquraŋ oi bobuŋ goine yoŋore kuririquraŋyaŋuŋ oi odureega.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Komegone gboreru pakerekimiŋ, ore fuŋineji ore so pega. Saki fu yaŋgakimiŋ, oiji goregaru mataeiŋyoŋ, Anutuji oi bogboreme pakereiŋ, oiji so komeiŋ.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Saki fu yaŋgakimiŋ, oiji gbagbaŋine kuririine tomiri fukegayoŋ, Anutuji oi bogboreme pakereru oo sanaŋine fukeru kuririquraŋineke fukeiŋ.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Saki fu yaŋgakimiŋ, oiji moreŋgo gogore saki fukegayoŋ, Anutuji oi bogboreme pakereru oo iiru kaeo gogore saki fu fukeiŋ. Morende saki fu pega ine, ore so iirure saki oi oŋuakoŋ pega.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Ore buŋo oi Biŋe Quraŋgo oŋuakoŋ iŋi quraŋgabi pega, “Ŋi fuŋfuŋgaine Adam iŋoji qowirieru iiruine bofukeru sigo rombuŋ poreru gogoineke fukeya.” Buŋo oi manebeneŋ mobeine iŋi fukeya: Adam mo jiki fukeru kekegborere iiru fukeya.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Iirure ya oi rone so fukeyayoŋ, morende yaine oiji fuŋfuŋgaine fukega. Iirure yaji ore ŋadiineo fukeya.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Anutuji ŋi fuŋfuŋgaine rufeone bako moreŋ ŋi fukeya. Adam jikiine iŋoji Sombuŋgone wakiru botunoŋuŋgo fukeya.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Moreŋ ŋiŋigoji ŋi moreŋgone fukeya, iŋore so fukegobi. Sombunde biŋe fukegobeneŋ, niŋoji ŋi Sombuŋgone wakiru fukeya, iŋore kamasi fukegobeneŋ.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Noŋuŋ moreŋ ŋi fuŋfuŋgainere kamasi roru gogobeneŋ, ore so Sombuŋ ŋire kamasi oi oŋuakoŋ roru gokimiŋ. Oŋu.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 O maŋkekerisie ogopune, nonji buŋo iŋi ŋajibe maneniŋ: Dari funoŋunji Anuture qorumaŋ maŋgo roperu ŋeŋe roniminde so mata. Oi embimbiŋganimi. Saki fu yoji goregaru mataeiŋ, oiji seŋgiŋbaŋgiŋ so bofukeiŋ. Sombunde ŋeŋe so mataeiŋ, oi saki fu yoji roiŋgo embimbiŋgaiŋ.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Maneniŋ! Nonji buŋo soŋsoŋine mo iŋi barariŋga ŋarebemiŋ: Sosowo niŋoji so niniŋgaru komekimiŋ. Matayoŋ, komekiine yoŋoji qowiriebi goine niŋoji saki funoŋuŋke qowiriekimiŋ.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Anutuji komekiine bogbore yabeme qeŋ fuŋ mo tatariineji oŋgako oo pakerebi noŋuŋ boribori eko pipa akoŋ qowiriekimiŋ. Rone komebuŋ, yoŋoji moke so komenimiŋ.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Dari fu yo goregaru mataeiŋ, oiji qowirieru so jibugaiŋ ore so, fukeiŋ. Saki fu yo komeiŋ, Anutuji oi kambaŋ oŋuine qomukuru ore tifeineo saki fu so komeiŋ, oi noreko roru mariku oŋuine kekimiŋ.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Oŋu fukegayoŋ, qowirieru oi fuke foreko saki funoŋuŋ fuŋ mo robeneŋ so komeru goregaiŋ, damaŋ oo jeriekimiŋ. Biŋe Quraŋgo buŋo quraŋgabi pega, oiji foriineke fukeko ore so iŋi minimiŋ, “Iŋoji kome Rauine ketotieru gbiŋ eme kokoriaŋ kegobeneŋ.”
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Buŋo ore ogoine mo oi iŋi, “O kome Rauine, goji gbiŋ emiŋgo ore so mata. O kome Rauine, gore damu miine oiji kinobeiŋgo embimbiŋgaiŋ.”
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Buŋo oŋu pegayoŋ, komere damu miine oi agiburaŋ eebobo. Mimipaŋ buŋoineji agiburaŋ egu eniminde agi ruame jibu ebeneŋ agiburanji usuŋineke fukeega.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Usuŋineke fukeegayoŋ, Ofoŋnoŋuŋ Yesu Kristoji Anutureo qakatoku ogo babapinoŋuŋ fukeko iŋore eru kome gbiŋ eru odureru gokimiŋ. Ore eru “Anutu sage sogo!” migo.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 O yoro ogopune, gbiŋ ekimiŋ ore ŋoŋoji dimaku sanaŋgaru gburugburu bokeru maŋ-ŋaŋuŋ so rope waki eeinebi. Ofondeo qakatoru gioine babi foriineji wakiru omaine so fukeiŋ. Oi mane mukuku Ofonde gio oi manjo paiineo qiŋ keru damaŋ so baku goinebi. Oŋu.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.