Lucas 14

Nupela Testamen long Manambu (MLE) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Sapat nyi nak Jisas di sapakwa nyan Parasiy diki wiyaar yad kikipaat kikir. Nuwukadiy duw day dikik mila sukw kwurdiy aw li di dayadiy lo watipidadiy yawiy kwurkwurik.
1 Num sábado, Jesus entrou na casa de certo líder fariseu para tomar uma refeição. E as pessoas que estavam ali olhavam para Jesus com muita atenção.
2 Atawa van ridaak, dikidiy manwa taab wulda duw Jisasak yaad.
2 Um homem, com as pernas e os braços inchados, chegou perto dele.
3 Jisas adiy lo lakwudiy duwawa Parasiyak wadidiy, “Nyana lo ata ata wana giviyib kwurnadiy duw taakw dayadiy giviyib sipwutiy-sipwutiyik Sapat nyaam? Yaakiya wana, ay maa?”
3 E Jesus perguntou aos mestres da Lei e aos fariseus:
4 Aw day dikik samab maaj maa wu. Atawa tikuw, Jisas adi maan taab wulda duw dikidiy maan taab sipwutiykuw, wayakidik yad.
4 Mas eles não responderam nada. Então Jesus pegou o homem, curou-o e o mandou embora.
5 Jisas dayak ata wadidiy, “Aw li gwuradiy duwa nyanugw ay bulmakau vakirdaak guw rilil kawaar Sapat nyaam, gwur ata ata, lagwun kawarik-gwuradiy, ay maa Sapat nyi tilik?”
5 Aí disse:
6 Aw day dikik wawak wukidaal maa rav.
6 E eles não puderam responder.
7 Jisas ata vidil nuwukadiy duw day yitaypika duw dayadiy tikirim daan rikir kwurdalik, di ki waya maaj kitika maaj dayak wadidiy:
7 Certa vez Jesus estava reparando como os convidados escolhiam os melhores lugares à mesa. Então fez esta comparação:
8 — ausente —
8 — Quando alguém convidá-lo para uma festa de casamento, não sente no melhor lugar. Porque pode ser que alguém mais importante tenha sido convidado.
9 — ausente —
9 Então quem convidou você e o outro poderá dizer a você: “Dê esse lugar para este aqui.” Aí você ficará envergonhado e terá de sentar-se no último lugar.
10 “Aw day gwurak bas sidaak bayaki kikipatik yin kigwurkikik, gwur yikuw, yisadapika duw tikir kwurkuw, daan ada. Gwur atawa kwurkigwura, adi bayaki kikipatik van tinadi duw gwuraam vikuw, yakuw, wakidadiygwurik, ‘Kapa duw, min wunawa may yitaypika duw tikir kwurik.’ Atawa wadik, gwur yisuw pik tikidiygwurik adiy vagaluwdiy duw taakw milaam.
10 Pelo contrário, quando você for convidado, sente-se no último lugar. Assim quem o convidou vai dizer a você: “Meu amigo, venha sentar-se aqui num lugar melhor.” E isso será uma grande honra para você diante de todos os convidados.
11 “Ababa duw taakw day dayak yisuw pik tikir yawiy kwurkidiy, aw God mwugiydik, adiy duw taakw yisada pik tikidiy. Aw ababa duw taakw day yaakiya wakidiy day yisada pik tikir, aw God mwugiydik, atampika duw taakw day yitaypik tikidiy.”
11 Porque quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
12 Jisas adi dikim waan kamnaagw kidikikik karaydi duwak ata wadid, “Aw li min nuwukadiy duwaam waan kariyaak mina wiyaar kamnaagw kidakikik tikuw, min minadiy kapa nyanugw, min minadiy mwaam nyamwusugw, min minadiy gwalugwa duw, min minawa walibab kwanadiy saan samasam tinadiy duwaam waan kariya-tikwa. Aw li min atampika duwaam waan karaykimina, awarabab day minaam waan karay-kidanadimin dayadiy wiyaar.
12 Depois Jesus disse ao homem que o havia convidado:
13 “Min bayaki kikipaat jabim takak tikuw, adiy saal yinadiy duw taakw, adiy duw taakw dayadiy ap bwan maan taab kupwaraa tinadiy, adiy duw taakw dayadiy mil tipinadiy, atampika duw taakw waan akaray.
13 Mas, quando você der uma festa, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos
14 “Atampika duw taakw minaam awarab waan karay karay rav maa. Aw alik tikuw, God minaam viyakit kwurkidadimin dikidiy viyakita duw taakw day kiyakuw ridaak, kirapitakakida nyaam.”
14 e você será abençoado. Pois eles não poderão pagar o que você fez, mas Deus lhe pagará no dia em que as pessoas que fazem o bem ressuscitarem.
15 A jabim ran kamnaagw kidi duw nak a maaj wukikuw, Jisasak ata wadid, “Adiy duw taakw day daan rikidiy kikipaat kikir God dikidi duw takwaam van tikidadi tipaam, day mwiya rakarak tikwadiy!”
15 Um dos que estavam à mesa ouviu isso e disse para Jesus: — Felizes os que irão sentar-se à mesa no
16 Jisas dikik ata wadid, “Duw nak di nimadi bayaki kikipaat kwiyik tikuw, samasama duw takwak akiy kwiytaka-didiy yadakikik.
16 Então Jesus lhe disse:
17 “Adi bayaki kikipaat kwulapwun ridik, adi duw dikidi yawiy duw wayakidik, yad adiy tayir akiy takadidiy duw takwaam waan kariyaak, dayak, ‘May, ababa jaav bwutaay kwulapwun rinadiy,’ waan wadikikik.
17 Quando chegou a hora, mandou o seu empregado dizer aos convidados: “Venham, que tudo já está pronto!”
18 “Aw day abab kwasik yidiy adi bayaki kikipatik yiyak. Alik tikuw, duw nak yawiy duwak wadid, ‘Wun kupw yapiytuwaad. Alik wun wunadi kupwak vikir yikidiwun. Alik tikuw, wun yiyi rav maa.’
18 — Mas eles, um por um, começaram a dar desculpas. O primeiro disse ao empregado: “Comprei um sítio e tenho de dar uma olhada nele. Peço que me desculpe.”
19 “Aw nikidi duw ata waad, ‘Wun yawiy bulmakau tabatiy yapiytuwadiy. Alik tikuw, wun dayaam mwugiykitaan vikir kwakidiwun. Alik tikuw, wun yiyi rav maa.’
19 — Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e preciso ver se trabalham bem. Peço que me desculpe.”
20 “Aw nikidi duw ata waad, ‘Wun wayab taakw kiranadiwun. Alik tikuw, wun yiyi rav maa.’
20 — E outro disse: “Acabei de casar e por isso não posso ir.”
21 “Adi yawiy duw sibinin yikuw, dikidi sapakwa nyinik adiy wadadiy majib majib wadid. Aw adi wiy asaay duw adiy maaj wukikuw, di yaal samasam giraad. Girakuw, di dikidi yawiy duwak ata wadid, ‘Min yabiyib maay adiy kidi tip dikidiy nimadiy yabawa kwasadiy yabir. Yikuw, adiy saal yinadiy duw taakw, adiy duw taakw dayadiy ap bwan maan taab kupwaraap tinadiywa, adiy mil kwakidiy, abab kwurkuw, akaray.’
21 — O empregado voltou e contou tudo ao patrão. Ele ficou com muita raiva e disse: “Vá depressa pelas ruas e pelos becos da cidade e traga os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 “Kwasa mwiy tikuw, adi yawiy duw dikidi sapakwa nyinik ata wadid, ‘Sapakwa duw, waminadiy yawiy bwutaay kwurtuwadiy, tamiy kip rinadiy.’
22 — Mais tarde o empregado disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, mas ainda está sobrando lugar.”
23 “Aw adi sapakwa duw dikidi yawiy duwak ata wadid, ‘Min adiy kipa tamiyaar yinadiy yabiwa mayir yikuw, sitakira-kiminadiy kipa duw taakw kwurin akaray. Kariyamin, kidi wunadi wiy wapwurukwu-kwaad.
23 — Aí o patrão respondeu: “Então vá pelas estradas e pelos caminhos e obrigue os que você encontrar ali a virem, a fim de que a minha casa fique cheia.
24 “‘Aw minak watuwadimin adiy taay yadakikik watuwadiy duw taakw day samab kidiy wunadiy kikipatim ki maa!’”
24 Pois eu afirmo a vocês que nenhum dos que foram convidados provará o meu jantar!”
25 — ausente —
25 Certa vez uma grande multidão estava acompanhando Jesus. Ele virou-se para eles e disse:
26 — ausente —
26 — Quem quiser me acompanhar não pode ser meu seguidor se não me amar mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua esposa, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a si mesmo.
27 “Aw adiy duw taakw kwasik yikinadiy nuwukadiy duw taakw dayaam kupwaraap kwurkidanadiy jaav kwurkwurik wuna danik wakuw, adiy duw taakw wunadiy kalivatuwadiy duw taakw ti maa.
27 Não pode ser meu seguidor quem não estiver pronto para morrer como eu vou morrer e me acompanhar.
28 “Aw li gwuraam duw nak wiy kwurik tikuw, di taay adi wiyak saan kwas kwurkidadiy yapiy-yapiyik. Atawa wukikuw, dikidiy ababa saan nasikuw, di ata lakwukida dikidiy saan rivikinadiy, ay maa.
28 Se um de vocês quer construir uma torre , primeiro senta e calcula quanto vai custar, para ver se o dinheiro dá.
29 — ausente —
29 Se não fizer isso, ele consegue colocar os alicerces, mas não pode terminar a construção. Aí todos os que virem o que aconteceu vão caçoar dele, dizendo:
30 — ausente —
30 “Este homem começou a construir, mas não pôde terminar!”
31 “Aw li tip nak dayadi yitaypika duw di wukidil nikidi tip dayadiy vay sawdiy duw yanadiy aw di dayawa wariyaak, a tipa kidiy vay sawdiy duw dikidiy vay sawdiy duwaam kakildiy. Alik tikuw, di wukitaytayad, ‘Nyan dayaam kakil-kibanadiy, ay nyan rav maa?’
31 — Se um rei que tem dez mil soldados vai partir para combater outro que vem contra ele com vinte mil, ele senta primeiro e vê se está bastante forte para enfrentar o outro.
32 “Aw di wukidil di dayawa wariy-wariyak rav maarlik, aw day sikab yataay tidaak, di duw wayaki-kidadiy a tipa kidi yitaypika duwak adi wariy kwusidikik. Kwusikuw, kip yarakara kwakir.”
32 Se não fizer isso, acabará precisando mandar mensageiros ao outro rei, enquanto este ainda estiver longe, para combinar condições de paz. Jesus terminou, dizendo:
33 Jisas dayak ata wadidiy, “Atampik, gwur wunadiy kalivatuwadiy duw taakw tikir, taay gwur yarakara awuk. Gwuradiy ababa jaav wapakuw, wunadiy kalivatuwadiy duw taakw tigwurkikik gwuradiy mawul ata yidabaal maa adiy javik.”
33 — Assim nenhum de vocês pode ser meu discípulo se não deixar tudo o que tem.
34 “Gwur yarakara awuk. Waliy kwas ad viyakitad. Aw li waliy kwas wakwukwusidik, aw alik ginyir bay yiyi rav maa.
34 — O sal é uma coisa útil; mas, se perde o gosto, deixa de ser sal.
35 “Wakwukwusidik, ginyir adi waliy kwusim yawiy nakab kwurkwur rav maa. Alik day kip yakiyaki-kidanaad. Gwur adiy waan tinadiy, gwur awuk. Gwur adi atampika waliy kwas kaytik tikik-nadiygwurik.”
35 É jogado fora, pois não serve mais nem para a terra nem para o monte de esterco. Se vocês têm ouvidos para ouvirem, então ouçam.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.