Mateus 23
Nupela Testamen long Manambu (MLE) vs NVT
1 Jisas dikidiy kalivadidiy duwawa ababa duw takwak ata wadidiy,
1 Então Jesus disse às multidões e a seus discípulos:
2 “God tasakwudil diki lo kalivanadiy duwawa Parasiy day Mawsis kwiydidiy lo dayadiy maaw kaliva-kwanadiy duw takwak.
2 “Os mestres da lei e os fariseus ocuparam o lugar de intérpretes oficiais da lei de Moisés.
3 — ausente —
3 Portanto, pratiquem tudo que eles dizem e obedeçam-lhes, mas não sigam seu exemplo, pois eles não fazem o que ensinam.
4 — ausente —
4 Oprimem as pessoas com exigências insuportáveis e não movem um dedo sequer para aliviar seus fardos.
5 “Day God diki lo sukwukuw, adiy lo dayadiy tabawa maka apaam jikuw, simiy gilabadiy dayadiy nimadiy wapwiyim tipi-kwadanadiy ababa duw taakw vidakikik.
5 “Tudo que fazem é para se exibir. Usam nos braços filactérios mais largos que de costume e vestem mantos com franjas mais longas.
6 “Kikipaat bayaki nyi day taay wakwun rikwanadiy. Juw dayadiy gaba maja wiyaam day viyakita tikir kwurkwadanadiy.
6 Gostam de sentar-se à cabeceira da mesa nos banquetes e de ocupar os lugares de honra nas sinagogas.
7 “Day nyidi tipaam tiytiyaan tidakikib, duw taakw dayak yataay, wayapiy sitaay, ‘Kupwiyaay, kaliva-kwanadi duw,’ wataay wadakikib, rakarak tikwanadiy.
7 Gostam de receber saudações respeitosas enquanto andam pelas praças e de ser chamados de ‘Rabi’.
8 “Duw nak gwuradi kalivakwanadi duw tinaad. Gwur abab rivriv-adiygwurik. Alik gwur nikidi duwak nimadi si sikiytaka-tikwa.
8 “Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Rabi’, pois vocês têm somente um mestre, e todos vocês são irmãos.
9 “Adawul tipaam kwanadi God di kap gwuradi Asaay tinaad. Alik gwur nikidi duwak, ‘Nyanadi asaay,’ watikwa kidi kupwaam.
9 Não se dirijam a pessoa alguma aqui na terra como ‘Pai’, pois somente Deus no céu é seu Pai.
10 “Gwuradi nimadi Yitaypika Duw di God dikidi Tasakwudidi Duw-ad. Alik nikidi duwak, ‘Nimadi Yitaypika Duwad,’ waan watikwa.
10 Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Mestre’, pois vocês têm somente um mestre, o Cristo.
11 “Adi duw di yitaypik gwuraam tikida, di kipa yawiy gwurak kwurkwaad.
11 O mais importante entre vocês deve ser servo dos outros,
12 “Li adi duw di diki sipak wukikuw, di yitaypik tikir wakuw, adi duw ginyir kwasaad tikinaad. Aw adi duw di diki sipak wak maarkida, yitaypik tikir, ginyir God tasakwudik, adi duw yitaypik tikinaad.”
12 pois os que se exaltam serão humilhados, e os que se humilham serão exaltados.
13 “Gwur God diki lo kalivanadiy duwawa Parasiy, mwiya kupwaraap gwurak tikina. Gwur viyuw tikala pik vitiy pasiranadiy duw-adiygwur! Samasama duw taakw day God dikidi gwalugwur wulak tikuw, aw day gwura majib wukikuw, alik day wulawul maa rav. Gwurabab wul maa.
13 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Fecham a porta do reino dos céus na cara das pessoas. Vocês mesmos não entram e não permitem que os outros entrem.
14 [Gwur God diki maaj kalivanadiy duwawa Parasiy, mwiya kupwaraap tikina gwurak! Gwur viyuw tikala pik vitiy pasira-nadiygwur. Gwur apaapap kwurgwura apa, duw taakw daya mwutamaam Godak simiy maaj bwulagwura day, ‘Kidiy viyakita duw-adiy,’ gwurak wadakikik. Aw gwur suwaal takagwura tawtakw kwanadiy takwak dayadiy wiyawa niki jaav niki jaav luwkuw kwurik.]
14 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Tomam posse dos bens das viúvas de maneira desonesta e, depois, para dar a impressão de piedade, fazem longas orações em público. Por causa disso, serão duramente castigados.
15 “Gwur God diki lo kalivanadiy duwawa Parasiy, mwiya kupwaraap tikina gwurak! Gwur viyuw tikala pik vitiy pasiranadiy duw-adiygwur! Gwur kupwawa guwaar yin yaan tibagwu-gwura duw nak sitakirakuw, di gwura bapaar wuladikik. Di Juw duw kitik tidik, gwur dikim kalivagwur, di Satan dikidi duw tikinaad. Dikidiy kupwarapa yawiy gwuradiy kupwarapa yawiyim ata kakil-kidadiy.
15 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Atravessam terra e mar para converter alguém e depois o tornam um filho do inferno, duas vezes pior que vocês.
16 “Gwur adiy mil kwakinadiy duw nuwukadiy duwak yaab simaka-kwadana pik. Gwur nuwukadiy duw takwak kaliva-kwanadiygwurik, ‘Aw li day aban takakidana God dikidi wiy saam sikiykuw, jaaw a aban wapakwaad. Aw li day God dikidi wiyaam rinadiy gol jaav saam sikiykuw, day a aban mwiya mwiyab tilik, kwurkwadiy.’
16 “Que aflição os espera, guias cegos! Vocês dizem não haver importância se alguém jura ‘pelo templo de Deus’, mas se jurar ‘pelo ouro do templo’ será obrigado a cumprir o juramento.
17 “Gwur maa wak alik gwur maa laakw. Gwur alik jawjaay nuwukadiy duw takwak kaliva-kwanadiygwurik. Agwa jaav yitaypik tinaad? God dikidi wiy, ay? Dikidi wiyaam rinadiy gol adiy? Day God dikidi wiy watipidaad Godak. Alik ababa God dikidi wiyaam rinadiy jaav ab watipin tinadiy Godak.
17 Tolos cegos! O que é mais importante: o ouro ou o templo, que torna o ouro sagrado?
18 “Gwur kaliva-kwanadiygwurik ab, ‘Aw li duw nak aban takakida God dikidi wiyaam tinadi kabaka jaab saam sikiykuw, jaaw a aban wapakwaad. Aw li di adi jabim rina Godak kwiydana jaav saam sikiykuw, a aban mwiya mwiyab tilik, kwurkwaad.’
18 Dizem também não haver importância se alguém jura ‘pelo altar’, mas se jurar ‘pelas ofertas sobre o altar’ será obrigado a cumprir o juramento.
19 “Gwur maa wak alik gwur maa laakw. Gwur alik jawjaay nuwukadiy duw takwak kaliva-kwanadiygwurik. Agwa jaav yitaypik tinaad? God dikidi wiyaam tinadi kabaka jaab, ay? Adi jabim rina Godak kwiydana jaav?
19 Cegos! O que é mais importante: a oferta sobre o altar ou o altar, que torna a oferta sagrada?
20 “Day God dikidi wiyaam tinadi jaab watipidaad Godak. Alik ababa adi jabim rinadiy jaav ab watipin tinadiy Godak. Atawa tikuw, duw aban takakuw, God dikidi wiyaam tinadi kabaka jaab saam sikiykuw, di adi kabaka jabim rinadiy Godak kwiygwuradiy jaav ab saam sikiy-kinaad.
20 Quando juram ‘pelo altar’, juram por ele e por tudo que está sobre ele.
21 “Duw aban takakuw, God dikidi wiy saam sikiydik, di alim kwanadi God dikidi saam ab sikiy-kinaad.
21 Quando juram ‘pelo templo’, juram por ele e por Deus, que nele habita.
22 “Aw li duw nak aban takakuw, adawul tip saam sikiykida, di alim tina God diki nima tikirwa a tikirim daan rinadi God biraki saam sikiy-kinaad.”
22 Quando juram ‘pelo céu’, juram pelo trono de Deus e por Deus, que se senta no trono.
23 “Gwur God diki lo kalivanadiy duwawa Parasiy, mwiya kupwaraap tikina gwurak. Gwur viyuw tikala pik pasira-nadiygwurik. Gwuradiy miyawa javiwa ababa mayim sigwuradiy kikipatadiy, day mwiya kwasadiy tinadiy, day lawdaak, gwur am tabatiy sikuw, nak Godak kwiy-kwanadiygwurik. Atawa gwur yarakara kwurkuw, aw kidiy lo waam rinadiy jaav wukimar-gwuradiy: viyakita jaav duw takwak kwurin, mawul duw takwak wukin, mawul Godak wukijibir tan. Kidiy yitaypik tinadiy javik gwur maa wakwanadiygwur, nuwukadiy kwasadiy jaav kwurkwurik. Adiy kwasadiy jaav viyakit tinadiy. Aw gwur adiy yitaypik tinadiy jaav wukimar-tikwa.
23 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de dar o dízimo da hortelã, do endro e do cominho, mas negligenciam os aspectos mais importantes da lei: justiça, misericórdia e fé. Sim, vocês deviam fazer essas coisas, mas sem descuidar das mais importantes.
24 “Gwur yarakara mwiya nimadi yawiy kwurkwanadiygwur, kidiy kwasadiy lo kwurkwurik. Aw gwur wukimar-gwura adiy yitaypik tinadiy lo waam dayaam kwurkwurik.”
24 Guias cegos! Coam a água para não engolir um mosquito, mas engolem um camelo!
25 “Gwur God diki lo kalivanadiy duwawa Parasiy, mwiya kupwaraap tikina gwurak! Gwur viyuw tikala pik pasira-nadiygwur! Gwur nimadi yawiy kwur-kwanadiygwurik nuwukadiy duw taakw vikuw, ‘Kidiy viyakita duw-adiy,’ wadakikik. Aw gwuradiy mawul viyakit maa, kupwaraap-adiy. Gwur gwuradiy sipak wukikuw, gwur nuwukadiy duw taakw dayadiy jaav luwkuw kwurin nuwukadiy kupwarapa yawiy kwur-kwanadiygwurik.
25 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de limpar a parte exterior do copo e do prato, enquanto o interior está imundo, cheio de ganância e falta de domínio próprio.
26 “Gwur Parasiy, gwur gwuradiy kwurgwuradiy yawiy dayadiy maw gwur maa laakw. Aw gwur taay gwuradiy mawul mwugiygwur viyakit tidaak, gwur ata viyakita yawiyadika kwur-kinadiygwurik.”
26 Fariseus cegos! Lavem primeiro o interior do copo e do prato, e o exterior também ficará limpo.
27 “Gwur God diki maaj kalivanadiy duwawa Parasiy, mwiya kupwaraap tikina gwurak! Gwur viyuw tikala pik vitiy pasira-nadiygwurik! Gwur kawamiy kitik tinadiygwurik. Apiy kawamiyaam day viyakita gilabadiy sawtakadadiy. Aw li apiy kawamiy duw taakw milaam viyakit titaay, yala kawamiy pwuk yaykinadiy duw taakw dayadiy amwiy rikwanadiy.
27 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! São como túmulos pintados de branco: bonitos por fora, mas cheios de ossos e de toda espécie de impureza por dentro.
28 “Gwurabab atampik-adiygwurik. Adiy duw taakw dayadiy milaam viyakit tikwanadiygwurik. Aw gwuradiy mawul kupwaraap sapwurapa jaav kapwunadiy.”
28 Por fora parecem justos, mas por dentro seu coração está cheio de hipocrisia e maldade.
29 “Gwur God diki lo kalivanadiy duwawa Parasiy, mwiya kupwaraap tikina gwurak! Gwur viyuw tikala pik vitiy pasira-nadiygwurik! Adiy God diki maaj wasapwiydiy duwawa nuwukadiy viyakita duw day tayir kiyadiy, gwur dayadiy kawamiy yarakara kwurkuw, gilabadiy sawtakagwur, tinadiy.
29 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Constroem túmulos para os profetas, enfeitam os monumentos dos justos
30 “Atawa kwurgwur, gwur wakwanadiygwurik, ‘Aw li nyan tayir nyanadiy warag kwadaal sikir kwakik-bana, nyan day God diki maaj wasapwiydiy duwaam viyasipadal pik akis kwurik-nadiyan.’
30 e depois dizem: ‘Se tivéssemos vivido no tempo de nossos antepassados, não teríamos participado com eles do derramamento de sangue dos profetas’.
31 “Gwur atawa wagwura, gwur adiy God diki maaj wasapwiydiy duwaam viyasipa-dadiy duw dayadiy warag-adiygwurik.
31 “Ao dizer isso, porém, testemunham contra si mesmos que são, de fato, descendentes dos que assassinaram os profetas.
32 “Gwur gwuradiy waragaagw daya kupwarapa yawiy pik kwur-kwanadiygwurik.
32 Vão e terminem o que seus antepassados começaram.
33 “Kabaay day adiy nimadiy kapwiy yiyak tabwu tabwu tamiyak vitaay, tabwu-kwanadiy. Aw samasam alim yiy yankwanadiy. Gwur adiy kabaay pik-adiygwurik yiy yanadi tipaam wap maa.
33 Serpentes! Raça de víboras! Como escaparão do julgamento do inferno?
34 “Aw wun watuwadiygwurik ginyir wun God diki maaj wasapwiy-kinadiy duwawa lakwukinadiy duwawa kaliva-kwanadiy duwawa wayaki-kituwadiy gwurak. Gwur dayadiy kwukib kilbagwu-kigwuradiy niki tipaar niki tipaar. Nuwukadiy viyasipa-kigwuradiy. Nuwukadiy maap tinadiy miyaam katakigwuradiy. Nuwukadiy gwuradiy gaba maja wiyaam miyaar viyakigwuradiy.
34 “Por isso eu lhes envio profetas, homens sábios e mestres da lei. Vocês crucificarão alguns e açoitarão outros nas sinagogas, perseguindo-os de cidade em cidade.
35 “Gwur Yisrayil jaka tipa kidiy duw taakw atawa kwurkigwura, God kupwarapa jaav gwurak kwiykida. Mwiya tayir taay gwur adi viyakita duw Apil-aam viyasipakuw, nuwukadiy God diki maaj wasapwiydiy duwaam viyasipaan viyasipaan yin aw Barakaya dikidi nyan Sakaraya, di God dikidi nyidi wiyaam tidik, gwur dim viyasipa-gwurid. Gwur Yisrayil jaka tipa kidiy duw taakw atawa kwurgwur, God kupwarapa jaav gwurak kwiykida.
35 Como resultado, serão responsabilizados pelo assassinato de todos os justos de todos os tempos, desde o assassinato do justo Abel até o de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram no templo, entre o santuário e o altar.
36 “Aw wun watuwadiygwurik God kupwaraapa jaav kwiykida kita kwanadiy duw takwak adiy ababa yidadiy valik.”
36 Eu lhes digo a verdade: esse julgamento cairá sobre a presente geração.”
37 Jisas Jiruwsalim tipak kitay kitiy vikuw, ata waad, “O, Jiruwsalim tipa kidiy duw taakw, gwur bwutaay God diki maaj wasapwiydiy duw viyasipa-gwurdiy. God diki maaj karaydiy duw gwurak wayakidik, dayaam kabaak kwariyaki-gwurdiy viyasipak. Nyanyi wun gwurak amaay tapwuk likidiy nyanugwak likibir pipaar takatipitaay kwurin rikwala pik, atampik wun gwurak kwurik. Aw gwur maa wanadiygwurik wunak.
37 “Jerusalém, Jerusalém, cidade que mata profetas e apedreja os mensageiros de Deus! Quantas vezes eu quis juntar seus filhos como a galinha protege os pintinhos sob as asas, mas você não deixou.
38 “Alik tikuw, God maa wanaad gwurak. Aw gwur kip kwakinadiygwurik.
38 E, agora, sua casa foi abandonada e está deserta.
39 “Aw wun gwurak watuwadiygwurik gwur wunaam samab van ti maa. Aw ginyir gwur wakigwura, ‘Nyan God dikidi wayakididi duwak wayapiy sinadiyan,’ waan wakigwura nyi wun ata sibinin yakidiwun.”
39 Pois eu lhe digo: você nunca mais me verá, até que diga: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor!’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.